Statistika

TURINYS

Įvadas…………………………2

1. BEDARBYSTĖS STATISTINIS TYRIMAS…………..3

1.1.Santykinių dydžių apskaičiavimas………………7

1.2. Bedarbių vidutinių rodiklių apskaičiavimas………….9

1.3. Bedarbių variacijos matavimas………………..10

1.4. Dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimas………..11

1.4.1. Analitinių rodiklių apskaičiavimas…………..13

1.4.2. Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas………15

2.BEDARBYSTĖS PROGNOZAVIMAS…………..18

2.1. Koreliacijos koeficientas………………..18

2.2 Bedarbystės prognozavimas naudojant trendą……….18

IŠVADOS……………………..22

Literatūros sąrašas………………….24ĮVADAS

Vienas pagrindinių ekonominių ir socialinių problemų yra gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.

Lietuvai perėjus iš planinės ekonomikos link rinkos ekonomikos reikėjo pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, vykdyti privatizavimą, ieškoti naujų rinkų. Tai negalėjo nepaveikti mūsų ššalies gamybos, paslaugų plėtros, specialistų persiorientavimo dirbti naujomis ekonominėmis sąlygomis. Tai nulėmė ir sparčiai didėjančią bedarbystę Lietuvoje, daugumai žmonių dar ir šiandiena sunku susirasti darbą, sunku persikvalifikuoti naujai darbo rinkai.

Šio darbo tikslas – apibendrinti Lietuvoje atsiradusio nedarbo problemas, bedarbystę.

Pirmuosiuose skyriuose apibrėžiame bedarbystės rūšys: moterys, vyrai, parodomas jų ryšys su bedarbyste. Analizuojama bedarbystė pagal darbo ieškojimo rūšis, pagal išsilavinimą.

Pateikiami skaičiavimai reikalingi bedarbystės statistiniam tyrimui: išanalizuoti dinamikos baziniai, grandininiai santykiniai dydžiai; vidutinis bedarbių skaičius; progresyvinis vidurkis; variacijos lygis ir laipsnis; dispersija; vidutinis kkvadratinis nuokrypis; dinamikos rodiklių eilučių apskaičiavimas; analitiniai rodikliai; vidutiniai dinamikos rodikliai; atliktas ir bedarbystės prognozavimas.

Šis bedarbystės statistinis tyrimas atliktas naudojantis naujausia medžiaga: „Lietuvos statistikos metraštis“, 2002 m. bei statistikos departamento teikiama informacija internete.

1. Bedarbystės statistinis tyrimas

Tyrimui naudota 2000-2002 metų mmedžiaga iš Lietuvos statistikos metraščių.

Analizei panaudojome tik keletą lentelių- tai bedarbiai pagal darbo ieškojimo būdus ir bedarbiai pagal išsilavinimą. Pagal išsilavinimą nagrinėsime vyrus, moteris.

1 lentelėje matome, kaip bedarbiai pasiskirsto pagal darbo ieškojimo būdus. Populiariausias darbo ieškojimo būdas 1997-2001 metais yra užsiregistravimas valstybinėje darbo biržoje, taip pat dauguma Lietuvos gyventojų dėl darbo kreipiasi į pažystamus ir giminaičius ar skaito skelbimus žiniasklaidoje. Tik maža dalis bedarbių kreipiasi į privačią darbo biržą ar skelbia žiniasklaidoje, kad ieško darbo. Tačiau didėjant bedarbių skaičiui 2001m. Vis daugiau gyventojų ieško darbo kitais būdais.

1 lentelė

Bedarbiai pagal darbo ieškojimo būdus

(tūkstančiais)

Bedarbiai 1997 1998 1999 2000 2001

Iš viso 257,2 244,9 263,3 275,7 299,3

Kreipėsi į valstybinę darbo biržą 132,0 128,0 175,0 187,0 194,8

Kreipėsi į privačią darbo biržą 9,9 6,6 19,6 26,1 13,9

Paskelbė žiniasklaidoje, kad ieško darbo 13,6 13,4 14,7 35,8 35,3

Skaito skelbimus žiniasklaidoje 114,6 73,4 124,4 145,3 155,7

Kreipėsi į pažystamus, giminaičius 148,5 117,6 165,8 170,6 170,4

Kreipėsi į darbdavius 66,6 47,1 89,4 127,1 145,2

Kitais būdais ieško darbo 2,7 3,5 5,6 33,0 36,4

Šaltinis: Ekonominis gyventojų aktyvumas ir užimtumas;

„Lietuvos sstatistikos metraštis“, 2002 m.

Pagal pirmos lentelės pateiktus duomenis grafiškai pavaizdavome, kaip 1997 – 2001 metais keitėsi Lietuvoje bendras bedarbių skaičius (1 pav.):

1 pav. Bendras bedarbių skaičius, tūkst.

Analizuojant 1 lentelės duomenis ir 1 paveikslą pastebėsime, kad bedarbių skaičius Lietuvoje 1998 m. palyginus su 1997 m. sumažėjo, 1999 m. bedarbių skaičius stipriai išaugo ir siekė 263,3 tūkst. 200 m. bedarbių skaičius didėjo ir jau siekė 275,7 tūkst., o 2001 m. išaugo iki 299,3 tūkst.

2 lentelėje pateikti bedarbių skaičius pagal išsilavinimą. Panagrinėsime atskirai vvyrų ir moterų bedarbystę pagal išsilavinimą.

2 lentelė

Bedarbių išsilavinimas pagal lytį

(tūkstančiais)

Bedarbiai 1997 1998 1999 2000 2001

Iš viso 257,2 244,9 263,3 275,7 299,3

Aukštasis 16,9 16,9 20,7 19,8 20,1

Aukštesnysis, specialus vidurinis 57,2 49,3 54,3 59,9 66,0

Vidurinis be profesinio mokymo 74,6 68,5 65,1 63,6 80,1

Vidurinis su profesiniu mokymu 39,7 49,3 59,9 61,3 64,4

Pagrindinis be profesinio mokymo 41,9 33,2 34,9 41,2 40,9

Pagrindinis su profesiniu mok.ymu 16,9 20,1 22,9 24 22,6

Pagrindinis, neturintis pradinio 10,0 7,6 5,6 5,9 5,2

Iš viso vyrai 137,1 137,2 150,3 159 177,9

Aukštasis 6 8 8,5 9,9 10,7

Aukštesnysis, specialus vidurinis 27,4 22 24,1 27,8 33,9

Vidurinis be profesinio mokymo 35,4 35,7 33,6 32,3 42,7

Vidurinis su profesiniu mokymu 22,1 29,7 39,1 38,2 39,0

Pagrindinis be profesinio mokymo 25,9 21,8 22,6 26,4 28,1

Pagrindinis su profesiniu mokymu 13,3 14,3 17,6 19,2 19,4

Pagrindinis, neturintis pradinio 7 5,9 4,7 5,2 4,1

Iš viso moterys 120,1 107,7 113,0 116,7 121,3

Aukštasis 10,8 8,9 12,3 9,9 9,4

Aukštesnysis, specialus vidurinis 29,9 27,3 30,1 32,1 32,1

Vidurinis be profesinio mokymo 39,3 32,8 31,4 31,3 37,4

Vidurinis su profesiniu mokymu 17,5 19,6 20,8 23,1 25,4

Pagrindinis be profesinio mokymo 15,9 11,5 12,2 14,7 12,7

Pagrindinis su profesiniu mokymu 3,7 5,9 5,3 4,8 3,2

Pagrindinis, neturintis pradinio 3 1,7 0,9 0,7 1,2

„Lietuvos statistikos metraštis“ 2002m.

Analizuojant 2 lentelę galima pasakyti, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu vyrų bedarbių buvo daugiau negu moterų bedarbių. Vyrų bedarbių skaičius visu nagrinėjamu laikotarpiu didėjo, o moterų bedarbių skaičius 1998 metais sumažėjo, o vėliau vėl didėjo. Tarp moterų bedarbių visu nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai buvo moterys, kurių išsilavinimas vidurinis be profesinio mokymo. 2001 metais daugiausia moterų bedarbių turėjo aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą. Mažiausiai moterų bedarbių buvo, turinčių pradinio išsilavinimo ir neturinčių. Remiantis ta pačia lentele galima teigti, kad tarp vyrų bedarbių 1997 – 1998 metais daugiausia buvo vyrai, kurių išsilavinimas vidurinis be profesinio mokymo, jų skaičius 1999 – 2000 metais šiek tiek sumažėjo, o 2001 metais vėl išaugo iki 80,1 tūkst. 1999 – 2001 metais taip pat išaugo vyrų bedarbių su aukštesniuoju, specialiu viduriniu bei viduriniu su profesiniu mokymu skaičius. Mažiausiai vyrų bedarbių buvo turinčių pradinį išsilavinimą iir neturinčių pradinio. Tik 1997 metais mažiausia buvo turinčių pagrindinį su profesiniu mokymu ir aukštąjį išsilavinimą vyrų bedarbių.

Remiantis 2 lentele pavaizduosime grafiškai bendrą bedarbių sudėtį pagal išsilavinimą (2 pav.):

2 pav. Bedarbiai pagal išsilavinimą, tūkst.

Iš grafiko matome, kad daugiausia bedarbių turi vidurinį profesinio mokymo išsilavinimą. Jiems sunkiausia rasti darbo.

3 pav. pavaizduosime bendrą vyrų ir moterų bedarbių skaičių stulpeline diagrama:

3 pav. Vyrų ir moterų bedarbių skaičius, tūkst.

1.1 Santykinių dydžių apskaičiavimas

Iš 2 lentelės paimsime bendrą bedarbių vyrų ir moterų bedarbių skaičių ir įrašysime į 3 lentelę.

3 lentelė

Bedarbių skaičius pagal lytį

(vidutinis metinis skaičius, tūkstančiais)

Bedarbiai 1997 1998 1999 2000 2001

Iš viso 257,2 244,9 263,3 275,7 299,3

Vyrai 137,1 137,2 150,3 159,0 177,9

Moterys 120,1 107,7 113,0 116,7 121,3

Pirmiausia išanalizuosime dinamikos bazinius santykinius dydžius naudojant (1) formulę. Baziniais metais pasirenkami 1997 metai:

Sdinamikos bazinis = yi * 100, % (1)

yi – esamojo laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

y0 – bazinio laikotarpio duomenys.

Sdinamikos bazinis = y1998 = 244.9 * 100 % = 95.2 %

y1997 257.2

Sdinamikos bazinis= y1999 = 263.3 * 100 % = 102.4 %

y1997 257.2

Sdinamikos bazinis= y2000 = 257.7 * 100 % = 107.2 %

y1997 257.2

Sdinamikos bazinis = y2001 = 299.3 * 100 % = 116.4 %

y2000 257.2

Palyginus gautus duomenis matome, kiek pasikeitė bedarbių skaičius Lietuvoje nuo 1997 metų iki 2001 metų. Bedarbių skaičius palyginus su baziniais 1997 metais, 1998 metais sumažėjo 4,8 %, 1999 metais padidėjo 2,4 %, 2000 metais padidėjo 7,2 %2001 metais padidėjo 16,4 %.

Naudojant (2) formulę apskaičiuosime santykinius dinamikos grandininius dydžius:

Sdinamikos grandininis= yi * 100 % (2)

yi-1

yi – esamojo laikotarpio duomenys;

yi-1 –– prieš tai buvusio laikotarpio duomenys..

S dinamikos grandiniai= y1998 * 100 % = 244,9 * 100 % = 5,2 %

y1997 257,2

S dinamikos grandiniai = y1999 * 100 % = 263,3 * 100 % = 107,5 %

y1998 244,9

Sdinamikos grandiniai = y2000 * 100 % = 275,7 * 100 % = 104,7 %

y1999 263,3

Sdinamikos grandiniai = y2001 * 100 % = 299,3 * 100 % = 108,6 %

y2000 275,7

Palyginus gautus rezultatus pastebėsime, kad bedarbių skaičius Lietuvoje didėja kasmet, tačiau labai netolygiai. Bedarbių skaičius 1998 metais palyginus su 1997 metais sumažėjo 4,8 %. Palyginus 1999 metus su 1998 metais matome, kad bedarbių skaičius stipriai išaugo, t. Y. 7,5 %, o 2000 metais lyginant su 1999 metais padidėjo tik 4,7 %. Tuo tarpu 2001 metus lyginant su 2000 metais padidėjo 8,6 %. 1999 metais pastebimas smarkus bedarbių augimas.

Apskaičiuotus santykinius dinamikos dydžius pateiksime 4 lentelėje:

4 lentelė

Metai Bedarbių skaičius, tūkstančiais Baziniai, % Grandininiai,%

1997 257,2 100 –

1998 244,9 95,2 95,2

1999 263,3 102,4 107,5

2000 275,7 107,2 104,7

2001 299,3 116,4 108,6

Dinamikos santykiniai dydžiai

Apskaičiuosime, kiek bedarbių tenka 100-ui gyventojų. Tam apskaičiuosime ekonominio augimo santykinius dydžius:

Sekonominio išsivystymo ekonominis rodiklis 3

Lietuvos gyventojai

Sekonominio augimo 1997= 257,2 * 100 = 6,9

3707,2

Sekonominio augimo 2001= 299,3 * 100 = 8,1

3692,6

1997 metais 100-ui gyventojų teko beveik 7 bedarbiai, o 2001 metais 100-ui gyventojų teko 8 bedarbiai.1.2.Bedarbių vidutinių rodiklių apskaičiavimas

Apskaičiuosime vidutinį bedarbių skaičių:

aritmetinis paprastasis=

 xi (4)

a =

 xi = 268,1 tūkst.

Apskaičiuosime ir progresyvinį vidurkį:

progresyvinis=

257.2+244.9+263.3 =255.1 tūkst.

Apskaičiavus šį vidurkį galima teigti, kad jei valstybė, spręsdama nedarbo problemas, pasiektų,

kad vidutinis bedarbių skaičius būtų 255,1 tūkst. Arba mažesnis, būtų galima sakyti, kad nedarbo lygio problemos yra sprendžiamos.

Remiantis 4 formulę, apskaičiuosime vidutinį bedarbių skaičių pagal darbo ieškojimo būdus ir pagal išsilavinimą.

Gauti rezultatai pateikti 5 ir 6 lentelėse.

5 lentelė

Vidutinis bedarbių skaičius pagal darbo ieškojimo būdus

(tūkstančiais)

Darbo ieškojimo būdai Aritmetinis vidurkis

Kreipėsi į valstybinę darbo biržą 163,4

Kreipėsi į privačią darbo biržą 15,2

Paskelbė žiniasklaidoje, kad ieško darbo 22,6

Reguliariai skaitė skelbimus žiniasklaidoje 122,7

Kreipėsi į pažystamus, giminaičius 154,6

Kreipėsi į darbdavius 95,1

Kitais būdais ieškojo darbo 16,2

Vidutiniškai per 1997 – 2001 metų laikotarpį daugiausia bedarbių kreipėsi į vvalstybinę darbo biržą, t. y. 163,4 tūkst. Ir į pažystamus bei giminaičius, t. y. 154,6 tūkst.

Vidutiniškai mažiausiai per 1997 – 2001 m. laikotarpį bedarbių kreipėsi į privačias darbi biržas, t. y. 15,2 tūkst. bei darbo ieškojo kitais būdais, t. y. 16,2 tūkst.

Jeigu paanalizuotume bedarbius pagal išsilavinimą, tai pamatytume, jog sparčiai didėja bedarbių, turinčių vidurinį be profesinio mokymo išsilavinimą. Mažėja nekvalifikuotų bedarbių skaičius. Apskaičiuotas vidutinis bedarbių skaičius pateiktas 6 lentelėje.

6 lentelė

Vidutinis bedarbių skaičius pagal lytį ir išsilavinimą

(tūkstančiais)

Išsilavinimas/Lytis Vyrų Moterų Bendras

Aukštasis 8,6 10,3 18,9

Aukštesnysis, specialus vidurinis 23,0 30,3 53,3

Vidurinis be profesinio mmokymo 35,9 34,4 70,3

Vidurinis su profesiniu mokymu 33,4 21,3 54,7

Pagrindinis be profesinio mokymo 25,0 13,4 38,4

Pagrindinis su profesiniu mokymu 16,8 4,6 21,4

Pradinis, neturintys pradinio 5,4 1,5 6,9

Bendras 152,3 115,8 268,1

1.3 Bedarbių variacijos matavimas

Norint visapusiškai apibūdinti Lietuvos bedarbių visumą, be vidutinių lygių, būtini rodikliai, rodantys požymio variacijos lygį ir laipsnį.

Variacijos užmojis:

R= max – min (5)

R = 289,3-244,9=54,4 tūkst. žm.

Plačiausiai aapibūdinant požymių variaciją statistikoje naudojama dispersija ir vidutinis kvadratinis nuokrypis:

2   – 2

(6)

2  – 2

= (257.2 – 268.1)2 + (244.9 – 268.1)2 + (263.3 – 268.1)2 +

+ (275.7 – 268.1)2 + (299.3 – 268.1)2 = 283.14

Dispersija neturi matavimo vienetų. Iš dispersijos ištraukiama kvadratinė šaknis ir gaunamas kitas variacijos rodiklis – vidutinis kvadratinis nuokrypis:

  2 6a )

   ( – )2 = 283,14 = 16,8 tūkst. žm.

Apskaičiuotas vidutinis kvadratinis nuokrypis rodo, kiek vidutiniškai bedarbių reikšmės nutolusios nuo vidurkio.

  Pavyzdžiui, su tikimybe P = 0,683 galima tvirtinti, kad variantai, iš kurių apskaičiuotas vidurkis, bus nuo x –  iki x + , –    + 

Šiuo atveju, vidutinis bedarbių skaičius svyruoja tokiu intervalu: 232,4   288,2 tūkst..

V   * 100 % 7

Apskaičiuosime variacijos koeficientą:

V =  * 100 % = 16.8 * 100 % = 6.3 %

268.1

Apskaičiavus šiuos rodiklius galima teigti, kad aritmetinis vidurkis gana tiksliai parodo nagrinėjamą visumą, nes variacijos koeficientas yra 6,3 % variacija maža.

1.4 Dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimas

Bedarbystės analizei naudosime šiuos dinamikos eilučių analitinius rodiklius:

absoliutus lygio padidėjimas ar sumažėjimas;

didėjimo/mažėjimo tempas;

padidėjimo/sumažėjimo tempas;

padidėjimo tempo 1 % absoliutinė reikšmė.

Absoliutus lygio padidėjimas/sumažėjimas (prieaugis, pokytis) Apskaičiuosime baziniu ir grandininiu būdu:

a) bazinis Δ y = yi – y0 (8)

b) grandininis Δ y = yi – yi-1 (9)

Didėjimo/mažėjimo (kitimo) tempas. Skaičiuojamas baziniu ir grandininiu būdu:

a) bazinis

Td = yi * 100 % (10)

b) grandininis

Td = yi * 100 % (11)

Padidėjimo/sumažėjimo pokyčio tempas:

Tp  Td  100 (12). Td – išreikštas %.

Padidėjimo tempo 1 % absoliutinė reikšmė. Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

 1 % = 0.01 * yi-1 (13)

Vidutinis dinamikos eilutės lygis:

chr. 

0,5 * yi + y2 + y3 + .+ 0,5*yn 14

n – 1

Kai laiko tarpai tarp momentų lygūs

Intervalinių dinamikos eilučių vidutinis lygis apskaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę:



 yi 15

Vidutinis absoliutus padidėjimas/sumažėjimas:

y = yn – y1 (16)

n-1

Vidutinis didėjimo/mažėjimo tempas apskaičiuosime remiantis geometriniu vidurkiu:

d = n-1

y1 (17)

Vidutinis padidėjimo/sumažėjimo tempas skaičiuojamas remiantis vidutiniu didėjimo tempu:

p = d – 100 % (18)1.4.1.Analitinių rodiklių apskaičiavimas

Pirmiausia apskaičiuosime absoliutinius pokyčius. Absoliutus lygio padidėjimas (y) – tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Apskaičiuosime bazinius ir grandininius pokyčius. Gauti rezultatai pateikiami 7 lentelėje:

7 lentelė

Bedarbių skaičiaus absoliutiniai pokyčiai, tūkst.

Metai Bedarbių skaičius Absoliutiniai pokyčiai

Baziniai Grandininiai

1997 257,2 – –

1998 244,9 -12,3 -12,3

1999 263,3 6,1 18,4

2000 275,7 18,5 12,4

2001 299,3 42,1 23,6

Analizuojant 7 lentelės duomenis matome, kad nuo 1997 m. Iki 1998 m. Bedarbių skaičius sumažėjo 12,3 tūkst. 1998 – 1999 m. Bedarbių skaičius stipriai išaugo, t. y. Iki 18,4 tūkst. 1999 – 2000 m. Vėl padidėjo iki 23,6 tūkst. Bedarbių. Nagrinėjimo laikotarpio absoliutinis pokytis rodo, kad bedarbių skaičius Lietuvoje per nagrinėjimą laikotarpį išaugo 42,1 tūks.

Apskaičiuosime kkitimo (didėjimo/mažėjimo) ir pokyčio (padidėjimo/sumažėjimo) tempus. Kitimo tempas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis. Pokyčio tempai apskaičiuojami iš kitimo tempų atėmus 100, kai jie išreiškiami procentais.

Apskaičiuosime bazinius ir grandininius kitimo ir pokyčio tempus taip pat pokyčio tempo vieno procento absoliutinę reikšmę ir pateiksime 8 lentelėje.

8 lentelė

Bedarbių skaičiaus kitimo ir pokyčio tempai

Metai Bedarbių skaičius, tūkst. Kitimo tempai, % Pokyčio tempai, % Pokyčio tempo 1 % absoliutinė reikšmė, tūkst.

Baziniai Grandininiai Baziniai Grandininiai

1997 257,2 100 – – – –

1998 244,9 95,2 95,2 -4,8 -4,8 2,572

1999 263,3 102,4 107,5 2,4 7,5 2,449

2000 275,7 107,2 104,7 7,2 4,7 2,633

2001 299,3 116,4 108,6 16,4 8,6 2,757

Baziniai kitimo tempai rodo, kad Lietuvoje bedarbių skaičius 1998 m., palyginus su 1997 m. mažėjo, o 1999, 2000 m. ir 2001 m. didėjo. Grandininių kitimo tempų duomenimis, 1998 m., palyginus su 1997 m. bedarbių mažėjo ir sudarė 95,2  1997 m. lygio, o 1999 m., palyginus su 1998 m., bedarbių skaičius augo ir sudarė 107,5  1998 m. lygio.2000 m. bedarbių skaičius taip pat didėjo ir sudarė 104,7  1999 m. lygio. 2001 m. bedarbių skaičius sudarė 108,6  2000 m. lygio.

Baziniai pokyčio tempai rodo, kad Lietuvoje bedarbių skaičius sumažėjo tik 1998 m., palyginus su 1997 m., ir tai sudarė 4,8 . Tuo tarpu 1999 m., 2000 m. ir 2001 m. palyginus su 1997 m., bedarbių skaičius padidėjo atitinkamai 2,4 , 7,2 , ir 16,4 .

Grandininiai pokyčio tempai 1999 m. palyginus su 1998 m. padidėjo ir sudarė 77,5 . 2000 m. palyginus su 1999 m. sumažėjo ir sudarė 4,7 . 2001 m. palyginus su 2000 m. padidėjo 8,6 .

Didžiausia dalis Lietuvoje bedarbių kreipėsi į valstybinę darbo biržą, todėl išanalizuosime kaip kito bedarbių, ieškančių darbo šiuo būdu, skaičius. Apskaičiuosime grandininius analitinius dinamikos eilutės rodiklius ir pateiksime 9 lentelėje:

9 lentelė

Bedarbių, besikreipiančių į valstybinę darbo biržą,

grandininiai analitiniai rodikliai

Metai Kreipėsi į valstybinę darbo biržą, tūkst. Absoliutus lygio pokytis, tūkst. Kitimo tempai

 Pokyčio tempai  Pokyčio tempo 1  absoliutinė reikšmė, tūkst.

1997 132,0 – – – –

1998 128,0 -4,0 97,0 -3,0 1,32

1999 175,0 4,7 136,7 36,7 1,28

2000 187,0 12 106,9 6,9 1,75

2001 194,8 7,8 104,2 4,2 1,87

Analizuojant 8 lentelės duomenis matome, kad nuo 1997 m. iki 1998 m. bedarbių, kurie kreipėsi į valstybinę darbo biržą, lygis sumažėjo 4 tūkst.. 1998 – 1999 m. bedarbių, kurie kreipėsi į valstybinę darbo biržą, lygis išaugo net 47 tūkst. 1997 – 1998 m. bedarbių, kurie kreipėsi į valstybinę darbo biržą, skaičius sumažėjo 3 , 1998 – 1999 m. – padidėjo 36,7 , 1999 – 2000 m. padidėjo 4,2 .

1998 m., palyginus su 1997 m. bedarbių, besikreipiančių į darbo biržą, pokyčio tempo vieno procento reikšmė lygi 1,32 tūkst. bedarbių. Tai rodo, kad vienas sumažėjimo procentas atitinka 1,32 tūkst. bedarbių ir t. t.1.4.2. Vidutinių dinamikos rodiklių apskaičiavimas

Norėdami atlikti išsamų statistikos tyrimą, apskaičiuosime vidutinius dinamikos eilučių kitimo rodiklius.

Vidutinis dinamikos eilutės lygis apskaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio

formulę, nes dinamikos eilutė yra intervalinė (periodinė). Aritmetiniai vidurkiai apskaičiuoti 6 lentelėje. Vadinasi, vidutiniai dinamikos eilučių rodikliai yra: vidutinis vyrų bedarbių skaičius nagrinėjamu laikotarpiu buvo 152,3 tūkst., moterų – 115,8 tūkst., iš viso bedarbių vidutiniškai buvo 268,1 tūkst.

Analizuojant dinamikos eilutes, apskaičiuojamas absoliutinių pokyčių vidurkis (16 formulė):

y  yn – y1  299,3 – 257,2  10,5 tūkst. bedarbių iš viso;

n – 1 5 – 1

y  177,9 – 137,1  10,2 tūkst. bedarbių vyrų;

5 – 1

y = 121.3 – 120.1 = 0.3 tūkst. arba 300 bedarbių moterų.

5 – 1

Kasmet vidutiniškai vyrų bedarbių ppadidėja 10,2 tūkst., moterų bedarbių kasmet padidėja 300, tačiau bedarbių iš viso padidėja 10,5 tūkstančiais.

Analizuojant bedarbių dinamiką per ilgesni laikotarpį, apskaičiuojamas kitimo (didėjimo/padidėjimo) vidurkis.

Vidutinis didėjimo tempas apskaičiuojamas pagal geometrinio vidurkio (17) formulę:

d = n-1 yn = 4 299.3 = 1.039 ⇒103.9 % iš viso bedarbių;

y1 257.2

d = 4 177,9 = 1,067 ⇒ 106,7 % bedarbių vyrų;

137,1

d = 4 121,3 = 1,002 ⇒100,2 % bedarbių moterų.

120,1

Vidutinis padidėjimo tempas skaičiuojamas pagal (18) formulę:

p = 1103,9 – 100 = 3,9 % iš viso bedarbių;

p = 106,7 – 100 = 6,7 % (bedarbių vyrų);

p = 100,2 – 100 % = 0,2 % (bedarbių moterų);

Rezultatai rodo, kad Lietuvoje bedarbių skaičius 1997 – 2001 m. kasmet vvidutiniškai padidėja 3,9 %, tačiau bedarbių vyrų vidutiniškai per metus padidėja 6,7 %, bedarbių moterų kasmet vidutiniškai padidėja 0,2 %.2. BEDARBYSTĖS PROGNOZAVIMAS

2.1. Koreliacijos koeficientas

Apskaičiuosime prognozuojamą bedarbių skaičių 2002 ir 2003 metams:

r = rxy = – *

(19)

s (x) * s (y)

(20) xi yj mij i ; (21)

xi ni; (22) 2 =

y2j mj ; (23)

n n

s2 (x) = i = 1 – ( )2 ;

(24) s2 (y) = y2 – ( )2 (25)

x2002 = 11.5 * 6 + 233.4 = 302.6 tūkst.

x2003 = 11,5 * 7 + 233,4 = 314.1 tūkst.

x2004 = 11,5 * 8 + 233,4 = 325,7 tūkst.

Metai 1 2 3 4 5

Bedarbystė 257,2 244,9 263,3 275,7 299,3

f 244,9 256,5 268,0 279,6 291,1

 12,3 -11,6 -4,7 -3,9 8,9

2.2. Bedarbystės prognozavimas naudojant trendą

Analizuojant bedarbių skaičiaus pokyčius, svarbu nustatyti bendrą skaičiaus kitimo kryptį (trajektoriją) bei ją kiekybiškai aprašyti, t. y. gauti jos mmodelį, kuris leistų įvertinti bedarbių skaičiaus lygį ateityje.

Prognozavimui pasirenkamas tiesinis trendas. Tiesinio trendo koeficientus galima apskaičiuoti remiantis (26;27 formulėmis):

a = y (26)

b = ty (27)

t2

Laiko charakteristikos (t) parenkame taip, kad t = 0. t. y. laiko eilės numerių skaičiavimo pradžia perkeliama į nagrinėjamo laikotarpio vidurį. Skaičiavimai pateikiami 10 lentelėje.

10 lentelė

Bedarbystės prognozavimo rezultatai

Metai Bedarbių skaičius tūkst. Apskaičiuoti dydžiai

t yt t2 yt yi – yt

1997 257,2 -2 -514,4 4 245,1 0,0470

1998 244,9 -1 -244,9 1 256,6 0,0478

1999 263,3 0 0 0 268,1 0,0182

2000 275,7 1 275,7 1 279,6 0,0141

2001 299,3 2 598,6 4 291,1 0,0274

Apskaičiuoti koeficientai lygūs: a = 268.1, o b = 11.5.

Tuomet lygtis xt = 268,1 + 11,5 t. Pagal gautą formulę prognozuojame 2002; 2003 ir2004 metų bedarbių skaičių.

x2002 = 11.5 ** 6 + 233.4 = 302.6 tūkst.

x2003 = 11,5 * 7 + 233,4 = 314.1 tūkst.

x2004 = 11,5 * 8 + 233,4 = 325,7 tūkst.

Prognozuojame, kad bedarbių skaičius 2002 m. sieks 302,6 tūkst., 2003 m. – 314,1 tūkst., 2004 – 325,7 tūkst. Prognozė rodo, kad bedarbių skaičius augs. Rezultatų tikslumui įvertinti pagal 22 formulę apskaičiuojama aproksimacijos  3,1 . Paklaida neviršija 10 , todėl prognozavimo rezultatais galima pasitikėti.

aproksimacijos  1  yi – yti

* 100 (28)

n yi

Dabar pateiksime prognozavimo rezultatus, gautus EXCEL’iu:

4 pav. Bedarbių skaičiaus prognozė tiesiniu trendu

Išvados

Atlikus bedarbystės statistikos tyrimą, galima teigti, kad 1997 – 2001 metais:

1. Bedarbių skaičius Lietuvoje 1997 – 1998 m. sumažėjo 12,3 tūkstančiais, o 1999 m. bedarbių skaičius stipriai išaugo ir siekė 263,3 tūkstančius. 2000 m. ir 2001 m. bedarbių skaičius didėjo ir jau siekė atitinkamai 275,2 ir 299,6 tūkstančius.

2. Vyrų bedarbių skaičius nuolat didėjo. Jei 1997 m. vyrų bedarbių buvo 137,1 tūkst., tai 2001 m. jau 177,9 tūkst. Moterų bedarbių skaičius 1998 m. sumažėjo nuo 120,1 tūkst. iki 107,7 tūkst. Tačiau nuo 1999 m. pradėjo didėti ir 2001 m. jau buvo 121,3 tūkst.

3. Populiariausiais darbo ieškojimo būdas 1997 – 2001 metais yra užsiregistravimas valstybinėje darbo biržoje, 2001 m. į valstybinę darbo biržą kreipėsi 65 ,1 % bedarbių.

4. Bedarbių skaičius lyginant su baziniais (1997 mm.) metais,k 1998 m. sumažėjo 4,8 %, 1999 m. padidėjo 2,4 %, 2000 m. padidėjo 7,2 %, o 2001 m. padidėjo 16,4 %.

5. Bedarbių skaičius Lietuvoje didėja kasmet, tačiau labai netolygiai: lyginant 1999 m. su 1998 m. bedarbių skaičius išaugo 7,5 %, o 2000 m. lyginant su 1999 m. padidėjo tik 4,9 %, o 2001 m. lyginant su 2000 m. vėl padidėjo 8,6 %.

6. Kiekvienais metais į valstybinę darbo biržą kreipdavosi 163,4 tūkst. bedarbių, darbo ieškojo per pažįstamus, giminaičius 154,6 tūkst. bedarbių.

7. Vidutiniškai mažiausiai per 1997 – 2001 m. bedarbių kreipėsi į privačias darbo biržas, t. y. 15,2 tūkst. bei darbo ieškojo kitais būdais, t. y. 16,2 tūkst.

8. Nuo 1997 m. iki 1998 m. bedarbių lygis sumažėjo 12,3 tūkst., o nuo 1997 m. iki 2001 m. išaugo 42,1 tūkst. 1998 m. – 1999 m. bedarbių lygis išaugo 18,4 tūkst., o 2000 m. – 2001 m. išaugo 23,6 tūkst. 1997 m. – 19.98 m. bedarbių skaičius sumažėjo 4,8 %, 1998 m. – 1999 m. bedarbių skaičius padidėjo 7,5 %, 1999 m. – 2000 m. padidėjo 4,7 %, o 2000 m. – 2001 m. padidėjo 8,6 %.

9. Vidutiniškai kasmet bedarbių vyrų skaičius Lietuvoje padidėja 10,2 tūkstančiais, moterų bedarbių kasmet vidutiniškai padidėja, tačiau bedarbių iš viso kasmet padidėja 110,5 tūkstančiais.

10. Vidutiniškai kasmet bedarbių, besikreipiančių į valstybinę darbo biržą, skaičius padidėja 15,7 tūkstančiais.

11. Tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų daugiausia bedarbių, kurių išsilavinimas vidurinis be profesinio mokymo (tarp moterų vidutiniškai 34,4 tūkst., tarp vyrų vidutiniškai 35,9 tūkst) Mažiausiai tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų buvo bedarbių, kurių išsilavinimas pradinis arba neturintys pradinio (tarp moterų vidutiniškai 1,5 tūkst., tarp vyrų vidutiniškai 5,4 tūkst.). Remiantis šia išvada negalima teigti, kad bedarbiai, turintys pradinį išsilavinimą greičiau gauna darbą. Paprasčiausiai žmonių, turinčių tik pradinį išsilavinimą yra mažai.

12. Prognozė atlikta pagal trendo funkciją, leidžia prognozuoti, kad 2003 metais bedarbių išaugs iki 314,1 tūkst., o 2004 m. iki 325,7 tūkst.

Literatūra

1. Bartosevičienė V. Ekonominė statistika. Mokomoji knyga. Kaunas. Technologija, 2003.

2. Bartosevičienė V., Čirvinskas D. Ekonominės statistikos laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga. Kaunas. Technologija, 2001.

3. Bartosevičienė V., Stukaitė D. Ekonominės statistikos uždavinynas. Mokomoji knyga. Kaunas. Technologija, 2002.

4. Kunigelytė L. ir kt. Bendrosios statistikos teorija. VU 1987

5. Lietuvos metraštis: Lietuvos Statistikos departamento darbai 2001.

6. Bartosevičienė V., Jančukienė I. Ekonominė statistika. Metodinė medžiaga savarankiškam darbui. Kauno kelegija, 2002.

7. E. p. www.std.lt

8. E. p. www.socmin.lt