Inventorizacija

ĮVADAS

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi nevien tik savininkas ar samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra turto objektų būvimo įmonėje ppatikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės vadovas ar savinikas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais),patikrinti esantį natūroje visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidigaliau turto grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, nori žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomikaJeigu šios ttikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas pritaikius įmonė gali net bankrotuoti.

Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų įįforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kur nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.

Inventorizacijos būtinumą sąlygoja ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kuris reikalauja apskaitos duomenis pagrįsti inventorizacijos duomenimis.

Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima įmonės samdytas vadovas arba savininkas.

2 1. INVENTORIZACIJOS ESMĖ, TIKSLAI IR RŪŠYS

Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje esantis nnatūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus įmonėje atstovaujantiems vadovams.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nuliame keletas priežasčių:

1. padeda užtikrinti turto saugumą;

2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;

3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai;

4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;

5. sumažina turto grobstymo galimybes.

Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti likusį turtą.

Lietuvių kalbos žodyne nurodomos dvi žodžio „inventorizacija“ reikšmės:

1. įmonės turto surašymas;

2. materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas.

Inventorizacija, tai įįmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų, prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai, kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kai sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 patvirtino inventorizacijos tvarką ( toliau -Tvarka ),kuri nustato inventorizacijos būtinumą. Be to jos būtinumą nusako Lietuvos Respublikos BAPĮ14 straipsnis.

Bendras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 336, kuris nusako Kasos darbo organizavimą ir vykdymą, taisyklių 35 punktas reikalauja ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlikti netikėtą kasos reviziją. Tikrinamas ne tik kasos darbas, bet ir dokumentų įforminimo teisingumas, pagrįstumas ir teisėtumas, suskaičiuojami grynieji pinigai. Visatai įforminama kasos revizijos aktu, kurio forma nereglamentuojama.

Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o kitiems tik rekomenduojama.

Tvarkos reikalavimai privalomi:

1. akcinėms bendrovėms;

2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3. kooperatinėms bendrovėms;

4. žemės ūkio bendrovėms;

5. investicinėms bendrovėms;

6. valstybės įmonėms;

7. savivaldybių įmonėms;

8. viešosioms įstaigoms;

9. visuomeninėms organizacijoms;

10.visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms, federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);

11. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų susivienijimams, filialams ir

atstovybėms;

12. biudžetinėms įstaigoms.

Tvarkos reikalavimai rekomenduojami:

1. individualioms (personalinėms) įmonėms;

2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4. biurams (kontoroms).

Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Tvarkos reikalavimai rekomenduojami,

inventorizacija

turi būti atlikta, tik juose kitaip gali būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama Tvarkoje. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas arba pažyma.

Tenka pažymėti, kad inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

4 2. INVENTORIZACIJOS RŪŠYS PAGAL DAŽNUMĄ IR APIMTIS

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, sekiant išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo aktuose ir pa n.

Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė inventorizacija būna tik ištisinė.

Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų inventorizacija nne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims ir pan.

Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų ilgalaikiojo materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.

Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintos Tvarkos reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis.

3. ATSAKOMYBĖ UŽ INVENTORIZACIJOS ATLIKIMĄ

Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą ir savalaikį atskaitomybės duomenų prengimą, kurie pagrįsti inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos atlikimą bei jos rezultatų įforminimą.

Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai. Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Už inventorizacijos

rezultatų įforminimą ir savalaikį jos atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Nors administracinių teisių pažeidimo kodekse nėra numatyta baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai kaip: „Apskaitos taisyklių pažeidimas“, „Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“, „Ataskaitų ir dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimus bei mokesčių vengimas“ ir eilė kitų straipsnių.

Vadovas įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą inventorizacijos kkomisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais.

4. INVENTORIZACIJOS ATLIKIMO ATVEJAI, MASTAI IR TERMINAI

Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Tvarka. Šie norminiai aktai įpareigoja atlikti

inventorizaciją, kai įmonė reorganizuojama arba likviduojama, keičiantis materialiai aatsakingiems asmenims, kai dalis turto perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam asmeniui, perduodant išnuomotą turtą nuomininkui, kai nusprendžiama turtą perkainoti, kai

nustatomi plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktai arba vertybių gedimai, kai įvyksta gaisras arba stichinės nelaimės, o taip pat prieš metinės aatskaitomybės sudarymą. Visus inventorizacijos atvejus praktiškai išvardyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, materialiai atsakingų asmenų skaičiaus ir kitų priežasčių.

Norminiai aktai inventorizacijos atlikimo terminų nenustato ir įmonės savo turtą inventorizuoja pačių pasirinktu laiku. Tinkamiausias laikas yra paskutinis metų ketvirtis, nes inventorizacijos duomenimis grindžiami metinės ataskaitos duomenys. Tačiau kai kurioms įmonėms yra nustatytos inventorizacijos atlikimo datos. Pavyzdžiui: žemės ūkio įmonėms – ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną, biudžetinėms įstaigoms- pagal atskirus balanso straipsnius.

Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą. Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų, tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje (nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir ppan.).

5. PRIVALOMO INVENTORIZUOTI ĮMONĖS TURTO RŪŠYS

Pagal Tvarkos 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą sudaro šie turto objektai:

1. ilgalaikis materialusis turtas;

2. ilgalaikis nematerialusis turtas;

3. žaliavos;

4. medžiagos;

5. kuras;

6. pašarai;

7. prekės perpardavimui;

8. pagaminta produkcija;

9. nebaigta gamyba;

10. nebaigti remonto darbai;

11. nebaigta statyba;

12.savos gamybos pusfabrikačiai;

13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;

14. kitos atsargos;

15. investicijos;

16. vertybiniai popieriai;

17. pinigai;

18. gautos skolos;

19. mokėtinos skolos.

6. PASIRENGIMAS INVENTORIZACIJAI

Kaip jau minėjau, inventorizacija atliekama vadovaujantis įmonės vadovo arba savininko įsakymu, kur jos komisija sudaroma iš atitinkamos kompetencijos įmonės darbuotojų. Jeigu tokių darbuotojų nėra, galima į inventorizacijos komsiją įtraukti samdytuosius. Jeigu įmonė didelė ir turi daug turto, viena komisija labai ilgai dirbs ir ggali laiku nesuspėti atlikti inventorizacijos. Tuo atveju sudaroma centrinė ir vietinės komisijos. Vietinių komisijų darbą koordinuoja ir kontroliuoja centrinė komisija. Į vietinę komisiją reikėtų įtraukti centrinės komisijos narį arba buhalterijos darbuotoją.

Biudžetinėse įstaigose inventorizacijos komisijai vadovauja vienas iš pavaduotojų ir į komisijos sudėtį įtraukiamas buhalterijos atstovas.

Inventorizacijos komisijos nariais negali būti materialiai atsakingi ir atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys, išskyrus mažas įmones. Inventorizacijos trukmė yra nurodoma įsakyme, o taip pat inventorizacija atliekama pagal nurodytos dienos būklę. Įmonės vadovas arba savininkas savo įsakymu gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba tik vienai konkrečiai inventorizacijai. Nuolat veikianti komisija yra patogiau, nes nereikia rašyti atskirų įsakymų kai reikia kiekvieną mėnesį atlikti netikėtą kasos reviziją. Nuolat velkančios komisijos įsakymas paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje. Prireikus atlikti nenumatytą inventorizaciją, (pvz. vagystė) yra rašomas kitas įsakymas, kuriuo pavedama nuolat veikiančiai komisijai atlikti dalinę inventorizaciją, nurodant jai atlikimo vietą, mastą bei terminus.

Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

1. pasirengimo;

2. tikrinimo natūra; rezultatų išvedimo;

3. pasiūlimų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo

pateikimo.

Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau detalizuojami.

8 7. INVENTORIZACIJOS ORGANIZAVIMAS

Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Jie yra iš anksto informuojami kada planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, oo jas sprendžia atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti. Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis įmasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams pašalinti. Inventorizacijos komisija privalo turėti

priemonių patalpoms plombuoti, kad į jas be komisijos žinios niekas negalėtų įeiti. Taip pat inventorizacijos komisija sudaro atskirų darbų sąrašus materialiai atsakingiems asmenims.

Įmonės vadovas arba savininkas aprūpina inventorizacijos komisiją priemonėmis, kurių reikia inventorizacijai atlikti, o vyriausias buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.

8. INVENTORIZACIJOS ĮFORMINIMAS

Inventorizacija atliekama visose įmonės ir jos išnuomotose patalpose, kur tik yra įmonės turtas arba įvairios atsargos. Komisijai prieš pradedant turto apžiūrą, materialiai atsakingi asmenys pateikia komisijos pirmininkui iki inventorizacijos pradžios neatiduotus į buhalteriją dokumentus, ant kurių komisijos pirmininkas užrašo „iki inventorizacijos“, o taip pat įrašo datą ir pasirašo. Šiuos dokumentus komisija atiduoda į buhalteriją duomenų sutikslinimui. Be to, materialiai atsakingi asmenys, prieš inventorizacijos pradžią, inventorizacijos komisijai pateikia raštišką patvirtinimą, kad neužpajamuoto turto nėra ir visi turto gavimo bei išdavimo dokumentai atiduoti į buhalteriją.

Komisija, įsitikinusi, kad yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės, pradeda inventorizaciją. Inventorizuojamas turtas į inventorizacijos aprašus įrašomas tokiu pat pavadinimu kokiu jis buvo įregistruotas apskaitoje.

Inventorizuojant ilgalaikį turtą, jo duomenys į invetorizacijos aprašus įrašomi iš karto ir pavieniui vizualiai identifikavus kiekvieną turto oobjektą. Atsargos inventorizuojamos sveriant, matuojant, atliekant techninius skaičiavimus, kur kiekvieno svėrimo ar skaičiavimo duomenys įrašomi į atsargų inventorizacijos skaičiavimo lapus.

Jeigu turto objektų labai daug ir skiriasi jų skaičiavimo rezultatai, reikia skaičiuoti tol, kol sutampa dvieji skaičiavimai.

Atlikus inventorizaciją ir į inventorizacijos aprašus įrašius visus turto objektus, materialiai atsakingas asmuo raštiškai pasižada apie turto priėmimą saugojimui ir, kad neturi inventorizacijos komisijai pretenzijų.

Jeigu materialiai atsakingas asmuo nesutinka su kai kuriais inventorizacijos apraše įrašytais duomenimis, tai aptariama atskirai, ir prie inventorizacijos aprašo pridedamas raštiškas materialiai atsakingo asmens pasiaiškinimas.

Jeigu surandamas turto perteklius, jis visapusiškai ir pagrįstai įvertinamas, galiojančiomis turto vidutinėmis kainomis inventorizacijos atlikimo ir pertekliaus nustatymo metu. Nustačius trūkumų, nuostolio suma gali būti išieškoma iš kaltų asmenų. Jeigu nuostolio suma yra didesnė negu vienas materialiai atsakingo asmens vidutinis mėnesinis atlyginimas arba kaltas asmuo nesutinka su isskaitymais iš atlyginimo, ieškinys pateikiamas teismui. Jeigu turto trūkumų išieškoti neįmanoma, tai turto trūkumas priskiriamas prie netekimo sumų.

Inventorizacijos komisija pareikalauja iš atsakingų darbuotojų raštiškų paaiškinimų dėl visų esančių trūkumų ir pertekliaus.

Turtui, kurio realizavimo terminai pasibaigę ar baigiasi, sugedęs, labai arba visiškai nusidėvėjas, sudaromi atskiri aprašai.

Inventorizacijos aprašai daugiausia surašomi dviem egzemplioriais, kur vienas egzempliorius su komisijos pirmininko, narių ir materialiai atsakingo asmens parašais paliekamas turto saugojimo

vietoje materialiai atsakingam asmeniui, o kitas egzempliorius -segamas į segtuvą, kurį saugo komisijos pirmininkas. Kai inventorizacija atlikta visose turto saugojimo vietose ir inventorizaciniai aprašai sudaryti pagal visus materialiai atsakingus asmenis, segtuvas su aprašais perduodamas į buhalteriją rezultatams išvesti. Inventorizacijos aprašai surašomi trimis egzemplioriais tuomet, kai keičiasi materialiai atsakingi asmenys, kai inventorizuojamas gautas iš trečiųjų asmenų ar jiems perduotas turtas.

Inventorizacijos aprašai turi privalomus rekvizitus:

1. įmonės pavadinimas;

2. dokumento pavadinimas;

3. sudarymo vieta;

4. sudarymo pradžios data;

5. sudarymo pabaigos data;

6. turto objektų pavadinimai;

7. matavimo rodykliai;

8. kiekis;

9. kaina;

10.suma;

11. inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės, pareigos ir parašai;

12. materialiai aatsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas.

Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo apskaitoje. Šie dokumentai įmonės archyve saugomi 10 metų.

9. PINIGŲ INVENTORIZACIJA

Kiekviena įmonė pinigus inventorizuoja tik kasoje ir prekybos vietose. Nepriklausomai nuo to, ar įmonėje kiekvieną mėnesį atliekama netikėta kasos revizija, pinigų inventorizacija turi būti atliekama pagal vadovo įsakyme dėl inventorizacijos nurodytos dienos būklę. Tuo atveju ir inventorizacija, ir kasos netikėta revizija yra įforminamos atskirai. Inventorizacijai sudaromas aprašas, o kasos netikėta revizija įįforminama nereglamentuotos formos aktu. Labai mažos įmonės, kuriose ir vadovas , ir vyriausias buhalteris, ir kasininkas yra tas pats asmuo, kartą per metus turėtų pasitikrinti savo kasos knygą.

Inventorizacijos metu kasa yra uždaroma. Tuo metu pinigai į kasą nei priimami nei iiš jos išduodami. Kasos patikrinimas trunka neilgai, todėl geriausia inventorizuoti iš ryto, kol kasininkas dar nepradėjo pinigų išmokėjimo. Kasoje inventorizuojami grynieji pinigai tiek litais, tiek užsienio valiuta. Kasos metinę inventorizaciją geriausia atlikti kartu su kasos revizija. Kasininkas užpildytą kasos knygą, sudarytą jos apyskaitą su pajamų ir išlaidų dokumentais , prieš inventirizaciją, perduoda į buhalteriją ir pateikia inventorizacijos komisijai apie tai patvirtinimą. Be to, kasininkas pakvitavime nurodo, kad įmonei nepriklausančių pinigų kasoje

nėra. Tada inventorizacijos komisija pradeda skaičiuoti pinigus. Paprastai pinigai skaičiuojami du kartus ir tai atlieka skirtingi komisijos nariai. Jeigu suskaičiuotų pinigų suma nesutampa, tai skaičiuojama tol, kol sutampa bent dviejų skaičiavimų rezultatai. Suskaičiuota suma įrašoma į inventorizacijos aprašą.

Pinigų inventorizacija atliekama ir prekybos įmonių darbo vietose. Pinigai, esantys kasos aparato stalčiuje, sskaičiuojami kaip ir kasoje. Jie taip pat įrašomi į inventorizacijos aprašą. Be to, dar į inventorizacijos aprašą yra įrašomas paskutinis kasos aparato kvito numeris, skaitiklio parodymai ir unikalus kasos aparato numeris. Jeigu suskaičiuotų pinigų ir kasos aparatų skaityklių parodymai neatitinka, tuomet sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Rastas perteklius yra užpajamuojamas įmonės kasoje, o trūkumai išieškomi iš materialiai atsakingo asmens. Atskiri aprašai sudaromi kiekvienam atsakingam asmeniui.

Norint nustatyti pinigų trūkumą ar perteklių, reikia labai atidžiai patikrinti kasos operacijų pirminius dokumentus.Todėl tikrinant reikėtų atkreipti dėmesį įį tai: ar pirminiai dokumentai be taisymų; ar jie užpildyti nepaliekant galimybės prirašyti; ar juose turinčių teisę pasirašyti asmenų parašai yra tikri; ar pinigų išmokėjimas pagrįstas kitais pirminiais dokumentais; ar kasa gerai apsaugota nuo vagysčių; ar darbo metu nasilanko kasoje pašaliniai asmenys; ar kasininkui sudarytos sąlygos saugiai dirbti. Tik visą tai išsiaiškinus galima teigti, kad įmonės lėšų perteklius ar trūkumas susidarė dėl kasininko asmeninių savybių: aplaidumo, nesąžiningumo, neatidumo ar piktnaudžiavimo.

Įmonės skolos ir skolos įmonei taip pat yra inventorizuojamos. Pieš pradedant skolų inventorizaciją, įmonės atlieka tarpusavio skolų suderinimą ir surašo skolų suderinimo aktą.Poto yra sudaromi inventorizacijos aprašai. Jie turi turėti visus inventorizacijos aprašui suteikiančius juridinę galią rekvizitus.

10. INVENTORIZACIJOS BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE YPATYBĖS

Biudžetinių įstaigų steigėjai yra valstybinės arba savivaldybių įstaigos ir jos savo funkcijų vykdymui naudoja biudžeto lėšas. Todė jose, be jau minėtų įmonėms atliekamai inventorizacijai reikalavimų, keliami papildomi reikalavimai. Joms nustatyti anksčiausi inventorizacijos terminai. Be to, biudžetinių įstaigų inventorizacijos komisijai vadovauja vienas iš įstaigos vadovo pavaduotojų ir jos sudėtyje turi būti buhalterijos atstovas, nepriklausomai nuo to ar apskaitą tvarko pačioje įstaigoje, ar tai atlieka ministerijų arba savivaldybių centralizuotos buhalterijos.Taip pat šių įstaigų inventorizacijai papildomus reikalavimus gali kelti ministerijos – tų įstaigų steigėjos.

Atskiras turto rūšis šios įstaigos privalo inventorizuoti dažniau negu kartą per mmetus. Kas kiekvieną ketvirtį yra inventorizuojami maisto produktai, paukščiai, švelniakailiai žvėrialiai, bičių šeimos, gyvulių prieauglis ir penimi gyvuliai. Be to, kas mėnesį inventorizuojami pinigai kasoje, specialūs apskaitos ir kitų numeruotų dokumentų nepanaudoti, tai yra neužpidyti ir nesugadinti, blankai. Sugadintiems dokumentų blankams sudaromas atskiras aprašas.Visam kitam turtui biudžetinėse įstaigose inventorizacija įforminama surašant inventorizacijos aprašą-

sutikrinimo žiniaraštį. Todėl jame turi būti ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeris, o ne materialiojo ilgalaikio turto – trumpa jo charakteristika. Biudžetinėse įstaigose turto objektai, kurie naudojami ilgiau kaip metus var iki metų ir jeigu jų vertė mažesnė kaip 500 Lt, priskiriami trumpalaikiam materialiam turtui. Šis turtas apskaitomas atskiroje sąskaitoje.

Jeigu yra nustatytas numeruojamų dokumentų blankų trūkumas, galutinį sprendimą dėl jų priima įstaigos vadovas pritariant steigėjui, o nustačius specialiųjų apskaitos dokumentų blankų trūkumą- pranešama Valstybinės mokesčių inspekcijos vietos skyriui. Turto pertekliaus įvertinimo ir užpajamavimo tvarką nustato steigėjas.

IŠVADOS

1. Visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas.

2. Inventorizacija, tai viso įmonės turto objektų natūroje patikrinimas ir faktiškai rastų

likučių palyginimas su apskaitos duomenimis.

3. Pagrindinis inventorizacijos tikslas – nustatyti, kad kiekvienas turto objektas yra

įmonėje, o jeigu jo nėra, privalu išsiaiškinti priežastis.

4.Inventorizacija nėra ūkinė operacija, o tik materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas.