Individualios įmonės mokami mokesčiai

ĮVADAS

Individuali (personalinė) įmonė pagal terminologiją apibrėžtina kaip

privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies

įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba

keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės

teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip

pat juridiniai asmenys – negamybinės organizacijos (nesiekiantys pelno

juridiniai asmenys).

Smulkaus verslo pradžiai tokios įmonės steigimas yra geriausias

sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo,

todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines

lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant

kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali ddirbti net vien tik savininkas

ir jo šeimos nariai.

Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaitai

keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė.

Jeigu individualių (personalinių) įmonių vidutinis sąrašuose esančių

darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500

tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų

mokesčio tarifą.

Tačiau ši įmonių rūšis turi ir trūkumų. Nusprendęs steigti tokios

rūšies įmonę, būsimasis verslininkas turi įsisąmoninti, kad teks dirbti tik

pelningai, nes jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto, už

jas savo turtu atsakys savininkas (savininkai). Be to, Lietuvoje

individualioms (personalinėms) įmonėms dažnai yra sudėtingiau gauti banko

paskolą veiklos plėtrai.

1. INDIVIDUALIOS ĮMONĖS STEIGIMO ORGANIZAVIMAS

1.1. pav. IĮ steigimas

2. TRUMPA IĮ CHARAKTERISTIKA

IĮ paprasta ir nebrangu įregistruoti, jos valdymas nesudėtingas. Jos

steigimą, teisinį statusą, veiklą, likvidavimą ir reorganizavimą Lietuvoje

reglamentuoja LLR įmonių įstatymas ir LR civilinis kodeksas. IĮ pirmiausia

turi būti įregistruota nustatytoje įmonių rejestrą tvarkančioje tarnyboje.

Įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine – ūkine ar kitokia veikla.

IĮ – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, kurio nuosavybės

teisė priklauso fiziniams asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios

jungtinė nuosavybės teisė. IĮ neturi juridinio asmens teisių, todėl

nuosavybės prasme jų turtas neatskirtas nuo savininko turto. Savininkas

turi teisę į visą uždirbtą įmonės pelną, bet drauge įsipareigoja visu savo

turtu, jeigu įmonė bankrutuos. Vadinasi, negalėdami įvykdyti savo

kreditorinių įsipareigojimų, rizikuoja visu savo asmeniniu turtu. Tai

reiškia, kad egzistuoja verslo aplinką apibūdinanti sąlyga: turtinė

atsakomybė, IĮ veikla yra pagrįsta neribota turtine atsakomybe ir IĮ turtas

yra atskirtas tik buhalterinėje apskaitoje.

IĮ veikla gali būti paremta savininko ir jo šeimos darbų ar samdomu

darbininkų ddarbu.

IĮ lengva įregistruoti, mokestis nedidelis, nereikia įstatinio

kapitalo. Tačiau IĮ, kaip ir

kitos įmonės turi pranašumų ir trūkumų:

Pranašumai:

Lengva įkurti;

Visas pelnas priklauso savininkui;

Savininkai patys vieni priima sprendimus;

Mažesnė valdžios kontrolė;

Paprastesnė finansinė atsakomybė.

Trūkumai:

Nėra veiklos tęstinumo (mirus savininkui įmonė uždaroma);

Mažesnės galimos pradinės lėšos;

Sunkiau gauti ilgalaikių investicijų;

Nenoriai bendradarbiauja partneriai (dėl finansinės informacijos

trūkumo);

Sprendimų kokybė priklauso nuo savininko patirties ir žinių;

Savininkas pats turi rūpintis soc. draudimu;

Pilna turtinė atsakomybė.

3. IĮ MOKESČIŲ RŪŠYS

IĮ, vykdydamos savo veiklą, privalo mokėti valstybei įvairius

mokesčius. Vieni iš jų yra privalomi visoms IĮ, kiti tik tam tikra veikla

užsiimančioms. Vieni yra deklaruojami pildant atskiras mokesčio

deklaracijas, kiti – ne.

Yra išskiriamos tokios mokesčių rūšys:

FAPM;

Patentai;

Mokesčiai ,,SODRAI”;

PVM;

Kelių mokestis;

Žemės mokestis;

Nekilnojamo turto mokestis;

Prekyviečių mokestis;

Valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų

verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;

Turto draudimo mokestis;

Mokestis už aplinkos teršimą;

Valstybinių gamtos išteklių naudojimo mokestis ir kt.

Svarbiausios ir labiausiai paplitusios mokesčių rūšys yra 7 pirmi

mokesčiai. Kiekvienam iš šių mokesčių yra taikomi skirtingi tarifai. Yra

taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Atskirais atvejais sumokėjus vieną

mokestį, nereikia mokėti kitų. Pvz.: Įsigijus patentą, nereikia mokėti FAPM

bei Kelių mokesčio. Tokius mokesčius, kaip žemės ir nekilnojamo turto, moka

tik tos IĮ, kurios turi savo nuosavybėje tokio turto. Mokesčius ,,SODRAI”

moka įmonės savininkas už save patį ir už samdomus darbuotojus. Kiekvieno

ketvirčio, o jei įstatymuose numatyta kitaip, tai ir kiekvieno mėnesio,

pabaigoje yra atliekami mokesčių paskaičiavimai ir, atsižvelgiant į

numatytus terminus, sumokami valstybei.

3.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis

Individualios įmonės Fizinių asmenų pajamų mokestį moka pagal pirminius

juridinę galią turinčius dokumentus, kuriuose yra nurodytos įmonės gaunamos

pajamos ir sąnaudos. Mokestis mokamas, apmokestinant gautas pajamas, prieš

tai atėmus sąnaudas, gautas toms pajamoms uždirbti. Šis mokestis yra

deklaruojamas ir pateikiamas VMI nustatyta forma.

Tačiau žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas teikiančių

juridinio asmens teisių neturinčių IĮ, kurių įplaukos už realizuota žemės

ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo įplaukose

sudaro daugiau kaip 95%, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Jeigu

įplaukos už realizuota žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas

bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro nuo 75% iki 95%, apmokestinamosios

pajamos iš nustatyta tvarka įregistruotos komercinės ūkinės veiklos

apmokestinamos 5% dydžio pajautų mokesčiu. Jei įplaukos už realizuota žemės

ūkio produkcija ir žemės ūkio paslaugas bendrosiose realizavimo Įplaukose

sudaro 65% iki 75%, apmokestinamosios pajamos apmokestinamoj 10% dydžio

pajamų mokesčiu.

Laisvųjų ekonominių zonų IĮ 5 metus nuo įmonės įregistravimu dienos

moka 80i% mažesnį pajamų mokestį, kitus 5 metus – 50% mažesnį pajamų

mokestį. Juridinio asmens statuso neturinčios IĮ pajamų dalis, panaudoti

būtinoms pagrindinėms priemonėms įsigyti, tyrimams bei naujoms

technologijoms diegti, taip pat investicijoms ir kapitaliniams įdėjimams, į

apmokestinamą pelną neįtraukiama.

Yra taikomos FAPM nuolaidos IĮ, į kurias investuotas užsienio

kapitalas. Jeigu juridinio asmens statuso neturinti IĮ buvo įsteigia

(registruota) arba užsienio kapitalas buvo investuotas iki l993 m. gruodžio

31 d., tai jos pajamų dalis (proporcinga užsienio investicijos daliai

įmonės nuosavame kapitale), tenkanti šiai užsienio investicijai ir

nepanaudota darbo užmokesčiui, taip pat reinvestuota įmonėje, 5 metus nuo

įplaukų gavimo dienos apmokestinama 70 procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Šiam terminui pasibaigus, užsienio investicijai tenkanti pajamų dalis 3

metus apmokestinama 50 procentų mažesniu pajamų mmokesčiu.

Jei tokia Įmonė buvo įsteigta (registruota) arba užsienio kapitalas

buvo investuotas nuo 1991 m. sausio l d. iki 1995 m. rugpjūčio l d., tai

pajamų dalis, tenkanti užsienio investicijai, 6 metus apmokestinama 50

procentų mažesniu pajamų mokesčiu.

Įmonei kurioje užsienio investuotojo (investuotojų) užsienio kapitalo

investicija yra pasiekusi du milijonus JAV dolerių, trejus metus nemoka

pajamų mokesčio nuo apyskaitinio ketvirčio, kurį pradėtos gauti pajamos,

pradžios. Kitus trejus metus ši įmonė moka 50 mažesnį pajamų mokestį. Šioje

dalyje numatytos mokesčiu lengvatos netaikomos įmonėms, kurios verčiasi

didmenine, mažmenine naftos produktų prekyba, jeigu jų pajamos iš prekybos

šiais produktais sudaro daugiau kaip 30 procentų jų realizacinių pajamų.

Mažesnis mokesčio tarifas taikomas ir IĮ, kurių bendrosios įplaukos per

mokestinį laikotarpį neviršija 1 mln. litų ir vidutinis sąrašinis

darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių, apmokestinamosios pajamoms

taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Ši lengvata netaikoma IĮ

kurios verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais,

didmenine ar mažmenine naftos produktų prekyba (įskaitant atvejus, kai

kartu prekiaujama ir kitomis prekėmis), IĮ, kurios teikia viešo maitinimo

paslaugas ir pardavinėja alkoholinius gėrimus, įskaitant alų, bei tabako

gaminius.

Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių IĮ gaunami iš

užsienio valstybių Įmonių dividendai apmokestinami taikant 21 procentų

pajamų mokesčių tarifą. Dividendus gaunanti Lietuvos Respublikos juridinio

asmens teisių neturinti IĮ mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą ne

vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po dividendų

gavimo dienos. Dividendų

gavimo iš užsienio valstybių įmonių ir pajamų mokesčio apskaičiavimo

apyskaita pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas pajamų mokestį apskaičiuojanti įmonė.

Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų

įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktiškų įplaukų

gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas

iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos – tai realizavimo įplaukų ir

apmokestinamų nerealizacinių įplaukų suma. Jeigu juridinio asmens teisių

neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės

teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto

eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės

sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.

Bankrutavusios įmonės įplaukos už parduotą turtą bendrosioms įplaukoms

nepriskiriamos.

Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai),

gautų nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus.

Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius

mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitu metų, kai nuostoliai

susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai neperkeliami. Mokestiniai

metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokesčių mokėtojams, kurių veikla

yra sezoninė, jų prašymu gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis

su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12

mėnesių.

IĮ mokestiniams metams pasibaigus, iki kitu metu gegužės 1 dienos (iki

kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio l dienos) pateikia teritorinei

valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Per metus mokami

avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau – pajamų

avansinis mokestis), kuriam mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal

pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama nustatyta tvarka. Pajamų

avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

Pajamų avansinis mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio

mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą

už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį.

Mokestinio laikotarpio penktojo – dvyliktojo mėnesių pajamų avansinis

mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai

apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pajamų avansinis

mokestis sudarys 1/12 faktiškai per minėta laikotarpį apskaičiuoto pajamų

mokesčio sumos.

Įregistruotos naujos įmonės pirmaisiais mokestiniais metais

atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių. Šios įmonės pajamų avansinius

mokesčius pradeda mokėti nuo kitų metų gegužės mėnesio (mokestinio

laikotarpio penktojo mėnesio), jeigu praėjęs mokestinis laikotarpis buvo

trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojam pajamų avansinius mokesčius

faktiškai apskaičiuota mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį

apskaičiuotoji mokesčio suma, padalinta iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus

ir padauginta iš dvylikos.

Jeigu praėjusiais mmokestiniais metais bendrosios įplaukos neviršijo 100

tūkst. litų. įmonė einamaisiais mokestiniais metais pajamų avansinių

mokesčių mokėti neprivalo.

Mokesčio mokėtojas, kuris įrodo, kad einamųjų metų jo bendrosios

įplaukos yra 25 procentais ir daugiau mažesnis už praėjusių įmetu

atitinkamo laikotarpio bendrąsias įplaukas arba kuriam pradedamos taikyti

šiame įstatyme nustatytos mokesčio lengvatos, turi teisę ne vėliau kaip

prieš mėnesį iki eilinio pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino,

kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusius pajamų

avansinio mokesčius arba nuo jų atleistų. Vietos mokesčio administratorius

tokiam mokesčio mokėtojui turi sumažinti mokesčio mokėjimo avansu prievolės

sumą proporcinga sumažėjusiomis įplaukomis arba atleisti nuo pajamų

avansinio mokesčio. Jeigu šio mokesčio mokėtojo einamųjų metų bendrosios

įplaukos vėl padidėjo iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau

kaip prieš mėnesį iki pajamų avansinio mokesčio mokėjimo termino kreiptis į

vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusius pajamų avansinius

mokesčius. Pajamų mokesčio avansinė apyskaita už pirmuosius keturis

mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio

pirmojo mėnesio (sausio) paskutinės dienos. Pajamų mokesčio avansinė

apyskaita už mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius

pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio (gegužės) paskutinės

dienos.

Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti pajamų avansinį mokestį mokėti pagal

apskaičiuota einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumų.

Jeigu, mokesčio mokėtojas pasirinko pajamų avansinį mokestį mokėti

pagal apskaičiuotą einamųjų metų kiekvieno mėnesio pajamų mokesčio sumą,

pajamų mokesčio avansinė apyskaita pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno

mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 3 darbo dienos.

Pajamų mokestis sumokamas kitą darbo dieną po metinės pajamų mokesčio

deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Jeigu mokestis (avansinis

mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių įstatymo administravimo tvarka

skaičiuojami delspinigiai.

Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę

sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba sankcijos).

Kad būtų aiškiau 3.1.1 lentelėje pateikiama IĮ FAPM deklaravimo ir mokėjimo

atvejai.

3.1.1 lentelė

FAPM deklaravimo ir mokėjimo atvejai

3.2. Patentai

Dažna IĮ apmokestinimo forma yra patento mokestis Įmonei patento

mokestis gali būti nustatytas, o kai kurioms veiklos rūšims jis yra

privalomas. Patentą įsigijusios IĮ už pajamas, gautas iš patente nurodytos

veiklos, pajamų mokesčio nemoka. Tik būtina teisingai ir laiku įsigyti

patentą, nes priešingu atveju IĮ yra baudžiama. Nustačius laikotarpį, per

kurį įmonė vykdė tam tikrą veiklą neįsigijusi privalomojo patento,

išieškoma už tą laikotarpį apskaičiuota patento mokesčio suma ir dvigubo

dydžio bauda. Kai veiklos laikotarpio nustatyti neįmanoma, išieškoma

trumpiausio patento galiojimo laiko patento mokesčio suma.

Miestų ir rajonų savivaldybės, atsižvelgdamos į Vyriausybės

patvirtintus minimalius ir maksimalius mokesčio tarifus, nustato konkrečius

dydžius savo vietovėse, tačiau tarifai gali būti mažinami savivaldybių

biudžetų sąskaita iki 50% . Tai leidžia pajamas apmokestinti skirtingai,

atsižvelgiant į vietovę, pirkėjų srautą bei kitas aplinkybes. Patento

tarifai gali būti mažinami, jeigu IĮ steigėjas yra I arba II grupės

invalidas arba senatvės pensininkas,

arba asmuo, vienas auginantis bent

vieną vaiką iki 16 metų, taip pat sutuoktiniai, auginantys 3 ir daugiau

vaikų iki 6 metų arba vaiką invalidą, jeigu nėra samdomų asmenų.

Patentai yra dviejų rūšių neprivalomieji ir privalomieji. Juos išduoda

miestų rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos, kurių teritorijoje įmonė

įregistruota. Mokesčių inspekcijos išduoda patentus per 5 darbo dienas nuo

reikiamų dokumentų pateikimo mokesčių inspekcijai dienos. Atsižvelgiant į

veiklos rūšis, gali būti išduoti vienas ar keli patentai.

Patento mokestis gali būti grąžinamas šiais atvejais kai veikla

nutrūksta įmonės savininkui mirus, susirgus, išvykus nuolat gyventi į

užsienį ar kitais išimtinais atvejais. Valstybinės mokesčių inspekcijos

sprendimu grąžinama patento mokesčio dalis, tenkanti neišnaudotų mokesčių

skaičiui. Patento grąžinimo tvarkoje numatyta, kad nepanaudotas patento

mokestis, grąžinamas paveldėtojams.

Neprivalomieji patentai išduodami individualioms įmonėms,

užsiimančioms šiais verslais:

trikotažo gaminių mezgimu;

keramikos dirbinių gamyba;

popieriaus, kaulo, vytelių dirbinių, dirbtinių gėlių, vainikų gamyba;

buitinių prietaisų gamyba;

vilnos karšimu, verpimu;

sulčių spaudimu;

raktų, metalinių karnizų gamyba;

stiklo išpjovimu;

žuvies ir mėsos rūkymu;

gyvulių skerdimu;

veidrodžių gamyba;

grūdų malimu;

drabužių ir galvos apdangalų siuvimu, taisymu;

odos ir ggalanterijos dirbinių taisymu;

karstų ir kitų laidojome reikmenų gamyba;

kailių ir odų išdirbinimu;

konditerijos gaminių gamyba;

baldų taisysiu;

staliaus darbais;

dirbinių iš gintaro gamyba;

paminklų, tvorelių, antkapių gamyba

Šis patentas suteikia teisę teikti šias aptarnavimo paslaugas :

drabužių cheminio valymo, sskalbimo;

kosmetikoj paslaugas, nesusijusias su gydomąja ir chirurgine veikla;

stenografavimo, mašinraščio, knygrišystės darbus;

laikrodžių įtaisymo;

mokamų tualetų paslaugas;

pasivažinėjimo elektromobiliais paslaugas.

Taip pat yra patentai, leidžiantys užsiimti viešoji maitinimo įmonių

veikla bei kita veikla:

projektavimo ir konstravimo darbais;

repetitoriaus paslaugomis;

vertimu iš vienos kalbos į kitą;

teisininko praktika išskyrus advokatus ir notarus;

gydytojo praktika;

veterinarine veikla.

Šie patentai nėra privalomieji, tačiau suteikia teisę iš karto

atsiskaityti su valstybe per patento

mokestį.

Privalomasis patentas ir mokesčio pagal veiklos rūšis tarifai IĮ yra

privalomi, ir, kaip minėjau,

veikla be patento yra neleidžiama.

Privalomi įsigyti patentai šiems verslams :

statybos ir remonto darbams;

santechniko darbams;

žuvų gaudymui bei apdorojimui.

Privalomojo patento taip pat reikia, jeigu IĮ teikia šias paslaugas :

kirpėjų;

fotografų;

taksi.

krovininio transporto paslaugas, išskyrus tarptautinį vvežimą;

keleivių vežimą autobusais ir mažaisiais autobusais vietiniais

maršrutais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

tarptautiniais maršrutais;

keleivių vežimą laivais vietiniais maršrutais;

garso ir vaizdo kasečių dauginimą, jų leidybą, nuomą;

autotransporto priemonių dažymą;

automobilių salonų valymą;

kitus automobilių taisymo ir aptarnavimo darbus.

Yra privalomasis patentas prekybai kioskuose už kiekvieną kioską,

prekybai iš vežimėlių ir kitų laikinųjų prekybos įrenginių už kiekvieną

vietą, prekybai prekyvietėje už kiekvieną vietą atskirai. Kadangi

Vyriausybė prekybai kioske išduoda patentą, tai patentus įsigijusios IĮ

leidžiama prekiauti be kasos aparato. Tačiau jeigu viešojo maitinimo

įstaigoje arba kioske yyra prekiaujama alkoholiu (įskaitant alų ), tai kasos

aparatas būtinas.

Laikinaisiais prekybos įrenginiais laikomi vežimėliai ir prekystaliai,

iš (nuo) kurių prekiaujama lauke. Nuo laikinųjų prekybos įrenginių, statomų

patalpose, leidžiama prekiauti tik gėlėmis, knygomis ir spaudos leidiniais,

įsigijus patentą. Jeigu patalpoje bus prekiaujama kitomis prekėmis,

patentas nebus išduodamas.

Prekybą prekyvietėse reglamentuoja įmonės, eksploatuojančios

prekyvietę, taisyklės, tvirtinamos savivaldybių, tačiau išpirktas patentas

neatleidžia nuo imamos rinkliavos ir kitų teisės aktuose numatytų mokesčių.

Patentai neišduodami IĮ, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, tačiau

prekiauti alumi leidžiama įsigijus patentą. Neišduodami patentai prekiauti

naftos produktais, automobiliais.

Patento mokesčio dydis yra apskaičiuojamas mokesčių inspekcijoje šia

tvarka: jeigu IĮ darbuotojai dirba pagali sutartis, patento mokestis

didinamas 30 % už kiekvieną samdomą asmenį. Jei IĮ turi filialų, tai už

juos yra mokamas patentas tokia pat tvarka kaip ir pagrindinėje įmonėje.

Patentas, įsigytas IĮ, galioja tuo atveju, jeigu įplaukos be PVM,

skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nesiekia 50 tūkst. Lt. Jeigu

patentas įsigytas l metų laikotarpiui ir per tą laikotarpį įplaukos pasiekė

50 tūkst. Lt, sumokėtas patento mokestis dalijamas iš 12 ir gautoji suma

dauginama iš likusių iki patento galiojimo laiko pabaigos mėnesių

skaičiaus, neskaitant to mėnesio, kurį pasiekta minėtoji įplaukų sumai.

Papildomas patento mokestis turi būti sumokėtas.

Jeigu patentas įsigytas pusmečiui ir per tą laikotarpį įplaukos

pasiekia 50 tūkst. Lt sumą, sumokėtas pusmečio patento mokestis dalijamas

iš 6 ir gautoji suma dauginama iš likusių iki patento galiojimo laiko

pabaigos mėnesių skaičiaus, neskaitant to mėnesio, kurį pasiekta minėtoji

įplaukų suma. Kitiems metų laikotarpiams apskaičiuotas patento mokestis

didinamas 2 kartus.

Tokia pat tvarka taikoma apskaičiuojant papildomąjį patento mokestį

patentui, įsigytam ketvirčio arba l mėnesio laikotarpiui. Jeigu įmonė

verčiasi kelių rūšių patentuota veikla, 50 tūkst. Lt įplaukų riba taikoma

pagal kiekvieną veiklos rūšį ir papildomasis patento mokestis skaičiuojamas

pagal kiekvieną veiklos rūšį.

IĮ savininkas, įregistravęs savo veiklą, už kurią nustatytas

privalomasis patento mokestis, kai jis šios veiklos laikinai nevykdo, apie

tai privalu raštu informuoti teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją ir

nurodyti, kiek laiko veikla nebus vykdoma. Šiuo atveju, įmonei pradėjus

veiklą, už kurią nustatytas privalomasis patento mokestis, patentas

išduodamas nuo veiklos pradžios.

Įsigytas patentas neatleidžia IĮ nuo nustatytos veiklos licencijavimo,

komercinės – ūkinės veiklos operacijų dokumentinio įforminimo, dokumentų

kaupimo ir saugojimo. Reikia tvarkyti įplaukų, darbo užmokesčio samdomiems

darbuotojams apskaitą, o tapus PVM mokėtojais, apskaita tvarkoma pagal

dvejybinį įrašą.

Taip pat Kelių mokesčio įstatyme yra numatyta, kad juridinio

asmens teisių neturinčios individualios įmonės, įsigijusios savo veiklai

patentus, Kelių mokesčio nemoka. Tačiau jei IĮ turi įvairių rūšių

realizacinių pajamų, dirba ir įsigijusi patentą, ir be jo, tai Kelių

mokesčio lengvata taikoma tik pagal patentą vykdomai veiklai gaunamos

realizacinėms pajamoms.

Jei IĮ užsiima veikla neįsigijusios privalomojo patento, iš įmonės

išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir tokio pat dydžio bauda.

Taigi įsigijusios patentą IIĮ nemoka fizinių asmenų pajamų mokesčio, o

iš anksto atsiskaito su valstybe, sumokėdamos patento mokestį. Jeigu

patentas nėra privalomas tos veiklos rūšiai, tai IĮ savininkas gali

pasirinkai ar mokėti patento mokestį, ar fizinių asmenų pajamų mokestį.

3.3. Mokesčiai ,,SODRAI”

Naujajame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme NPD skirtingai bus

taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir nenuolatiniams Lietuvos

gyventojams. NPD nuolatiniams Lietuvos gyventojams galės būti taikomas

apskaičiuojant visas apmokestinamas pajamas, o nenuolatiniams Lietuvos

gyventojams pagrindinis NPD galės būti taikomas tik su darbo santykiais ar

jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš

šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

Tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams yra numatyti individualūs

neapmokestinami pajamų dydžiai:

I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, –

430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką

(įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems

vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką

(įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –

PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD, t. y. 29 Lt per mėnesį.

Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur

taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę, t.

y. 29/2 = 14,50

Lt. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas,

tokiam gyventojui taikomas visas PNPD, t. y. 29 Lt.

Pagal anksčiau galiojusį FAPMLĮ didesnis nei pagrindinis NPD buvo

taikomas tik vienišiems tėvams arba tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų

iki 18 metų.

Pavyzdžiui, palyginkime, kiek pajamų mokesčio turėjo mokėti tėvai,

auginantys 2 vaikus iki 18 metų, iki 2003 m. sausio 1 d. ir kiek pajamų

mokesčio po 2003 m. sausio 1 d. turės mokėti tie patys tėvai, jeigu

kiekvienas iš tėvų uždirba po 1500 Lt per mėnesį:

iki 22003 m. sausio 1 d. abu tėvai privalėjo mokėti 825 Lt pajamų

mokesčio per mėnesį;

(1500 + 1500) – (250 + 250) = 2500 x 33 proc. = 825 Lt

po 2003 m. sausio 1 d. abu tėvai privalės mokėti 779,46 Lt pajamų

mokesčio per mėnesį.

(1500 + 1500) – (290 + 290 + 29 + 29 ) = 2362 x 33 proc. = 779,46 Lt

Taigi po 2003 m. sausio 1 d. tokia šeima kas mėnesį moka 5,54 Lt mažiau

gyventojų pajamų mokesčio per mmėnesį, kas per metus sudarys ne tiek ir

mažai – 546,48 Lt.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta ir dar viena naujovė –

galimybė pritaikyti NPD bendrai visoms šeimos pajamoms. Jeigu vienas iš

sutuoktinių mokestinio laikotarpio metu negalėjo pasinaudoti jam

priklausančiu NPD (pavyzdžiui, nedirbo), tai kkitas sutuoktinis, pateikdamas

metinę deklaraciją, galės atimti iš pajamų ne tik jam priklausantį NPD, bet

ir savo sutuoktinio metų eigoje nepanaudotą NPD.

Kaip ir anksčiau galiojusiame FAPMLĮ, taip ir Gyventojų pajamų mokesčio

įstatyme liko nuostata, kad pagrindinis NPD indeksuojamas mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų

indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuotas NPD taikomas pajamoms,

gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos.

Indeksuotas NPD skelbiamas Finansų ministerijos pranešimu.

Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas

mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už

kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo

apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį

NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

Atsiradus aarba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį

PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado

arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

Jeigu gyventojas nori, kad darbdavys pagrindinį NPD ar gyventojui

priklausantį individualų NPD taikytų kiekvieną mėnesį išmokant jam darbo

užmokestį, tai jis darbdaviui privalo parašyti laisvos formos prašymą dėl

gyventojui priklausančio NPD taikymo apmokestinant kiekvieną mėnesį jam

išmokamą darbo užmokestį ir pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į

individualų NPD arba teisę į papildomą NPD.

Jeigu atitinkama lengvata priklausė ir pagal FAPMLĮ iir dokumentai jau

buvo pateikti anksčiau darbdaviui, tai dar kartą jų pateikti iš naujo

nereikia, tačiau prašymą su jame nurodytu gyventojui priklausančiu NPD

pateikti vis tiek reikia.

Jeigu gyventojas nepateiks darbdaviui tokio prašymo, tai darbdavys

turės išskaičiuoti 33 proc. pajamų mokestį nuo visos kiekvieną mėnesį

darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio sumos. Tokiu atveju gyventojas vis

tiek galės atimti jam priklausantį NPD, tačiau tik pateikdamas metinę

pajamų deklaraciją ir pateikdamas apskrities valstybinei mokesčių

inspekcijai prašymą dėl jam priklausančio metinio neapmokestinamo pajamų

dydžio (toliau MNPD) taikymo apmokestinant jo gautas pajamas per

kalendorinius metus.

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas

sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus

mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal šio

straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių

NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinamąsias pajamas, ir

atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant

mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas.

Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD)

nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio

nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas

bendrai iš visų mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant

mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams)

taikomi jų pasirinktu santykiu, t. y. tėvai patys pasirenka, kokiu santykiu

bus taikomas jiems priklausantis MPNPD.

Jeigu susidarytų neigiamas skirtumas iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar

MNPD ir MPNPD), tai toks skirtumas gyventojui nebus grąžinamas ir į kitus

mokestinius laikotarpius nneperkeliamas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įsigaliojus Gyventojų pajamų

mokesčio įstatymui gyventojų gaunamas darbo užmokestis daugeliu atveju

padidės mažiausiai 13 Lt, nes pagrindinis NPD buvo padidintas nuo 250 Lt

iki 290 Lt. Įvedamos ir gyventojams palankios naujovės, kai vienas iš

sutuoktinių galės pasinaudoti kitam sutuoktiniui priklausančiu NPD (jei

kitas sutuoktinis nepritaikė jam priklausančio NPD) arba nuolatiniai

Lietuvos gyventojai NPD galės taikyti ne tik apmokestinant su darbo

santykiais gaunamas pajamas, bet ir visas kitas pajamas.

Reikia nepamiršti, kad gyventojui priklausantis NPD bus taikomas

apmokestinant kas mėnesį išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas

tik tuo atveju, jeigu gyventojas parašys darbdaviui laisvos formos prašymą

dėl jam priklausančio NPD taikymo kiekvieną mėnesį. Jeigu asmuo gauna su

darbo santykiais susijusių pajamų iš kelių darbdavių, tai prašymą taikyti

jam priklausantį NPD jis gali pateikti tik vienam iš darbdavių savo

pasirinkimu.

Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, pagrindine darboviete

mokesčiams išskaityti

laikoma ta, kurią pasirenka darbuotojas ir nurodo darbo sutartyje arba

nurodo papildomame pareiškime, rašomame pagrindinei darbovietei.

Nepagrindinėje darbovietėje uždirbamos pajamos apmokestinamos taip :

Pajamų daliai iki 0,5 pajamų neapmokestinamojo minimumo taikomas 10 %

tarifas;

Pajamų daliai, viršijančiai 0,5 pajamų neapmokestinamojo minimumo – 20%

tarifas;

Pajamų daliai virš l pajamų neapmokestinamojo minimumo – 35 % tarifas.

Pajamų mokestį išskaito pati individualioji įmonė.

Kiekvienam dirbančiam ir mokančiam pajamų mokestį asmeniui išduodamas

socialinio draudimo pažymėjimas , kuriame įrašomi duomenis apie apdraustojo

asmens gautą apmokėjimą už darbą, nuo kurio mokamas valstybinio socialinio

Draudimo įmokos, nurodomos darbdavio ir apdraustojo sumokėtos įmokų sumos

ir draudimo laikotarpiai. Sis pažymėjimas išduodamas pirmą kartą priimant

asmenį į darbą. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per metus draudimo

pažymėjimuose įrašo duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas

draudimo įmokas.

Kiekvienas darbdavys Valstybinio socialinio Draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui

privalo pateikti duomenis apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu

priėmimą į darbą,

atleidimą iš darbo iri kas ketvirtį apie socialinio yra draudimo įmokas.

Tam jis turi pateikti VSDFV tokius dokumentus :

Šiuose dokumentuose pateikiami visi reikalaujami duomenys tiek apie

apdraustąjį, tiek apie draudėją bei darbo užmokesčio ir socialinio

draudimo įmokų sumos. Pirmi du dokumentai pildomi, priimant arba

atleidžiant darbuotojus iš darbo, o trečiasis – kalendorinio metų ketvirčio

pabaigoje, kur pateikiami duomenys apie visų dirbančiųjų socialinio

draudimo įmokas. Šis pranešimas kartu su parengtu ir įmonės valdovo parašu

bei įmonės antspaudu patvirtintu Rejestru perduodamas į VSDFV teritorinį

skyrių ne vėliau kaip iki sekančio ketvirčių pirmojo mėnesio 25 dienos.

Darbdavys už dirbančius asmenis privalo mokėti nustatyto dydžio

valstybinio socialinio draudimo įmokas į privalomojo valstybinio socialinio

draudimo fondą. Tai sudaro 30 % priskaičiuoto darbuotojams atlyginimo.

Taip pat darbuotojų privalomojo Valstybinio draudimo l % uždarbio

dydžio įnašus administracija išskaičiuoja iš apskaitomo darbuotojams

darbo užmokesčio sumos ir perveda valstybinio socialinio draudimo

įstaigas.

Priskaičiuotas įmokas „Sodrai“ (30% + 1%) turi būti sumokamos ne

vėliau

kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną.

IĮ savininkai privalo įmokas už save mokėti kartą per ketvirtį, ne

vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15

dieną.

IĮ privalo VSDF pateikti finansines apyskaitas. Finansinės apyskaitos

sudaromos kas ketvirtis didėjančiomis sumomis nuo metų pradžios ir

sudaromos litais. Finansinėje apyskaitoje nurodomas draudėjo registracijų

numeris, kuris duotas registruojant įmonę VSDFV teritoriniame skyriuje,

draudėjo adresas ir telefonas. Draudėjo 30 % ir apdraustųjų l % įmokų

priskaitymai bei pervedimai į VSDF biudžetą pateikiami formoje F4.

IĮ privalo llaiku ir teisingai atlikti atskaitymus ir laiku sumokėti

mokesčius ,,Sodrai”, nes kitaip taikomos įvairios baudos, sankcijos bei

mokanti delspinigiai.

3.4. Pridėtinės vertės mokestis

Pasibaigusi kiekvienam mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniam

mėnesiui), per ateinančio

mėnesio 15 dienų mokesčio mokėtojai rengia ir pateikia mokesčių

administratoriui mokesčio apyskaitą – PVM deklaraciją. Tai forma PVM-4,

kurioje pateikiamos žinios apie įmonės PVM apmokestinamąsias ir

neapmokestinamąsias pajamas, PVM apmokestinamų pirktų prekių ir

paslaugų bei importuotų prekių vertę, pirkimo, pardavimo, importo,

atskaitomo ir neatskaitomo,

mokėtino arba grąžintino iš biudžeto PVM sumas. IĮ, kurios yra PVM mokesčio

mokėtojos taip pat turi pparengti tokią deklaraciją.

Yra privalomas, savanoriškas ir naujų įmonių PVM mokėtojų

registravimas.

Visi asmenys, kurių per metus (12 mėn.) už parduotas prekes ar

suteiktas paslaugas gautos pajamos, neįskaitant pajamų gautų už parduotą ir

ilgiau kaip l metus naudotą turtą, viršija 100 000 Lt, jie privalo

registruotis PVM mokėtojais. Išdavus pažymėjimą, PVM mokėtojais tampama nuo

kito

mėnesio pirmos dienos.

Įsteigtos naujos įmonės, numačiusios, kad jų per l metus gautos

pajamos, pradedant nuo

įmonės prašyme nurodytos PVM apmokestinamų prekių pirmos realizavimo datos

viršys 10 000 Lt,

gali įsiregistruoti PVM mokėtojais. Naujos įmonės PVM mokėtojomis

įsiregistruoja nuo prašyme

nurodytos datos.

Asmenys, kurių pajamos per metus nesiekia 100 000 Lt, neįsiregistravę

PVM mokėtojais, neturi teisės imti šio mokesčio iš pirkėjų, o paimtą PVM

privalo sumokėti į biudžetą iki kito po ataskaitinio mėnesio 25 dienos.

Šie asmenys taip pat negali atskaityti PVM už pirktas ir importuotas

prekes.

Neįsiregistravę PVM mokėtojais asmenys, kurių pajamos per metus viršijo

100 000 Lt, pradėdami tuo mėnesiu, kai pajamos viršijo 100 000 Lt, privalo

nuo tą mėnesį už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gautos pajamų

sumos, skaičiuoti 15,25% PVM iir sumokėti jį į biudžetą iki kito

mėnesio 25 dienos. Šie asmenys neturi teisės PVM sąskaitoje faktūroje

nurodyti pardavimo PVM, taip pat neturi teisės iš apskaičiuotos parduotų

prekių pardavimo PVM atskaityti pirktų prekių pirkimo PVM.

Yra prekių, už kurių pardavimą neskaičiuojamas PVM:

vaistai, įskaitant veterinarinius pagal LR Vyriausybės patvirtintą

sąrašą;

medicinos technika, įrengimai ir žaliavos, naudojami vaistams gaminti

ir vaistinės prekės pagal JLR Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

karstai, laikinieji paminklai, vainikai, gėlių krepšeliai;

žurnalai, laikraščiai ir knygos, išskyrus leidinius, kuriuos žurnalistų

ir leidėjų etikos komisija yra priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio

kategorijai, bei laikraštinis popierius;

tradiciniai dailiųjų amatų dirbinių, kuriems tarpžinybinė TDA

Ekspertų komisija nustatyta tvarka yra suteikusi šių dirbinių statusą;

privatizuojamas valstybinis turtas; prekės, parduodamos neapmuitinamose

parduotuvėse;

prekes su UNICEF ženklu.

Paslaugos, už kurias neskaičiuojamas PVM:

sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos

valstybės ir savivaldybės, viešųjų ar biudžetinių sveikatos priežiūros

įstaigų. Taip pat veterinarinio aptarnavimo paslaugos, teikiamos

valstybinių veterinarijos įstaigų;

vaikų darželių ir lopšelių, senelių ir invalidų pensionų teikiamos

socialinės paslaugos;

švietimo, mokslo ir studijų institucijų, įregistruotų LR Vyriausybės

nustatyta tvarka, teikiamos mokymo, mokslo, studijų paslaugos, taip

pat nekomercinės kultūros paslaugos;

maršrutinio – keleivinio transporto paslaugos, Susisiekimo ministerijos

ir savivaldybių nustatytais maršrutais;

pašto paslaugos, išskyrus siuntinių persiuntimo ir telekomunikacijų

paslaugos bei kolekcijoms skirtus pašto ženklus ir vokus;

draudimo, bankų ir kitų kredito įstaigų finansinės paslaugos,

vertybinių popierių, loterijų apyvarta;

laidojimo paslaugos;

žurnalų, pagal LR Vyriausybės patvirtintą sąrašą, laikraščių, knygų,

išskyrus leidinius, kuriuos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra

priskyrusi erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių kategorijai,

spausdinimas, leidyba ir platinimas;

paslaugos ir veiksmai, už kuriuos imamas žyminis ir konsulinis

mokesčiai. Taip pat vietinės valstybinės rinkliavos bei mokesčiai, kurie

įskaitomi į LR Vyriausybės biudžetą, savivaldybių biudžetas ar

privatizavimo i fondas;

darbai ir paslaugos, atliekami tradicinėms Lietuvos religinėms

bendruomenėms, už kurias mokama iš paaukotų lėšų;

gyvenamųjų namų ir butų, išnuomotų gyventi daugiau kaip 2 mėnesiams,

nuoma;

žemės nnuoma;

jūrų, aerouostų, skrydžių valdymo, aeronavigacijos rinkliavos;

gyvenamųjų namų statybos, renovacijoj apšildymo ir projektavimo darbai,

finansuojami iš LR biudžeto ir savivaldybių biudžetų;

kultūrinių paminklų restauravimo ir konservavimo darbai,

finansuojami iš LR ir savivaldybių biudžetų;

tradicinių j religinių bendruomenių atliekamos paslaugos, už kurias

aukojamos lėšos.

Kad galėtų tinkamai parengti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui

IĮ, kurios yra PVM mokėtojos privalo pildyti pirkimo ir pardavimo žurnalus,

t.y. apskaityti atskiras PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas prekes ir

paslaugas ir saugoti sąskaitas faktūras Buhalterinės apskaitos pagrindų

įstatymo nustatytą laiką.

Mokesčių mokėtojams, kurie gamina (teigia) PVM apmokestinamas ir

neapmokestinamas prekes (paslaugas), suteikiama teisė pasirinkti vieną

iš pirkimo PVM atskaitomos sumos apskaičiavimo būdų:

• pirkimo PVM paskirstant proporcingai realizuotų PVM apmokestinamų ir

neapmokestinamų prekių ir paslaugų vertei (netiesioginis);

• tiesiogiai nustatant realizuotų PVM apmokestinamų ir neapmokestinamų

prekių ir paslaugų vertei tenkančias pirkimo PVN sumas, jeigu tai

galima patvirtinti buhalterinės apskaitos duomenimis (tiesioginis).

Taikant antrąjį būdą, pirkimo PVM, tenkinantį netiesioginėmis išlaidoms

(administracinės, draudimo, nuomos ir pan.), galima paskirstyti

netiesiogiai.

Kalendoriniais metais galima taikyti tik vieną šių būdų.

Neretai dėl pasirinkto būdo smarkiai skiriasi PVM atskaitos sumos.

PVM deklaracijos formoje išskirtos trys dalys:

Pardavimo PVM apskaičiuoti.

Pirkimo PVM, tenkančio PVM ataskaitai, apskaičiuoti.

Atsiskaitant su biudžetu mokėtinam į biudžetą PVM arba grąžintiną iš

biudžeto PVM apskaičiuoti.

Apskaičiuojant pirkimo PVM atskaitas sumą netiesioginiu (proporcingu)

būdu, rremiamasi realizavimo pajamų baze (realizuotų prekių ir paslaugų

apmokestinamąja PVM verte), o apskaičiuojant tiesioginiu būdu,

netiesioginių išlaidų pirkimo PVM proporcingai (netiesiogiai) paskirstomas,

remiantis tiesiogiai paskirstyto pirkimo PVM baze.

Laikomasi nuostatos, kad PVM už nekilnojamąjį turtą amortizacijos

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų, o už kitą ilgalaikį turtą –

5 metai.

3.5. Atsiskaitymai į kelių fondą

Pagal LR Kelių Fondo įstatymą yra įmokamas kelių mokestis. Šio mokesčio

tarifai įvairūs. IĮ taip pat moka šį mokestį

Bet nuo šio mokesčio atleidžiamos :

Žemės ūkio produkciją gaminančios IĮ ir paslaugas žemės ūkiu

teikiančios specializuotos įmonės, jeigu pajamos už realizuotą žemės ūkio

produkciją ir paslaugas žemės ūkiui sudaro ne mažiau 50%;

Kūrybines sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų,

dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografų rašytojų,

tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne

mažiau kaip 50 % pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams;

Įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 % riboto darbingumo darbuotojų

ir kurių realizavimo pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją;

IĮ, įsigijusios savo veiklai patentus;

Laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės.

Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo

pajamų į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25

dienos.

Laiku nesumokėjus imami delspinigiai LR mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

Juridinio asmens teisių neturinčios IĮ, užsiimančios nekomercine

veikla, bet gaunančios pajamų iš ūkinės – komercinės

veiklos (išskyrus

besiverčiančias prekybos veikla) t.y. pramonės, statybos, remonto,

autotransporto įmonės į Kelių fondą moka iki 0,5 % realizavimo pajamų

(įplaukų). IĮ, besiverčiančios prekybos, visuomeninio maitinimo, tiekimo

veikla moka iki 0,3% realizavimo pajamų. Besiverčiančios mišria veikla (kai

gaunamos pagal skirtingus tarifus apmokestinamos pajamos), nepriklausomai

nuo pajamų rūšies lyginamosios dalies – 0,5% realizavimo pajamų atskaitymus

į Kelių fondą.

Realizavimo pajamas IĮ sudaro už parduotą produkciją gautos įplaukos.

Statybos (kaip ir kitų veiklos rūšių) įmonių realizavimo pajamas sudaro

visa atliktų darbų vertė, o ne tik toje įmonėje sukurta vertė.

Visi aatskaitymų nuo realizavimo pajamų į Kelių fondą mokėtojai turi

mokėti kiekvienos

veiklos įmonei nustatyto dydžio atskaitymus ir nuo pajamų, gautų už

realizuotas materialines vertybes.

Pajamos, gautos iš turto nuomos, vertybinių popierių realizavimu,

pradelsto kreditorinio įsiskolinimo, priskiriamos nerealizacinėms pajamoms,

nuo kurių atskaitymai į Kelių fondą nemokami. Į realizavimo pajamas, nuo

kurių skaičiuojamas Kelių mokestis, neįtraukiamas iš pirkėjų gautas PVM.

Taip pat Kelių mokesčio nereikia mokėti ir už valiutos keitimo operacijas.

Mokesčio už leidimus atlikti įvairius statybos ir remonto darbus bet

kurioje valstybės ir

savivaldybių kelių komplekso dalyje dydį nustato Lietuvos aautomobilių kelių

direkcija, valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros institucijos i

ar savivaldybės, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamos į darbui pobūdį,

keliams ir aplinkai daromą žalą, atstatomųjų darbų vertę, nuostolius dėl

eismo sąlygų pakeitimo ir darbų trukmę. Mokestis už leidimus atlikti

nurodytus darbus valstybės keliuose mokamas į valstybės iždo sąskaitą

,,Kelių fondas, iš jo mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus bet

kurioje kelių komplekso dalyje”, o savivaldybių keliuose – į savivaldybių

biudžetus.

3.6. Žemės mokestis

Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Žemės mokesčio mokėtojai yra

privačios žemės savininkai. Jei IĮ turi savo nuosavybėje privačios žemės,

ji turi mokėti žemės mokestį. Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 % žemės

kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos, apskaičiuotos pagal LR

Vyriausybės 1993 m gruodžio 6 d. nutarime Nr.909 ,,Dėl parduodamos

valstybinės žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos”

nustatytą valstybės parduodamos žemės nominalią kainą, indeksuotą einamųjų

metų I ketvirtį LR Vyriausybės patvirtintu žemės kainos indeksu.

Už žemę įsigytą aukcione (konkurse), žemės mokestis skaičiuojamas nuo

aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne mažesnės už

nominalią I ketvirtį indeksuotą žemės kainą. Kai ši kaina mažesnė už

nominalią, žemės mokestis skaičiuojamas nuo nominalios I ketvirtį

indeksuotos žemės kainos.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės

invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų

savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų

asmenų ir jiems priklausančio sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų

nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.

Teikiant lengvatą, darbingiems asmenims nepriskiriami mokymo įstaigų

dieninių skyrių moksleiviai bei studentai. Taip pat nuo žemės mokesčio gali

atleisti arba jį sumažinti savivaldybių

tarybos savo biudžeto sąskaita.

Nauji žemės ssavininkai žemės mokestį moka :

Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį-už visus metus;

Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį (- nuo kitų metų.

Žemes mokestis nemokamas, kai:

Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį – tais pačiais metais;

Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos

savivaldybės valdomosios institucijos.

Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas,

grąžinamas bei patikslinamas LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

Asmenys savavališkai besinaudojantys valstybine žeme, apmokestinami už

visą naudojimosi laiką pagal maksimalią tos gyvenamos vietovės žemės kainą

ir trigubą mokesčio tarifą. Ir šio mokesčio sumokėjimas nereiškia žemės

nuosavybės [teisinimo.

3.7. Nekilnojamo turto mokestis

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto

mokesčio įstatymą individualios įmonės moka nekilnojamo turto mokestį,

jeigu ji turi nekilnojamo turto, kuriam LR Vyriausybės nustatyta tvarka

privaloma teisinė registracija.

Mokesčio objektas – nekilnojamas turtas pagal teisinę registraciją,

išskyrus žemę.

Metinis mokesnio tarifas – l % nuo forto vertės, kuris naudojamas

mokesčio mokėtojo įstatuose numatytai veiktai. Jei nekilnojamas turtas

nenaudojamas tokiai veiklai daugiau kaip l metus, tai jis apmokestinamas,

taikant 5% metinį tarifą

Šio mokesčio nemoka IĮ už šį išvardint nekilnojamąjį turtą :

Kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų

dalys;

Invalidų draugijų ir jų įmonių naudojamas nekilnojamas turtas;

Žemės ūkio įmonėms priklausantis nekilnojamas turtas;

Aplinkos apsaugai ir priešgaisriniai: apsaugai naudojamas nekilnojamas

turtas;

Laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamas turtas;

Nekilnojamas turtas, esantis bankrutavusios Įmonės balanse.

Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti

nekilnojamo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Nekilnojamą turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, įvertina LR

Vyriausybės įsteigtos

arba įgaliotos valstybines institucijos. Jis įvertinamas mokestine verte

pagal LR Vyriausybės nustatytą

metodiką. Įvertinimas galioja 5 metus, jeigu vartojimo kainų indeksas

neviršija 1,25 per kalendorinius

metus. Nekilnojamą turtą įvertina LR inventorizavimo, projektavimo ir

paslaugų biuras. Nekilnojamo turto mokestine verte laikoma jo atstatomoji

vertė, sumažinta 50% . Mokesčio mokėtojo prašymu biuras išduoda pažymėjimą

apie mokėtojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą ir jo

mokestinę vertę ir šį pažymėjimą jis pateikia teritorinei! VMI kartu su

nekilnojamo turto mokesčio išskaičiavimais.

Mokėtojai mokestį už jiems nuosavybės teisių priklausantį nekilnojamą

turtą kiekvienais metais apskaičiuoja pagal nekilnojamo turto tų metų

sausio l dienos mokestinę vertę ir apskaičiavimą iki kovo l dienos pateikia

miesto arba rajono valstybinei mokesčių inspekcijai.

Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamą

turtą skaičiuojamas po

1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto

teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas VMI pateikiamas praėjus 1

mėnesiui po įregistravimo. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas

proporcingai likusiems mokėjimo terminams.

Nuosavybės teisei į nekilnojamą turtą perėjus kitam asmeniui arba

netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turo

teisinės registracijos pakeitimo.

Mokestis mokamas po ¼ metinės sumos, pasibaigus ketvirčiui, per 25

dienas.

Tuo atveju, kai tą patį mėnesį vienas turtas įsigyjamas, o kitas

prarandamas, pildomi 2 apskaičiavimai – vienas dėl įgyto, nurodant kiek

papildomai reikia mokėti turto mokesčio, o kitas prarasto nekilnojamo

turto, rodantis, kiek reikės mokėti mokesčio mažiau.

IŠVADOS

Apžvelgus svarbiausius IĮ mokamus mokesčius, galima daryti išvadą, kad

IĮ yra apmokestinamos, kaip ir visos kitos įmonės. Skirtumas tik tas, kad

juridinio asmens teises turinčios įmonės moka JAPM, o IĮ – FAPM arba

įsigyja patentą. Vienas iš svarbiausių IĮ ypatumų ir skirtumų (lyginant su

juridinio asmens teises turinčiomis įmonėmis) buvo tai, kad IĮ

vadovaudamasi FAPM įstatymu, pajamas registruodavo vien tik įplaukų

principu. Produkcija ir paslaugos buvo laikomos realizuotomis tik tuomet,

kai įmonė į už jas gaudavo pinigus. Todėl pajamų mokesčio deklaracijoje

pajamos ir parduotos prekės vadinamos bendrosiomis įplaukomis. Tačiau toks

pinigų principas nebuvo taikomas pripažįstant per ataskaitinį laikotarpį

įmonės patirtas sąnaudas. IĮ sąnaudos turėjo būti registruojamos duomenų

kaupimo būdu (neatsižvelgiant į pinigų išleidimo momentą), kaip ir

juridinio asmens teises turinčios įmonėse. Remiantis FAPM įstatymu, per

ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, lyginant su tomis įplaukoms gauti

patirtomis sąnaudomis išvedamos apmokestinamosios pajamos.

Ypač daug rūpesčių tokia IĮ apskaitos tvarką kėlė įmonėms, kurios

įsiregistravusios PVM mokėtojomis, nes PVM registruojamos apskaitoje

duomenų kaupimo būdu.

Visus kitus mokesčius – mokesčius ,,SODRAI”, PVM, Kelių, Žemės ir

Nekilnojamo turto mokesčius – IĮ moka tokia pat tvarka kaip ir

kitos

įmonės.

Kadangi dauguma Lietuvoje veikiančios IĮ yra mažos ir vidutinės, jos

yra arčiau vartotojo. Jos pirmiausia pajunta bendros ekonominės padėties

pasikeitimus į blogąją ir gerąsias puses. IĮ labai svarbu suvokti mokesčių

įstatymus, kad ir kokie painūs jie būtų, kaip greitai besikeistų ar

atrodytų nesvarbūs ir smulkmeniški. Šis suvokimas padės įmonei pasiekti

sėkmę.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, Pačiolis,

1997;

2. Černius G. Apskaitininko vadovas. Vilnius, Pačiolis, 1995;

3. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita, atskaitomybė, analizė.

Vilnius, Viltis, 1999;

4. RRibinskienė G. Apskaitos tvarkymas individualiose įmonėse pinigų

principu. Vilnius, Pačiolis, 2001.

———————–

Taip

Ar veiklai reikia licencijos?

Įmonės vardo registravimas

Valstybiniame patentų biure

Licencijos gavimas

Registravimo mokesčio įmokėjimas

Įmonės registravimas savivaldybės Rejestro tarnyboje

Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje

Antspaudo gaminimas

Suderinimas su Darbo inspekcija, jei yra bent vienas samdomas darbuotojas

Įmonės veiklos pobūdis

Gamyba

Paslaugos,

verslai

Prekyba

Darbo inspekcijos leidimo eksploatuoti gamybos priemonių gavimas

Įmonės veiklos pažymėjimo gavimas

Patento gavimas

Ūkinės veiklos pradžia