kasos operaciju apskaitos dokumentai

Turinys

Kasos operacijų apskaitos dokumentai 3

Kasos pajamų orderis 3

Kasos išlaidų orderis 6

Kasos knyga 8

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas 9

Literatūra 11

Kasos operacijų apskaitos dokumentai

Kasos operacijos susijusios su viena iš labiausiai grobstomo turto rūšių- grynaisiais pinigais. Apskaitoje registruojant ne visas pinigines įplaukas, susidaro galimybė vesti taip vadinamą „dvigubą buhalteriją“ bei nuslepti mokesčius, todėl auditoriai ir kiti tikrintojai ir kontrolieriai daug dėmesio skiria operacijų grynaisiais pinigais dokumentavimui ir apskaitai. Būtina teisingai ir tinkamai dokumentuoti kasos operacijas, kad išvengtume ne tik nereikalingų tarpusavio įtarinėjimų įminės viduje, bet ir kontroliuojančių sankcijų tvarkos pažeidimus.

Kasos ooperacijos- viena iš nedaugelio griežtai reglamentuotų apskaitos rūšių. Svarbiausias šią sritį reglamentuojantis dokumentas- Kasos darbo organizavimo ir atlikimo taisyklės- patvirtintas LR Vyriausybės 2001m. vasario 17d. Patogumo sumetimais, be privalomųjų dokumentų, įmonės gali naudoti ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus, jeigu tai padeda kaupti duomenis ir tvarkyti kasos operacijų apskaitą pagal įmonės poreikius.

Kasos pajamų orderis

Kasos pajamų orderis priskiriamas mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems dokumentams, todėl jo forma bei blankai griežtai reglamentuoti ir įmonės gali naudoti tik tipografiniu būdu pagamintus šio dokumento blankus, įsigytus tteisės aktų nustatyta tvarka apskričių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose.

Kasos pajamų orderis naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais į įmonės kasą pajamuoti. Jis išrašomas, kai:

• gaunami pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

• priimami pinigai iš kelių klientų už prekes ir paslaugas, kai neprivaloma naudoti kasos aaparatą ar pinigų priėmimo kvitus;

• priimamos išankstinės įmokos (avansai) pagal sutartis;

• kreditoriai grąžina paskolintas lėšas grynaisiais pinigais į įmonės kasą;

• priimami grynieji pinigai iš atskaitingų asmenų, kurie su klientais atsiskaito išrašydami Grynųjų pinigų gavimo kvitus;

• inkasuojami pinigai iš elektroninių kasos aparatų;

• priimami atskaitingiems asmenims išduotų ir nepanaudotų grynųjų pinigų (avansų komandiruotėms ir ūkio reikmėms) likučiai;

• priimami iš atlyginimus išmokančių darbuotojų neišmokėti (deponuoti) atlyginimai, jeigu jie buvo išduoti iš kasos pagal Kasos išlaidų orderį;

• kitais grynųjų pinigų gavimo į kasą atvejais.

Kasos pajamų orderis su kvitu taip pat naudojamas ir įplaukoms valiuta į kasą pajamuoti. Vykdant operacijas grynaisiais pinigais užsienio valiuta, naudojami tie patys dokumentų blankai, tik juose papildomai nurodoma valiutos rūšis. Valiutinis kasos pajamų orderis išrašomas:

• gaunant valiutą iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

• priimant iš įmonės darbuotojo komandiruotės avanso likutį vvaliuta;

• pajamuojant įmonės kasoje iš užsienio ūkio subjekto gautus pinigus, kai valiuta atsiskaitoma ne LR teritorijoje (valiutą į kasą įneša ją užsienyje gavęs įmonės darbuotojas).

Pagal patvirtintą tvarką Kasos pajamų orderis išrašomas buhalterijoje, užregistruojamas Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Išrašytą Kasos pajamų orderį draudžiama duoti mokančiam asmeniui, dokumentą kasisninkui privalo tiesiogiai perduoti buhalterijos darbuotojui. Taip pat nerekomenduojama sugretinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio pareigas. Darbo dienos pabaigoje visi kasos operacijų dokumentai su Kasos knygos atplėšiamuoju lapu grąžinami įį buhalteriją. Į buhalteriją taip pat grąžinami ir anuliuoti orderiai.

Kasos pajamų orderiai buhalterijoje segami į atskirą bylą chronologiškai, kartu su Kasos išlaidų orderiais bei kasininko apyskaitomis. Šie dokumentai vadinami- Kasos operacijų apskaitos dokumentais. Orderių saugojimas kartu su kasininko apyskaitomis palengvina jų kontrolę- visuomet galima pasitikrinti, ar visi išrašyti Kasos pajamų orderiai įregistruoti Kasos knygoje.

Kasos pajamų orderio su kvitu rekvizitų pildymo paaiškinimai:

1. Įrašomas įmonės pavadinimas ir kodas arba dedamas specialus spaudas. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus įmonės dokumentų rekvizitams, rekomenduojama nurodyti įmonės adresą ir juridinių asmenų registrą, kuriame įmonė įregistruota.

2. Dokumento pavadinimas ant blanko išspausdinamas dar spaustuvėje.

3. Įrašoma suma skaičiais, į skiltį centai įrašomi skaičiai arba nuliai.

4. Trumpai apibūdinama įmoka: pvz., grąžinamas komandiruotės avansas, apmokama už paslaugą, gauta iš banko ir pan.

5. Įrašoma įmonės, kuriai atstovauja pinigus įmokantis asmuo, pavadinimas, asmens pareigos, vardas, pavardė. Rekomenduojama nurodyti įmonės kodą. Pinigus įmokėjęs asmuo ant orderio pasirašo kasoje, priimant pinigus. Jeigu pinigus įmoka fizinis asmuo, rekomenduojama nurodyti to asmens kodą.

6. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide nuo eilutės pradžios. Likusi laisva eilutės dalis perbraukiama ištisiniu brūkšniu. Centai rašomi skaitmenimis.

7. Įrašomi atitinkamas pareigas atliekančių asmenų- vyriausiojo buhalterio ir kasininko- vardai ir pavardės. Kasininkas pasirašo tik gavęs ir perskaičiavęs dokumente nurodytą sumą, o vyriausiasis buhalteris- prieš atiduodamas orderį į kasą. Gali būti dedami sspaudai su pareigų pavadinimu ir vardu bei pavarde.

8, 9. Kasos pajamų orderio su kvitu serija ir numeris ant blanko išspausdinami dar spaustuvėje.

10. Tai yra neprivalomasis rekvizitas. Tačiau patogumo sumetimais patartina čia nurodyti operaciją pagrindinčio dokumento numerį ir pridėti kopiją ar orginalą. Pridedant dokumento orginalą, kasininkas, gavęs pinigus, jį nuvertina užrašydamas „Apmokėta“ arba pažymėdamas specialiu spaudu.

Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei pildant suklystama, toliau nepildoma, ant abiejų dalių užrašoma „Anuliuota“, nurodoma anuliavimo data, anuliavimas patvirtinamas išrašiusio darbuotojo parašu.

Kasos išlaidų orderis

Kasos išlaidų orderis priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams. Įmonėje gali būti keičiamas tik dokumento formatas, bet ne rekvizitų išdėstymo tvarka. Patys blankai gali būti spausdinami spaustuvėje, spausdintuvu arba dauginami kitomis priemonėmis.

Kasos išlaidų orderis naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti, jais negali būti grindžiamos sąnaudos. Kasos išlaidų orderis išrašomas, kai:

• išmokami pinigai kitų įmonių atstovams ir gyventojams pagal autorines, rangos, turto pirkimo- pardavimo ir kitas sutartis;

• išmokami avansai įmonės darbuotojams ūkio išlaidoms, komandiruotėms;

• išmokami atlyginimai darbuotojams, o išmokama suma neįtraukta į bendrą žiniaraštį (atostoginiai, išeitinės, motinystės pašalpos);

• išduodami grynieji pinigai darbo dienos pradžioje atkaitingiems asmenims- grąžai;

• išduodami pinigai atlyginimams padaliniuose išmokėti;

• išmokami pinigai pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius;

• išduodami pinigai įnešti į banko sąskaitą.

Kasos orderis taip pat naudojamas ir išlaidoms valiuta įforminti. Jis išrašomas:

• išmokant avansą komandiruotei į užsienį;

• išduodant avansą atsiskaitymams uužsienyje;

• išduodant pinigus įnešti į valiutinę sąskaitą banke.

Kasos išlaidų orderis išrašomas buhalterijoje, įregistruojamas Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Draudžiama duoti išrašytą Kasos išlaidų orderį pinigus išmokantiems asmenims, dokumentą kasininkui privalo perduoti buhalteriui.

Įmonės buhalterijoje bylos saugomos iki ataskaitinių metų pabaigos ir dar vienerius metus, o po to perduodamos į įmonės archyvą ir saugomos dešimt metų.

Kasos išlaidų orderio rekvizitų pildymo paaiškinimai:

1. Įmonės pavadinimas ir kodas. Gali būti dedamas spaudas su visais įmonės rekvizitais.

2. Dokumento eilės numeris. Patartina Kasos orderius kiekvienais metais numeruoti atskirai.

3. Operacijos vykdymo- pinigų išmokėjimo data.

4. Suma skaičiais. Įrašant kasos išlaidų orderį valiuta, papildomai nurodomas valiutos pavadinimas.

5. Nurodoma asmens, kuriam išmokami pinigai vardas, pavardė, išmokos paskirtis. Išmokant pinigus asmeniui, kuris nedirba pinigus išmokančioje įmonėje (autorinis atlyginimas, kitos pajamos ir pan.), butina nurodyti to asmens kodą, paso numerį ir gyvenamą vietą, kuriąnurodo pinigus gaunantis asmuo.

6. Dokumento, kuris pateisina ar sankcionuoja pinigų išmokėjimą, pavadinimas, data ir numeris.

7. Nurodoma išmokama suma žodžiais. Ji pradedama rašyti eilutės pradžioje didžiąja raide.

8. Nurodomi išmoką pateisinančio dokumento rekvizitai. Šis punktas pildomas tuomet, jeigu pateisinantis dokumentas pridedamas prie orderio.

9. Pasirašo įmonės vadovas.

10. Pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris.

11. Įrašoma išmokėta suma žodžiais. Pinigus gaunantis asmuo įrašo.

12. Nurodoma pinigų gavimo data. Pagal kasos taisykles pinigai gali būti išmokami tik Kasos išlaidų orderio išrašymo dieną.

13. Pasirašo pinigus gavęs asmuo.

Kai pinigus pagal įgaliojimą gauna asmuo, prieš parašą įrašoma „Pagal įgaliojimą“. Kai Kasos išlaidų orderyje nėra pinigus gavusio asmnes parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

14. Įrašomas pinigus gaunančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir vieta.

15. Kasininkas pasirašo.

Kasos išlaidų orderis yra piniginis dokumentas, todėl jame taisymai draudžiami.

Kasos knyga

Kasos knyga- kontrolinis suvestinis dokumentas, naudojamas visoms kasos operacijoms per dieną ar kitą, įmonės pasirinktą, bet ne ilgesnį kaip kalendorinis mėnuo, laikotarpį suregistruoti, o Kasos knygos atplėšiamasis lapas- suvstinis apskaitos dokumentas, skirtas apibendrintai informacijai pperduoti į buhalteriją. Tai ne kasos registras, todėl visos kasos operacijos turi būti registruojamos atitinkamuose apskaitos registruose.

Kasos knygą galima pildyti ir kompiuteriu, tačiau turi būti išlaikyti visi jos rekvizitai. Visi lapai sunumeruoti, o paskutiniame lape įrašomas sunumeruotų knygos lapų skaičius, data, įmonės vyriausiasis buhalteris įrašo savo vardą, pavardę ir pasirašo.

Kasos knygos rekvizitų pildymo paaiškinimai:

1. Knygos lapai sunumeruojami dar prieš ją pradedant naudoti.

2. Darbo dienos pradžioje užrašoma data. Jeigu Kasos knyga pildoma ne kiekvieną dieną, nurodomos chronologinės ribos.

3. Laikotarpio pradžioje buvęs pinigų likutis.

4. Iš KKasos pajamų orderio bei Kasos išlaidų orderių perrašomi atitinkami duomenys: orderio numeris, iš ko gauti arba kam išduoti pinigus, korespoduojanti sąskaita, įplaukų ar išlaidų suma.

5. Jeigu Kasos knygos lape lieka neužpildytų eilučių ar neužpildoma antra lapo pusė, tuščias laukas perbraukiamas (ženklu „„Ž“), kad nebūtų galima įrašyti papildomų dokumentų. Taip išvengiama neteisėto duomenų prirašymo.

6. Susumuojamos laikotarpio įplaukos ir išlaidos.

7. Įšvedamas grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigoje.

8. Suregistravęs visas nustatyto Kasos knygos pildymo laikotarpio operacijas ir atlikęs skaičiavimus, kasininkas pasirašo asmeniškai tiek Kasos knygos lape, tiek ir kasininko apyskaitoje, nes parašas per kalkinį popierių negalioja.

9. Įrašomi per dieną priimtų pajamų ir išlaidų orderių kiekiai žodžiais.

10. Patikrinęs kasininko apyskaitą, kasos operacijas tvarkantis buhalterijos darbuotojas pasirašo.

Įrašai Kasos knygoje negali būti taisomi kaip ir kituose dokumentuose. Taisomos įplaukos ar išlaidų sumos turi atitikti Kasos orderyje ar Kasos išlaidų orderyje įrašytąsias.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas

Grynųjų pinigų kvitas anksčiau buvo priskiriamas griežtos apskaitos dokumentams. Dabartinis šio dokumento statusas yra neaiškus. Prievolė naudoti šį kvitą, kai nėra galimybių įplaukas apskaityti kasos aparatu, ar išduoti Kasos pajamų oorderį.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas naudojamas priimant grynuosius pinigus klientų darbo ar gyvenamoje vietoje. Jį išrašo įmonės įgaliotas darbuotojas.

Kvitas išrašomas dviem egzemplioriais per kalkinį popierių ar ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Pirmas egzempliorius lieka pinigus gavusiam įmonės darbuotojui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Grynųjų pinigų kvitas tik parodo, kad grynieji pinigai sumokėti. Juo mokėtojas negali pagrįsti sąnaudų.

Kadangi kiekvienas kvito blankas turi išspauzdintą unikalų numerį, būtina vesti šių blankų apskaitą. Tam tinka specialųjų apskaitos dokumentų blankų apskaitos tvarka.

Grynųjų pinigų priėmimo kvito pildymo paaiškinimai:

1. Įmonės ppavadinimas ir kodas. Rekomenduojama nurodyti įmonės adresą ir juridinių asmenų registrą, kuriame įmonė įregistruota.

2, 3. Spaustuviniu būdu išspausdinamas dokumento pavadinimas ir kvito numeris.

4. Įrašoma asmens, įmokančio pinigus, vardas, pavardė, asmens kodas. Taip pat galima nurodyti jo atstovaujamos įmonės pavadinimą.

5. Dokumento, pagal kurį mokami pinigai, rekvizitai ir nurodoma įmokos paskirtis.

6. Gauta suma skaičiais.

7. Įrašoma suma skaičiais.

8. Nurodomos pinigus gavusio asmens pareigos.

9. Pinigus gavęs asmuo pasirašo.

10. Pinigus gavusio darbuotojo vardas ir pavardė, asmens kodas.

11. Pasirašo pinigus įmokėjęs asmuo.

12. Nurodoma pinigų gavimo data.

13. Dedamas pinigus priėmusios įmonės antspaudas.

Kadangi Grynųjų pinigų priėmimo kvitai yra piniginiai dokumentai, juos taisyti draudžiama.

Literatūra

1. Deveikis G. Pirminiai apskaitos dokumentai. V.:Pačiolis, 2002

2. Knyvienė I. Pirminiai apskaitos dokumentai. Kauno kolegija, 2004