Sąskaitų rūšys ir jų sandara

Įvadas

Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai

vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios jvykių),

kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį veiklos rezultatams ar įmonės

turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus,

keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apirntį bei struktūrą, taip pat

ir tuos, kurie įmonės turtą ar jo struktūrą veikia ne tiesiogiai (kaip,

sakykirn, būna už pinigus perkant atsargas), bet per uždirbtas pajarnas bei

sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant. Kiekvienas ūkinis faktas,

susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi būti užregistruotas

valdžios nnustatyta tvarka ir privalo atsispindėti metinėje finansinėje

atskaitomybėje, taip pat turi būti pateiktas įmonės valdytojams. Kaupiama

visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybės rūšies pasikeitimus

per tam tikrą laikotarpį, vadinama sąskaitomis. Pasaulinėje verslo

praktikoje naudojama tūkstančiai įvairiausių sąskaitų. Apskaitos atsiradimo

stadijoje buvo naudojamos tik personalinės (asmenų, valdžiusių pinigus)

sąskaitos. Vėliau atsirado įvairių rūšių nuosavybės, pirkimo, pardavimo,

atsiskaitymo ir kitos sąskaitos.

1. Buhalterinės apskaitos sąskaitų sandara

Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų

(sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų

valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikią poveikį veiklos

rezultatams ar įmonės turtui bei nuosavybei. Apskaitininkai privalo

fiksuoti visus faktus, keičiančius įmonės turto ir (ar) nuosavybės apimtį

bei strukturą, taip pat ir tuos, kurie įmones turtą ar jo strukturą veikia

ne tiesiogiai (kaip, tarkime, už pinigus perkant atsargas), bet ir per

uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patiriamas tas pajamas uždirbant.

Kiekvienas ūkinis faktas, susįjęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, turi

būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka, o dėl jo įvykę turto ar

nuosavybes sudėties pasikeitimai privalo būti atspindėti metinėje

finansineje atskaitomybeje, taip pat turi būti pateiktas įmonės

valdytojams.

Buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenų atspindėjimo tvarka

yra vienas pagrindinių faktų lemiančių jų sandarą.

1. Pinigų pasikeitimo per apskaitinį laikotarpį (mėn.) sąskaita

Pinigų pasikeitimus per mėnesį galime užregistruoti lentelėje.

Tačiau, kaip matome, nelengva suskaičiuoti visus per tą laiką gautus ir

išleistus pinigus, juolab kad įplaukų ir išmokėjimų kiekvieną dieną būna

dešimtys, o didesnėse įmonėse – ir šimtai. Pavizdyje, tam reikia

perskaičiuoti visas lentelėje įrašytas sumas. Todėl būtų patogu šiek tiek

patobulinti lentelę: „sumos“ stulpelj padalinti į 2 dalis ir į vieną rašyti

tik gautas sumas (pinigų padidėjimą), o į kitą – tik išmokėtas sumas

(pinigų sumažėjimą) (žr. 1.1. 1 lentelę).

(1.1. 1) lentelė

Pinigai

|Data |Gauta |Išrnokėta |

|Pinigų likutis |10000 |

|lapkričio 1 d. | |

|lapkričio 3 d. |4200 | |

|lapkričio 5 d. | |2800 |

|lapkričio 10 d. | |200 |

|lapkričio 16 d. |600 | |

|lapkriao 18 d. |3500 | |

|lapkriao 22 d. | |1700 |

|lapkričio 23 d. |8900 | |

|lapkričio 28 d. | |7600 |

|/s viso |17200 |12300 |

|Pinigų likutis |14900 |

|lapkričio 30 d. | |

| | |

Iš šios lentelės matome, kkad per lapkritį įplaukė 17200 Lt, o išmokėta

12300 Lt. Išleistų ir gautų pinigų sumų skirtumas parodys, kiek pinigų

padaugėjo (17200 -12300 „• = 4900). Ši lentelė yra gerokai informatyvesnė

nei ankstesnioji. Tuo tarpu darbo jai užpildyti reikėjo tiek pat.

2. Pinigų pasikeitimo per apskaitinį laikotarpį (mėn.) sąskaita su

likučiu

Aptartą lentelę galima būtų vadinti sąskaitomis, tačiau

apskaitininkai naudoja dar labiau patobulintus ir informatyvesnius

registrus. Iš (1.1. 1) lentelės neįmanoma greitai nustatyti, kokia pinigų

suma įmonė disponavo vieną ar kitą lapkričio dieną. 0 šie duomenys įmonei

labai svarbūs, nes nuolat reikia stebėti, kaip keičiasi pinigų,

svarbiausios atsiskaitymo priemonės, kiekis. Tuo tikslu šie registrai

papildomi dar viena skiltimi, skirta likučiui po kiekvienos operacijos

(1.2. 1lentelė) apskaičiuoti.

(1.2.

1lentelė)

Pinigai

| | |a | |

|Pinigų likutis | | |10000 |

|lapkričio 3 d. |4200 | |14200 |

|lapkričio 5 d. | |2800 |11400 |

|lapkričio 10 d. | |200 |11200 |

|lapkričio 16 d. |600 | |11800 |

|laphričio 18 d. |3500 | |15300 |

|lapkričio 22 d. | |1700 |13600 |

|lapkričio 23 d. |8900 | |22500 |

|lapkričio 28 d. | |7600 |14900 |

|Iš viso |17200|12300 | |

|Pinigų likutis | | |14900 |

Tokios formos lentelę jau tinka vadinti sąskaita. Iš taip išdėstytų

duomenų galima be vargo nustatyti ppinigų būklę ir jų pasikeitimus kiekvienu

momentu. Tokioje sąskaitoje patogu atspindėti visus turto ar nuosavybes

rūšių pakitimus.

Kitokį nei pinigai turtą atspindinčiose sąskaitose skiltis „gauta“ ir

„išmokėta“ tiksliau būtų vadinti „įplaukos“ ir „išlaidos“, kitose – dar

kitaip (paprasčiausiai „padidėjo „, „sumažėjo“ ar dar kaip nors). Tačiau

kadangi visas turtas ir nuosavybė bei įmonės skolos ir skolos įmonei

apibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltis

tikslinga įvardyti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje („gauta“)

sutartinai vadinama debetu (lot. debet – jis skolingas), o skiltis dešinėje

pusėje („išmokėta“) – kreditu (lot. credit – jis tiki). Per daugelį metų

šių žodžių reikšmė iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinė

buhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgavo platesnę reikšmę. Žodį

„debetas“ apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalbama apie

kairiąją sąskaitos pusę, o žodį „kreditas“, – kad kalbama apie dešiniąją

buhalterinės sąskaitos pusę. Bendroji debeto skilties suma (mūsų pauyzdyje

– 17200 Lt) uadinama debeto apyvarta, o kredito skilties (mūsų pmyzdyje

-12300 Lt) – kredito apyvarta.Likutis (mūsų pateiktoje Pinigų sąskaitoje

lapkričio 1 d. – 10000 Lt, o lapkričio 30 d. – 14900 Lt) neretai dar

vadinamas itališku žodžiu saldo (it. soldo – likutis). Apskaitininkai

neretai patys pasirenka sąskaitos formą ir joje atspindimos informacijos

kiekį, tačiau visose buhalterinėse sąskaitose būtinai sldriamos debeto ir

kredito skiltys. Taip yra todėl, kad kiekvienos sąskaitos apskaitos

objektas (turto, nuosavybės ar įsipareigojimų rūšis) gali kisti dviem

kryptimis -didėti arba mažėti. Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitos

forma pateikta (1.2. 2 lentelė).

(1.2.

2lentelė).

| | | |s |as | |

| | | | | | |as |

| | | | | | | |

3. Sąskaitos debetas ir kreditas

Debeto terminas vartojamas Kairiajai sąskaitos pusei apibūdinti, o

Kredito – dešiniajai. „Debeto“ ir „Kredito“ terminai turėjo specifinę

reikšmę lotynų kalboje ir buvo pradėti vartoti dar prieš 1200 metų.

Šiandien juos vartoja apskaitoje išreikšti sumų vietą kairėje ir dešinėje

sąskaitos pusėse. Kitų reikšmių apskaitoje šie teminai neturi. Kad būtų

patogiau, debetas yra dažnai sutrumpinamas iki „D“, o kreditas – iki „K“.

Sąskaitos tipas apsprendžia, ar debetas parodo atitinkamos apskaitos

operacijos padidėjiiną ar sumažėjiiną(1.3. 1 schema). Tą patį apibūdinimą

galima taikyti ir kreditui. Vienodai užrašomi padidėjimai ir sumažėjimai

turto ir sąnaudų saskaitose. Ši taisyklė gali būti išaiškinta panaudojant T

– tipo saskaitą.

(1.3. 1 schema)

Debetas (visuomet kaireje pusėje)

Kreditas (visuomet dešinėje pusėje)

Debete užrašomas turto ir sąnaudų padidėjimas

Kredite užrašomas turto ir sąnaudų sumažejimas

Vienodai užrašomi padidėjimai ir suniažėjimai nuosavybės ir pajamų

sąskaitose. Ši taisyklė gali būti išreikšta panaudojant T – tipo sąskaitą.

Debetas (visuomet kaireje pusėje)

Kreditas (visuomet dešinėje pusėje)

Debete užrašomas turto ir Kredite užrašomas turto

ir sąnaudų

padidėjimas

sąnaudų sumažėjimas

4. T formos sąskaitos (lėktuvėliai)

Mokytis tinka supaprastintos formos sąskaitos. Šiose sąskaitose po

kiekvieno įrašo likutis neskaičiuojamas, o jos pačios dar vadinamos T

formos sųskaitomis arba lėktuvėliais(1.3. 1schema).

(1.3. 1schema)

D Sąskaitos pavadinimas K

debeto apyvarta | kredito apyvarta

Kaip matome, pagrindiniai sąskaitos elementai yra jos pavadinimas,

debeto(D) ir kredito(K) pusės. Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai ir

sumažėjimai – fiksuojami skirtingose pusėse. Turto padidėjimai

registruojami tą turtą atspindinčių saskaitų debeto pusėse, o sumužėjimai –

kredito pusėse. Tokia turto pateikimo sąskaitose tvarka nusistovėjo seniai.

Tai ttiesiog susitarimo dalykas, kuriame nereilda ieškoti gilesnės prasmės,

bet paprasčiausiai reikia prisiminti. Taigi turto padidėjimą rašome į turtą

atspindinčių sąskaitų debetą, o sumažėjimą – į jų kreditą.

2. Buhalterinės apskaitos sąskaitų rūšys

Kiekviena buhalterinės apskaitos sąskaita yra klasifikuojama pagal

įvairias ūkines operacijas, pagal turto ar nuosavybės būklę, apskaitymą ir

judėjimą, pagal sandarą ir kitus kriterijus.

2.1. Turto sąskaita

Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis. Tai suprantama:

jeigu sąskaitos debeto pusėje nėra jokios sumos, vadinasi, tokio turto

apskritai nėra. Kadangi neįmanoma turėti „neigiamo turto“ (kitaip sakant,

jo negali bbūti mažiau už nulį), tai ir turto sąskaitų likučiai paprastai

būna debetiniai. Tik itin retais atvejais (pavyzdžiui, dėl klaidų

apskaitoje) pasitaiko ir vadinamųjų nenormalių, t.y. kreditinių, turto

saskaitų likučių, apie kuriuos plačiau nekalbėsime. Taigi turto sąskaitų

apskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio laikotarpio pradžios bei

pabaigos tturto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitos

objektų sumažėjimai – kredite. Kaip žinote, šių sąskaitų rezultatinės sumos

– jų likučiai atspindimi balanso turto dalyje (2.1. 1 scema).

(2.1. 1 shema)

[pic]

2.2. Nuosavybės sąskaita

Nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų pakitimus sąskaitose būtų galima

fiksuoti tokia pat tvarka kaip ir turtą turto saskaitose (padidėjimus –

debete, o sumažėjimus -kredite). Tai susitarimo dalykas. Tačiau šių

sąskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami ne į

balanso turto, bet į savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį. Patogumo

dėlei ir likučiai nuosavybės bei įsipareigojimų sąskaitose išvedami ne jų

debeto (kaip turto sąskaitose), bet kredito pusėje(2.2. 1 scema).

(2.2. 1 scema)

[pic]

Taigi nuosavybės sumos nuosavybės saskaitose fiksuojamos atvirkščiai,

negu nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų

padidėjimas žymimas nuosavybės saskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas –

debeto pusėje.

Kaip prisimenate, tturto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis, o

nuosavybės sąskaitų „normalus“ likutis kreditinis. Ir jeigu nuosavybės

saskaitos kredite nėra jokios sumos, vadinasi, nėra ir atitinkamo įmonės

įsipareigojimo. Balansas taip pat suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje

dalyje (dažniausiai kairiojoje pusėje) rašomos tik turto, o antrojoje

(dažniausiai dešiniojoje puseje) – tik nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų

sumos.

2.3. Pajamų ir sąnaudų sąskaitos

Ne mažiau svarbu atskaitomybėje (taigi ir buhalterinėse sąskaitose)

teisingai atspindėti per tam tikrą ataskaitinjį laikotarpį uždirbtas

pajamas ir jas uždirbant patirtas sąnaudas, kurios daro tiesioginį poveikį

įmonės turtui ir savininkų nuosauybei. Palyginus pajamas su sąnaudomis,

nustatomas pelnas arba nuostolis: pelnas didina savininkų nuosavybę, o

nuostolis – mažina. Taigi ir pajamos didina nuosavybę, todel jų padidejimas

(uždirbimas) fiksuojamas ta pačia tvarka kaip apskaitos objektų padidėjimas

nuosavybes sąskaitose – jų kredite. Tuo tarpu patiriamos sąnaudos mažina

pelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų sumos sąskaitose

registruojamos atvirkšciai nei nuosavybės sąskaitų objektai: sąnaudų

padidėjfanas fiksuojamas sanaudų saskaitų debete (2.3. 1 schema).

(2.3. 1 schema)

[pic]

Visi duomenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš pajamų ir sąnaudų

sąskaitų perkeliami į pelno (nuostolio) ataskaitą, kurioje išvedamas to

laikotarpio rezultatas – uždirbtas pelnas arba patirtas nuostolis.

2.4. Aktyvinės ir pasyvinės, bei koresponduojančios sąskaitos

Kaip žinoma, balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriame

atvaizduojama visų rūšių turto būklė, ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tam

tikros datos įsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklė. Atsižvelgiant į

tai, visos sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines. Sąskaitos,

kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judejimas, vadinamos aktyvinėmis.

Sąskaitos, kuriose apskaitoma įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė

(kapitalas), vadinamos pasyvinėmis.

Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą

reikšmę:

• aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir

operacijos, nulemiančios įmonės turto padidėjimą;

• aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojamos operacijos, nulemiančios

įmonės turto sumažėjimą;

• pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir

operacijos, nulemiančios įsiskolinimų ir savininko nuosavybės

padidėjimą;

• pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojamos operacijos, nulemiančios

įsiskolinimų ir savininko nuosavybės sumažejimą;

• aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį likutį, o pasyvinės —

kreditinį;

• visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visų

kreditinių likučių (saldo) sumai pasyvinėse sąskaitose.

Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose, susidaro tam tikras

sąskaitų tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų

korespondencija, o sąskaitos, tarp kurių toks ryšys susidaro, —

koresponduojančiomis sąskaitomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama

buhalterinio įrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos ir

kredituojamos sąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimą

ir operacijos sumą.

2.5. Sintetinės (pagrindinės) ir Analitinės (kontrarinės) sąskaitos

Įrašant iš balanso likučius, atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau

registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios saskaitos

vadinamos sintetinėmis arba pagrindinėmis. Žodis ,,sintetinis“, kilęs iš

graikų kalbos žodžio synthesis (sujungimas, suvienijimas). Jose

apibendrintai apskaitomas vienarūšis turtas, vienarūšiai įsiskolinimai,

vienarūšė savininko nuosavybė (kapitalas). Tačiau informacija, kurią teikia

sintetinės sąskaitos, dažnai yra nepakankama įmonės veiklai valdyti ir

kontroliuoti. Todėl dar yra naudojamos analitinės (graikų kalbos žodis

analysis — suskaidymas, išnag-rinėjimas) arba kontrarinės sąskaitos.

Analitinės saskaitos skirtos sintetinėms sąskaitoms išplėsti, joms

detalizuoti.

Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje

susietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė

apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būna

suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai

pasireiškia tuo, kad: kreditą, rašomos taip pat į atitinkamos analitinės

sąskaitos debetą ar kkreditą;

Kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo ir

apyvartos visada yra lygūs analitinių sąskaitų, atidarytų savai sintetinei

sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.

Išvados

• Kiekvienas ūkinis faktas, susįjęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu,

turi būti užregistruotas valdžios nustatyta tvarka, o dėl jo įvykę

turto ar nuosavybes sudėties pasikeitimai privalo būti atspindėti

metinėje finansineje atskaitomybeje.

• Debeto terminas vartojamas Kairiajai sąskaitos pusei apibūdinti, o

Kredito – dešiniajai. Šiandien juos vartoja apskaitoje išreikšti sumų

vietą kairėje ir dešinėje sąskaitos pusėse. Kitų reikšmių apskaitoje

šie teminai neturi. Kad būtų patogiau, debetas yra dažnai

sutrumpinamas iki „D“, o kreditas – iki „K“. Sąskaitos tipas

apsprendžia, ar debetas(kreditas) parodo atitinkamos apskaitos

operacijos padidėjiiną ar sumažėjimą.

• Kiekviena buhalterinės apskaitos sąskaita yra klasifikuojama pagal

įvairias ūkines operacijas, pagal turto ar nuosavybės būklę,

apskaitymą ir judėjimą, pagal sandarą ir kitus kriterijus.

• Turto sąskaitų apskaitos objektų padidėjimai ir apskaitinio

laikotarpio pradžios bei pabaigos turto likučiai atspindimi šių

sąskaitų debete, o jų apskaitos objektų sumažėjimai – kredite.

• Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų padidėjimas žymimas nuosavybės

saskaitų kredito pusėje, o sumažėjimas – debeto pusėje.

• Pajamos didina nuosavybę, todel jų padidejimas (uždirbimas)

fiksuojamas ta pačia tvarka kaip apskaitos objektų padidėjimas

nuosavybes sąskaitose – jų kredite. Tuo tarpu patiriamos sąnaudos

mažina pelną (taigi ir savininkų nuosavybę), todėl sąnaudų sumos

sąskaitose registruojamos atvirkšciai nei nuosavybės sąskaitų

objektai: sąnaudų padidėjfanas fiksuojamas sanaudų saskaitų debete.

• Sąskaitos, kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judejimas,

vadinamos aktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitoma įmonės

įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas), vadinamos pasyvinėmis.Debetas

ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą

reikšmę.

• Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o

sąskaitos, tarp kurių toks ryšys susidaro, — koresponduojančiomis

sąskaitomis.

• Įrašant iš balanso likučius, atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau

registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios

saskaitos vadinamos sintetinėmis arba pagrindinėmis. Analitinės arba

kontrarinės saskaitos skirtos sintetinėms sąskaitoms išplėsti, joms

detalizuoti.

LITERATŪRA

• Kalčinskas G., “Buhalterinės apskaitos pagrindai”, leidykla

“Pačiolis”, Vilnius, 1997, psl.430

• Kalčinskas G., “Buhalterinės apskaitos pagrindai”, leidykla

“Pačiolis”, Vilnius, 2001, psl. 843

• Adomaitytė A., Adomaitienė G., Staliūnienė J. D., “Buhalterinės

apskaitos pradmenų teorija”, Kaunas, Technologija, 2003, psl. 121

• Mackevičius J., “Apskaita”, leidykla “Mintis”, 1994, psl. 559