Lietuvos valstybės biudžeto pajamos
KAUNO KOLEGIJOS
EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS
Buhalterinės apskaitos katedra
LIETUVOS VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
Kursinis darbas
Studentė BA 3/2 grupės studentė
Jurgita Revuckaitė
Darbo vadovas Dėst.: R. Račkauskas
Kaunas 2005
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Valstybės biudžeto sandara ir formavimo principai 4
1.1. Biudžeto esmė ir funkcijos 4
1.2. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai 5
1.3. Biudžeto sandara 5
1.3.1. Valstybės sandaros formos 8
2. Valstybės biudžeto pajamos 10
2.1. Biudžeto pajamų klasifikacijos 14
3. Fiskalinės politikos esmė ir tikslai 15
4. VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas ir priežastys 17
4.1. VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas 2005m. sausio mėnesį 17
5. Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybei pateiktas 2005 m. biudžeto projektas 22
IŠVADOS 25
LITERATŪRA 26
PRIEDAI:
1 priedas. Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto vykdymas.
2 priedas. LLietuvos Respublikos 1999-2004 metų valstybės biudžeto vykdymas.
3 priedas. Lietuvos Respublikos 1999-2004 metų valstybės biudžeto vykdymas (pajamos).
4 priedas. Valstybės biudžeto samprata. Svarbiausi 4 valstybės biudžeto principai.
5 priedas. Valstybės biudžeto pajamos.
6 priedas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžetas.
ĮVADAS
Norėdami kalbėti apie Lietuvos valstybės biudžeto pajamas, turime išsiaiškinti pačio valstybės biudžeto sąvoką. Lietuvoje suformuotas nacionalinis biudžetas, o jį sudaro: vastybės biudžetas ir Savivaldybių biudžetai.
Valstybės biudžetas (VB)- yra tam tikro laikotarpio valstybės pajamų ir išlai¬dų apskaita. Tai Seimo patvirtintas, vastybės biudžeto pajamų ir aasignavimų planas biudžetiniams metams.
Kursinio darbo tikslas – išsiaiškinti valstybės biudžeto pajamų struktūros sudėtį. Valstybės biudžeto įvykdymo ataskaitą rengia Finansų ministerija. Todėl pagrindinė informacijos reikia ieškoti internetiniame tinklapyje www.finmin.lt. Čia rasime informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą, pajamų struktūrą ir kt.
Pagrindiniai analizuojamos ttemos uždaviniai:
1) išssiaiškinti valstybės biudžeto esmę ir pagrindinius principus;
2) parodyti valstybės biudžeto pajamų klasifikaciją ir struktūrą;
3) nurodyti, kaip kito valstybės biudžeto pajamos;
4) suprasti fiskalinės politikos esmę;
5) atskleisti VMI valstybės biudžeto pajamų vykdymą ir priežastis.
Taigi įvykdžius šiuos uždavinius, sužinosime iš kur gaunamos valstybės biudžeto pajamos, kaip jos kito 1999-2005, kuo svarbus vastybės biudžetas. 2003 m. gegužės 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2004 metų. Įstatymo tikslas – užtikrinti, siekiant ilgalaikės, visapusiškos, ekonominės ir socialinės LR piliečių gerovės, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.
1. VALSTYBES BIUDŽETO SANDARA IR FORMAVIMO PRINCIPAI
1.1. Biudžeto esmė ir funkcijos
Valstybės biudžeto ekonominę esmę sudaro piniginiai santykiai, atsiran¬dantys tarp valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų dėl nacionalinių pajamų perskirstymo. Šie piniginiai santykiai yra vvadinami biudžetiniais santykiais. Biu¬džetiniai santykiai susiję su piniginių lėšų centralizuoto fondo formavimu ir jo panaudojimu bendravalstybiniams poreikiams patenkinti.
Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funk¬cijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakinga šalies Vyriausybė. LR biudžeto sandaros įstatyme biudžetas apibūdinamas kaip valstybės pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
Valstybės biudžetui, kaip ir valstybės finansams, būdingos 2 funkcijos: pa¬skirstomoji funkcija ir kontrolės funkcija.
Biudžeto paskirstomosios funkcijos turinį apibūdina finansinių išteklių per¬skirstymo procesai ttarp atskiri) visuomeninės gamybos dalyvių. Per biudžetą vykdomas įvairių lygių (valstybės, savivaldybių) ir tipų (tarpšakinis, tarpregioni-nis) lėšų perskirstymas.
Biudžeto kontrolės funkcija pasireiškia tuo, kad biudžetas objektyviai – per valstybės piniginių lėšų fondo formavimą ir panaudojimą – atspindi ekonomi¬nius procesus, vykstančius ekonomikos struktūrinėse grandyse. Dėl to biudže¬tas gali „signalizuoti“ apie tai, kaip lėšos patenka valstybės žinion iš įvairių ūkio subjektų ir kiek atitinka valstybės centralizuotais ištekliais finansuojamus po¬reikius.
Biudžetinio mechanizmo dėka praktiškai galima spręsti labai svarbius vals¬tybės uždavinius:
1. Ekonomikos valstybinis reguliavimas. Biudželo dėka valstybė gali to¬bulinti visuomeninės gamybos struktūrą. Šiam tikslui valstybė naudoja įvairiastiesioginio ir netiesioginio poveikio ekonomikai priemones: įmonių subsidija¬vimą, valstybės investicijas ir pan.
2. Gamybinių procesų valstybėje skatinimas. Teisingai sureguliuotas biu¬džetinis mechanizmas realiai įtakoja mokslo ir technikos pažangą šalyje, ga¬mybos materialinės ir techninės bazės atnaujinimą ir tobulinimą.
3. Socialinių procesų valstybėje skatinimas. Valstybės biudžeto lėšų dėkafinansuojama daug valstybės gyventojų socialinio aprūpinimo sričių: švieti¬mas, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas. Valstybės teigiamus sociali¬nius poslinkius lemia būtent valstybės biudžete numatytos socialinės sferos finansavimo lėšos. Jos atspindi ir valstybės socialinę politiką.
4. Valstybės biudžetinės politikos vykdymas. Valstybės biudžetinę politi¬ką atspindi atskiri biudžeto pajamų ir išlaidų straipsniai, parodantys finansavi¬mo šaltinius ir valstybės biudželo lėšų panaudojimo kryptis.
1.2. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai
Norint, kad valstybės biudžetas iki galo atliktų savo funkcijas ir uždavinius, jį sudarant laikomasi tam ttikrų principų. Iš jų svarbiausi yra 4 principai:
• Biudžeto vieningumas
• Biudžeto pilnumas
• Biudžeto realumas (teisingumas)
• Biudžeto viešumas
Biudžeto vieningumo principas reiškia, kad valstybė gali turėti lik vieną na¬cionalinį biudžetą, apimantį visas valstybės išlaidas ir pajamas. Biudžeto vie¬ningumas išreiškiamas ir per egzistuojančią vieningą biudžetinę sistemą valsty¬bėje, ir per standartizuotus finansinius dokumentus, ir per vieningą biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją.
Biudžeto pilnumo principas papildo biudžeto vieningumo principą: kiek¬viename biudžeto straipsnyje turi būti parodomos visos atitinkamo straipsnio išlaidos ar pajamos. Tai palengvina valstybės finansų kontrolės funkciją.
Biudžeto realumo (teisingumo) principas nukreiptas prieš biudžeto falsifi¬kavimo galimybę. Šis principas numato valstybės finansinių operacijų, susiju¬sių su pajamomis ir su išlaidomis, teisingą atvaizdavimą biudžete, atitinkantį patvirtintas biudžete išlaidų sumas.
Biudžeto viešumo principas reikalauja viešai skelbti valstybės biudžetą, t.y. suteikti valstybės pagrindinėms pajamoms ir išlaidoms viešumą.
1.3. Biudžeto sandara
Biudžeto sandara – tai biudžetinės sistemos, veikiančios pagal valstybės biudžetą reglamentuojančius įstatymus, organizavimas ir šios sistemos suda¬rymo principai.
Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų mi¬nisterija. Lietuvos Respublikos Seimo apsvarstytas ir patvirtintas biu¬džetas tampa Įstatymu. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro valstybės ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai, kurių visuma su¬daro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą. Valstybės bei savival¬dybės biudžetų formavimo ir naudojimo principus nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, priimtas 2000 m., kkuris yra nauja Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, priimto 1990 m., redakcija. Lietuvos teritorijoje esantys juridiniai ir fiziniai as¬menys moka jiems nustatytus mokesčius bei kitas Įmokas i atitinkamus Įstatymo nustatytus biudžetus. Dalis į valstybės biudžetą surenkamų lėšų perskirstoma į savivaldybių biudžetus pagal normatyvus, kuriuos nustato atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymas.
Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos me¬tinės valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės pajamas sudaro mokes¬čiai, pajamos iš valstybės nuosavybės, baudos bei kiti pajamų šaltiniai. Pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro apie 90 proc. visų Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotaci¬joms savivaldybių biudžetams teikti bei kitiems valstybės įsipareigoji¬mams vykdyti.
Svarbu, kad į valstybės biudžetą mokesčiai būtų surinkti visi ir laiku. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, didelė problema yra vengimas mokėti mokesčius. Dėl nesurenkamų mokesčių ne tik mažėja valstybės pajamos, bet ir pakertamas teisingumo principas, demoralizuojama vi¬suomenė. Laikoma, jog pernelyg didelė mokesčių norma didina šią problemą. Tačiau pernelyg maža mokesčių norma nepateisinamai su¬mažintų valstybės pajamas. Kyla klausimas: ar yra tokia norma, kuri užtikrintų didžiausias mokesčių įplaukas į valstybės biudžetą. Teigiamai i klausimą bandė atsakyti A. Laferas. Jis nubrėžė kreivę (vėliau pava¬dintą jo vardu), susiejančią
mokesčių normą MN su mokesčių įplauko¬mis Mį į valstybės biudžetą (1.3. pav.). Kai mokesčių norma lygi 0 arba 100 proc, kitaip tariant, kai visos pajamos atitenka ūkio subjektams arba paimamos į biudžetą, mokestinės Įplaukos yra lygios 0. Kai nusta¬toma maksimali mokesčių norma, paskatos dirbti mažėja, todėi niekas nedirbs arba slėps visas gaunamas pajamas. Mokesčių normai didėjant nuo 0 arba mažėjant nuo 100 proc. įplaukos į valstybės biudžetą didės, kol bus pasiekta tokia mokesčių norma MN m, kuri užtikrins maksima¬lias biudžeto įįplaukas. Remiantis Lafero kreive skleidžiama idėja, jog valstybės biudžeto įplaukas galima padidinti sumažinus mokesčius. Te¬oriškai tai gali būti teisinga tik tuo atveju, kai esama mokesčių norma MNį yra didesnė už MNm, t. y. kai MN} atitinka mokestines įplau¬kas, vaizduojamas viršutinėje Lafero kreivės dalyje. Tačiau niekas ne¬gali nustatyti, kuri Lafero kreivės dalis vaizduoja „esamą“ padėtį (žr. punktyrinę kreivę 3.1.pav.) – viršutinė ar apatinė. Pažymėtina, jog Lafero kreivė yra tiktai teorinių samprotavimų rezultatas. Praktikoje jis sunkiai patikrinamas.
MN
MĮ, Mįmax
1.3. pav. Lafero kkreivė
Svarbi sąvoka yra biudžeto balansas, apibrėžiamas kaip skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų. Biudžeto balansas lemia tris valstybės biudžeto tipus: subalansuotą biudžetą, kai pajamos lygios išlaidoms, deficitinį biudžetą, kai išlaidos viršija pajamas; ir perteklini biudžetą, kai pajamos viršija išlaidas.
Kitaip nei nnamų ūkio arba Įmonių biudžetas, kai išlaidos negali vir¬šyti pajamų, valstybės biudžetas nebūtinai turi būti nedeficitinis. Maža to, gana retai pavyksta subalansuoti valstybės biudžetą, o vykdant eko¬nomikos reguliavimo politiką sąmoningai formuojamas nesubalansuo¬tas biudžetas. Tai leidžia valstybei efektyviau reguliuoti ekonomiką. Faktinis valstybės biudžeto balansas priklauso ne tik nuo valstybės eko¬nominės politikos, bet ir nuo šalies ekonomikos būklės. Tarkime, pa¬tvirtintas subalansuotas kitų metų biudžetas. Tačiau, jei gamyba ims smukti, nors to nebuvo numatyta formuojant biudžetą, biudžeto paja¬mos mažės. Tuo tarpu biudžeto išlaidos gali didėti, nes didėja nedarbo draudimo bei kitos socialinės išmokos. Taigi atsiranda biudžeto defici¬tas. Ir atvirkščiai, jei ekonomika ima nenumatytai sparčiai augti, biu¬džetas tampa perteklinis.
Siekiant nustatyti faktinio biudžeto išbalansavimo priežastis – eko¬nominės padėties pokyčiai ar aktyvi vyriausybės ūkio politika, naudo¬jamas vvadinamasis visiško užimtumo biudžetas. Sis biudžetas parodo, koks būtų biudžeto balansas visiško užimtumo sąlygomis, esant toms pačioms mokesčių normoms bei valstybės išlaidoms. Vyriau¬sybės išlaidos G nekinta net ir kintant ekonominei padėčiai, nes jų dy¬dis nustatomas Seimui patvirtinus valstybės biudžetą ir negali būti kei¬čiamas, o mokesčių įplaukos M didėja didėjant nacionalinio produkto gamybai. Faktinis biudžeto deficitas yra BD, tačiau deficito dalis B B’ = AA’ lieka ir visiško užimtumo sąlygomis, kai gamybos apimtis pasieka potencialų lygį Y . Todėl Šią biudžeto ddeficito dalį le¬mia ne ekonominė padėtis, o vyriausybės ekonominė politika ir ši dalis
Valstybinį socialinio draudimo fondą, Pri¬valomojo sveikatos draudimo fondą, Priva¬tizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Valstybės įmonės Ignalinos atomi¬nės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių pri¬vatizavimo fondus neįskaitome į valstybės biudžetą.
Valstybės biudžeto vykdymą organi¬zuoja Vyriausybė. Valstybės biudžeto ka¬sos operacijų vykdymą organizuoja Finan¬sų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių admi¬nistracijų direktoriai. Savivaldybių biudže¬tų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.
Valstybės biudžeto įvykdymo ataskai¬ta rengia Finansų ministerija, svarsto Vy¬riausybe ir tvirtina Seimas. Valstybės biudžeto vykdymą kontro¬liuoja Valstybės kontrolė, o savivaldybių biudžetų — savivaldybių kontrolieriai. Teikiamoje Seimui Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nuro¬dytiems tikslams galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepada¬ryta kitų teisės pažeidimų, kiek pasiekta programose nustatytų tikslų. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdy¬tojų ir joms pavaldžių institucijų progra¬mų išlaidų sąmatų vidaus auditą atlieka vidaus audito tarnybos.
1.3.1. Valstybės sandaros formos
Biudžeto sandarą konkrečioje valstybėje lemia tos valstybės konstitucinė sandara, Skiriamos 2 pagrindinės valstybės sandaros formos: unitarinė valstybė (pvz„, Prancūzija, Italija, Japonija, Lietuva) ir federacinė valstybė (pvz., JAV, Ka¬nada, Vokietija, Šveicarija).
Unitarinėse valstybėse yra dvi valdymo grandys: centrinė ir vietinė. Federa¬cinėse valstybėse yra trys valdymo grandys: centrinė, federacijos ssubjektų ir vietinė.
Unitarinėse valstybėse biudžetinę sistemą, apimančią visų teritorinių – ad¬ministracinių vienetų biudžetus, sudaro 2 grandys: valstybės biudžetas ir vieti¬nių valdžios organų (savivaldybių) biudžetai (1 lentelė).
1.3.1.1 lentelė
Unitarinės valstybės biudžeto sandara
1 grandis Valstybės biudžetas
2 grandis Vietinės valdžios organų (savivaldybių) biudžetai
Pagrindinį vaidmenį unitarinių valstybių biudžeto sandaroje vaidina valsty¬bės biudžetas, kurio dėka centrinė valdžia akumuliuoja savo žinioje didžiąją perskirstomų per finansinę sistemą nacionalinių pajamų dalį. Valstybės biudže¬tas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant valstybės ekonomiką ir socialinius pro¬cesus, įtakojant investicijas, stiprinant valstybės ekonominę ir politinę galią. Per valstybės biudžetą surenkamos pagrindinės pajamos (pelno mokestis, fizi¬nių asmenų pajamų mokestis, akcizas, PVM). Per valstybės biudžetą padengia¬mos ir svarbiausios valstybės išlaidos, susijusios su valstybės valdymo funkcijų atlikimu, gynybos, socialinių ir ekonominių funkcijų vykdymu. Vietiniai biudžetai yra priklausomi nuo vietos savivaldos organų ir atlieka vietinės valdžios aprūpi¬nimo reikalingas finansiniais ištekliais funkciją. Kiekvienas administracinis -teritorinis vienetas turi savo biudžetą. Šie biudžetai yra atskirti nuo centrinio valstybės biudžeto ir funkcionuoja autonomiškai. Juos sudaro, tvirtina ir vykdo atitinkami vietinės valdžios organai ir jie formaliai nesusiję su valstybės biudže¬tu. Tačiau praktiškai egzistuoja didelė vietinės valdžios organų priklausomybė nuo centrinės valdžios, todėl vietiniai biudžetai atlieka centrinės valdžios ekonominės ir socialinės politikos „nešėjo“ vaidmenį ir yra tarpinė grandis valsty¬bės finansų sistemoje. Vietiniai biudžetai naudojami vykdant uuždavinius, ku¬riuos centrinė valdžia perkelia savivaldybėms, siekdama didesnio manevringu¬mo ir išsilaisvinimo nuo antraeilių problemų. Vietinės valdžios biudžetai for¬muojami iš antraeilių šaltinių, prie kurių priskiriami vietiniai mokesčiai (turto, žemės, verslo), įvairios rinkliavos, municipalinės nuosavybės naudojimo paja¬mos. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka dotacijos iš valstybės biudžeto, kurios suteikia savivaldos organams ne tik finansinę paramą, bet ir padidina jų priklau¬somybę nuo centrinės valdžios. Be to, daugelyje šalių savivaldybės savo porei¬kių finansavimui plačiai naudoja vietinės valdžios vidines paskolas (skolos ver¬tybinius popierius). Šiomis paskolomis paprastai dengiamas vietinių biudžetų deficitas. Prie vietinės savivaldybės išlaidų, be administracinių, dar priskiria¬mos vietinio ūkio valdymo išlaidos (komunalinio ūkio įmonių, kelių remonto ir statybos įmonių ir pan.), taip pat dalis švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidų.
Federacinėse valstybėse biudžeto sistema susideda iš trijų grandžių: valsty¬bės (federalinio) biudžeto, federacijos narių (vienetų) biudžetų ir vietinių biu¬džetų (2 lentelė).
1.3.1.2 lentelė
Federacinės valstybės biudžeto sandara
1 grandis Valstybės (federalinis) biudžetas
2 grandis Federacijos narių (vienetų) biudžetai
3 grandis Vietinės valdžios organų (savivaldybių) biudžetai
Svarbiausias vaidmuo biudžetinėje sistemoje tenka federaliniam biudžetui, kuris yra centrinės valdžios finansavimo pagrindas. Pvz., JAV federaliniam biu¬džetui tenka apie 60% visų lėšų, praeinančių per biudžetinę sistemą, Kanado¬je – apie 50%, Vokietijoje – daugiau kaip 40%. Federaliniam biudžetui pri¬skiriamos pagrindinės pajamos ir svarbiausios valstybės išlaidos. Pvz., JAV federaliniam biudžetui tenka daugiau kaip
80% visų individualių pajamų mokesčio pajamų ir korporacijų pelno mokesčio pajamų. Tuo tarpu didžioji dalis akcizo mokesčio pajamų yra valstijų ir vietinių valdžios organų finansavimo šaltinis. Federaliniam biudžetui priskiriamos tokios svarbios išlaidos, kaip ekonominės, dalis socialinių, karinės, valstybės skolos padengimo, administracinės.
Federacijos vienetų sprendžiamiems uždaviniams ir finansuojamoms sri¬tims priklauso administracinis valdymas, gamybinės ir žemės ūkio veiklos ska¬tinimas, socialinių klausimų sprendimas (dalis šių klausimų sprendžiama kartu su federalinė valdžia), teisėsaugos institucijų, policijos išlaikymas. Federacinių vienetų pajamas sudaro įplaukos iš jiems priklausančio turto, tturto mokesčiai, įvairių rinkliavų pajamos. Svarbus vaidmuo formuojant federacijos vienetų pa¬jamas tenka ir dotacijoms iš federalinio biudžeto. Pvz., JAV dotacijų apimtis sudarė apie 25% nuo visų valstijų ir vietinės valdžios pajamų. Pagrindinė dota¬cijų dalis paprastai turi tikslinę paskirtį ir jos skiriamos atitinkamų programų realizavimui (Mikesell, 1991).
Vietinių valdžios organų funkcijos, jų biudžetų pajamų ir išlaidų sudėtis federacijos sąlygomis išlieka tokia pati, kaip ir unitarinėje valstybėje. Prioriteti¬nė šių biudžetų sritis – socialinių sferų finansavimas.
2. VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
Tiek biudžeto pajamos, tiek biudžeto išlaidos ggali būti klasifikuojamos pa¬gal įvairius kriterijus, Biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija – tai tam tikras pajamų ir išlaidų grupavimas, kurio pagrindu priimamas vienas kuris nors po¬žymis. Teisingai pasirinkta ir sudaryta biudžeto pajamų klasifikacija leidžia tiksliai nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo tikslus, vvyriausybės finansų politi¬kos uždavinius, kryptis. Biudžetinė pajamų klasifikacija taip pat parodo biu¬džetinių išteklių šaltinius ir atskiri; visuomenės grupių dalyvavimo laipsnį juos formuojant. LR valstybės biudžetas
Valstybės biudžetas yra centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukau¬piama ir perskirstoma dalis Respublikos nacionalinių pajamų, jame sukaupti finan¬siniai ištekliai yra naudojami bendravalstybinėms reikmėms finansuoti. Tai Seimo patvirtintas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Valstybės biudžeto pajamas sudaro:
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir Savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3) valstybės biudžetinių įstaigų pa¬jamos;
4) negrąžintina finansinė parama (pi¬niginės lėšos);
5) dotacijos;
6) įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą;
7) kitos pajamos.
Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų viršpla¬ninės įmokos į biudžetą, taip pat nepa¬naudoti asignavimai, skirti specialiosioms programoms finansuoti, einamaisiais bbiu¬džetiniais metais arba perkelti į kitus biu¬džetinius metus ir negrąžintos nepanau¬dotų asignavimų sumos baigiamiems sta¬tybų objektams finansuoti paliekami asig¬navimų valdytojams ir gali būti naudoja¬mi viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Valstybės biudžete sudaromas Vyriau¬sybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybes biu¬džeto asignavimų sumos, Konkretų Vy¬riausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirs¬tomos Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybes rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likvi¬duoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu ttarptautinėse operacijose, ir kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nu¬statytus prioritetus.
Valstybės biudžeto apyvartos lėšos su¬daromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka — iš biudžeto pajamų. Apy¬vartos lėšos naudojamos specialiųjų pro¬gramų nepanaudotų lėšų likučiams grą¬žinti ir biudžeto lėšų stygiui dengti.
Pagrindinės valstybės atliekamų funkcijų ir Vyriausybės tvirtinamų pro¬gramų sritys:
1) švietimas, kultūra, sveikatos apsau¬ga ir sportas;
2) socialinė apsauga ir parama;
3) mokslas ir technikos pažanga;
4) gamtos apsauga;
5) ūkio plėtojimo reguliavimas;
6) krašto apsauga;
7) valstybės valdžios ir valdymo insti¬tucijos bei teisėtvarkos įstaigos;
8) viešoji tvarka ir visuomenės apsauga;
9) išoriniai valstybės ryšiai.
Kiekvienais metais skiriamų asignavi¬mų suma pagrindinėms valstybės funkci¬joms atlikti skiriasi priklausomai nuo vals¬tybės teikiamų prioritetų, lėšų panaudo¬jimo praeitais metais efektyvumo ir kitų kriterijų.
Patvirtintas Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžetas – 13850340 tūkst. litų pajamų, 15659940 tūkst. litų asignavimų išlaidoms ir nefinansiniam turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 1809600 tūkst. litų) (2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas).
2 lentelė
PATVIRTINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
tūkst. Lt
Pajamos Iš viso
PAJAMOS 11094037
MOKESČIAI 10195775
Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155
Gyventojų pajamų mokestis 1520132
Pelno mokestis 997023
Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407
Pridėtinės vertės mokestis 5119081
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 13000
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 230000
Akcizai 1972440
Cukraus mokesčiai 4500
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000
Transporto priemonių mokesčiai 50100
Mokestis už aplinkos teršimą 25166
Rinkliavos 71120
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213
KITOS PAJAMOS 898262
Turto pajamos 273179
Palūkanos už paskolas 71279
Palūkanos už depozitus 12500
Lietuvos banko likutinis pelnas 55000
Dividendai 49885
Mokestis už valstybės tturto naudojimą patikėjimo teise 17900
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15615
Naftos ir dujų išteklių mokestis 51000
Pajamos už teikiamas paslaugas 547370
Pajamos už patalpų nuomą 16000
Konsulinis mokestis 50000
Pajamos už atsitiktines paslaugas 287302
Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 172068
Žyminis mokestis 10000
Kitos pajamos 12000
Kitos neišvardytos pajamos 77713
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905
Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 66920
Žemė 39420
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500
SANDORIAI SU FINANSINIU TURTU 12985
Kitos gautinos sumos 12985
Iš viso 11173942
Europos Sąjungos parama 2676398
IŠ VISO 13850340
Šaltinis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=245870&Condition2=
Finansų ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais į valstybės biudžetą surenkama vis daugiau pajamų, o tai leidžia sparčiau mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus verslui bei gyventojams.
2003 m. pirmąkart po penkerių metų valstybės biudžeto pajamų planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. Į valstybės biudžetą buvo numatyta surinkti 9,553 mlrd. litų pajamų, o gauta 71,3 mln. litų daugiau – 9,624 mlrd. litų.
Pernai įvertinus spartų Lietuvos ūkio augimą buvo patvirtintas beveik 1 mlrd. litų didesnis valstybės biudžeto pajamų surinkimo planas – 10,335 mlrd. litų (be ES lėšų). 2004 m. į valstybės biudžetą buvo surinkta 69,3 mln. litų daugiau nei numatyta – 10,404 mlrd. litų (be ES lėšų).
Sėkmingai surenkamos valstybės biudžeto pajamos bei tinkamai valdoma finansų sistema pernai leido sparčiai mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus gyventojams.
2004 m. buvo gerokai padidinta kompensacijoms už žemę, miškus ir vandens telkinius skiriama suma. Iš viso šioms kompensacijoms skirta 390 mln. litų – didžiausia per visą jjų mokėjimo laikotarpį lėšų suma. Tuo tarpu per pastarąjį dešimtmetį (nuo 1994 m. iki 2004 m. sausio 1 d.) kompensacijų už žemę išmokėta 207,6 mln. litų. Pernai valstybė iš dalies atsiskaitė su 119 tūkstančių kompensacijų už žemę laukusių šalies gyventojų.
Be to, valstybės finansiniai ištekliai 2004 m. leido tris kartus atkurti nuvertėjusius gyventojų rublinius indėlius. Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais į gyventojų sąskaitas buvo pervesta 178 mln. litų atkurtų rublinių santaupų – beveik 3 kartus daugiau nei 2002 m., kai indėlininkų sąskaitas pasiekė 66 mln. litų.
Kompensacijoms už gyvenamuosius namus, butus, jų dalis pernai buvo skirta 55 mln. litų – 20 mln. litų daugiau nei buvo planuojama tvirtinant 2004 m. valstybės biudžetą. Tuo tarpu nuo šių kompensacijų mokėjimo pradžios 1991 m. iki 2004 m. sausio 1 d., iš viso išmokėta 104 mln. litų.
Pernai taip pat sparčiai buvo mažinami valstybės finansiniai įsipareigojimai verslui. Per 2004 m. PVM mokėtojų deklaruotas jiems grąžintinas PVM skirtumas buvo sumažintas 160 mln. litų.
2.1. Biudžeto pajamų klasifikacijos
Biudžeto pajamoms valstybių biudžetų sudarymo praktikoje naudojamos tokios klasifikacijos:
• Pagal pajamų šaltinius
• Teisinė klasifikacija
• Finansinė klasifikacija
• Ekonominė klasifikacija
Pagal pajamų šaltinius biudžeto pajamos grupuojamos taip: įplaukos iš mo¬kesčių ir rinkliavų, valstybinių įmonių ir organizacijų įplaukos, įplaukos už vals¬tybės turtą ar
jo panaudojimą, valstybės skolos.
Remiantis LR biudžeto sandaros įstatymu Lietuvos valstybės biudžeto paja¬mas sudaro:
• pajamos iš mokesčių;
• pajamos iš valstybės turto;
• valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;
• pajamos už valstybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
• pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garan¬tija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus;
• gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
• kitos pajamos.
Teisinė pajamų klasifikacija išskiria biudžeto pajamas, kurių susidarymui reikalingas tiesioginis valstybinės valdžios įsikišimas (mokesčiai, baudos), ir pa¬jamas, kurioms joks tiesioginis įsikišimas nereikalingas (pvz., netiesioginiai mo¬kesčiai, mmokestis už paslaugas).
Ekonominė pajamų klasifikacija remiasi pajamų grupavimu pagal pajamų šaltinio ypatumus ekonomikoje, pajamų šaltinio charakterį (pvz., pajamos iš fizinių asmenų, pajamos iš juridinių asmenų, pajamos iš tiesioginių mokesčių, iš netiesioginių mokesčių).
Finansinė pajamų klasifikacija remiasi pajamų grupavimu pagal disponavi¬mo jomis sąlygas: negrąžinamosios (pastoviosios) pajamos ir grąžinamosios (lai¬kinosios) pajamos.
3. FISKALINĖS POLITIKOS ESMĖ IR TIKSLAI
Fiskalinė politika – tai biudžetinės politikos dalis, susijusi su vals¬tybinio biudžeto pajamų formavimu remiantis mokesčių sistema.
Supratimas, kad fiskaliniai vyriausybės veiksmai gali turėti svarbų stabilizuojan¬tį ekonomikos poveikį, pradėjo populiarėti 330-ųjų Didžiosios depresijos metu. Skiriant tokį dėmesį fiskaliniams metodams svarbiausią vaidmenį suvaidino keinsistų užim¬tumo teorija.
Mes stengsimės paaiškinti, kaip fiskalinė politika gali būti panaudota norint sta¬bilizuoti ekonomiką. Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo arba inflia¬cijos panaikinimas.
Kai egzistuoja nuosmukis (paklausos sumažėjimas), reikalinga eekspansinė (eko¬nominės plėtros) fiskalinė politika. Ją sudaro didėjančios vyriausybės išlaidos arba mažesni mokesčiai, arba jų kombinacija. Kitaip tariant, jei biudžetas būtų subalan¬suotas nuo pat pradžių, fiskalinė politika nuosmukio metu turėtų judėti vyriausybės biudžeto deficito kryptimi.
Atvirkščiai, kada egzistuoja paklausos sukelta infliacija {demand-pull inflation), reikia restrikcinės (ribojamosios) fiskalinės politikos. Ji susideda iš mažėjančių vy¬riausybės išlaidų arba didesnių mokesčių, arba jų abiejų kombinacijos. Kitaip tariant, fiskalinė politika judėtų palankia pasiūlai vyriausybės biudžete kryptimi, jei ekono¬mika susidurtų su infliacijos kontroliavimo problema.
Beje, restrikcinei fiskalinei politikai iškyla didelių politinio realizavimo sunkumų, įvairios visuomenės grupės kovoja už maksimalią nacionalinio produkto dalį, biudže¬tinės įstaigos ir valdininkai visokiais būdais priešinasi, kad jų darbo baras nebūtų sumažintas. Todėl „aukomis“ dažniausiai tampa grupės, neturinčios didelio politinio svorio (menkai atstovaujamos parlamente, jų llobizmo galimybės ribotos ir pan.). Ki¬tos grupės pajėgia išsikovoti, kad biudžeto išlaidos būtų padidintos jų naudai.
Kaip matome, fiskalinė politika yra ne kas kita, kaip biudžeto politika. Jos bene pagrindinis klausimas yra biudžeto balansas.
Biudžetas – tai ataskaita, kuri rodo:
• praėjusių metų valstybės pajamas ir išlaidas;
• planuojamas (numatomas) pajamas ir išlaidas kitais metais.
Jei vyriausybė nori paveikti visuminę paklausą ir sušvelninti paklausos kitimo sukeltą nacionalinio produkto gamybos cikliškumą, ji turi formuoti deficitinį arba perteklinį biudžetą priklausomai nuo situacijos. Pvz., jeigu vyriausybė nori sumažin¬ti nedarbą ir ppadidinti visuminę paklausą prekėms bei paslaugoms, ji privalės tyčia išleisti daugiau nei gauti pajamų iš mokesčių sistemos. Kitaip tariant, ji sieks sukur¬ti biudžeto deficitą. Tokiu būdu vyriausybė padidins ekonomikos perkamąją galią ap¬skritai. Biudžeto deficitas turės būti padengtas skolinimusi.
Jeigu vyriausybė nori sumažinti visuminę paklausą prekėms ir paslaugoms, bi¬jodama infliacijos, ji sieks biudžeto pertekliaus, t. y išleisti mažiau savo pajamų, gautų iš mokesčių. Tai sumažins ekonomikos perkamosios galios lygį apskritai.
Biudžeto balansas – tai skirtumas tarp visų vyriausybės pajamų ir visų jos iš¬laidų. Skirtingai nuo vyriausybės išlaidų prekėms ir paslaugoms kaip visuminės pa¬klausos elemento, biudžete vyriausybės išlaidoms priskiriami tiek vyriausybės pirki¬mai, tiek jos piniginiai išmokėjimai (transferinės išmokos) tam tikrų kategorijų as¬menims.
Biudžeto balansas gali būti trejopas;
• Subalansuotas biudžetas – kai jo pajamos lygios išlaidoms.
• Biudžeto perteklius – tai lėšų kiekis, kuriuo valstybės pajamos viršija išlaidas.
• Biudžeto deficitas – tai lėšų kiekis, kuriuo valstybės išlaidos viršija pajamas.
4. VMI VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ PLANO VYKDYMAS IR PRIEŽASTYS
4.1. VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas 2005 m. sausio mėnesį
2005 m. sausio mėn. VMI į valstybės biudžetą pervedė 803 843 tūkst. litų pajamų, mėnesio užduotis įvykdyta 101,24 proc. arba gauta 9 811 tūkst. litų daugiau nei numatyta užduotyje. Palyginti su 2004 m. sausio mėn., ataskaitinį mėn. VMI pervestos pajamos į valstybės biudžetą bbuvo 328 068 tūkst. litų arba 68,95 proc. didesnės.
Sausio mėnesio valstybės biudžeto pajamų surinkimo plano įvykdymą VMI lėmė didesnės nei planuota pajamos iš:
• pridėtinės vertės mokesčio;
• atskaitymų nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą;
• atskaitymų nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą;
• akcizų;
• loterijų ir azartinių lošimų mokesčio;
• mokesčio už aplinkos teršimą;
• mokesčio už valstybinius gamtos išteklius;
• žyminio mokesčio;
• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administruojamų pajamų;
• pajamų iš baudų ir konfiskacijos;
• kitų neišvardintų pajamų;
• kito ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamų;
• Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų administruojamų pajamų.
Eil Nr 2004 m faktas 2005 m planas 2005 m faktas 2005 m fakto palyginimas su 2004 m faktu 2005 m fakto palyginimas su planu Dalis VB pajamų sumoje (%)
Įmokų pavadinimas 2004 m faktas 2005 m planas 2005 m faktas
+/- % +/- %
MOKESČIAI (1+2+.+13) 430 861 746 051 757 909 327 049 175,91 11 858 101,59 90,56 93,96 94,29
1 Gyventojų pajamų mokestis 81 923 81 924 77 062 – 4 862 94,07 – 4 862 94,06 17,22 10,32 9,59
2 Pelno mokestis 25 653 32 650 32 137 6 484 125,28 – 513 98,43 5,39 4,11 4,00
3 VMI administruojamas PVM 132 668 417 674 429 365 296 698 323,64 11 691 102,80 27,88 52,60 53,41
4* Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą 577 560 1 083 507 187,91 523 193,45 0,12 0,07 0,13
5 Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 38 791 43 940 44 158 5 367 113,83 218 100,50 8,15 5,53 5,49
6 VMI administruojamas prekių apyvartos mokestis 15 0 9 – 6 62,07 9 0,00 0,00 0,00
7 VMI administruojami akcizai 131 938 154 737 155 055 23 118 117,52 318 100,21 27,73 19,49 19,29
8 VMI administruojamas cukraus mokestis 5 413 0 1 – 5 412 0,02 1 1,14 0,00 0,00
9 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 1 176 1 460 5 880 4 704 500,08 4 420 402,73 0,25 0,18 0,73
10 Transporto priemonių mokesčiai 3 123 3 090 2 259 – 864 72,33 – 831 73,09 0,66 0,39 0,28
11 Mokestis už aplinkos teršimą 2 733 5 616 7 527 4 794 275,41 1 911 134,03 0,57 0,71 0,94
12 Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis 3 029 0 0 – 3 029 0 0,64 0,00 0,00
13 Rinkliavos ir mokesčiai už pram. nuosavybės objektų registravimą 3 824 4 400 3 374 – 451 88,22 – 1 027 76,67 0,80 0,55 0,42
KITOS PAJAMOS (14+15+.+22) 39 655 44 326 40 937 1 282 103,23 – 3 389 92,35 8,33 5,58 5,09
14 Dividendai 6 0 4 – 2 61,67 4 0,00 0,00 0,00
15 Palūkanos už kapitalo naudojimą 1 548 800 250 – 1 298 16,14 – 550 31,21 0,33 0,10 0,03
16 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 2 834 2 800 3 565 731 125,80 765 127,30 0,60 0,35 0,44
17 Naftos ir dujų išteklių mokestis 11 228 11 200 8 135 – 3 093 72,45 – 3 065 72,63 2,36 1,41 1,01
18 Pajamos už atsitiktines paslaugas (spec. lėšos) 17 123 25 120 20 937 3 815 122,28 – 4 183 83,35 3,60 3,16 2,60
19 Žyminis mokestis 867 610 961 94 110,84 351 157,46 0,18 0,08 0,12
20 Kitos pajamos (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administruojamos pajamos) 2 269 900 1 824 – 444 80,42 924 202,70 0,48 0,11 0,23
21 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 2 156 2 158 3 002 845 139,20 844 139,09 0,45 0,27 0,37
22 Kitos neišvardytos pajamos
1 626 738 2 261 635 139,08 1 523 306,36 0,34 0,09 0,28
PAJAMOS IŠ SANDORIŲ SU TURTU (23+24+25) 4 893 3 655 4 525 – 368 92,48 870 123,79 1,03 0,46 0,56
23 Žemės ir žemės gelmių išteklių realizavimo pajamos 4 396 3 190 581 – 3 815 13,21 – 2 609 18,20 0,92 0,40 0,07
24 Kito ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 24 50 799 775 749 0,01 0,01 0,10
25 Kitos gautinos sumos (ŽŪM ir Ūkio ministerijos adminstr. pajamos) 473 415 3 145 2 672 664,90 2 730 757,83 0,10 0,05 0,39
26 Neišaiškintos (laikinai) pajamos 367 0 472 106 128,79 472 0,08 0,00 0,06
27 VMI administruojamos VB pajamos iš viso ((1+2+3+4+5+6+.+26) 475 775 794 032 803 843 328 068 168,95 9 811 101,24 100,00 100,00 100,00
2005 m. sausio mėn. VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų užduoties vykdymas
Įvykdytos šios užduotys:
Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 11,7 mln. litų arba 2,8 proc. daugiau nei planuota ir 296,7 mln. litų arba 3,2 karto daugiau nei pernai. Tai įtakojo nuo gegužės 1 d. pasikeitusi į Lietuvą įvežamų prekių apmokestinimo tvarka.
VMI ir Muitinė per šių metų sausio mėn. į valstybės biudžetą pervedė 523,2 mln. litų PVM, t.y. mokesčio planas vykdytas 103 proc. ((arba 15,0 mln. litų daugiau). Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šių metų sausio mėn. VMI ir muitinė į valstybės biudžetą pervedė 148,8 mln. litų (arba 40 proc.) daugiau nei atitinkamą 2004 m. laikotarpį.
VMI PVM plano vykdymą įtakoję veiksniai:
• PVM aaugimą labiausiai įtakojo tai, kad šių metų sausio mėnesį buvo sumokėtas PVM už prekes ir paslaugas, kurios buvo parduotos kalėdinės prekybos metu 2004 m. gruodžio mėnesį.
• per š. m. sausio mėn. PVM grąžinta arba įskaityta buvo 2,5 mln. litų (2,7 proc.) mažiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį;
Atskaitymų nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą surinkta 218 tūkst. litų arba 0,5 proc. daugiau nei planuota ir 5,4 mln. litų arba 14 proc. daugiau nei pernai. Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja šio įstatymo redakcija, buvo panaikinta lengvata kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių pajamų dalis iš žemės ūkio veiklos sudaro mažiau kaip 50 procentų visų pajamų.
Akcizų surinkta 0,3 mln. litų arba 0,2 proc. daugiau nei planuota ir 23,1 mmln. litų arba 17,5 proc. daugiau nei pernai.
Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio surinkta net 4,4 mln. litų arba 4 kartus daugiau nei planuota ir 4,7 mln. litų arba 5 kartus daugiau nei pernai. Tokį didelį šio mokesčio augimą lėmė vienos įmonės 2005 m. sausio mėnesį sumokėta 4,7 mln. litų suma.
Mokesčio už aplinkos teršimą surinkta 1,9 mln. litų arba 34 proc. daugiau nei planuota. Kadangi 2004 m. plane buvo atskirai numatytos mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už aplinkos teršimą gaminių iir pakuotės atliekomis pajamos, tai palyginimui su šių metų pajamomis, jas sudedame ir gauname, kad per š.m. sausio mėn. mokesčio už aplinkos teršimą buvo surinkta 1,77 mln. litų arba 31 proc. daugiau nei pernai.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius surinkta 765 tūkst. litų arba 27 proc. daugiau nei planuota ir 731 tūkst. litų arba 26 proc. daugiau nei pernai.
– Žyminio mokesčio pajamų gauta 351 tūkst litų arba 57 proc. daugiau nei planuota. Lyginant su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu, šių pajamų daugiau yra gauta 94 tūkst.litų;
– Kitų pajamų (t.y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administruojamų pajamų) buvo gauta taip pat daugiau nei planuota – surinkta 924 tūkst. litų (2 kartus) daugiau nei numatyta užduotyje, tačiau palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu – 444 tūkst. litų arba 20 proc. mažiau;
– Pajamų iš baudų ir konfiskacijos buvo gauta daugiau nei planuota – surinkta 844 tūkst. litų (40 proc.) daugiau nei numatyta užduotyje ir tiek pat daugiau, nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu;
– Pajamų iš sandorių su turtu nuo metų pradžios buvo gauta 870 tūkst. litų daugiau nei planuota (užduoties vykdymas – 124 proc.), o palyginus su praėjusiais metais – 368 tūkst. litų arba 8 proc. mažiau. Pagrindinė priežastis – ženkliai didesnės Žemės ūkio ir Ūkio mministerijų administruojamos pajamos (2,73 mln. litų (arba 7,6 karto) daugiau nei planuota bei 6,7 karto daugiau nei 2004 m. sausio mėn.) ir kito ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos (749 tūkst. litų (arba net 16 kartų) daugiau nei planuota).
Neįvykdytos užduotys:
– Gyventojų pajamų mokesčio surinkta mažiau 4,86 mln. litų arba 6 proc., nei numatyta užduotyje ir tiek pat mažiau palyginus su praėjusiais metais;
– Iki Pelno mokesčio surinkimo užduoties įvykdymo pritrūko vos 0,5 mln. litų, tačiau palyginus su praėjusiais metais surinkta 6,5 mln. litų arba 25 proc. daugiau. Viena iš priežasčių, dėl kurių pelno mokesčio surinkta virš 32 mln. litų, yra ta, kad įmonės, turėdamos apyvartinių lėšų moka avansines įmokas, nelaukdamos mokėjimo termino pabaigos, t.y. iš visų per sausio mėnesį sumokėtų įmokų 22,5 mln. litų (arba 70 proc.) sudarė avansinio pelno mokesčio įmokos;
– Transporto priemonių mokesčių surinkimo planas įvykdytas 73 proc., palyginus su praėjusiųjų metų ataskaitiniu laikotarpiu, surinkta 864 tūkst. litų, arba 28 proc. mažiau;
– Rinkliavų ir mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą užduotis įvykdyta 77 proc., palyginus su praėjusiųjų metų ataskaitiniu laikotarpiu, taip pat surinkta 0,45 mln. litų mažiau;
– Naftos ir dujų išteklių mokesčio planas įvykdytas tik 72,6 proc., t.y. negauta 3,1 mln. litų; Tai įtakojo vienos įmonės turima šio mmokesčio permoka 3,46 mln. litų iš 2004 m. (susidariusi po mokesčio perskaičiavimo už 2003 m. bei 2004 m.12 mėn. užskaitytos 871 tūkst. litų sumos iš sumokėto mokesčio pagal patikrinimo aktą). Be to, šio mokesčio įplaukas mažina vis mažėjantys išgaunamos naftos kiekiai. Klaipėdos AVMI, kur renkamas šis mokestis, jo dalis apskrities mokesčių pajamose sumažėjo nuo 28 proc. 2004 m. iki 14 proc. šiais metais.
– Pajamų už atsitiktines paslaugas (spec. lėšos) gauta 4,2 mln. litų arba 17 proc. mažiau nei planuota. Tačiau lyginant su 2004 m. atitinkamu laikotarpiu, šių pajamų daugiau yra gauta 3,8 mln.litų;
– stipriai sumažėjo žemės ir žemės gelmių išteklių realizavimo pajamos – net 87 proc. Vien tik Vilniaus AVMI, kur pernai sausio mėn. buvo gauta visa pajamų dalis, jos sumažėjo daugiau nei 4 mln. litų, tai vieno mokėtojo įmokos (2004 m. sausio mėn. buvo 4,4 mln. litų, šiemet – 364 tūkst. litų).
VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūra 2005 m. sausio mėn. faktiniais duomenimis
4.1. pav. VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūra 2005 m. sausio mėn. faktiniais duomenimis
Bendroje VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūroje didžiausią dalį (iš viso 82,3 proc.) 2005 m. sausio mėnesį sudarė PVM, akcizai ir gyventojų pajamų mokestis.
5. FINANSŲ MINISTERIJA PARENGTAS IR VYRIAUSYBEI PATEIKTAS 2005 M. BIUDŽETO
PROJEKTAS
Finansų ministerija, atsižvelgusi į strateginius valstybės tikslus, įvertinusi šalies ūkio plėtros tendencijas bei Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įtaką parengė 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Rugsėjo 22 d. posėdyje jį ketina svarstyti Vyriausybė.
„Kitų metų biudžetas išskirtinis rodiklių augimu – tiek pajamos, tiek asignavimai bus beveik 2 milijardais litų didesni nei šiemet. Tai reiškia, kad daugiau lėšų galima skirti būtinoms valstybės reikmėms finansuoti, o ypač – socialinei ir sveikatos sritims“,- sako finansų ministras Algirdas BButkevičius. Projekte prognozuojama, kad nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis 2005 m. sieks 15653,5 mln. litų, arba 23,7 proc. BVP, asignavimai (įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) – 17463,8 mln. litų, t.y. 2060 mln. litų didesni nei šiemet.
Valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis 2005 metais sudarys 13850 mln. litų, arba 1925 mln. litų daugiau negu 2004 metais, prognozuojami asignavimai bus 1908 mln. litų didesni nei šiemet ir sieks 15660,6 mln. litų. Pasak finansų ministro, kitų metų bbiudžete gerokai didėja visuomenei jautrių socialinės ir sveikatos apsaugos sričių finansavimas, sudaromos galimybės spartesniais tempais vykdyti valstybės įsipareigojimus gyventojams. „Kitąmet siūlome tęsti šiais ir ankstesniais metais valstybės prisiimtus socialinius įsipareigojimus mokant didesnes pašalpas, kompensacijas, kitas išmokas mažas pajamas gaunantiems asmenims, ttaip pat didesnes algas pagal sutartis dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Jeigu Seimas ir Vyriausybė pritars pateiktam projektui, žmonės pajus realią jo naudą“,- mano A.Butkevičius.
2005 metų biudžeto projekte numatyta 41 mln. litų paramai šeimoms, mokant po 50 litų vaikui nuo 3 iki 7 metų. Siekiant kompensuoti vystyklų pabrangimą dėl 18 proc. PVM, skiriama 10 mln. litų nuo 750 iki 1000 litų padidinti išmoką gimus vaikui, 10 mln. litų biudžete numatoma nuo kitų metų sausio valstybinėms pensijoms motinoms, užauginusioms 7 ir daugiau vaikų, mokėti.
Beveik 39 mln. litų numatyta pašalpos, išmokoms ir privalomojo socialinio draudimo valstybės lėšomis išlaidoms didinti dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio padidinimo nuo šių metų balandžio, iš jų 5,8 mln. litų – slaugos pašalpoms padidinti nuo kkitų metų sausio 1 d.
Dvigubai daugiau nei šiais metais numatyta lėšų nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikams aprūpinti būtiniausiomis mokymo priemonėmis – iš viso 2 mln. litų, 4,5 mln. litų siūloma skirti pradinių klasių mokiniams pieno produktams tiekti. Beveik 7,5 mln. litų planuojama neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui įgyvendinti, neįgaliųjų visuomeninių organizacijų vykdomoms programoms finansuoti, šalpos pensijoms mokėti neįgaliesiems, negaunantiems kitų pensijų.
Biudžete numatomi asignavimai padidintoms biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, algoms mokėti (beveik 110 mln. llitų), kolegijų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui sulyginti su universitetų atitinkamos kvalifikacijos dėstytojų darbo užmokesčiu (7,6 mln. litų), etatiniam pedagogų darbo apmokėjimui įvesti nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. (24,3 mln. litų).
Studijų įmokoms už gerai besimokančius studentus mokėti valstybės biudžete numatyta skirti 18 mln. litų, o studentų paskoloms teikti planuojami dar 2 mln. litų. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 1417,5 mln. litų, arba 138,6 mln. litų (10,9 proc.) daugiau negu šiais metais.
Sveikatos apsaugai iš valstybės biudžeto siūloma skirti 961,4 mln. litų, arba 152,6 mln. litų daugiau negu 2004 metais. Kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, išlaidos šiai sričiai didės daugiau nei 344 mln. litų, palyginti su šiais metais.
Socialinei apsaugai 2005 metų valstybės biudžete planuojama skirti 1079,1 mln. litų. Palyginti su šiais metais, asignavimai didėja beveik 151,7 mln. litų, arba 16,4 proc.
Žemės ūkiui 2005 metais numatoma skirti per 1832 mln. litų, arba 415 mln. litų daugiau, palyginti su 2004 metų patvirtintu planu.
Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1229,7 mln. litų, arba 7,8 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Beveik tiek pat – 7,6 proc. visų biudžeto asignavimų numatoma skirti viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – iš viso 1190,9 mln. litų. Teisėsaugos institucijų vykdomoms programoms 22005 m. numatoma 22,5 mln. litų daugiau nei šiemet, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, įkalinimo įstaigoms išlaikyti – 41,5 mln. litų daugiau.
Vykdant ankstesnių Vyriausybių prisiimtus įsipareigojimus, biudžete numatyta kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę skirti 85 mln. litų, t.y. 2,5 karto arba 50 mln. litų daugiau negu buvo patvirtinta 2004 m. biudžete. Kompensacijoms už nekilnojamąjį turtą numatyta dvigubai didesnė suma nei patvirtinta šių metų biudžete – iš viso 50 mln. litų.
Finansų ministerija siūlo kitų metų biudžete numatyti ne mažiau lėšų, kaip šiemet, gyventojų rubliniams indėliams atkurti – 105 mln. litų. „Tačiau yra tikimybė, kad, kaip ir kasmet, taip ir kitąmet bus galimybių grąžinti lėšų daugiau nei planuojama“,- sako finansų ministras Algirdas Butkevičius.
Mokinio krepšeliui finansuoti numatoma 1201,6 mln. litų, iš jų 21,2 mln. litų mokytojų darbo užmokesčiui padidinti nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. Daugiau nei puse milijardo litų didesnės nei šiemet kitąmet planuojamos valstybės kapitalo investicijos. Valstybės investicijų 2005–2007 m. programos projekte 2005 m. iš valstybės biudžeto siūloma skirti kapitalo investicijoms 2281 mln. litų, t. y. 514 mln. litų (arba 29 proc.) daugiau negu 2004 metais. . (http://www.seimas4.lt/article.php?id_art=4846)
Valstybės biudžeto pajamos pagal mėnesius
5 pav. Valstybės biudžeto pajamos pagal mėnesius
Pastaba. Pateikiami duomenys apie mokesčių sumas, kurias visi šalies mokesčių mokėtojai sumokėjo įį VMI ir muitinės surenkamąsias sąskaitas bei tiesiogiai į Finansų ministerijos iždo sąskaitą
IŠVADOS
1. Lietuvos valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybės turto ir kitų įplaukų. Mokesčių dydį nustato LR įstatymai.
2. Lietuvos biudžeto sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
3. Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui svarstyti ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
4. Didėjančios valstybės biudžeto pajamos leidžia mažinti įsipareigojimus verslui ir gyventojams Svarbu, kad į valstybės biudžetą mokesčiai būtų surinkti visi ir laiku. Dėl nesurenkamų mokesčių ne tik mažėja valstybės pajamos, bet ir pakertamas teisingumo principas, demoralizuojama vi¬suomenė.
5. Biudžetinių įstaigų pajamos, gautos atliekant funkcijas nustatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir vadovaujantis įstatymais arba LRV nutarimais, naudojamos įstaigų išlaidoms dengti bei kitiems įstaigos poreikiams.
6. Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funk¬cijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakinga šalies Vyriausybė. LR biudžeto sandaros įstatyme biudžetas apibūdinamas kaip valstybės pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
7. Svarbiausi yra 4 valstybės biudžeto principai: biudžeto vieningumas, biudžeto pilnumas, biudžeto realumas (teisingumas),
biudžeto viešumas.
8. Valstybės biudžeto pajamas sudaro: pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir Savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);valstybės biudžetinių įstaigų pa¬jamos;negrąžintina finansinė parama (pi¬niginės lėšos);dotacijos;įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą;kitos pajamos.
9. Fiskalinė politika – tai biudžetinės politikos dalis, susijusi su vals¬tybinio biudžeto pajamų formavimu remiantis mokesčių sistema.
10. Pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro apie 90 proc. visų Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų. Lietuvos RRespublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotaci¬joms savivaldybių biudžetams teikti bei kitiems valstybės įsipareigoji¬mams vykdyti.
LITERATŪRA
1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=245870&Condition2=
2. http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&ItemId=48058
3. http://www.vtv.lt/content/view/1676/1/
4. http://nauja.vmi.lt/Accessibility/lt/?itemId=20149
5. http://www.seimas4.lt/article.php?id_art=4846
6. Vilija Aleknevičiūtė. Finansai ir kreditas.-Vilnius: Enciklopedija, 2005, P. 60-64.
7. Regina Paliulytė. Makroekonomika.-VVK: Vilnius, 2004, P.14-15.
8. Gediminas Davulis. Ekonomikos teorija.- Vilnius: LTU, 2003, P. 247-247.
9. Algirdas Jakutis, Vladislavas Petroškevičius, Artūras Steponovas, Laima Šečkutė, Stepan Zaicev. Ekonomikos teorija.-Vilnius:Eugrimas, 2005, P. 196-197.
10. Kristina Levišauskaitė, Giedrius Rūškys. Valstybės finansai.-2005, P.51-57.
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2004 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO VYKDYMAS
( tūkst. Lt )
Pajamos Metų prognozė Įvykdyta Skirtumas nuo prognozės ++,- Metų prognozė įvykdyta proc.
MOKESČIAI
Gyventojų pajamų mokestis 1338234 1614164 275930 120.6
Pelno mokestis 837407 1168950 331543 139.6
Pridėtinės vertės mokestis 4628807 3930111 -698696 84.9
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą 13000 13811 811 106.2
Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 341353 437160 95807 128.1
Prekių apyvartos mokestis 1500 1034 -466 68.9
Akcizai 1854372 1857710 3338 100.2
Cukraus mokestis 28000 32705 4705 116.8
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 10000 13621 3621 136.2
Transporto priemonių mokestis 66000 54829 -11171 83.1
Mokestis už aplinkos teršimą 91238 25325 -65913 27.8
Rinkliavos 59600 45221 -14379 75.9
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 159350 147487 -11863 92.6
KITOS PAJAMOS
Palūkanos už paskolas 99242 98096 -1146 98.8
Palūkanos už depozitus 18700 8974 -9726 48.0
Lietuvos banko likutinis pelnas 65400 66617 1217 101.9
Dividendai 57986 67010 9024 115.6
Palūkanos už kapitalo naudojimą 18660 19963 1303 107.0
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15172 16729 1557 110.3
Naftos ir dujų išteklių mokestis 50154 43765 -6389 87.3
Pajamos už patalpų nuomą 15160 16363 1203 107.9
Konsulinis mokestis 19500 21648 2148 111.0
Pajamos už atsitiktines paslaugas 243459 269506 26047 110.7
Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 150828 228574 77746 151.5
Žyminis mokestis 9200 12158 2958 132.2
Kitos pajamos 23000 27832 4832 121.0
Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 35845 36675 830 102.3
Kitos neišvardintos pajamos 28910 39246 10336 135.8
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS
Žemė 17500 48534 31034 277.3
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 11350 12195 845 107.4
Kitos gautinos sumos 25985 28209 2224 108.6
VISO PAJAMŲ 10334912 10404222 69310 100.7
Europos sąjungos parama 1590281 1389794 -200487 87.4
IŠ VISO 11925193 11794016 -131177 98.9
2 priedas
Lietuvos Respublikos 1999-2004 metų valstybės biudžeto vykdymas
Metai Patikslintas planas Įvykdyta Skirtumas Planas įvykdytas
(proc.)
2004 11925193 117940016 -131177 98,9
2003 95553230 9624765 71535 100,7
2002 8924943 8900299 -24644 99,7
2001 6508456 6344789 -163667 97,5
2000 5846865 5780725 -66140 98,9
1999 6760832 5904369 -856463 87,3
3 priedas
4 priedas
Valstybės biudžeto samprata
Valstybės biudžetas yra didžiausias ccentralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funk¬cijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakinga šalies Vyriausybė. LR biudžeto sandaros įstatyme biudžetas apibūdinamas kaip valstybės pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
Svarbiausi 4 valstybės biudžeto principai
• Biudžeto vieningumas
• Biudžeto pilnumas
• Biudžeto realumas (teisingumas)
• Biudžeto viešumas
5 priedas
Valstybės biudžeto pajamos
1. Pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2. Pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir Savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3. Valstybės biudžetinių įstaigų pa¬jamos;
4. Negrąžintina finansinė parama ((pi¬niginės lėšos);
5. Dotacijos;
6. Įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą;
7. Kitos pajamos.
6 priedas
PATVIRTINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
tūkst. Lt
Pajamos Iš viso
PAJAMOS 11094037
MOKESČIAI 10195775
Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155
Gyventojų pajamų mokestis 1520132
Pelno mokestis 997023
Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407
Pridėtinės vertės mokestis 5119081
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 13000
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 230000
Akcizai 1972440
Cukraus mokesčiai 4500
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000
Transporto priemonių mokesčiai 50100
Mokestis už aplinkos teršimą 25166
Rinkliavos 71120
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213
KITOS PAJAMOS 898262
Turto pajamos 273179
Palūkanos už paskolas 71279
Palūkanos už depozitus 12500
Lietuvos banko likutinis pelnas 55000
Dividendai 49885
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 17900
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15615
Naftos ir dujų išteklių mokestis 51000
Pajamos už teikiamas paslaugas 547370
Pajamos už patalpų nuomą 16000
Konsulinis mokestis 50000
Pajamos už atsitiktines paslaugas 287302
Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 172068
Žyminis mokestis 10000
Kitos pajamos 12000
Kitos neišvardytos pajamos 77713
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905
Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 66920
Žemė 39420
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500
SANDORIAI SU FINANSINIU TURTU 12985
Kitos gautinos sumos 12985
Iš viso 11173942
Europos Sąjungos parama 2676398
IŠ VISO 13850340
