Nematerialaus turto apskaita

TURINYS

1.Įvadas…………………………2

2. Nematerialiojo turto pripažinimas…………………………3

3. Nematerialiojo turto įsigijimo registravimas apskaitoje………………….6

4. Nematerialiojo turto sukūrimo registravimas apskaitoje…………………8

5. Nematerialiojo turto eksploatavimo ir kitų vėlesnių išlaidų apskaita…………..10

6. Nematerialaus turto amortizacija…………………………11

7. Nematerialaus turto vertės sumažėjimas ir nurašymas………………….14

8. Baigiamosios nuostatos…………………………16

9. Literatūra…………………………17

ĮVADAS

Nematerialusis turtas – identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios

formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir

netiesioginės ekonominės naudos.

Fizinės daiktinės struktūros neturintis turtas, kuris nėra nei pinigai, nei pinigų ekvivalentas, priskiriamas nematerialiam turtui. Tokiam turtui priskiriami prekių ženklai, patentai ir licenzijos, autorių ir gretutinės teisės, taip ppat atliktų plėtros darbų išlaidos, įsigytos kompiuterių programos ir įsigytas prestižas. Nematerialaus turto apskaitą ir atspindėjimą finansinėje atskaitomybėje reglamentuoja 13-asis VAS „Nematerialusis turtas“, priimtas 2004 m. gruodžio 18 d. Šis standartas nėra taikomas teisių į mineralinius išteklius, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių tyrinėjimo ir gavybos išlaidų apskaitai, taip pat atidėtųjų mokesčių turto, prestižo, finansinių popierių, gauto pagal draudimo įmonių ir draudėjų sandorius nematerialaus turto bei įsigyto perleidimo tikslais nematerialaus turto apskaitai.

NEMATERIALIOJO TURTO PRIPAŽINIMAS

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jis atitinka nematerialiojo tturto apibrėžimą

ir šiuos pripažinimo kriterijus:

1. pagrįstai tikėtina, kad įmonė ateityje iš turto gaus ekonominės naudos;

Nematerialusis turtas yra ilgalaikio turto sudedamoji dalis. Nematerialiuoju turtu

pripažįstamas identifikuojamas nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo

įmonė disponuoja, kuris gali būti patikimai įvertintas ir kurį naudojant tikimasi ggauti

tiesioginės ar netiesioginės ekonominės naudos. Nors standarte nenurodoma turto

naudojimo trukmė, nematerialiajam turtui priskiriamas tik tas turtas, kuris naudojamas

įmonėje ilgiau nei vienerius metus.

2. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta

nuo kito turto vertės;

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti

patikimai nustatyta ir jei ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės

nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Įmonė dažniausiai gali patikimai

nustatyti nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami

pasikeitimo sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama, o pasigaminimo savikaina gali

būti patikimai nustatyta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo jėgos

ir kitų gaminant turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.

3. įmonė gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba apriboti teisę juo naudotis

kitiems.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jei įmonė:

– gali jjį naudoti prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, ar administravimo tikslams, nuomoti,

parduoti, išmainyti ir t.t.;

– jį kontroliuoja, t.y. turi teisę kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą,

taip pat gali uždrausti kitiems ja naudotis.

Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo

turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik

formalių reikalavimų, bet ir turinio svarbos principo.

Įvertinti būsimąją nematerialiojo turto ekonominę naudą yra sudėtinga dėl didelio šio

turto objektų neapibrėžtumo. Vieni nematerialiojo turto objektai siejami su produktų

tobulinimu ir gamyba (patentai, autorių teisės, plėtros ddarbai), kiti – su paklausos kūrimu

ir laikymu (prekių, paslaugų ženklai). Būsimoji ekonominė nauda, kurios nei dydis, nei

gavimo laikas dažnai nėra apibrėžtas, gali būti ir labai didelė, ir lygi nuliui.

Būsimąją ekonominę naudą, gaunamą iš nematerialiojo turto, gali sudaryti gaminių

ir paslaugų pardavimo pajamos, išlaidų sumažėjimas ar kita nauda, gaunama iš įmonės

naudojamo nematerialiojo turto.

Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė.

Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės naudos

bei uždrausti kitiems ja naudotis. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą

ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tai gali būti

autorių ar panašios teisės.

Dažniausiai įmonės gali kontroliuoti nematerialiojo turto teikiamą ekonominę naudą

turėdamos tam juridines teises, kurios gali būti priverstinai įgyvendinamos įstatymų

nustatyta tvarka.

Nematerialiojo turto pavyzdžiai gali būti:

1. prekių ženklai;

2. patentai ir licencijos;

3. autorių ir gretutinės teisės;

4. teisė demonstruoti kino filmus;

5. plėtros darbai;

6. kompiuterių programos;

7. prestižas.

Jei įmonė įgyja patentą, jis apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto dalyje, tačiau

dažniau patentai neparduodami – patento savininkas suteikia teisę naudotis patentuotu

išradimu. Tokiu atveju pirkėjo apskaitoje registruojamas nematerialusis turtas – teisės ar

licencijos. Jei patentas sukuriamas įmonės viduje (įmonė užpatentuoja gaminį ar gamybos

būdą, technologiją), jo savikainą turėtų sudaryti tik išradimo patentabilumo įrodymo

išlaidos ir registravimo mokesčiai. Visos patentuojamo gaminio ar gamybos būdo

sukūrimo išlaidos į patento įsigijimo savikainą neįskaitomos iir nurašomos į sąnaudas

kaip tyrimo darbų išlaidos, nors kartais gali būti pripažįstamos plėtros darbais, jei atitinka

šio standarto 30 ir 31 straipsniuose nurodytus reikalavimus.

Jei įmonė įgyja licenciją, pvz., valstybės suteikiamą leidimą užsiimti tam tikra veikla, ir

licencijos įsigijimo savikaina yra reikšminga, įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kurį

amortizuoja per licencijos galiojimo laikotarpį, o jei licencija yra suteikta neribotam laikui,

įmonė turėtų amortizuoti ją per laikotarpį, kuriuo numato užsiimti licencijuojama veikla.

Jei įmonė įgyja licenciją iš kitų įmonių kaip sutartinę teisę naudotis patentuotu gamybos

būdu, technologija ir t.t., apskaitoje pripažįstamas nematerialusis turtas.

Įmonės įsigytos kompiuterių programos (apskaitos, gamybos procesų valdymo ir t.t.),

duomenų bazės pripažįstamos nematerialiuoju turtu, tačiau jei įmonė pati susikuria šias

programas ketindama naudoti savo veikloje, jų sukūrimo išlaidos dažniausiai

pripažįstamos sąnaudomis.

Įmonė gali susikurti interneto tinklalapį. Toks tinklalapis gali būti naudojamas įvairiems

tikslams, tokiems kaip įmonės produkcijai ir paslaugoms propaguoti ir reklamuoti,

elektroninėms paslaugoms teikti, produktams realizuoti ir t.t. Sukurtas tinklalapis turėtų

būti pripažįstamas nematerialiuoju turtu, jeigu įmonė įvykdo ne tik bendruosius

pripažinimo ir pirminio įvertinimo, bet ir šio standarto 31 straipsnio reikalavimus.

Plėtros veikloje gali būti sukurti ar pagaminti bandomieji pavyzdžiai, kurie turi

materialią formą, tačiau šiuo atveju materialiojo turto požymiai yra antriniai, nes

pagrindinis tikslas yra tobulinti produktą, todėl šios išlaidos priskiriamos

nematerialiajam turtui.

Apskaitoje yra ir kitų objektų, kurie neturi materialios formos, – tai debitorinės sskolos,

būsimųjų laikotarpių sąnaudos, vertybiniai popieriai ir pan. Kai kurie nematerialiojo

turto objektai formaliai turi materialią išraišką, tačiau ši savybė yra antrinė. Tokiems

objektams galima priskirti plėtros veikloje sukurtus ir pagamintus bandomuosius

pavyzdžius, turinčius materialią formą. Jų kūrimo ir gamybos išlaidos priskiriamos

nematerialiajam turtui, nes pagrindinis tikslas kuriant ir gaminant bandomuosius

pavyzdžius yra produktą tobulinti, t.y. nematerialumo požymis yra svarbesnis nei

materialiojo turto požymis.

Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito

jos turto. Nematerialusis turtas, kurį įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas

atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Jei nematerialusis turtas yra neatskiriamas

nuo kito turto ir kuria būsimąją ekonominę naudą tik kartu su kitu turtu, jis gali būti

pripažįstamas tik tada, jei įmonė gali nustatyti, kokią būsimąją ekonominę naudą ji

gaus iš to nematerialiojo turto.

Nematerialiojo turto apibrėžime, be nematerialumo, nurodomi kiti du svarbūs

nematerialiojo turto pripažinimo kriterijai – tai turi būti identifikuojamas ir nepiniginis

turtas. Požymis „nepiniginis“ leidžia atskirti nematerialųjį turtą nuo kitų turto grupių

(pvz., finansinio turto). Identifikuojant turtas įvardijamas ir atskiriamas nuo kitų turto

rūšių. Nematerialųjį turtą galima atskirti nuo kito turto, jei įmonė gali jį nuomoti, parduoti,

iškeisti, neprarandant ateities ekonominės naudos iš kito turto, naudojamo toje pačioje

veikloje. Tačiau atskirumas nėra būtina nematerialiojo turto identifikavimo sąlyga, nes jį

galima identifikuoti ir kitais būdais.

Įmonės darbuotojų kvalifikacija, vidaus išlaidos, patirtos

siekiant sukurti / sudaryti

pirkėjų sąrašus ir panašius objektus, nelaikomos nematerialiuoju turtu. Įmonės

patirtos išlaidos susikurtiems prekių ženklams, straipsnių antraštėms ir panašaus

pobūdžio išlaidos taip pat neturi būti pripažįstamos nematerialiuoju turtu. Jos negali

būti atskirtos nuo visų verslo plėtros išlaidų, todėl jos negali būti pripažįstamos kaip

atskiras nematerialusis turtas.

Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos

sąnaudomis jų susidarymo metu. Išlaidų, kurios pripažįstamos sąnaudomis, kai tik

jos patiriamos, pavyzdžiai:

1. veiklos pradžios išlaidos (pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos, tokios kaip išlaidos

teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos, išlaidos naujai

gamyklai atidaryti, nnaujam verslui ar veiklai pradėti, tokios kaip išlaidos iki atidarymo,

veiklos ar gamybos pradžios);

2. darbuotojų mokymo;

3. reklamos ir reprezentacinės;

4. įmonės ar įmonės dalies perkėlimo ar reorganizavimo.

Įmonė gali patirti išlaidų, kurios vėliau sukuria tam tikras teises ir privilegijas. Kadangi

apskaitoje negalima patikimai įvertinti šių teisių ir privilegijų įsigijimo (pasigaminimo)

savikainos, patirtų išlaidų negalima atskirti nuo verslo plėtros ir palaikymo išlaidų,

negalima nustatyti sukurtų teisių ir privilegijų naudingo tarnavimo laiko, tokios išlaidos

pripažįstamos veiklos sąnaudomis.

Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės

viduje.

Įmonė gali įįsigyti nematerialųjį turtą iš išorės šaltinių (pirkdama iš kitų fizinių ar juridinių

asmenų, gaudama nemokamai, mainais į kitą turtą ar paslaugas, išleidžiamus nuosavybės

vertybinius popierius (akcijas) ir pan.). Visas atskirai įsigytas nematerialusis turtas

pripažįstamas turtu, nes visada tikėtina, kad įmonė gaus to turto tteikiamą ekonominę

naudą, ir jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta. Nematerialusis turtas gali

būti sukurtas ir įmonės viduje, tačiau ne visi viduje sukurti nematerialieji objektai

pripažįstami turtu apskaitoje (pavyzdžiui, nepripažįstami viduje sukurti prekių ženklai,

klientų sąrašai ir panašūs straipsniai).

NEMATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina.

Nematerialusis turtas apskaitoje turi būti įvertintas įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina. Turto įvertinimas įsigijimo savikaina parodo realią sandorio vertę, kuri gali

būti patikrinta. Įsigijimo savikaina sandorio metu parodo tikrąją turto vertę, nes sandoriai

rinkoje paprastai sudaromi remiantis rinkos kainomis. Jei nėra aktyviosios nematerialiojo

turto rinkos, sandoriai sudaromi tarp nepriklausomų, kompetentingų ir ketinančių šį

sandorį įvykdyti šalių, remiantis kiek galima patikimesne informacija. Vėliau, kai pasikeitus

rinkos sąlygoms panašus turtas įsigyjamas brangiau, anksčiau užregistruoto turto

įsigijimo savikaina neturi būti perkainojama.

Jei nematerialusis turtas yra įsigyjamas iš išorės šaltinio, jjo įsigijimo savikaina

gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu.

Įmonės dažniausiai gali patikimai nustatyti įsigyto nematerialiojo turto įsigijimo savikainą,

nes turto įsigijimą liudija atitinkami pasikeitimo pinigais, jų ekvivalentais ir kitu turtu

sandoriai, kuriais remiantis ji ir įvertinama. Nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina

gali būti patikimai įvertinta remiantis sandoriais su išorės šalimis dėl medžiagų, darbo

jėgos ir kitų kuriant nematerialųjį turtą sunaudotų išteklių įsigijimo.

Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar

mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė), įskaitant muitus ir kkitus

negrąžinamus mokesčius. Turto įsigijimo savikainai gali būti priskiriamos ir kitos

tiesioginės turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidos (pavyzdžiui, atlyginimai

už teisines paslaugas).

Įsigytas nematerialusis turtas, apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro

jo:

-pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas, įskaitant

negrąžintinus importo ir kitus pirkimo mokesčius (pvz., negrąžintiną pridėtinės vertės

mokestį). Pirkimo metu nežinomos, tačiau vėliau taikomos nuolaidos sumažina įmonės

veiklos sąnaudas.

– tiesiogiai priskirtinos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto įsigijimu ir

paruošimu naudoti (pvz., teisių registravimo mokesčiai, atlygis už teisines,

konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir t.t.).

Į nematerialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomos veiklos sąnaudos, taip pat

palūkanos už paskolas nematerialiajam turtui įsigyti.

Įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas debetuojant nematerialiojo turto

įsigijimo savikainos sąskaitas ir kredituojant atitinkamas turto ar įsipareigojimų sąskaitas:

Kai nematerialiojo turto objektas įsigyjamas išsimokėtinai, brangiau nei jo tikroji vertė,

ir kai mokėjimo laikotarpis viršija 12 mėnesių, o sutartyje palūkanos nenumatytos arba

jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, toks turtas apskaitoje turi

būti registruojamas tikrąja verte, be palūkanų. Todėl įsigijimo savikaina apskaičiuojama

diskontuojant visą mokėtiną sumą iki tikrosios vertės, taikant rinkos palūkanų normą.

Skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės pripažįstamas palūkanų sąnaudomis,

kurias įmonė nurašys į finansinės veiklos sąnaudas visą mokėjimo laikotarpį.

Įsigyjant verslą, įsigyjančioji įmonė pripažįsta nematerialųjį turtą, kuris atitinka

šiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus, net jei šis turtas nebuvo pripažintas

įsigyjamosios įmonės finansinėje atskaitomybėje. Jei nematerialiojo turto, įsigyto

sujungus vverslą, įsigijimo savikaina (t.y. tikroji vertė) negali būti patikimai įvertinta,

šis turtas nepripažįstamas kaip atskiras nematerialusis turtas.

Įsigyjamosios įmonės nematerialiojo turto objektai dėl įvairių priežasčių gali būti

nepripažinti turtu jos finansinėje atskaitomybėje. Tai dažniausiai yra įmonės viduje

sukurtas nematerialusis turtas, kurį pripažinti draudžia šio standarto nuostatos,

pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklai, klientų sąrašai ir pan. Kartais pačios įmonės dėl

vienokių ar kitokių priežasčių nepripažįsta nematerialiojo turto, nors pagal šio standarto

nuostatas jį galima pripažinti, pavyzdžiui, plėtros darbų, sukurto prekybos internetu

tinklalapio ir pan. Kadangi įsigyjančioji įmonė šį turtą gali identifikuoti, jos finansinėje

atskaitomybėje jis turi būti įvertintas ir parodytas tikrąja verte.

Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą.

Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas ne tik atsiskaitant pinigais ar jų ekvivalentais,

bet ir mainais į kitą nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, finansinį turtą, atsargas, paslaugas.

Jei nematerialusis turtas yra įsigytas mainais į išleidžiamus nuosavybės

vertybinius popierius, jo įsigijimo savikaina yra šių nuosavybės vertybinių popierių

tikroji vertė.

Vertybinių popierių, kurie kotiruojami Vertybinių popierių biržoje arba kuriais prekiaujama

kitose reguliuojamose nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose, tikroji vertė

yra rinkos kaina. Kitų vertybinių popierių, kuriais neprekiaujama vertybinių popierių

rinkose, tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į nuosavą kapitalą, tenkantį vienai akcijai,

numatomą grynąjį pelną, tenkantį vienai akcijai, kainą, kuria buvo prekiaujama panašių

įmonių akcijomis ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vertybinių popierių tikrajai vertei.

Mainais gauto nematerialiojo turto įįsigijimo savikaina nustatoma prie mainų

sutartyje numatytos vertės pridedant tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas.

Kai mainomo turto vertė nurodyta mainų sutartyje, mainais gauto nematerialiojo turto

įsigijimo savikaina nustatoma prie sutartyje numatytos turto vertės pridedant su mainais

susijusias išlaidas, taip pat tiesiogines turto paruošimo numatomam naudojimui išlaidas.

Jei sudarant mainų sutartį turto vertė nenurodoma, o nematerialusis turtas

įsigyjamas mainais į tokios pat ar panašios paskirties nematerialųjį turtą, kuris

panašiai naudojamas toje pačioje verslo srityje ir turi panašią tikrąją vertę, įsigijimo

savikaina lygi mainais atiduodamo turto balansinei vertei. Tokiu atveju pelno (nuostolių)

iš mainų sandorio neatsiranda.

Jei sudarius mainų sutartį atsiskaitoma turtu ir pinigais, toks sandoris vertinamas

kaip nepanašios paskirties turto mainų sandoris.

Jei sudarius mainų sandorį atsiskaitoma turtu ir pinigais, įsigyto nematerialiojo turto

įsigijimo savikaina lygi mainų sutartyje nurodytai vertei, o jei ji nenurodyta – atiduoto

turto tikrajai vertei, pakoreguotai kiekviena gauta (gautina) ar sumokėta (mokėtina)

pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, pridėjus visas su mainais susijusias išlaidas ir gauto

turto paruošimo naudoti išlaidas. Apskaitoje registruojamas mainų pelnas ar nuostoliai,

lygūs mainų sutartyje nurodytos arba atiduoto turto tikrosios vertės ir jo balansinės

vertės skirtumui.

NEMATERIALIOJO TURTO SUKŪRIMO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE

Kuriant turtą įmonės viduje, išlaidos turi būti suskirstytos į tyrimų ir plėtros

išlaidas. Jei įmonė negali atskirti tyrimų išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos

priskiriamos tyrimo išlaidoms. Tyrimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis

tuo

laikotarpiu, kuriuo jos susidaro.

Įmonė savo jėgomis gali susikurti nematerialiojo turto objektus. Dažnai sudėtinga įvertinti,

ar viduje sukurtas nematerialusis turtas atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus,

nes sunku įvertinti:

– ar šis turtas yra identifikuojamas;

– ar šis turtas kurs būsimąją ekonominę naudą;

– kada šis turtas atsiranda;

– kokia šio turto pasigaminimo savikaina.

Dažnai nematerialiojo turto kūrimo išlaidų negalima atskirti nuo viso įmonės verslo

plėtros, viduje sukurto prestižo palaikymo ir didinimo išlaidų.

Vertindama, ar viduje sukurtas nematerialusis turtas atitinka pripažinimo kriterijus, įmonė turto kūrimo procesą turi klasifikuoti į:

– tyrimų etapą;

– pplėtros etapą.

Jeigu įmonė negali atskirti tyrimo išlaidų nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos pripažįstamos

sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos. Tyrimo išlaidas atskirti nuo

plėtros išlaidų sudėtinga, kai jau tyrimo etape sukuriamos naujos technologijos, sistemos,

produktai ir pan.

Tyrimų išlaidų pavyzdžiai gali būti:

1. veikla, skirta įgyti naujų žinių;

2. gautų žinių įvertinimas ir jų pritaikymas;

3. alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar paslaugų

ieškojimas.

Tyrimai – tai originali suplanuota veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikos

žinių, kurios galbūt bus naudingos kuriant naujus gaminius, paslaugas ir panašiai.

Tyrimai būna ffundamentiniai, kuriais nesiekiama gauti konkrečių praktinių rezultatų, ir

taikomieji, kuriais siekiama gauti konkrečius rezultatus.

Plėtros išlaidų pavyzdžiai gali būti:

1. pavyzdžių ir modelių projektavimas, konstravimas ir išbandymas prieš pradedant

gaminti ar naudoti;

2. instrumentų, įrankių pavyzdžių, formų ir atspaudų projektavimas pagal naujas

technologijas;

3. bandomosios įrangos, kkuri skirta ne komercinei gamybai, projektavimas,

konstravimas ir eksploatavimas;

4. pasirinktų naujų alternatyvių medžiagų, įrangos, produktų, procesų, sistemų ar

paslaugų projektavimas, konstravimas ir testavimas.

Plėtra – tyrimų rezultatų ar kitų žinių bei patirties taikymas planuojant arba kuriant naujus

ar iš esmės pagerintus produktus (medžiagas, įrengimus, gaminius, procesus, sistemas

ar paslaugas) prieš pradedant komercinę jų gamybą ar naudojimą.

Plėtros etape susidariusios išlaidos nematerialiuoju turtu turi būti pripažįstamos

tada ir tik tada, kai įmonė turi patikimų įrodymų, kad:

1. ji turi techninių galimybių bei finansinių ir kitų išteklių užbaigti plėtros darbus;

2. ji ketina baigti kurti nematerialųjį turtą ir jį naudoti arba parduoti;

3. ji sugeba naudoti arba parduoti nematerialųjį turtą;

4. nematerialusis turtas ateityje teiks įmonei ekonominės naudos;

5. ji gali patikimai įvertinti su nematerialiuoju turtu susijusias išlaidas.

Norint plėtros etape susidariusias išlaidas pripažinti nnematerialiuoju turtu, turi būti

patenkinamos visos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Įmonė turi įrodyti, kad ji

ketina užbaigti kurti nematerialųjį turtą, gali ir turi išteklių tai atlikti, sukurtas nematerialusis

turtas teiks įmonei tiesioginę ar netiesioginę ekonominę naudą ateityje.

Kol įmonė negali patenkinti bent vienos iš pateiktų sąlygų, plėtros darbų išlaidos

nepripažįstamos nematerialiuoju turtu ir nurašomos į veiklos sąnaudas.

Įmonės viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina yra suma

išlaidų, kurios buvo patirtos nuo tos datos, kai nematerialusis turtas pirmą kartą

atitiko šiame standarte nurodytus pripažinimo kriterijus. Įmonės viduje sukurto

nematerialiojo turto iišlaidomis gali būti:

1. išlaidos medžiagoms ir paslaugoms, naudojamoms ar suvartojamoms kuriant

turtą;

2. darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių kuriant turtą, darbo užmokestis ir su juo

susiję mokesčiai;

3. kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto kūrimu, tokios kaip juridinių teisių

registravimo rinkliavos ir kuriant turtą naudojamų patentų bei licencijų amortizacija;

4. pridėtinės išlaidos, kurios kuriant turtą yra būtinos, gali būti patikimai įvertintos

ir pagrįstai priskirtos tam turtui. Pridėtinių išlaidų paskirstymas atliekamas tais

pačiais būdais kaip ir gaminant materialųjį turtą.

Nematerialiojo turto pasigaminimo savikaina nustatoma prie tiesioginių medžiagų išlaidų

(medžiagų, žaliavų, detalių, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų kuriant nematerialųjį

turtą) pridedant tiesiogines darbo (darbuotojų, kuriančių nematerialųjį turtą, darbo

užmokesčio, socialinio draudimo), kitas tiesiogines išlaidas ir pridėtinių išlaidų dalį,

tenkančią šiam turto objektui.

Pridėtinės išlaidos kuriamam nematerialiajam turtui priskiriamos pagal įmonės pasirinktą

šių išlaidų skirstymo būdą, pavyzdžiui, proporcingai tiesioginiam darbo užmokesčiui,

įrengimų darbo valandų skaičiui ir t.t.

Išlaidų, kurios nepriskiriamos įmonės viduje sukurto nematerialiojo turto

pasigaminimo savikainai, pavyzdžiai gali būti:

1. pardavimo, administracinės ir kitos bendrosios išlaidos, kurių negalima tiesiogiai

priskirti turto kūrimui ar paruošimui naudoti;

2. pradiniai veiklos nuostoliai, patirti prieš pasiekiant planuojamus turto naudojimo

efektyvumo rodiklius;

3. darbuotojų mokymo.

Viduje sukurto nematerialiojo turto pasigaminimo savikainai nepriskiriamos išlaidos,

kurios siejamos su visa įmonės veikla ir kurios nurašomos į ataskaitinio laikotarpio

sąnaudas tada, kai tik jos susidaro.

Išlaidos, kurias įmonė pripažino sąnaudomis ankstesniais ataskaitiniais

laikotarpiais, vėliau negali būti koreguojamos ir priskiriamos nematerialiojo tturto

pasigaminimo savikainai.

NEMATERIALIOJO TURTO EKSPLOATAVIMO IR KITŲ VĖLESNIŲ IŠLAIDŲ

APSKAITA

Nematerialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio

laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms.

Naudodama veikloje nematerialųjį turtą įmonė gali patirti įvairių šio turto eksploatavimo

išlaidų, pavyzdžiui, prekių, paslaugų ženklų palaikymo išlaidos, interneto tinklalapio

taikomųjų programų, infrastruktūros, grafinio dizaino, turinio techninės priežiūros

išlaidos, kompiuterių programų, pripažintų nematerialiuoju turtu, techninės priežiūros,

pritaikymo prie pasikeitusių aplinkybių išlaidos (pvz., apskaitos programoje keičiami

mokesčių tarifai), patentų gynimo teismuose ir kitos panašios išlaidos. Kadangi šios

išlaidos tik palaiko ir nedidina nematerialiojo turto teikiamos ekonominės naudos ateityje,

jos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patiriamos.

Registruojant nematerialiojo turto eksploatacijos išlaidas, apskaitoje daromi tokie įrašai:

D 6111 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos

K443 Skolos tiekėjams ar 4486 Kitos mokėtinos sumos

K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 Kasa

K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams

Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar

sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo

jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos,

priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje

gauti iš to turto didesnę ekonominę naudą.

Kartais nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos gali padidinti turto teikiamą naudą ateityje, palyginti su ta, kuri buvo numatyta pradinio įvertinimo metu. Šiuo atveju, jeigu galima patikimai įvertinti nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidas ir

priskirti jas konkrečiam turtui, oo ne visam verslui, išlaidų suma didinama nematerialiojo

turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir patikslinamas amortizacijos skaičiavimas.

Įmonė gali patirti didelių išlaidų modifikuodama turimą programinę įrangą.

Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar

išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę

naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę.

Dažniausiai sudėtinga nustatyti, ar nematerialiojo turto atnaujinimo ir tobulinimo išlaidos

padidins turto teikiamą naudą ateityje, arba patikimai ir pagrįstai priskirti šias išlaidas

konkrečiam turto objektui.

Balanse nematerialusis turtas parodomas likutine verte, iš nematerialiojo turto įsigijimo

(pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingo

tarnavimo laiką, ir visus vertės sumažėjimus. Finansinės atskaitomybės vartotojams

informacija apie nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, sukauptą

amortizaciją ir kitas svarbias ypatybes pagal šio turto grupes pateikiama aiškinamajame

rašte.

NEMATERIALIOJO TURTO AMORTIZACIJA

Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per

visą jo naudingo tarnavimo laiką.

Nematerialiojo turto amortizacija – turto nudėvimosios vertės paskirstymas per visą

apskaičiuotą jo naudingo tarnavimo laiką. Amortizacijos apskaita neatspindi moralinio

nematerialiojo turto senėjimo dėl pokyčių rinkoje, tikrųjų verčių mažėjimo arba didėjimo.

Dažniausiai nematerialiojo turto amortizacija priskiriama veiklos sąnaudoms, tačiau kai

kurių turto objektų amortizacija gali būti priskiriama ir gaminamos produkcijos savikainai,

pavyzdžiui, plėtros išlaidos patiriamos kuriant naują gaminį, produktų gamybos licencijos,

patentai ir pan. Amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos po

to, kai nematerialusis turtas yra tinkamas

naudoti. Amortizacija nebeskaičiuojama nuo

kito mėnesio pirmos dienos po turto nurašymo arba kai visa nematerialiojo turto įsigijimo

(pasigaminimo) savikaina perkeliama į sąnaudas ar į kito turto vertę.

Nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomis

kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos

įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.

Apskaičiuotos amortizacijos sumos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį priskiriamos veiklos

sąnaudoms arba gaminamos produkcijos savikainai.

Registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio nematerialiojo turto amortizaciją,

apskaitoje daromi tokie įrašai:

D 6116 Amortizacijos sąnaudos

K 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)

Registruojant su produkcijos gamyba susijusio nematerialiojo turto amortizaciją,

apskaitoje ddaromi tokie įrašai:

D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamyba

K 11X8 Nematerialusis turtas – amortizacija (-)

Kartais nematerialiojo turto objektai įmonėje gali būti naudojami kitam ilgalaikiam ar

trumpalaikiam turtui pasigaminti savo reikmėms. Tokiais atvejais amortizacijos sumos

turi būti įtraukiamos į to turto pasigaminimo savikainą.

Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis metine amortizacijos

norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama į:

1. planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką;

2. galimybę veiksmingai naudoti šį turtą, jei įmonę valdys kita vadovų komanda;

3. iš turto gaunamų produktų gyvavimo ciklą;

4. informaciją apie panašaus ir panašiai nnaudojamo turto naudingo tarnavimo laiką;

5. techninį, technologinį ir kitokį senėjimą;

6. verslo šakos, kurioje turtas naudojamas, stabilumą ir iš turto gaunamų gaminių

ir paslaugų paklausos rinkoje pokyčius;

7. tikėtinus konkurentų ar galimų konkurentų veiksmus;

8. turto kontrolės laikotarpį ir teisinius bei kitokius veiksnius, ribojančius

naudojimo llaiką;

9. turto naudingo tarnavimo laiko priklausomybę nuo kito įmonės turto naudingo

tarnavimo laiko.

Norint apskaičiuoti naudojamo nematerialiojo turto amortizacijos per ataskaitinį laikotarpį sumą, turi būti nustatytas jo naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertė, nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Svarbiausias ir sunkiausiai nustatomas dydis yra naudingo

tarnavimo laikas, nes pagal šį standartą apskaičiuojant nematerialiojo turto amortizaciją

taikomas tik tiesiogiai proporcingas metodas, o likvidacinė vertė dažniausiai lygi nuliui.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas – laikotarpis, kurį šį turtą tikimasi naudoti įmonės veikloje. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką nustato įmonė,

atsižvelgdama į veiksnius, savo patirtį, atskirų turto grupių ypatumus. Nematerialusis turtas, suteikiantis išskirtines teises – patentai, licencijos,frančizė ir pan., dažniausiai įsigyjamas ribotam laikui, todėl nustatant jo naudingo tarnavimo laiką atsižvelgiama į teisių galiojimo laiką. Prekių, paslaugų ženklų, plėtros darbų naudingo tarnavimo laikas ppriklauso nuo prekių, paslaugų gyvavimo rinkoje ciklo. Programinė įranga, technologijos greitai sensta morališkai, todėl tikėtina, jog jų tarnavimo laikas nebus ilgas. Įvertinant nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, išlieka tam tikro neapibrėžtumo ir netikrumo, todėl tikslinga pasirinkti trumpesnį naudingo

tarnavimo laiką, tačiau svarbu, kad jis nebūtų pasirinktas nepagrįstai trumpas.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimas tampa nelabai

patikimas, kai naudingo tarnavimo laikas ilgas. Tačiau jei yra patikimų įrodymų, kad

nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis negu 20 metų, įmonė

gali nustatyti ilgesnį nei 20 metų nnaudingo tarnavimo laiką.

Nustatant ilgą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, jo įvertinimas tampa mažiau patikimas, nes sudėtinga įvertinti ilgalaikius pokyčius rinkoje ir ekonominės naudos

pasikeitimus. Todėl standarte daroma prielaida, kad nematerialiojo turto naudingo

tarnavimo laikas neturėtų viršyti dvidešimties metų. Tam tikrais atvejais nematerialiojo

turto naudingo tarnavimo laikas pagrįstai gali būti ilgesnis, nei numato šis standartas.

Tai dažniausiai siejama su išskirtinėmis teisėmis – licencijomis, autorinėmis sutartimis,

nuomos sutartimis, susitarimais, teisėmis. Tokiais atvejais įmonė:

– amortizuoja nematerialųjį turtą per pagrįstai nustatytą naudingo tarnavimo laiką,

ilgesnį nei 20 metų

– prieš sudarydama finansinę atskaitomybę, įvertina nematerialiojo turto atsiperkamąją

vertę ir registruoja jos vertės sumažėjimą, jei jis yra,

– aiškinamajame rašte nurodo priežastis, dėl kurių pasirinktas ilgesnis nei 20 metų

naudingo tarnavimo laikas.

Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas.

Jei įmonė kontroliuoja nematerialųjį turtą turėdama teises, kurios buvo suteiktos

ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų teisių

galiojimo laiko, išskyrus atvejus, kai teisės gali būti atnaujintos ir jų atnaujinimas

yra pagrįstas.

Veiksnių, kurie rodo, kad teisės į nematerialiojo turto kontrolę gali būti

atnaujintos, pavyzdžiai:

1. kontrolės teisių galiojimo laiko pabaigoje nematerialiojo turto tikroji vertė

nesumažėja;

2. yra patikimų įrodymų, kad sąlygos, jei yra numatytos, bus įvykdytos ir teisės

valdyti turtą bus atnaujintos.

Nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį)

amortizacijos skaičiavimo metodą.

Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas taikomas remiantis nuostata, jog nematerialiojo

turto oobjektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmet teikia

tokią pat naudą. Todėl kiekvienais metais į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos

ar teikiamų paslaugų savikainą nurašoma vienoda amortizacijos suma.

Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu, išskyrus atvejus,

kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje

arba yra aktyvioji to turto rinka ir pagal ją gali būti nustatyta likvidacinė vertė, be to,

tikėtina, kad ši rinka bus ir turto naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

Daugelis nematerialiojo turto objektų neturi likvidacinės vertės arba ją sudėtinga nustatyti

dėl įvairių priežasčių: nėra aktyviosios tokio turto rinkos, toks turtas negali būti

naudojamas ir parduodamas be kito įmonės turto, pasibaigus jo naudingo tarnavimo

laikui, jis netenka vertės ir pan. Taigi įvairios teisės, pasibaigus jų galiojimo laikui,

netenka vertės, prekių, paslaugų ženklų, plėtros darbų ir pan. objektai neturi aktyviosios

rinkos, klientų sąrašai vertingi įmonės viduje jos verslui ir pan. Todėl, įvertinant

nematerialiojo turto likvidacinę vertę, laikomasi nuostatos, jog ji lygi nuliui. Išimtį sudaro

reti atvejai, kai likvidacinė vertė gali būti pagrįstai įvertinta, tai yra gali būti sudaryta

sutartis su pirkėju, kuris įsipareigoja nupirkti nematerialiojo turto objektą už sutartą

kainą pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui, arba yra aktyvioji tokio turto rinka,

kurioje prekiaujama ir naudotais nematerialiojo turto objektais, ir pagrįstai tikimasi, kad

ir ateityje ji išliks.

Turto amortizuojamoji vertė nustatoma iiš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos

atimant turto likvidacinę vertę. Jeigu likvidacinė vertė nėra lygi nuliui, reiškia, kad

įmonė tikisi nematerialųjį turtą perleisti jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metų

pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo

ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas.

Dažnai sudėtinga įvertinti būsimąją nematerialiojo turto ekonominę naudą ir jo naudingo

tarnavimo laiką. Pavyzdžiui, patobulinus, atnaujinus nematerialiojo turto objektą gali

padidėti jo teikiama ekonominė nauda, pailgėti naudingo tarnavimo laikas. Pirminio

įvertinimo metu naudingo tarnavimo laikas gali būti nustatytas nepagrįstai ilgas ar

trumpas. Pavyzdžiui, įsigijus licenciją 5 metams, po dvejų metų gali paaiškėti, jog pagal

ją gaminama produkcija prarandą paklausą ir dar po vienerių metų teks nutraukti šios

produkcijos gamybą. Taip pat turto vertės mažėjimas kartais gali rodyti, jog nustatytas

nepagrįstai ilgas naudingo tarnavimo laikas. Todėl įmonė kiekvienų finansinių metų

pabaigoje turi peržiūrėti apskaitoje nurodytą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo

laiką, atsižvelgdama į pasikeitimus. Jeigu peržiūrėtasis amortizacijos laikotarpis dėl

pasikeitusių aplinkybių ar dėl nepagrįsto įvertinimo reikšmingai skiriasi nuo ankstesniųjų

įvertinimų, jis turi būti patikslintas. Naudingo tarnavimo laiko pakeitimas laikomas

apskaitinio įvertinimo pakeitimu ir apskaitoje parodomas perspektyviniu būdu 7-ojo

verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“ nustatyta tvarka.

Jei paaiškėja, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas įvertintas

netinkamai arba turto vertė buvo patikslinta dėl jo patobulinimo ar vertės sumažėjimo,

amortizacija skaičiuojama

nuo iš naujo nustatytos turto vertės.

NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS SUMAŽĖJIMAS IR NURAŠYMAS

Jei nematerialusis turtas dar nėra naudojamas arba nustatytas ilgesnis kaip 20

metų jo naudingo tarnavimo laikas, kiekvienų finansinių metų pabaigoje, net jei nėra

požymių, kad turto vertė sumažėjo, įmonė turi peržiūrėti ir įvertinti nematerialiojo

turto vertę. Jei turto vertė sumažėja, pripažįstamas nematerialiojo turto vertės

sumažėjimas.

Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, o finansinėje

atskaitomybėje parodomas balansine verte, kuri apskaičiuojama iš turto įsigijimo

savikainos atimant sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo sumą. Nematerialiojo

turto vertė turi būti mažinama tik tada, kkai jo balansinė vertė yra daug didesnė už jo

atsiperkamąją vertę, t.y. jo grynąją pardavimo kainą arba naudojimo vertę, į tą, kuri iš jų

yra didesnė. Suma, kuria sumažėja nematerialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitinio

laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno (nuostolių)

ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolį dėl turto vertės sumažėjimo, turi

būti patikslintas nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimas ateityje taip, kad likutinė

vertė būtų paskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką.

Nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė turi būti nustatoma tada, kai yra požymių, kad jo

vertė gali bbūti sumažėjusi. Jei nematerialiojo turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo

balansinę vertę, registruojamas skirtumo sumos turto vertės sumažėjimas. Jei

nematerialusis turtas dar nepradėtas ar netinkamas naudoti, dažnai sunku nustatyti, ar

jis teiks tiek ekonominės naudos, kad atsipirktų jo įsigijimo savikaina, todėl tokio tturto

atsiperkamoji vertė turi būti peržiūrima kiekvienais metais prieš sudarant metinę finansinę

atskaitomybę, net jei nėra požymių, kad jo vertė gali būti sumažėjusi. Jei nematerialiojo

turto naudingo tarnavimo laikas ilgesnis nei 20 metų, dažnai sunku nustatyti, ar gali

sumažėti nematerialiojo turto vertė, kadangi ne visada yra kokių nors senėjimo įrodymų,

todėl tokio turto atsiperkamoji vertė taip pat turi būti peržiūrima kiekvienų finansinių

metų pabaigoje ir, jeigu reikia, registruojamas turto vertės sumažėjimas.

Registruojant turto vertės sumažėjimą, skirtumui tarp nematerialiojo turto balansinės ir

atsiperkamosios vertės parodyti, apskaitoje daromi tokie įrašai:

D 6132 Nematerialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos

K 11X9 Nematerialusis turtas – vertės sumažėjimas (-)

Jei nematerialiojo turto, įsigyto sujungus verslą, vertė sumažėja per kitus

finansinius metus, prasidedančius po finansinių metų, kai buvo sujungtas verslas,

pabaigos, ir tai nėra susiję su aplinkybėmis, pasikeitusiomis po verslo ssujungimo

dienos, nuostolių dėl vertės sumažėjimo suma koreguojama nematerialiojo turto vertė

ir prestižas, kurie buvo pripažinti įsigijimo metu.

Kai nematerialiojo turto vertė po verslo sujungimo sumažėja dėl tam tikrų įvykių ir

aplinkybių, susidariusių po įsigijimo, vertės sumažėjimo nuostolis nurašomas į sąnaudas

23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto vertės sumažėjimas“ nustatyta tvarka. Priešingu

atveju vertės sumažėjimo suma koreguojama prestižo, pripažinto sujungus verslą, suma.

Nematerialiojo turto vertė turi būti mažinama 23 – iojo verslo apskaitos standarto

„Turto vertės sumažėjimas“ nustatyta tvarka.

Jei apskaitoje užregistruotas nematerialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo

nematerialiajam turtui požymių, jis nnurašomas.

Nematerialusis turtas nurašomas, jei jis perleidžiamas, iškeičiamas į kitą turtą,

dovanojamas, prarandamas dėl įvairių priežasčių arba jei nebesitikima gauti jokios

ekonominės naudos jį naudojant ar parduodant ateityje. Iš apskaitos turi būti nurašoma

nematerialiojo turto įsigijimo savikaina, sukaupta amortizacija, vertės sumažėjimo sumos

ir apskaičiuojamas nurašymo pelnas ar nuostoliai. Pelnas ar nuostoliai, gauti perleidus

nematerialųjį turtą, nelaikomi pagrindinės įmonės veiklos rezultatais.

Perleidus nematerialųjį turtą, pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas sandorio

rezultatas. Pelnas ar nuostoliai, susidarę perleidus nematerialųjį turtą, apskaičiuojami

iš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias

išlaidas.

Perleidus nematerialųjį turtą, grynasis sandorio rezultatas – pelnas arba nuostoliai –

parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip kitos veiklos pajamos ar sąnaudos.

Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą, pripažįstami

nuostoliai, kurie parodomi pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos.

Praradus ar nurašius nevisiškai amortizuotą nematerialųjį turtą pelno (nuostolių)

ataskaitoje veiklos sąnaudų straipsnyje parodomas grynasis rezultatas – nuostoliai,

kurie apskaičiuojami iš nurašomo turto įsigijimo savikainos atimant sukauptą amortizaciją

ir vertės sumažėjimą (jei jis buvo užregistruotas).

Nematerialusis turtas, kuris nenaudojamas įmonės veikloje ir laikomas

perparduoti, registruojamas atsargų sąskaitoje likutine verte tą datą, nuo kurios

turtas nebenaudojamas. Tokio turto apskaitos reikalavimus nustato 9-asis verslo

apskaitos standartas „Atsargos“.

Jei įmonė nematerialiojo turto objekto nebenaudoja ir nenumato jo naudoti savo veikloje

vėliau ir laiko jį ketindama perleisti, toks objektas nebeatitinka turto priskyrimo

nematerialiajam turtui požymių, todėl jis perkeliamas iš nnematerialiojo (ilgalaikio) turto

sąskaitos į atsargų sąskaitą likutine verte nuo to momento, kai jis nebenaudojamas

veikloje.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Pirmą kartą šį standartą taikanti įmonė turi nuo standarto įsigaliojimo datos

taikyti šio standarto nuostatas, o praėjusių finansinių metų lyginamąją informaciją

pataisyti pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių

įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.

Nuo standarto įsigaliojimo datos nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

nustatoma tik pagal šio standarto nuostatas, tačiau anksčiau įsigyto nematerialiojo

turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina neperskaičiuojama. Jei iki standarto įsigaliojimo

datos pripažintas nematerialusis turtas nebeatitinka pripažinimo kriterijų, jis turi būti

eliminuojamas, parodant tai kaip apskaitos politikos keitimą, t.y. retrospektyviai. Jei šio

standarto įsigaliojimo datą straipsnis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir

pripažinimo kriterijus, bet iki standarto įsigaliojimo datos jis nebuvo pripažintas turtu,

nematerialusis turtas, įsigaliojus standartui, neturi būti pripažįstamas. Jei įsigaliojus

standartui įmonė keičia nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, tai laikoma

apskaitinių įvertinimų keitimu ir apskaitoje parodoma perspektyviai.

Įmonės, kurių balanse yra nevisiškai amortizuota formavimo savikaina ar kitas

nematerialusis turtas, kuris neatitinka šiame standarte nurodytų nematerialiojo turto

pripažinimo kriterijų, pradėdamos taikyti šį standartą formavimo savikainos straipsnį

turi panaikinti taikydamos 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos,

apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.

Iki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo įmonės steigimo išlaidos (išlaidos teisinėms,

konsultavimo paslaugoms apmokėti, registravimo rinkliavos ir pan.), reorganizavimo,

obligacijų išleidimo išlaidos, taip pat palūkanos, mokamos už paskolas ilgalaikiam

materialiajam turtui įsigyti ar pasigaminti, tturėjo būti kapitalizuojamos ir apskaitoje

registruojamos kaip nematerialusis turtas – formavimo savikaina. Nematerialiajam turtui

iki Verslo apskaitos standartų įsigaliojimo buvo priskiriama ir tyrinėjimų darbų savikaina.

Pagal Verslo apskaitos standartus tokios išlaidos nebeatitinka nematerialiojo turto

pripažinimo kriterijų, todėl įmonės formavimo ir tyrinėjimų darbų savikainą turi panaikinti

pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų

keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus. Formavimo ir tyrinėjimų darbų savikainos

panaikinimas turi būti laikomas apskaitos politikos keitimu, todėl jis turi būti atliekamas

retrospektyviai, t.y. apskaitoje koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis

ir pataisoma praėjusių finansinių metų lyginamoji informacija. Išimtis taikoma palūkanoms,

susijusioms su nebaigta statyba. Kapitalizuotos palūkanos iki Verslo apskaitos standartų

įsigaliojimo nebaigtiems statyti (gaminti) objektams, jei jos nebuvo įskaitytos į nebaigtos

statybos savikainą, o buvo įtrauktos į formavimo savikainą, iš formavimo savikainos

perkeliamos į nebaigtos statybos savikainą.

Nurašant nevisiškai amortizuotą formavimo savikainą, įmonės apskaitoje daromi tokie

įrašai:

D 1XX Formavimo savikaina – amortizacija (-) (sąskaitų grupės pagal senąjį sąskaitų

planą)

D 3423 Ankstesniųjų metų apskaitos politikos keitimo pelnas (nuostoliai)

K 1XX Formavimo savikaina – savikaina (sąskaitų grupės pagal senąjį sąskaitų

planą)

LITERATŪRA

1. A. Bagdzevičiūtė, D. Petrauskienė, R. Zakalskienė. Ilgalaikio turto apskaita ir apmokestinimas. Vilnius. 2005 m.

2. www.Google.lt