Pajamu ir sanaudu apskaita UAB „Zalioji grycia“

Turinys

ĮVADAS 3

1. PAJAMŲ APSKAITA 4

1.1. Pajamų grupavimas 6

1.2. Pripažinimo kriterijai 6

1.3. Prekybos pajamų pripažinimas 7

1.4. Paslaugų pajamų pripažinimas 8

1.5. Palūkanų, autorinių atlyginimų, dividendų pajamų pripažinimas 10

2. SĄNAUDŲ APSKAITA 11

2.1. Sąnaudų apskaita taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą 11

2.2. Sąnaudų apskaita taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą 12

2.3. Sąnaudų pripažinimas 12

3. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ ĮVERTINIMAS 14

4. PARDAVIMO SAVIKAINA IR VEIKLOS SĄNAUDOS 15

5. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS 17

6. SĄSKAITŲ UŽDARYMAS. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ 18

PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA UAB „ŽALIOJI GRYČIA“ 19

IŠVADOS 24

LITERATŪROS SĄRAŠAS 25

PRIEDAI 26ĮVADAS

Įmonė – tai pelno siekiantis ūkio subjektas. Įmonės pagrindinis tikslas iš savo veiklos gauti pelną. PPelnui gauti turime uždirbti pajamas, o tas pajamas uždirbant patiriame tam tikras sąnaudas. Kadangi įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis) turi būti nustatytas patikimai, tam reikia palyginti šio laikotarpio pajamas su joms uždirbti padarytomis sąnaudomis. Tam ypatingą dėmesį skiria tiek įmonės valdytojai, tiek ir išoriniai informacijos vartotojai – esantys bei potencialūs akcininkai, kreditoriai. Be abejonės, pajamų ir sąnaudų apskaita aktuali ir mokesčių institucijoms. Atsižvelgiant į išsamias daugelio autorių publikacijas bei teisės aktų pokyčius pajamų ir sąnaudų apskaitos aatžvilgiu, tampa aišku, jog mano pasirinkta tema nėra pirmą kartą apibendrintas, anksčiau nenagrinėtas klausimas. Vis dėlto, įvertinus naujai įsigaliojusius įstatymus ar jų pakeitimus bei išstudijavus pastarųjų metų literatūrą, tema įgyja šiek tiek naujumo.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pajamų ir ssąnaudų rūšis, jų apskaitos ypatumus, vertinimo kriterijus, pripažinimo bruožus bei grupavimą.

Kursiniame darbe keliami tokie uždaviniai:

1. pristatyti pagrindines pajamų ir sąnaudų sąvokas;

2. išanalizuoti svarbiausius pajamas ir sąnaudas reglamentuojančius teisinius aktus;

3. išnagrinėti pagrindinius gamybinių įmonių pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje atvejus;

Darbas suskirstytas į teorinius skyrius, kuriuose išsamiai analizuojami pajamų ir sąnaudų klausimai, glaustai apibendrinama pateikta informacija. Visose darbo dalyse aptartos pagrindinės pajamų ir sąnaudų temos: reglamentavimas, pripažinimas, apskaita. Pajamos ir sąnaudos analizuojamos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Pasirinkta UAB „Žalioji gryčia“ ir analizuojama šios įmonės sąnaudų ir pajamų sudėtis.1. PAJAMŲ APSKAITA

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto(arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.[1,1VAS]

Įmonės pajamos yra labai svarbus jos veiklos rodiklis. PPajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Taigi pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto gausinimo ir jos pelno didinimo veiksnys. Todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.

Remiantis apskaitos duomenų kaupimo principu, pajamos turi būti registruojamos tuomet, kai jos susidaro nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Vertybių pardavimo pajamos dažniausiai susidaro tuomet, kai pirkėjui perleidžiamos prekių nuosavybės teisės. Priklausomai nuo sutarties sąlygų tai būna vertybių išsiuntimo arba jų pristatymo pirkėjams metu. Pajamos už suteiktas ppaslaugas laikomos gautomis tuomet, kai paslauga yra suteikta. Pardavimo pajamos (pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas) jų susidarymo metu yra fiksuojamos pardavimo dokumentuose (važtaraščiuose, sąskaitose faktūrose) arba pinigų gavimo dokumentuose (kasos pajamų orderiuose ir kt.). Ne pardavimo pajamos (gaunamos palūkanos, dividendai ir kt.) registruojamos tuomet, kai tikimasi jų gauti, o jų dydis gali būti tiksliai apskaičiuotas. Detalizuotos nuostatos dėl pajamų gavimo laiko registravimo apskaitoje pateikiamos norminėje apskaitos medžiagoje. Lietuvoje šios nuostatos išdėstytos Vyriausybės patvirtintame dokumente – Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka.[2]

Įmonės finansinių rezultatų analizei atlikti svarbu žinoti ne tik pajamų dydį, bet ir jų sudėtį. Todėl pajamos apskaitoje turi būti kaupiamos pagal vienarūšes jų grupes. Finansinėje apskaitoje nustatomos kiekvienos pajamų grupės atskiros sąskaitos (sintetinės sąskaitos ar subsąskaitos). Daugumoje įmonių pajamų apskaitai naudotinos mažiausiai trys sąskaitos: Pardavimo pajamos, Finansinės pajamos (finansinės ir investicinės veiklos pajamos) ir Kitos pajamos. Kartais reikia naudoti daugiau sąskaitų. Pavyzdžiui, įmonėje, kuri gamina produkciją, teikia paslaugas ir perparduoda pirktas prekes, pardavimo pajamos gali būti registruojamos tokiose sąskaitose: Produkcijos pardavimo pajamos, Pajamos už suteiktas paslaugas ir Prekių perpardavimo pajamos. Produkcijos pardavimo pajamų apskaitai gali būti naudojamos sąskaitos pagal produkcijos (gaminių) grupes (pavyzdžiui, žemės ūkio įmonėse – Augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, Gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir kt). FFinansinės pajamos gali būti detalizuojamos pagal pajamų rūšis keliose sąskaitose, pavyzdžiui: Palūkanų pajamos, Dividendų pajamos ir pan.

Pajamų sąskaitų kredite per ataskaitinį laikotarpį kaupiamos atitinkamų rūšių pajamos.

Pardavimo pajamos, kai pirkėjai ar paslaugų gavėjai atsiskaito iš karto, mokėdami grynaisiais pinigais, sąskaitose registruojamos taip:

D Kasa

K Pardavimo pajamos.

Jeigu už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas pirkėjai iš karto neatsiskaito, susidaro debetinės skolos. Tuomet taikoma tokia sąskaitų korespondencija:

D Pirkėjų skolos

K Pardavimo pajamos.

Į nurodytas sąskaitas įrašoma parduotos produkcijos ir atliktų darbų vertė pardavimo kainomis.

Būna atvejų, kai dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl to, kad parduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų) pirkėjai grąžina prekes arba jos yra nukainojamos. Be to, tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, kai pirkėjai apmoka už prekes prieš terminą), taikomos pardavimų nuolaidos (diskontai). Grąžintų prekių vertė, parduotų prekių nukainojimo ir pardavimo nuolaidų sumos mažina pardavimo metu apskaičiuotas pajamas. Šios pajamos vadinamos bendraisiais pardavimais, o minėtų rodiklių dydžiu sumažintos pajamos – grynaisiais pardavimais (neto apyvarta).

Parduotų prekių grąžinimą, nukainojimą ir pardavimų nuolaidas galima registruoti tiesiogiai Pardavimų pajamų sąskaitos (sąskaitų) deb.ete. Tačiau daugelyje įmonių minėtas pajamų sumažėjimas surašomas specialių sąskaitų (pavyzdžiui, Parduotų prekių grąžinimas ir nukainojimas, Pardavimų nuolaidos) debete. Tai kontrarinės sąskaitos, turinčios debeto likučių. Jos yra glaudžiai susijusios su Pardavimo pajamų sąskaita (sąskaitomis), kuri yra pagrindinė, ir tturi kredito likutį. Norint apskaičiuoti grynuosius pardavimus, minėtų kontrarinių sąskaitų likučiai atimami iš Pardavimo pajamų sąskaitos likučio. Nenorėdami užgožti esminių dalykų, detaliau kontrarinių sąskaitų neaptarinėsime.

Finansinės veiklos pajamos apskaitomos pagal analogišką sąskaitų korespondenciją, kaip ir pardavimo pajamos. Antai šių pajamų susidarymo metu į atsiskaitomąją sąskaitą banke įskaitytos lėšos (pavyzdžiui, palūkanos už terminuotus indėlius, gautos baudos ir kt.) registruojamos taip:

D Atsiskaitomoji sąskaita

K Finansinės (finansinės ir investicinės veiklos) pajamos.

Gautinos, t.y. apskaičiuotos, bet dar negautos finansinės pajamos (pavyzdžiui, gautini dividendai) fiksuojami tokiose sąskaitose:

D Kitos debetinės skolos (ar kita analogiška sąskaita)

K Finansinės pajamos.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atitinkamose pajamų sąskaitose sukauptos sumos iškeliamos pagal tokią sąskaitų korespondenciją:

D Pardavimo pajamos

D Finansinės pajamos

D .(kitos pajamų sąskaitos)

K Pajamų ir sąnaudų suvestinė

arba K Pelnas (nuostolis).

Po to pajamų sąskaitose likučių neturi būti.1.1. Pajamų grupavimas

Pajamos įmonėse uždirbamos iš:

a) prekių pardavimo;

b) paslaugų teikimo;

c) naudojimosi įmonės turtu, už kurį gaunamos palūkanos, autoriniai atlyginimai ir dividendai.

Naudojimosi turtu pajamos gali būti:

a) palūkanos – atlygis už grynųjų pinigų, jų ekvivalentų arba įmonei gautinų sumų naudojimą;

b) autoriniai atlyginimai – atlygis už įmonės ilgalaikio turto naudoji¬mą, pavyzdžiui, patentų, prekybos ženklų, autorių teisių, kompiuterinių pro¬gramų licencijų pajamos;

c) dividendai – pelno paskirstymo nuosavybės vertybinių popierių savininkams proporcingai jų turimo tam tikros rūšies kapitalo klasei pajamos.

Į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios eko¬nominės

naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmo¬nės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės ir neįtrau¬kiamos į pajamas.

1.2. Pajamų pripažinimo kriterijai

Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje re¬gistruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, bet turi būti įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

a) pirkėjui perduota reikšminga rizikos dalis bei prekių nuosavy¬bės teikiama nauda ir įmonė daugiau nebedalyvauja nuosavybės val¬dyme bei nebekontroliuoja parduotų prekių;

b) pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

c) tikėtina, kad įmonė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą;

d) su sandoriu susijusios ppatirtos arba būsimos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Nebėra griežto reikalavimo skaičiuoti pajamas išsiuntus prekes, nes pajamoms pripažinti keliami ir kiti reikalavimai – patikimo pajamų sumos įvertinimo. Galimi atvejai, kai prekės išsiųstos, bet jei yra didelių pagrįstų abejonių, kad už jas nebus apmokėta, pajamos gali būti ir nepripažįstamos, išsiuntus prekes. Kaupimo principas, be abejo, išlieka, bet kaupiamos paja¬mų sumos turi būti pripažintos. Jeigu kyla abejonių, ar bus gautos į pajamas jau įtrauktos sumos, suma, kurią atgauti nebėra galimybių, pripažįstama są¬naudomis, nors nnekoreguojama jau pripažintų pajamų suma.1.3. Prekybos pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos pirkėjui gavus nuosavybės teisę, jeigu:

a) yra tikimybė, kad prekės bus pristatytos;

b) prekė jau valdoma, identifikuota, paruošta pristatyti pirkėjui parda¬vimo pripažinimo metu;

c) pirkėjas tikrai pritaria atidėto pristatymo sąlygai;

d) nėra abejonių dėl apmokėjimo.

Pajamos nepripažįstamos, kai dalis pardavimo ssąlygų neįvykdyta:

a) išsiųstos ar atsiimtos prekės nevisiškai sukomplektuotos ar paruoš¬tos naudoti – tai svarbi dar nebaigtos vykdyti sutarties dalis, jeigu sutartyje taip numatyta;

b) pirkimo ir pardavimo sutartyje numatytos priežastys, dėl kurių pir¬kėjas turi teisę anuliuoti sutartį, todėl įmonė negarantuota, kad gaus sutarty¬je numatytas sumas;

c) pajamų gavimas priklauso nuo pirkėjo pajamų, kurias jis gaus par¬davęs nupirktas prekes.

Pajamų pripažinimo apskaitos politikos nustatymas yra įmonės apskai¬tos politikos objektas. įmonės gali nusistatyti skirtingas apskaitos politikas įvairioms pajamų rūšims.

Prekių pardavimo atvejai, kai rizikos ir nuosavybės perdavimo mo¬mentui turi įtaką šios aplinkybės:

a) instaliavimas ir patikrinimas. Pajamos pripažįstamos tada, kai pir¬kėjas priima pristatytas prekes ir kai baigia jas instaliuoti bei patikrinti. Jei instaliavimo procesas yra nesudėtingas ir paprastas, pirkėjas priima prekes ir pajamos pripažįstamos ir pardavimas registruojamas perdavus jį pirkėjui. Tačiau jjei reikia papildomai atlikti instaliavimo darbus, tada ir prekės laikomos parduotomis baigus instaliuoti;

b) prekių pardavimas, kai pirkėjas įsipareigoja parduoti prekes tiekėjo (pardavėjo) vardu. Pajamos pripažįstamos tada, kai pardavėjas par¬duoda prekes trečiajai šaliai – tai komisinė prekyba;

c) pinigai pristatymo metu. Pajamos pripažįstamos pristačius prekes ir su pirkėju arba jo agentu atsiskaitoma pinigais;

d) užsakymai, kai mokėjimas (arba dalinis mokėjimas) gaunamas prieš prekių pristatymą, nors jų pardavėjas dar neturi, pavyzdžiui, kai prekes dar reikia pagaminti arba kai jas pirkėjui tiesiogiai pristatys trečioji šalis. Pajamos pripažįstamos tada, kkai prekės pristatomos pirkėjui;

e) leidinių prenumerata ir panašios prekės. Jeigu prekės beveik vie¬nodos, tada pajamos pripažįstamos proporcingai per laikotarpį, per kurį jos pristatomos. Jeigu atskirais laikotarpiais prekių vertė skiriasi, tada pajamos pripažįstamos pagal pristatytos prekės pardavimo kainą, atsižvelgiant į ben¬drą visų prenumeruotų leidinių pardavimo kainą.1.4. Paslaugų pajamų pripažinimas

Paslaugų pajamų apskaitą apsunkina ta jų savybė, kad jos dažnai turi nuolatinį ar ilgą pobūdį. Pajamų pripažinimas, atsižvelgiant į sandorio įvyk¬dymo lygį, dažnai vadinamas procentinio įvertinimo būdu. Pagal šį būdą pajamos pripažįstamos apskaitiniais laikotarpiais, per kuriuos teikiamos pa¬slaugos. Pajamų pripažinimas šiuo pagrindu duoda naudingos informacijos apie paslaugos teikimo apimtį ir atlikimą per laikotarpį. Įmonė gali patikimai įvertinti paslaugų pajamas tada, kai su kitomis sandorio šalimis susitaria dėl:

a) kiekvienos sandoryje dalyvaujančios šalies teisių, susijusių su jų teikiama ir gaunama paslauga;

b) dalinių mokėjimų;

c) dėl galutinio atsiskaitymo būdo ir sąlygų.

Sandorio įvykdymo lygis gali būti nustatytas keletu būdų. įmonė taiko tokį būdą, kuris leidžia įvertinti suteiktų paslaugų apimtis ir kainas. Pagal sandorio pobūdį į minėtus būdus gali įeiti:

a) atliktų darbų apimčių patikrinimai;

b) iki nustatytos datos suteiktų paslaugų baigtumo lygio įvertinimas procentu;

c) iki nustatytos datos patirtų išlaidų ir visų įvertintų bendrųjų sando¬rio išlaidų santykis. Į išlaidas, patirtas iki tos datos, įtraukiamos tik tos išlai¬dos, kurios tenka iki tos datos suteiktoms paslaugoms.

Būsimi mokėjimai ir avansu iš kklientų gautos sumos neparodo suteik¬tų paslaugų. Jeigu suteiktų paslaugų apimties per ataskaitinį laikotarpį nustatyti negalima, tada pajamos apskaitomos tiesiogiai proporcingu būdu per ataskaitinį laikotarpį.

Pajamos pripažįstamos tik tais atvejais, kai tikimasi, kad suteikus pa¬slaugas bus gauta ekonominės naudos. Kai kyla abejonių, ar bus gauta jau į pajamas įtraukta suma, tada skola, kurios nebesitikima gauti, įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (praėjusį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos. Jeigu paslaugų teikimo sandorio patikimai įvertinti negalima, tada pajamomis pripažįstama suma, lygi išlaidoms, kurias tikimasi atgauti, o pelnas nepripažįstamas. Patirtas išlaidas, kai patikimai įvertinti sandorio negalima ir nėra galimybių jų at¬gauti, pripažįstama sąnaudomis. Pajamos šiuo atveju nepripažįstamos.

Paslaugų pajamų pripažinimo atvejai, kai rizikos ir nuosavybės per¬davimo momentui įtakos turi šios aplinkybės:

a) instaliavimo atlygiai pripažįstami pajamomis, atsižvelgiant į ins¬taliavimo etapo užbaigimą, išskyrus tuos atvejus, kai jie priklauso nuo pro¬dukto pardavimo, nes šiuo atveju jie pripažįstami kaip pajamos tik pardavus prekes;

b) atlygis, įtrauktas į produkto kainą, pripažįstamas pajamomis, kai į produkto pardavimo kainą įeina nustatyta tolesnių paslaugų suma, ta suma įtraukiama į paslaugų pajamas, ne į prekės pardavimo pajamas;

c) reklamos komisiniai pripažįstami pajamomis tada, kai publikuoja¬mas atitinkamas skelbimas arba reklama. Reklamos gamybos komisiniai ap¬skaitomi atsižvelgiant į projekto įvykdymo lygį;

d) draudimo agentūrų komisiniai, gauti arba gautini, kurie nereika¬lauja, kkad agentas toliau teiktų paslaugas, yra agento pripažįstami pajamo¬mis parduotų polisų įsigaliojimo arba jų atnaujinimo dieną. Jeigu yra gali¬mybė, kad agentas ir toliau teiks paslaugas poliso galiojimo laikotarpiu, ko¬misiniai (arba jų dalis) atidedami ir įtraukiami į pajamas pagal poliso galiojimo laikotarpį;

e) atlygis už užsakytos kompiuterinės programos sukūrimą įtrau¬kiamas į pajamas, atsižvelgiant į kompiuterinės programos baigtumo lygį;

f) frančizės atlygį sudaro pradinių ir vėlesnių paslaugų, įrengimų ir kito materialiojo turto bei pažangiosios patirties (know-how) teikimas. Gali būti taikomi šie frančizės atlygio pajamų pripažinimo atvejai:

• įrengimų bei kito materialiojo turto tiekimas. Suma, nustatoma pagal realią parduoto turto vertę, įtraukiama į pajamas tada, kai prekės pristato¬mos arba kai perduodama nuosavybės teisė;

• pradinių ir vėlesnių paslaugų teikimas. Atlygis už nuolatinių paslau¬gų teikimą kaip pradinio mokesčio dalis arba kaip atskiras mokestis įtraukiamas į pajamas po to, kai paslaugos suteiktos. Atlygis, jeigu. jis turi būti surinktas per pratęstą laikotarpį ir yra rimtų abejonių dėl jo visiško surinki¬mo, apskaitomas tada, kai gaunamos įmokos pinigais;

• atlygis už frančizės pratęsimą pripažįstamas pajamomis, kai už naudojimąsi sutartyje numatytomis teisėmis arba už kitas sutarties laikotarpiu suteiktas paslaugas uždirbama ekonominė nauda po to, kai suteikiamos paslaugos arba pasinaudojama teisėmis.

g) Finansinių paslaugų atlygių pajamos labai įvairios ir jų pripažini¬mas priklauso nuo jų esmės. Tai gali būti:

• pradiniai atlygiai, kuriuos įmonė

gauna sukūrusi arba įsigijusi finan¬sinę priemonę kaip investiciją;

• įmonės gauti komisiniai paskolai suteikti arba pirkti;

• už suteiktas paslaugas gauti atlygiai;

• atlygis už paskolos aptarnavimą.

h) įėjimo atlygių pajamos iš meninių pasirodymų ir kitų renginių pri¬pažįstamos šiems įvykus;

i) atlygių už mokslo paslaugas pajamos pripažįstamos mokymo lai¬kotarpiu;

j) pradinio, stojamojo ir nario mokesčių pajamų pripažinimas pri¬klauso nuo suteiktų paslaugų pobūdžio. Jeigu atlygis nustatytas tik už daly¬vavimą, o už visas kitas paslaugas arba produktus mokama atskirai arba tuo atveju, jeigu nustatytas atskiras metinis mokestis, tai mokestis įtraukiamas į ppajamas tada, kai nelieka abejonių dėl jo surinkimo. Jeigu mokestis suteikia nariui teisę naudotis paslaugomis arba leidiniais, kurie bus teikiami narystės laikotarpiu, arba pirkti prekes ar paslaugas už mažesnę kainą negu ta, kurią moka ne nariai, tada mokestis apskaitomas tokiu pagrindu, kuris atspindi suteiktų paslaugų pobūdį, laiką ir vertę.1.5. Palūkanų, autorinių atlyginimų, dividendų pajamų pripažinimas

Pajamos, gaunamos, kai kiti naudojasi įmonės turtu, už kurį mokamos palūkanos, autoriniai atlyginimai ir dividendai, turi būti pripažįstamos, jeigu:

a) yra tikimybė, kad įmonė gaus su sandoriu susijusios eekonominės naudos;

b) pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

Pajamos pripažįstamos taip:

a) palūkanos pripažįstamos proporcingai laikui, per kurį tikimasi gauti realų pelną iš turto naudojimo;

b) autoriniai atlyginimai pripažįstami laikantis kaupimo principo pa¬gal atitinkamos sutarties sąlygas;

c) dividendai turi būti pripažįstami tada, kai atsiranda akcininko teisė gauti pinigus.

Autoriniai aatlyginimai ir už naudojimąsi įmonės turtu – prekybos ženklų, patentų, kompiuterinės įrangos licenciniai atlygiai, autorių teisės į įrašus ir meninius kino filmus – apskaitomi pagal sutartis. Bet jei teisių suteikimas už nustatytą atlygį pagal nepanaikinamą neatšaukiamą sutarti lei¬džia licencijos turėtojui laisvai naudotis šiomis teisėmis, kai licencijos tei¬kėjas neturi jokių kitų įsipareigojimų, tai iš esmės yra pardavimas. (Pavyz¬džiui, licencijos sutartis dėl naudojimosi kompiuterine įranga, kai licencijos teikėjas neturi jokių įsipareigojimų po pristatymo.) Tokiais atvejais pajamos apskaitomos pardavimo metu.[3]2. SĄNAUDŲ APSKAITA

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.[1,1VAS]

Įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis) turi būti nnustatytas patikimai. Tam reikia palyginti šio laikotarpio pajamas su joms uždirbti padarytomis sąnaudomis. Šios sąnaudos paprastai nesutampa su visomis per ataskaitinį laikotarpį patirtomis įmonės sąnaudomis. Apskaitoje pirmiausia registruojamos visos įmonėje susidariusios sąnaudos, po to nustatomos sąnaudos, tenkančios gautoms pajamoms. Sąnaudų apskaita visos įmonės mastu yra svarbi finansinės apskaitos sritis.

Gamybinėse ir prekybinėse įmonėse didžiąją sąnaudų dalį sudaro materialinės sąnaudos. Jų apskaitos metodika priklauso nuo įmonėje taikomo atsargų apskaitos būdo. Tai turi įtakos ir visos sąnaudų apskaitos metodikai. Vakarų šalyse pagal apskaitos pperiodiškumą susiklostė du atsargų apskaitos būdai: 1) nuolat apskaitomų atsargų būdas ir 2) periodiškai apskaitomų atsargų būdas. Toliau aptarsime sąnaudų apskaitą atskirai pagal kiekvieną atsargų apskaitos būdą.2.1. Sąnaudų apskaita taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą

Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmę sudaro nenutrūkstama gautų ir išleistų materialinių vertybių registracija. Per ataskaitinį laikotarpį, remiantis pirminiais dokumentais, atsargų sąskaitų (pavyzdžiui, sąskaitų Medžiagos, Prekės, skirtos perparduoti, Pagaminta produkcija ir kt.) debete surašomos visos gautos vertybės, o kredite – išleistos (parduotos bei suvartotos). Atsargų inventorizacija, kuomet materialinės vertybės tikrinamos jų buvimo vietose, esant tokiai registracijai, atliekama palyginti retai – dažniausiai vieną kartą per metus. Minėtas atsargų apskaitos būdas turi tokių pagrindinių privalumų:

1) nelaukiant ataskaitinio laikotarpio pabaigos, tiesiogiai iš buhalterinių sąskaitų (atsargų sąskaitų) kredito galima patikimai nustatyti parduotų prekių arba suvartotų medžiagų vertę ir laiku apskaičiuoti įmonės veiklos finansinius rezultatus;

2) bet kuriuo metu pagal apskaitos duomenis (pagal atsargų sąskaitų likučius) galima nustatyti turimų kiekvienos rūšies atsargų dydį, ir tai sudaro operatyvaus atsargų valdymo įmonėje informacinę bazę;

3) atlikus inventorizaciją, galima nustatyti atsargų sumažėjimą dėl vertybių gedimo, netekčių, t.y. jų natūralų sumažėjimą (pavyzdžiui, nubyrėjimą, dulkėjimą, džiūvimą ir pan.), iššvaistymą ir vagystes.

Tačiau nuolat apskaitomų atsargų būdas reikalauja nemažų darbo sąnaudų, ypač rankinės apskaitos sąlygomis. Tuomet jo taikymas yra ne toks sudėtingas įmonėse, kuriose yra ppalyginti nedidelė atsargų nomenklatūra. Esant kompiuterinei apskaitai, taikyti nuolat apskaitomų atsargų būdą yra daug lengviau, todėl jis tampa dominuojantis.2.2. Sąnaudų apskaita taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo (kartais literatūroje jis vadinamas inventorizacijos metodu) esmė yra ta, kad materialinių vertybių likučiai nustatomi tiktai pagal inventorizacijos duomenis. Šie duomenys reikalingi ir prekių bei medžiagų sąnaudoms nustatyti. Nuolatinė kiekinė-suminė atsargų apskaita sąskaitose nenaudojama. Atsargų sąskaitose iš esmės fiksuojami tiktai vertybių likučiai. Jie sužinomi įkainojant inventorizacijos metu nustatytus atsargų kiekius natūriniais matais. Suvartotų atsargų vertė nustatoma skaičiavimo būdu: prie pradinio likučio pridedamos per laikotarpį įsigytos atsargos ir atimamas galutinis likutis.

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo privalumas – mažesnės negu taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą darbo sąnaudos. Šis privalumas ypač išryškėja tose įmonėse, kuriose yra didelė atsargų nomenklatūra ir palyginti nedideli jų likučiai. Tai pasakytina apie daugelį prekybos įmonių. Tačiau periodiškai apskaitomų atsargų būdas turi nemažų trūkumų: neteikia operatyviajam atsargų valdymui reikalingos informacijos apie bet kuriuo metu turimus vertybių likučius; pasunkina atsargų sąnaudų apskaičiavimą; kai nėra informacijos apie atsargų likučius pagal apskaitos duomenis, inventorizacijos metu neįmanoma nustatyti vertybių sumažėjimo dėl gedimų, netekčių, vagysčių ir dėl kitų priežasčių, todėl jis savaime pakliūna į suvartotų atsargų vertę ir nepagrįstai ją padidina. Dėl šių trukumų periodiškai apskaitomų aatsargų būdo panaudojimo sritis ribota. Jis gali būti taikomas tik nedidelėse įmonėse, kur apskaita rankinė.

Kai sąnaudos apskaitomos periodiškai apskaitomų atsargų būdu, paprastai naudojama keletas sąskaitų pagal sąnaudų grupes ir rūšis. Specifiškiausia yra sąnaudų atsargoms įsigyti apskaita. Šios sąnaudos jų susidarymo metu, nelaukiant, kol bus suvartotos atsargos, yra priskiriamos prekybinės arba gamybinės veiklos sąnaudoms. Įsigytos atsargos registruojamos specialiose sąskaitose. Tam gali būti naudojamos sąskaitos Prekių pirkimas ir Medžiagų pirkimas (įsigijimas). Šiose sąskaitose gali būti surašomos ne tik atitinkamų atsargų įsigijimo sąnaudos, bet ir šių vertybių pradiniai bei galutiniai likučiai. Šiuo atveju atskiros atsargų likučių sąskaitos nereikalingos.[2]2.3. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo prin¬cipais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pa¬jamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Sąnaudomis nepripažįstami turto sumažėjimai, skirti:

• turtui (materialiajam, nematerialiajam, finansiniam) pirkti;

• paskoloms ir kitiems kreditiniams įsipareigojimams grąžinti;

• užstatams ir išankstiniams mokėjimams;

• apmokėti sumas tretiesiems asmenims pagal sutartis trečiųjų asmenų naudai.

Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais atas¬kaitiniais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnau¬domis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesnių ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

Sąnaudų ir pajamų pripažinimo principų tarpusavio ryšiai

Išlaidos, kurios nesusijusios su

ataskaitinio laikotarpio pajamų uždir¬bimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje re¬gistruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas. Turto dalis, skirta pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, turi būti priskirta są¬naudoms nurodytaisiais laikotarpiais.

Jeigu turto naudojimas leis uždirbti pajamas keletą ateinančių ataskai¬tinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripa¬žinimo būdus, pavyzdžiui, ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir amortizaciją.

3. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAITA

Pajamos ir sąnaudos turi būti patikimai įvertintos tikrąja verte. Jei aat¬siskaitoma pinigais arba jų ekvivalentais be atidėtojo mokėjimo arba jis ne¬reikšmingas, tada pajamų ir sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mo¬kėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma (neįskaitant į ją atgautino pridėtinės vertės mokesčio). Kai atidėtojo mokėjimo laikotarpis ar suma reikšminga, nustatant tikrąją pajamų ir sąnaudų vertę, diskontuojama atsiskaitymo suma rinkos palūkanų norma ir skirtumas turi būti pripažįstamas finansinės veik¬los pajamomis arba sąnaudomis.

Pajamų ir sąnaudų dydžio įvertinimui reikšmingos šios aplinkybės:

1) suteiktos pirkėjams ir klientams nuolaidos, nukainojimai, grąžinimai.

Pajamos ir sąnaudos būtų įvertintos ttikrąja verte, nes finansinė atskai¬tomybė turi parodyti tikrą ir teisingą finansinę įmonės būklę. Šį dydį sudaro vertė, atsižvelgiant į suteiktas ir numatomas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimus ir nukainojimus, kurie nustatomi pirkėjo ir pardavėjo susitarimu.

2) mokėjimo atidėjimas.

Jeigu pinigų arba jų eekvivalentų mokėjimas už pajamas yra atidėtas, tikroji atlygio vertė gali būti mažesnė negu nominali gautinų pinigų ar jų ekvivalentų suma, kai įmonė – pardavėja teikia beprocentį kreditą pirkėjui arba, kaip atsiskaitymo priemonę, priima jo vekselius iki pareikalavimo su mažesnėmis palūkanomis negu tuo metu rinkoje nusistovėjusi norma. Tokie sandoriai laikomi ne tik pardavimo, bet ir finansavimo sandoriais ir tikroji mokėjimo vertė nustatoma diskontuojant visas ateityje gautinas sumas pagal sąlyginę rinkos palūkanų normą. Skirtumas tarp tikrosios mokėjimo vertės ir nominaliosios jo vertės yra laikomas palūkanų pajamomis. Jei įmonė gau¬na sąnaudas su atidėtuoju mokėjimu, analogiškai toks sandoris irgi laikomas ir finansavimo sandoriu, ir diskontuojant sąnaudų sumoje išskiriama palūka¬nų sąnaudą suma.

3) mainai

Pagal verslo apskaitos standartus, mainų atveju, kai prekės ar paslau¬gos keičiamos į panašios kkilmės ir vertės prekes arba paslaugas, keitimas nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu. Šis pajamų nepripažinimo atvejis labai svarbus, nes, pagal mokestinius teisės aktus, ir mainai, nesukuriantys pajamų, kol kas neturėtų būti laikomi kaip neapmokestinamos pajamos. Tai labai reikšmingas finansinės ir mokestinės atskaitomybės skirtumas.

Jei keičiama į nepanašias prekes ar paslaugas, ta.da keitimas laikomas pajamas kuriančiu sandoriu. Pajamos šiuo atveju yra nustatomos atsižvel¬giant į tikrąją gautų prekių ar paslaugų vertą, patikslintą pinigų ar jų ekviva¬lentų sumomis, kurios buvo gautos (gautinos) arba sumokėtos (mokėtinos) aatliekant mainų sandorį.4. PARDAVIMO SAVIKAINA IR VEIKLOS SĄNAUDOS

Pardavimo savikainą sudaro per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms bei parduotoms prekėms. Tai kintamosios sąnaudos, susidedančios iš tiesioginių ir netiesioginių. Daugumoje įmonių reikšmingiausia sąnaudų dalis yra pardavimo savikaina, kurią sudaro pagrindinės veiklos paslaugų teikimo sąnaudų, perparduotų prekių ir parduotos produkcijos savikainos. Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama grynoji paslaugų teikimo savikaina.

Pasigamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo ypatybės nurody¬tos 9-ame verslo apskaitos standarte „Atsargos“. Parduotos produkcijos sa¬vikainos skaičiavimų formulė:

Parduotų prekių savikaina = Prekių likutis laikotarpio pradžioje + prekių įsigijimo savikaina – prekių likutis laikotarpio pabaigoje.

Perparduotų prekių savikaina turi būti pripažįstama, registruojama ap¬skaitoje ir pateikiama finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotar¬pį, kai parduoti skirtos prekės yra parduotos ir kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.

Veiklos sąnaudos skirstomos į pardavimų ir bendrąsias administ¬racines sąnaudas. Šios sąnaudos turi būti pripažįstamos, registruojamos ap¬skaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laiko¬tarpį, kai jos buvo patirtos. Kartais finansinėje literatūroje jos vadinamos periodo, arba pastoviosiomis, sąnaudomis.

Pardavimo sąnaudos – tai visos sąnaudos, susijusios su prekių par¬davimo bei paslaugų užsakymų gavimu. Joms priskiriamos prekybos patal¬pų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlai¬dos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmo¬kestis ir socialinis draudimas, paslaugų bei prekių reklamos išlaidos iir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos. Pardavimų są¬naudoms galima priskirti ir abejotinų (o mokestinėje apskaitoje beviltiškų) skolų sąnaudas bei suteiktą paramą visuomenės informavimo priemonėms, kuri formuoja įmonės įvaizdį ir taip ją reklamuoja.

Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms pagal 11-tą verslo ap¬skaitos standartą priskiriamos per ataskaitinį laikotarpį patirtos valdymo išlaidos – administracijos personalo darbo užmokesčio ir su juo susijusios, patalpą nuoma, nusidėvėjimas ir amortizacija, tyrimo išlaidos, teisminės ir pan.

Tyrimo išlaidos pagal 13-ąjį verslo apskaitos standartą „Nematerialu¬sis turtas“, yra išlaidos, neatitinkančios nematerialiojo turto apibrėžimo, pri¬pažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu, pavyzdžiui:

1) veiklos pradžios išlaidos (pavyzdžiui, įmonės steigimo išlaidos, kaip antai išlaidos teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, registra¬vimo rinkliavos, išlaidos naujai gamyklai atidaryti, naujam verslui ar veiklai pradėti, išlaidos iki atidarymo, veiklos ar gamybos pradžios nebėra nemate¬rialaus turto rūšies, kuris buvo vadinamas formavimo savikaina);

2) įmonės ar įmonės dalies perkėlimo ar reorganizavimo;

3) darbuotojų mokymo;

4) gautų žinių įvertinimas ir jų pritaikymas;

5) alternatyvių medžiagų, priemonių, gaminių, procesų, sistemų ar pa¬slaugų ieškojimas.

Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos jį įsi¬gijus ar sukūrus, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laiko¬tarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti pa¬tikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nu¬statyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnės ekonominės naudos. Jei šios sąlygos yra įįvykdomos, išlaidų suma didinama nematerialiojo turto įsi¬gijimo (pasigaminimo) savikaina.

Atidėjimų sąnaudos, skirtos įmonių garantiniams įsipareigojimams įvykdyti, pripažįstamos tada, kai suformuojamas atidėjimas pagal apskaitos politikos principus.

Vertės sumažėjimo sąnaudos susidaro perkainotą turtą pardavus ar sunaudojus ir gali būti skirstomos į nematerialiojo turto, ilgalaikio tarto ir atsargų vertės sumažėjimo sąnaudas.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų apska.ita turi naujų specifinių savybių. Pavyzdžiui, nematerialiojo turto amortizacijos suma pripažįstama amortizacijos sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai amortizacijos sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą. Pel¬no mokesčio Įstatyme nustatyta, kad įmonės viduje sukurto nematerialus pro¬dukto amortizacija yra sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno, bet finansinės atskaitomybės standartai nenumato tokios išimties.5. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS

Pagal tarptautinius apskaitos standartus, skolinimosi sąnaudos atsiran¬da įmonei skolinantis pinigus. Joms priskiriama:

a) banko paskolų (ilgalaikių ir trumpalaikių, overdraftų) sumokėtos ar mokėtinos palūkanos;

b) banko paskolų užsienio valiuta, valiutų kursų svyravimai;

c) obligacijų palūkanos;

d) papildomos sąnaudos, susijusios su paskolų gavimu ar obligacijų išleidimu;

e) lizingo (išperkamosios nuomos) palūkanos;

f) atidėtojo mokėjimo, vykdant prekybines operacijas, palūkanos.

12-as verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių, nes palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų lai¬kotarpių sąnaudomis.

Valiutos keitimo skirtumai, atsirandantys apmokėjus piniginius straips¬nius arba įmonės piniginius straipsnius ataskaitose nurodžius kitais kursais nei tie, kuriais jie buvo iš pradžių užfiksuoti tuo laikotarpiu arba nurodyti ankstesnėje

finansinėje atskaitomybėje, turi būti pripažinti to laikotarpio, kuriuo jie atsiranda, pajamomis arba sąnaudomis, išskyrus investicijas į už¬sienio įmones.

Trumpalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos yra finan¬sinių sąnaudų sudėtinė dalis. Jos gali susidaryti trumpalaikį finansinį turtą perkainojant tikrąja verte.

Baudos, netesybos, delspinigiai priskiriami finansinės ir investicinės veiklos pajamoms ir sąnaudoms.[3]6. SĄSKAITŲ UŽDARYMAS. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ SUVESTINĖ

Svarbus baigiamasis apskaitos proceso elementas – sąskaitų užda¬rymas. Ši procedūra atliekama tik finansiniams me¬tams pasibaigus (kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė, neuždarant sąskaitų).

Pajamų ir sąnaudų sąskaitose kaupiamos tik ataskaitiniu laikotarpiu už¬dirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos, todėl jos kartais vadinamos tranzitinėmis arba laikinomis sąskaitomis.

Pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, naudojant specialiai tam skirtą sąskaitą Pajamų ir sąnaudų suvestinę.

Praktiškai pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos labai paprastai. Kaip žinote, pajamų sumos kaupiamos pajamų sąskaitos kkredite. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, pajamų sąskaita uždaroma debetuojant ta pačia suma, kokia buvo tos sąskaitos kredite ir ta pačia suma kredituojama sąskaita Pajamų ir sąnaudų suvestinė.

Pajamų sąskaitos likutis lygus 0, vadinasi ji uždaryta ir joje galima kaupti naujo ataskaitinio laikotarpio ppajamas. Sąnaudų sąskaitos uždaromos kredituojant visa per ataskaitinį lai¬kotarpį debete sukaupta sąnaudų suma ir ta pačia suma debetuojant Pajamų ir sąnaudų suvestinę.

Pajamų ir sąnaudų suvestinėje ne tik sukaupiamos visos ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, bet ir išvedamas įmonės veiklos rezultatas. Jei šios sąskaitos debeto bendra suma didesnė už kredito, reiškia per ataskaitinį laikotarpį sąnaudų buvo patirta daugiau negu uždirbta pajamų ir suvestinės debeto pusėje esantis likutis rodys nuostolį, o didesnė kredito suma rodys pelną. [4]

Tačiau darant metinę atskaitomybę tuo sąskaitų uždarymo procesas dar nesibaigia. Keletas naujų pajamų ir sąnaudų klasių sąskaitų atsiranda, kai savininkai skirsto uždirbtą pelną arba kompensuoja patirtą nuostolį.

Pajamų ir sąnaudų apskaita UAB „Žalioji gryčia“

UAB „Žalioji gryčia“ pajamas ir sąnaudas užregistruoja atskirai, o po to pateikia tik grynąjį rrezultatą (pelną arba nuostolį).

Vedant pajamų ir sąnaudų apskaitą įmonė papildomai naudoja kasos pajamų ir išlaidų orderius, pirkimų/pardavimų skolon žurnalus, pinigų gavimo/mokėjimo žurnalus.

Kasos pajamų ir išlaidų orderiai.

Grynųjų pinigų priėmimui į kasą ir išdavimui iš jos, t.y. kasos operacijų pirminiam įforminimui, naudojami pirminiai nustatytos formos apskaitos dokumentai. Tai specialus apskaitos dokumentas – kasos pajamų orderis, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1230, ir pavyzdinis apskaitos dokumentas – kasos išlaidų orderis, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 11994 m. birželio 30 d. raštu Nr. 49N.

Kasos pajamų orderio rekvizitai

1. Įmonės pavadinimas.

2. Kasos pajamų orderio išrašymo data.

3. Į kasą priimama suma skaičiais.

4. Pinigus mokančios įmonės pavadinimas, jos atstovo pareigos, vardas, pavardė ir parašas.

5. Mokėjimo pagrindas – nurodoma, už ką ir pagal kokį dokumentą mokami pinigai.

6. Į kasą priimama suma žodžiais.

7. Įrašomas dokumento, kuris pridedamas prie kasos pajamų orderio, pavadinimas.

8. Vyriausiojo finansininko vardas, pavardė ir parašas.

9. Kasininko vardas, pavardė ir parašas.

Kasos pajamų orderio pildymas

Užpildžius kasos pajamų orderį ir jo kvitą, kvitas turi būti atiduodamas pinigus mokėjusiam asmeniui.

Kasos pajamų orderyje ir jo kvite negali būti jokių taisymų, net ir patvirtintų pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnio reikalavimus.

Išrašyti kasos pajamų orderiai turi būti registruojami specialiame registracijos žurnale.

Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti perbraukiami kryžmai, nurodoma sugadinimo priežastis ir patvirtinama vyriausiojo finansininko parašu.

Sugadintų kasos pajamų orderių .numeriai turi būti atitinkamai įrašomi registracijos žurnale.

Sugadinti kasos pajamų orderiai su kvitais turi būti saugomi kartu su kitais kasos dokumentais.

Apmokėjimą grindžiantys dokumentai turi būti pažymėti spaudu Gauta, Apmokėta arba įrašant ranka ir nurodant pajamų orderio numerį bei datą.

Kasos išlaidų orderio rekvizitai

1. Įmonės pavadinimas.

2. Kasos išlaidų orderio numeris (rašoma didėjimo tvarka nuo metų pradžios).

3. Pinigų išmokėjimo data.

4. Išmokama suma skaičiais.

5. Asmens, kuriam išmokami pinigai, vardas ir pavardė.

6. Nurodoma išmokėjimo paskirtis.

7. Išmokama suma žodžiais.

8. Išvardijami išmokėjimą pateisinantys dokumentai, pridedami prie kasos išlaidų orderio.

9. Pasirašo įįmonės vadovas.

10. Pasirašo įmonės vyriausiasis finansininkas arba kitas vadovo įgaliotas asmuo.

11. Pinigus gavęs asmuo sumą įrašo žodžiais.

12. Pinigus gavęs asmuo įrašo pinigų gavimo datą – metus, mėnesio pavadinimą ir dieną.

13. Pasirašo pinigus gavęs asmuo.

14. Įrašoma pinigus gavusio asmens tapatybę liudijančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir vieta.

15. Pasirašo kasininkas.

Kasos išlaidų orderio pildymas

Išmokėti pinigus galima tik tam asmeniui, kurio pavardė įrašyta mokėjimo dokumente.

Dokumentai, kuriais pateisinamas pinigų išmokėjimas iš kasos, turi būti pasirašyti įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko.

Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, jis turi būti patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka.

Už negalintį pasirašyti asmenį draudžiama pasirašyti buhalterijos ar kasos darbuotojui.

Pinigų išmokėjimą pateisinantys dokumentai turi būti nuvertinami spaudu Išmokėta arba užrašant ranka ir nurodant išlaidų orderio numerį bei datą.

Laiku neišmokėtas (per mokėjimo žiniaraštyje nurodytą laikotarpį) atlyginimas ar kitos priskaitytinos sumos turi būti deponuojamos.

Pinigų išmokėjimas iš kasos įforminamas kasos išlaidų orderiais.

UAB „Žalioji gryčia“ pajamos registruojamos 5 sąskaitoje (pagal sąskaitų planą). Pajamas sudaro:

• Pardavimo pajamos;

• Kitos veiklos pajamos;

• Finansinės ir investicinės veiklos pajamos;

• Pagautė;

• Pelno paskirstymas.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos skirstomos dar smulkiau:

• Baudos ir delspinigiai už pradelstą pirkėjų įsiskolinimą;

• Palūkanos už sąskaitas bankuose;

• Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka;

• Kitos finansinės investicinės veiklos pajamos (žr. 1 priedą).

Kaip matome iš 2 lentelės duomenų, UAB „Žalioji gryčia“ daugiausiai pajamų uždirba iš pagrindinės veiklos.. Šiek tiek pajamų įmonė dar gauna iš finansinės veiklos, dėl valiutų kursų ppasikeitimo Didesnes pajamas UAB „Žalioji gryčia“ uždirbo 2005 metais Taip buvo todėl, kad įmonė nuo 2005 metų pradžios pradėjo plėsti gamybą. UAB„Žalioji gryčia“ pagrindinė veikla yra prekyba darbine avaline. Gamyba vykdoma tik esant būtinumui, siuvami pašiltinimai batams. Gamybos apskaita vedama supaprastintai.

Gaunamos medžiagos užpajamuojamos subsąskaitoje:

D-2011 (medžiagos,žaliavos)

K-443 (tiekėjai)

Direktoriaus įsakymu patvirtintas vienam gaminiui sunaudojama medžiagų norma.

Paėmus žaliavą iš sandėlio gamybai, daromi šie įrašai:

K-2011 medžiagos,žaliavos.

D-2012 (gamyba)

Pasiuvus gaminį, rašome:

D-2013 pagaminta produkcija

K-2012 (gamyba)

Pagamintą produkciją atiduodame į sandėlį prekybai:

D-2014 prekės, skirtos pardavimui

K-2013 pagaminta produkcija.

Pardavus pagamintą produkciją, darome tokius įrašus:

D-603 gamybos sąnaudos

K-2014 prekės, skirtos pardavimui

D-241 pirkėjai

K-503 pagamintos produkcijos pardavimų pajamos

Pajamų ir sąnaudų uždarymas vykdomas :

D-390

K-603

D-503

K-390

Kadangi įmonė siuva tiek kiek reikia pardavimui, pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių metų pabaigoje nebūna.

Visą žaliavą įmonė importuoja iš Rusijos ir Baltarusijos, todėl įmonei didelę reikšmę turi valiutų santykių pasikeitimas Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos naudojant sąskaitų korespondenciją:

D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimų įtaka

D 443 Sko.los tiekėjams

K 27 Pinigai

arba

D 450 skola tiekėjams

K 536 teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka

K 27 pinigai

Mano analizuojamoje UAB „Žalioji gryčia“ sąnaudos registruojamos 6 sąskaitoje (pagal sąskaitų planą). Sąnaudas sudaro:

• Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina;

• Veiklos sąnaudos;

• Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos;

• Netekimai;

• Pelno mokesčiai;

• Pelno paskirstymas.

Kiekviena iš šių sąskaitų skirstomos į subsąskaitas. Pavyzdžiui sąskaita Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina

skirstoma į šias subsąskaitas:

-parduotų prekių savikaina;

-suteiktų paslaugų savikaina;

-pirkimai;

-tiesioginės gamybos išlaidos;

-netiesioginės gamybos išlaidos;

-atsargų padidėjimas/sumažėjimas;

-nuolaidos, gražinimai.

Veiklos sąnaudų sąskaita skirstoma į: pardavimo sąnaudų, bendrąsias ir administracines sąnaudų, sąnaudų nemažinančios apmokestinamo pelno subsąskaitas. Gamybos išlaidos sąnaudomis tampa tik tada, kai produkcijos gamybos procesas visiškai baigtas ir prekės parduotos. Jei prekės jau pagamintos, bet dar neparduotos, gamybos išlaidos, patirtos gaminant produkciją, laikomos turtu (ištekliais, kurie ateityje duos ekonominę naudą) ir įgauna gatavos produkcijos likučių formą. Jei prekės dar nėra galutinai pagamintos, šios produkcijos gaminimo iišlaidos taip pat laikomos turtu, tik šiuo atveju jos įgauna nebaigtos gamybos likučių formą.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija skaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus, yra įskaitomi į gamybos ir veiklos išlaidas. Viršnormatyviniai amortizaciniai atskaitymai, skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į sąnaudas neįskaitomi, skirtumu tarp normatyvinių ir faktinių atsiskaitymų yra didinamas apmokestinamasis pelnas.Dalis mokesčių, kuriuos moka įmonės, įskaitomi į gamybos ir veiklos sąnaudas .Tai įmokos į Garantinį fondą, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis, muitai, akcizai ir kiti, išskyrus pelno mokestį (žr. 2 priedą).IŠVADOS

• Laikantis dduomenų kaupimo principo, sąnaudos apskaitoje užregistruojamos tada, kai patiriamos, neatsižvelgiant į tai, kada išleidžiami pinigai ar kitas turtas. Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas ar atsiradę įsipareigojimai tretiems asmenims, susiję su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis.

• Įmonė per ataskaitinį laikotarpį patiria ir tokių iišlaidų, kurių apskritai neįmanoma tiksliai susieti su pajamomis, uždirbtomis šiuo ar ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Tokios gali būti, pavyzdžiui, įmonės administracijos darbo užmokesčio išlaidos. Tokio pobūdžio išlaidos nedelsiant pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos veiklos sąnaudų dalyje.

• UAB „Žalioji gryčia“ 2005 metais patyrė daug bendrųjų ir administracinių sąnaudų, mano nuomone šias išlaidas reikėtų stipriai sumažinti.

• Pajamos už parduotą produkciją ir atliktas paslaugas įregistruojamos apskaitoje ir pateikiamos metinėje finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos pajamomis, yra nurodomos balanse kaip įmonės įsipareigojimai.

• Didinant akcinį kapitalą ar dengiant įmonės nuostolius papildomais savininkų įnašais, pajamos nebus pripažįstamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nerodomos, bet apskaitoje bus registruojamas nuosavo kapitalo padidėjimas, parodomas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

• Pajamų ir sąnaudų ppripažinimą reglamentuoja verslo apskaitos standartai, t.y. 10 standartas „Pardavimo pajamos“, 11 standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“.

• Kiekvienos įmonės pagrindinis tikslas yra pelnas, o turtas – tik priemonė tikslui pasiekti. Pelno dydį nulemia ne turto apimtis, o efektyvus jo panaudojimas. Pelnas yra nustatomas kaip pajamų ir sąnaudų skirtumas.

Literatūros sąrašas

1. Patvirtinti verslo apskaitos standartai. Prieiga per internetą:

2. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. 1996.

3. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004.

4. Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. 1997.