UAB“Autosabina“ 2004 metų finansinės atskaitomybės auditas

Turinys

1 UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas 3

1.1 Trumpa įmonės istorija 3

1.2 Valdymo struktūra 3

1.3 Darbuotojai 4

1.4 Įmonės veiklos charakteristika 4

1.5 Realizavimo rinka ir konkurentai 7

1.6 Makroaplinkos veiksniai įtakojantys įmonės veiklą 9

1.7 Įmonės SSGG įvertinimas 10

1.8 Balanso rodiklių analizė 11

1.9 Pagrindiniai finansiniai ir veiklos efektyvumo rodikliai 13

1.10 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas 18

1.11 Materialumo apskaičiavimas 19

1.12 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla 19

2 Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas 20

2.1 Buvimas – T1 23

2.2 Pilnutinumas – T2. 23

2.3 Įgaliojimai – T3. 24

2.4 Įvertinimas – T4. 25

2.5 Pateikimas ir atskleidimas – T5. 26

3 Auditoriaus išvada 27

4 Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos 28

5 Auditoriaus ataskaita 29

5.1 Įvadas 29

5.2 Audito apimtis 29

5.3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys 29

5.4 Nesutarimai su vadovybe 29

5.5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai 30

5.6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas 30

5.7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai 30

5.8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui 30

5.9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos 30

5.10 Kiti UAB”Autosabina” valdymui svarbūs dalykai 31

5.11 Įvykiai po balanso sudarymo datos 331

LITERATŪRA 32

UAB „Autosabina“ veiklos aprašymas

1 Trumpa įmonės istorija

Įmonės veiklos pradžia – 1920 m., kai Amerikos lietuviai įkūrė AB

„Amlitas”, prekiavusią Ford firmos automobiliais, atsarginėmis dalimis,

tepalais, o taip pat organizavusią vairuotojų kursus ir keleivių pervežimą.

1924 m. AB „Amlitas” pagamino ppirmuosius autobusus, kuriems variklius ir

važiuokles gaudavo iš užsienio.

1946-1949 m. AB „Amlitas” buvo reorganizuotas į Kauno automobilių

remonto gamyklą, gaminančią krovininius automobilius ir atliekančią

automobilių remonto darbus.

1962 m. prie gamyklos prijungiama Kauno autobusų kėbulų gamykla,

gaminanti autobusus KAG-3. 1981-1982 m. naujai pastatytame gamyklos korpuse

pilnai įsisavinama autobusų Ikarus-260 pilno komplektiškumo remontas.

1993 m. Kauno valstybinė automobilių remonto įmonė privatizuota,

įregistruojant AB „Autosabina”. Toliau tęsiamos visos anksčiau buvusios

veiklos rūšys, naujai įsteigiami lengvųjų ir krovinių automobilų servisai,

organizuojama prekyba naujais automobiliais „Honda”, „Kia”, „Citroën”, taip

pat įsteigiami muitinės atvirieji sandėliai ir krovinių terminalas.

1999 metais akcinė bendrovė “Autosabina” pardavė nerentabilius,

neišnaudojamus pastatus. Rekonstravus turimas patalpas įkurtas naujas

automobilių salonas, kuriame prekiaujama mūsų bendrovės importuojama

produkcija (anglų firmos “Comma” tepalais, olandų firmos “Motip”

aerozoliniais dažais) bei naujais HONDA ir CITROEN automobiliais.

2001 m. spalio 1 d. akcinė bendrovė “Autosabina” Kauno miesto

savivaldybės administracijos rejestro tarnybos įsakymu pertvarkyta į

uždarąją akcinę bendrovę “Autosabina”.

UAB „Autosabina“ yra įsikūrusi Kaune, visi padaliniai sutelkti vienoje

teritorijoje, 16 ha plote, strategiškai perspektyvioje vietoje adresu

Veiverių g. 150. Autosalono pastatas naujai perstatytas buvo 2004 metų

pavasarį, į jį investuota 4 mln. litų. Šiuo metu tai didžiausias Kauno

regione esantis automobilių salonas. Su jo atsiradimu UAB „Autosabina“ tapo

lygiaverte konkurente didiesiems automobilių pardavimo salonams Kaune, tuo

pačiu smarkiai padidindama savo prekybos automobiliais apimtis.

Pagrindinis įmonės tikslas – didinant ppardavimų ir paslaugų apimtis ir

efektyvumą, geriau ir tiksliau patenkinant klientų poreikius, užtikrinant

aukštą paslaugų bei klientus aptarnaujančio personalo kultūros lygį,

didinti įmonės pelningumą.

2 Valdymo struktūra

AB “Autosabina” valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, stebėtojų

taryba ir direktorių valdyba, administracija.

Aukščiausias bendrovės valdymo organas – visuotinis akcininkų

susirinkimas. Čia turi teisę dalyvauti visi akcininkai, nesvarbu, kiek

akcijų jie turi.

AB “Autosabina” stebėtojų taryba susideda iš 3 narių. Stebėtojų

tarybos pirmininkas yra R.Bakanovas, sekretorius S.Matulionis, narys

V.Rimeisis. Stebėtojų taryba skiria ir atleidžia iš pareigų direktorių

valdybos narius; tikrina buhalterinę-finansinę apskaitą; jie įstatymų

numatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų nuslėpimą,

blogą ūkinės veiklos kontrolę.

AB “Autosabina” direktorių valdybą sudaro taip pat 3 asmenys:

generalinis direktorius V. Jūras, konsultantas marketingui A.Gudas, vyr.

finansininkė I.Šukienė. Valdyba svarsto ir tvirtina įmonės valdymo

struktūrą ir pareigybes

Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Jai

vadovauja administracijos vadovas. Jis priima į darbą administracijos

darbuotojus į darbą, sudaro sutartis. Šiuo metu administracijos vadovas yra

R.Jurgelaitis.

3 Darbuotojai

UAB “Autosabina” 2003 metais dirbo 165 žmonės, 2004 – 164. Jų tarpe 56

turi aukštąjį išsilavinimą. Beveik visi kiti darbuotojai turi aukštesnįjį

išsilavinimą: dažniausiai technikų-mechanikų, suvirintojo, staliaus.

Matome, kad išsilavinimas dažniausiai atitinka dirbamą darbą įmonėje.

Vidutinis darbuotojų amžius yra 42 metai.

Bendrovės autosalono padalinyje šiuo metu dirba 11 darbuotojų, jų

tarpe 5 turi aukštąjį išsilavinimą. Vidutinis darbuotojų amžius yra 34

metai. Specialiąsias žinias darbuotojai gauna ir įgūdžius tobulina

mokymuose ir įvairiuose kursuose. Dažnai mokymo tikslais darbuotojai

siunčiami ir į įvairias užsienio šalis.

Kiti padaliniai. Krovininių ir lengvųjų automobilių remonto servise

dirba – 59 darbuotojai. Iš jų 12 su aukštuoju išsilavinimu, dauguma su

aukštesniuoji ir profesiniu. Muitinės krovinių termiale bei sandėliavimo

paslaugose dirba likusieji bendrovės darbuotojai. Siekiama, kad kompanijos

paslaugos būtų kuo aukštesnės kokybės, taigi darbuotojai nuolat siunčiami į

apmokymus, suteikiamos sąlygos studijuoti universitetuose bei

aukštesniosiose mokyklose.

4 Įmonės veiklos charakteristika

Šiuo metu UAB „Autosabina” užsiima tokia veikla:

▪ Naujų Honda ir Citroën automobilių ir jų atsarginių dalių

pardavimas;

▪ Krovininių ir lengvųjų automobilių remontas;

▪ Muitinės krovinių terminalo, sandėliavimo paslaugos;

▪ Kita veikla: patalpų, įrengimų nuoma ir kita.

Kadangi, atgavus nepriklausomybę Lietuva tiek savo geografine, tiek

politine padėtimi tapo tarpininku tarp Rytų ir Vakarų, sparčiai pradėjo

vystytis automobilių pramonė ir su ja susijusios veiklos sritys. Įvertinę

tai, naujieji savininkai nusprendė nekeisti veiklos pobūdžio, o,

palaipsniui reorganizuojant, pakelti įmonę į kitą kokybinį lygį.

Viena iš veiklos sričių – naujų automobilių Honda ir Citroen prekyba

ir remontas. 2001 metais bendrovei buvo suteikta teisė tiesiogiai

importuoti Honda automobilius iš gamintojo. Prekiaujama šiais Honda

automobiliais: Accord, Civic, CR-V, HR-V, FR-V, Jazz. Citroën modelių gama

dar platesnė: C2, C3, C4, C5, C8, Jumper, Berlingo, Picaso.

Pirkėjams automobiliai siūlomi įsigyti dviem būdais:

▪ automobilio pasirinkimas iš esančių salone (nuolatos eksponuojama

apie 30 automobilių);

▪ automobilio užsakymas pagal individualius poreikius iš gamyklos;

UAB „Autosabina“ parduodamus automobilius galima įsigyti ir lizingo

būdu. Dirbama su visomis Lietuvoje esančiomis lizingo bendrovėmis, ieškoma

klientui geriausių ir priimtiniausių variantų.

Lietuvos automobilių rinka nuolat auga. Bendras parduotų naujų

automobilių kiekis Lietuvoje 2003 metų sausį išaugo 17 procentų, lyginant

su 2001 metų sausio mėnesiu. Naujų automobilių pardavimo augimo tendencija

išliks ir ateityje. Tai sąlygoja Lietuvos Respublikoje veikiantys norminiai

aktai, kuriuose pabrėžiama gamtosaugos problema, įvairiais mokesčiais

varžomas senų automobilių importas į Lietuvą, taip pat kiekvienais metais

gerėjančios išperkamosios automobilių nuomos sąlygos. Automobilių rinkos

augimą įtakoja ir BVP bei gyventojų perkamosios galios augimas. Investavusi

į naują automobilių saloną ir servisą, bendrovė tikisi:

▪ apjungti automobilių saloną su aptarnaujančiu servisu (tai buvo

įgyvendinta jau 2004 metų pradžioje);

▪ pagerinti bendrovės įvaizdį, kas padės konkuruoti su kitais

automobilių salonais;

▪ patenkinti gamintojų ir klientų keliamus reikalavimus.

Didėjant ir atsinaujinant krovininių automobilių parkui, didėja

poreikis juos aptarnaujančių aukštos kokybės servisų. Būtent kita UAB

„Autosabina“ veiklos sričių yra krovininių automobilių servisas. Padidėjus

darbų apimtims, bendrovė 2001 m. investavo 800 000 litų serviso praplėtimui

ir naujos įrangos įsigijimui. Didžioji investicijų dalis buvo skirta

krovininių automobilių serviso patalpų išplėtimui iki 1000 m2 ir naujų

technologijų įsigijimui: sumontuota naujausia technika, priimta

kvalifikuotų serviso darbuotojų, kas leis pagerinti teikiamų paslaugų

kokybę. Šiuo metu

didelis dėmesys yra skiriamas paslaugų kokybei gerinti,

ruošiant padalinio veiklą ISO standartų įvedimui. Šiais 2005 metais buvo

pasirašyta sutartis su UAB „Būsto sprendimai“ dėl kokybės vadybos sistemos

ISO 9001:2000 ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14000:1996.

Bendrovė jau treti metai sėkmingai dalyvauja karinių autotransporto

priemonių remonto ir detalių tiekimo konkursuose, organizuojamuose Lietuvos

krašto apsaugos ministerijos.

Trečioji bendrovės veiklos sritis yra muitinės krovinių terminalas.

Šią veiklos sritį sąlygoja tiek vietinių, tiek užsienio partnerių,

užsiimančių tarptautiniais pervežimais, interesai. Bendrovė stengiasi

išnaudoti gerą geografinę padėtį (šalia praeina VIA BALTIKA trasa) ir

turimas laisvas sandėliavimo patalpas, suteikiant klientams prekių

sandėliavimo, muitinio tarpininkavimo, logistikos ir kitas paslaugas. Šiuo

metu krovinių terminalas disponuoja apie 3800 m2 patalpomis ir 12 000 m2

aikštelėmis prekių, krovinių bei transporto priemonių sandėliavimui ir

saugojimui muitinės ir paprastuose sandėliuose. Pagrindiniai paslaugų

vartotojai yra Lietuvos ir užsienio ekspedicinės-transporto, logistikos

kompanijos, didmeninės prekybos įmonės, prekių importuotojai-

eksportuotojai, gamybininkai.

Padalinio tikslas – siūlyti rinkai visas logistikos paslaugas.

Logistikos paslaugų poreikis nuolatos auga, stambios įmonės atsisako savo

sandėlių, transporto parkų, prekių transportavimo, sandėliavimo,

paskirstymo organizavimo. Šias veiklas patiki bendrovėms, kurioms šis

verslas yra pagrindinis. Įvertinus tai, kad logistikos verslas Lietuvoje

yra pakankamai naujas, o UAB „Autosabina“ jame jau aštunti metai ir turi

nemažai patirties bei partnerių Europoje su dar didesne patirtimi, tikime,

jog bendrovė turi nemažų perspektyvų vystyti šį verslą. Investavusi į naują

krovinių terminalą įmonė tikisi:

▪ sukoncentruoti veiklą vvienoje vietoje (dabar naudojama 11 atskirų

patalpų), kas leis supaprastinti veiklos administravimą;

▪ panaudoti laisvus teritorijos plotus, kas sumažins vidinius kaštus;

Pagrindinės krovinių terminalo veiklos kryptys ir jų dalis pajamose

yra pavaizduotos 1 paveiksle.

[pic]

1 pav. Pagrindinės krovinių terminalo veiklos

Kaip papildomas įmonės veiklos sritis galima įvardinti metalo

konstrukcijų gamybą štampavimo būdu ir laisvų biuro bei sandėlių nuomą.

1 lentelė

Pardavimų ir paslaugų suvestinė per paskutinius tris metus

|2 |Krovininių automobilių VOLVO |4312 |24,2|4895 |27,5 |5857 |24,1|

|3 |Muitinės krovinių terminalo |2026 |29,5|2410 |33,2 |2686 |30,8|

|4 |Nestandartinių gaminių gamyba |1485 |10,5|1676 |17,1 |1377 |16,6|

|5 |Nuoma ir kita veikla |1315 |15,2|814 |18,6 |1491 |20,6|

| |VISO: |12118|17,2|13645|20,71|17717|18,9|

| | | |6 | | | | |

Automobilių pramonė, tarptautiniai pervežimai, krovinių paslaugos tiek

Lietuvoje, tiek ir Vakarų Europoje yra perspektyvios ir sparčiai

plėtojamos. Patogi Lietuvos geografinė padėtis sudaro palankias sąlygas

šiam verslui. Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, dideles galimybes suteikė

mūsų verslininkams tapti tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų Europos.

5 Realizavimo rinka ir konkurentai

UAB „Autosabina“ paslaugos daugiausia atliekamos pagal atsitiktinius

sandorius (65%), likusią dalį sudaro mažmeninė prekyba (9%) ir trumpalaikės

bei ilgalaikės sutartys (26%). Apie 50 % krovinių terminalo veiklos vykdoma

pagal ilgalaikes sutartis su užsienio ffirmomis.

Krovinių terminalo realizavimo rinka – tai Lietuva, Pabaltijo šalys,

NVS šalys, Europos šalys. Pagrindiniai klientai tikios kompanijos kaip

International Logistic System, Transcargo AS, RABEN Logistics Spolka

z.o.o., UAB „Electrolux“, UAB „MC Bauchemie“, UAB „GNT Lietuva“, UAB „Algol

Chemicals“, Sabonio klubas ir partneriai ir kt.

Atsiskaitymo sąlygos:

▪ pirmą kartą atvykę klientai, nepatikimi klientai – atsiskaitymas

ir karto arba išankstinis apmokėjimas;

▪ kiti klientai – atidėjimas 10-30 dienų;

▪ VIP klientai (pastovūs, perspektyvūs) – atidėjimas 40-60 dienų.

Šiais dienai realus atsiskaitymų atsilikimas – 40-60 dienų;

Pagrindiniai konkurentai:

▪ UAB „Danzas“;

▪ Militzer&Munich;

▪ UAB “Baltic Logistic System”;

▪ UAB „Shenker“;

▪ UAB „Kauno svoris“.

Autosalono realizavimo rinka. Sąlyginai Lietuvos automobilių rinka yra

suskirstyta į Vakarų, Šiaurės, Rytų ir Pietų regionus[1]. Naujų automobilių

rinkos pasiskirstymas tarp šių regionų pateiktas 2 paveiksle.

[pic]

2 pav. Lietuvos naujų automobilių rinkos pasiskirstymas tarp atskirų

regionų 2004 m.

UAB „Autosabina“ automobilių realizavimo rinka – Pietų regionas.

Kiekvienam automobilių importuotojui Lietuvoje yra priskiriamas tam tikras

regionas. Tai padaryta tuo tikslu, kad tos pačios automobilių markės

importuotojui nekonkuruotų tame pačiame mieste ar regione.

Automobilių salono klientai – tai įvairios organizacijos, tiek

pavieniai asmenys. Tarp bendrovės klientų yra ir pastovių pirkėjų, kurie

laikas nuo laiko keičia automobilius į tos pačios markės automobilius.

Stengiamasi išlaikyti kuo daugiau lojalių klientų, taikant įvairias

nuolaidas, siūlant kkuo įvairesnes ir geresnes paslaugas. Galima paminėti

tokius lojalius įmonės klientus kaip UAB „Labbis“, UAB „Genys“ ir kt.

Pagrindiniai šios veiklos konkurentai – visi naujų automobilių

importuotojai Lietuvoje. Nemažą konkurenciją sudaro ir naudotų automobilių

vežėjai. Lietuvos transporto parke vyrauja seni automobiliai – 91% lengvųjų

automobilių 2004 m. buvo senesnės kaip 10 metų, o tik 2% – nauji

automobiliai ir automobiliai iki 2 metų amžiaus. Tačiau, gerėjant

ekonominei situacijai, ši padėtis pamažu kinta, kas yra labai paranku naujų

automobilių importuotojams. Lietuvoje parduotų naujų automobilių skaičius

10 tūkst. ribą jau perkopė 2002 m. 2003 m. naujų lengvųjų automobilių

pardavimai sudarė 10 352 vnt. – tai 0,06 proc. mažiau nei 2002-aisiais.

UAB „Autosabinos“ užimama rinkos dalis tarp pagrindinių jos konkurentų

Kauno regione įvertinama 2 lentelėje.

2 lentelė

UAB „Autosabina“ autosalono ir jo konkurentų užimamos rinkos dalys

Kauno regione

|Veiklos |UAB |Pagrindiniai konkurentai |

|sritis |„Autosabin| |

| |a“ | |

|Platus prekių asortimentas |Nepakankama reklama |

|Šiuolaikiškas autosalono pastatas |Firmos vardo žinomumas |

|Kvalifikuoti įmonės darbuotojai |Finansiniai ištekliai |

|Geros galimybės klientams naudotis lizingo |Mažai papildomų paslaugų |

|paslaugomis | |

|Galimybės |Grėsmės |

|Automobilių rinkos Lietuvoje augimas |Naujų konkurentų |

| |atsiradimas rinkoje |

|Bendras ekonomikos lygio kilimas |Esamų konkurentų augimas |

|Gyventojų užimtumo didėjimas |Importo mokesčio didėjimas |

| |(Honda) |

|Lizingo paslaugų plėtra |Reikalavimų verslui |

| |didėjimas |

|Esamų klientų lojalumas |Klientų „spaudimas“ dėl |

| |kainos |

|Naujų modelių platinimas |Naftos produktų kainų |

| |didėjimas |

6 Balanso rodiklių analizė

Balanso rodiklių analizė parodo atitinkamų balanso dalių tarpusavio

santykius.

UAB „Autosabina“ 2003-2004 metų balanso duomenys pateikiami 4

lentelėje. Joje taip pat apskaičiuoti materialumo rodikliai, kurių prireiks

tolimesnėje analizėje.

4 lentelė

UAB „Autosabina“ balansas ir jo analizė

|I. |NEMATERIALUSIS TURTAS |135789 |112924 |0,94 |20,25 |1284,38 |

|I.I |Plėtros drabai | | | | | |

|I.2 |Prestižas | | | | | |

|I.3 |Patentai,licenzijos,sertifika|73314 |98870 |0,51 |-25,85|693,45 |

| |tai | | | | | |

|I.4 |Programinė įranga |62475 |14054 |0,43 |344,54|590,93 |

|II. |MATERIALUSIS TURTAS |9615710|8866042|66,35|8,46 |90951,56|

|II.1| Žemė | | | | | |

|II.2| Pastatai |7503973|6664149|51,78|12,60 |70977,40|

|II.3| Statiniai |620101 |608346 |4,28 |1,93 |5865,31 |

|II.4| Mašinos ir įrengimai |614216 |806265 |4,24 |-23,82|5809,65 |

|II.5| Transporto priemonės |348481 |401233 |2,40 |-13,15|3296,16 |

|II.6| Kita |385343 |229606 |2,66 |67,83 |3644,82 |

|II.7| Kompiuterinė technika |143596 |146696 |0,99 |-2,11 |1358,22 |

|II.8| Nebaigta statyba | | | | | |

|II.9|Kitas ilgalaikis materialusis|0 |9747 |0,00 |-100,0|0,00 |

| |turtas | | | |0 | |

|II.9| Ilgalaikio turto vertės | | | | | |

|III.|ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS |71100 |41100 |0,49 |72,99 |672,51 |

|III.| Investicijos į

asocijuotas | |41100 | |-100,0| |

|1 |ir dukterines įmones | | | |0 | |

|III.| Paskolos asocijuotoms ir | |41100 | |-100,0| |

|2 |dukterinėms įmonėms | | | |0 | |

|III.| po vienerių metų gautinos | | | | | |

|3 |sumos | | | | | |

|III.| Kitas ilgalaikis |71100 | |0,49 | |672,51 |

|4 |finansinis turtas(akcijos) | | | | | |

|B. |Trumpalaikis turtas |4669758|5090956|32,22|-8,27 |44169,57|

|I. |ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI|1296644|2154739|8,95 |-39,82|12264,49|

|I.I || Atsargos |1259824|1936210|8,69 |-34,93|11916,22|

|I.I.| Žaliavos ir |141992 |1050929|0,98 |-86,49|1343,05 |

|1 |komplektavimo gaminiai | | | | | |

|II.1| Nebaigta gamyba | |8976 | |-100,0| |

|.2 | | | | |0 | |

|II.1| Pagaminta produkcija | | | | | |

|.3 | | | | | | |

|II.1| Pirktos prekės, skirtos|1117832|876305 |7,71 |27,56 |10573,17|

|.4 |perparduoti | | | | | |

|I.2 | Išankstiniai |36820 |218529 |0,25 |-83,15|348,27 |

|I.3 | Nebaigtos vykdyti sutartys| | | | | |

|II. |PER VIENERIUS METUS GAUTINOS |1624392|2196292|11,21|-26,04|15364,54|

|II.1| Pirkėjų įsiskolinimas |1622118|1811951|11,19|-10,48|15343,03|

|II.2| Dukterinių ir asocijuotų | | | | | |

|II.3| Kitos gautinos |2274 |384341 |0,02 ||-99,41|21,51 |

|III.|KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 |

|III.| Trumpalaikės investicijos | | | | | |

|1 | | | | | | |

|III.| Terminuoti indėliai | | | | | |

|2 | | | | | | |

|III.| Kitas trumpalaikis turtas |39616 |48302 |0,27 |-17,98|374,71 |

|3 | | | | | | |

|IV |GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR |1709106|691623 |11,79|147,12|16165,82|

|C. |Nuosavas kapitalas |5519888|5830673|38,09|-5,33 |52210,65|

|I. |KAPITALAS |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48|

|I.1 | Įstatinis (pasirašytasis) |4800000|4800000|33,12|0,00 |45401,48|

|I.2 | Pasirašytas neapmokėtas | | | | | |

|I.3 | Akcijų priedai | | | | | |

|I.4 | Savos akcijos(- ) | | | | | |

|II. |PERKAINAVIMO REZERVAI | | | | | |

|III.|REZERVAI |660000 |660000 |4,55 |0,00 |6242,70 |

|III.| Privalomasis rezervas |120000 |120000 |0,83 |0,00 |1135,04 |

|1 | | | | | | |

|III.| Savoms akcijoms įsigyti |460000 |460000 |3,17 |0,00 |4350,98 |

|2 | | | | | | |

|III.| Kiti rezervai |80000 |80000 |0,55 |0,00 |756,69 |

|3 | | | | | | |

|IV. |NEPASKIRSTYTASIS PELNAS |59888 |370673 |0,41 |-83,84|566,46 |

|IV.1| Ataskaitinių metų |-310785|370673 |-2,14|-183,8|-2939,60|

| | | | | |4 | |

|IV.2| Ankstesniųjų metų (-) |370673 |0 |2,56 | |3506,06 |

|D. |Dotacijos, Subsidijos |0 | |0,00 | |0,00 |

|E. |Mokėtinos sumos ir |8972469|8280349|61,91|8,36 |84867,38|

|I. |PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS |5652267|4538827|39,00|24,53 |53462,77|

|I.1 |Finansinės skolos |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75|

|I.1.|Lizingo(finansinės nuomos) ar| | | | | |

|1 |panašūs įsipareigojimai | | | | | |

|I.1.|Kredito įstaigoms |5651842|4525700|39,00|24,88 |53458,75|

|2 | | | | | | |

|I.2 |Skolos tiekėjams |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.3 |Gauti išankstiniai |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.4 |Atidėjimai |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.4.|Įsipareigojimų ir reikalavimų| | | | | |

|1 |padengimo | | | | | |

|I.4.|Pensijų ir panašių | | | | | |

|2 |įsipareigojimų | | | | | |

|I.4.|Kiti atidėjimai | | | | | |

|3 | | | | | | |

|I.5 |Atidėtieji mokesčiai |0 | |0,00 | |0,00 |

|I.6 |Kitos mokėtinos sumos ir |425 |13127 |0,00 |-96,76|4,02 |

|II. |PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS|3320202|3741522|22,91|-11,26|31404,60|

|II.1| Ilgalaikių skolų einamųjų |754404 |357703 |5,21 |110,90|7135,64 |

|II.2| Finansinės skolos |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 |

| | | | | |0 | |

|II.2| Kreditinėms |0 |408566 |0,00 |-100,0|0,00 |

|.1 |institucijoms | | | |0 | |

|II.2|Kitos skolos |0 | |0,00 | |0,00 |

|.2 | | | | | | |

|II.3|Skolos tiekėjams |1528749|2582685|10,55|-40,81|14459,89|

|II.4|Gauti išankstiniai |418140 |207601 |2,89 |101,42|3955,04 |

|II.5|Mokėtini mokesčiai |179043 |87716 |1,24 |104,12|1693,50 |

|II.5|Pelno mokesčio |10198 | |0,07 | |96,46 |

|.1 |įsipareigojimai | | | | | |

|II.5|Kiti mokesčiai |168845 |87716 |1,17 |92,49 |1597,04 |

|.2 | | | | | | |

|II.6|Su darbo santykiais susiję |314976 |75824 |2,17 |315,40|2979,25 |

|II.6|Atlyginimai |70729 |4604 |0,49 |1436,2|669,00 |

|.1 | | | | |5 | |

|II.6|Socialinis draudimas |57871 |71220 |0,40 |-18,74|547,38 |

|.2 | | | | | | |

|II.6|Atostogų rezervas |186376 | |1,29 | |1762,86 |

|.3 | | | | | | |

|II.7|Atidėjimai |0 | |0,00 | |0,00 |

|II.8| Kitos mokėtinos sumos ir |124890 |21427 |0,86 |482,86|1181,29 |

|Bendroji pelno |Bendrasis pelnas / |0,16 | 0,09 |

|Veikos pelno |Veiklos pelnas / |0,03 |-0,1 |

|Grynoji pelno |Grynasis pelnas / |0,02 |-0,01 |

Šioje lentelėje matyti, kiek atitinkamo pelno (arba nuostolio 2004

metų atveju) tenka vienam pardavimų litui.

[pic]

3 pav. UAB “Autosabina” 2003-2004 metų pardavimų pajamos, savikaina bei

pelnas; mln. Lt

Lyginant su situacija Lietuvos rinkoje, 2003 metais bendrovė veikė

pelningiau nei bendras šio sektoriaus vidurkis, t.y. įmonės veiklos

pelningumas buvo 2,18[3] proc., kai tuo tarpu sektoriaus vidurkis siekė 1,9

proc. 2004 metais sektoriaus pelningumas išliko toks pats, o situacija

bendrovėje akivaizdžiai pasikeitė – rinkoje uždirbtas pelnas, o

„Autosabina“ patyrė nuostolį.

Kiti rodikliai, kurie atspindi įmonės veiklos pelningumą yra

rentabilumo rodikliai. Jie parodo, kiek kartų firma gauna daugiau pelno nei

išleido parduotų prekių (paslaugų) savikainai. Jų skaičiavimas pateiktas 6

lentelėje.

6 lentelė

Rentabilumo rodiklių skaičiavimas

|Rentabilumo |Formulė |2003 m. |2004 m.|

|Pardavimų |Bendrasis pelnas / Savikaina|0,20 |0,02 |

|Veiklos |Veiklos pelnas / Veiklos |0,22 |-0,52 |

Kaip matyti iš skaičiavimų 2003 metų tiek pardavimų, tiek veiklos

pelnas buvo gana panašūs. 2004 metais pardavimų savikainos 1 litas dar

uždirbo 2 centus pelno, tačiau veiklos sąnaudų litas patyrė net po 52

centus nuostolio.

UAB „Autosabina“ išteklių valdymo sugebėjimai.

Turto, kapitalo,

pardavimo pajamų bei apyvartumo rodiklių pokyčiai pateikiami 4 paveiksle.

[pic]

4 pav. UAB „Autosabina“ kapitalo bei turto grąža

Kaip matyti iš paveikslo tiek turto, tiek kapitalo pajamingumas

(apyvartumas) augo. Šių dydžių skaičiavimai pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė

Apyvartumo rodiklių skaičiavimas

|Apyvartumo |Formulė |2003m|2004m. |

|rodikliai | |. | |

|Turto apyvartumas |pajamos už parduotas prekes bei|1,30 |1,52 |

|Kapitalo |pajamos už parduotas prekes bei|3,16 |4,00 |

|Atsargų |Parduotų prekių ir paslaugų |7,94 |15,97 |

|Ilgalaikio turto |pajamos už parduotas prekes bei|2,04 |2,25 |

Kaip matyti turto apyvartumas augo beveik 17 proc., o kapitalo – 26,6

proc. Tai rodo, kad įmonės turto ir kapitalo vienetams tenka vis daugiau

pajamų. Tačiau automobilių prekybos ir remonto, degalų mažmeninės prekybos

sektoriaus rodikliai abiem metais buvo daugiau nei dvigubai didesni.

(Optimalia turto apyvartumo reikšme laikoma 3,0 – 5,0.).

2004 mmetais pasiektas atsargų apyvartumas yra pakankamai didelis.

Vadinasi, atsargos neatitraukia piniginių lėšų bei panaudojamos efektyviai.

Ilgalaikio turto apyvartumo prekybos įmonėje šio rodiklio optimali

reikšmė yra apie 10. Taigi UAB „Autosabina“ ilgalaikio turto panaudojimas

yra neefektyvus. Iš kitos pusės reikėtų prisiminti, kad bendrovė visiškai

neseniai nnaujai statė autosalono bei autoserviso patalpas, todėl yra žymiai

padidėjusi ilgalaikio turto vertė, o pardavimai dar nėra pakankamai išaugę.

Vertinant „Autosabinos“ išteklių valdymą, reiktų pastebėti, kad šie

rodikliai gana prasti. Tačiau per metus augo, nors ir nedaug. Vienas iš

geresnių rodiklių yra pakankamai aukštas atsargų apyvartumas. Iš dalies tam

įtakos turi tai, kad sandėliuose yra tik nedidelės prekių (automobilių)

atsargos. Jos yra pristatinėjamos iš Vilniuje esančio autosalono sandėlių.

Ilgalaikio turto nedidelį apyvartumą galima pateisinti investicijomis į

pastatų atnaujinimą.

Pelningumo ir pajamingumo rodikliai įvertina įmonės gebėjimus

užtikrinti ilgalaikes pajamas, parodo bendrą įmonės veiklos efektyvumą.

Nagrinėjamos bendrovės būklė šių rodiklių atžvilgiu būtų tik patenkinama,

kadangi pajamingumo atžvilgiu, padėtis nors ir gerėjo, bet buvo žymiai

mažesnė nei viso sektoriaus vidurkis, tuo tarpu pelningumas antrais

analizuojamo laikotarpio metais buvo neigiamas. Žinoma patirtas nuostolis,

gali būti ir investicijų įį ateities veiklą rodiklis.

8 lentelė

Likvidumo rodiklių skaičiavimas

|Likvidumo rodiklis |Formulė |2003 m.|2004 m.|

|Įsipareigojimų |Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai / |1,42 |1,63 |

|Įsiskolinimo |Įsipareigojimai metų pabaigoje /Turtas |0,59 |0,62 |

|Bendrasis |Trumalaikis turtas / Trumpalaikiai |1,36 |1,41 |

|Einamasis |(Trumpalaikis turtas – Atsargos) / |0,84 |1,03 |

|Kritinis likvidumas|Pinigai / Trumpalaikiai įsipareigojimai |0,18 |0,51 |

Paprastai įmonė laikoma mokia, jei nnuosavybė padengia įsipareigojimus.

Bendrovėje vienam nuosavo kapitalo litui tenka 1,63 Lt įsipareigojimų, šis

dydis per metus išaugo 14,8 proc.

Įmonės įsiskolinimo koeficientas, t.y. jos galimybės apmokėti savo

įsipareigojimus pardavus turtą, gana panašus į sektoriaus vidurkį (2003

metais – 0,59; 2004 m. – 0,60), todėl galima daryti išvada, jog šis

rodiklis nėra prastas.

[pic]

5 pav. UAB “Autosabina” trumpalaikio mokumo rodikliai

Bendrovės gebėjimas apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus pardavus

trumpalaikį turtą tiek 2003 m., tiek 2004m. yra realus (teorinė optimali

šio rodiklio reikšmė 1,2 – 2,0). Kaip matome ir neparduodama turimų

atsargų, bendrovė 2004 metais galėtų padengti savo metinius

įsipareigojimus. O kritinis likvidumas rodo, kokiu laipsniu kreditorių

teisės yra padengtos grynais pinigais. Šiuo atveju 2004 metais beveik pusė

trumpalaikių įsipareigojimų būtų galima gražinti iš turimų grynųjų pinigų.

Apibendrinant mokumo analizę, galima teigti, kad nors bendrovės turto

ir kapitalo apyvartumo rodikliai yra gana maži, tačiau mokumo atžvilgiu

įmonės padėtis gerėja, kadangi mokumo rodikliai (įsipareigojimų vykdymas

pardavus turtą) didėjo, o 2003m. buvę lygūs sektoriaus vidurkiui, 2004

metais jį aplenkė. Taigi bendrovės padėtis šiuo atžvilgiu vis geresnė.

Dar vienas svarbus įmonei rodiklis – pirkėjų įsiskolinimas[4]. 2003

metais jie vidutiniškai atsiskaitydavo per 35 dienas, o 2004 metais – per

26 dienas. Taigi pirkėjų įsiskolinimas mažėjo. Tai taip pat prisideda prie

geresnės įmonės mokumo situacijos.

9 lentelė

Finansinio stabilumo rodiklių skaičiavimas

|Finansinio stabulumo |Formulė |2003 |2004 |

|rodikliai | |m. |m. |

|Finansinės |(Turtas – nuosavas kapitalas) / |1,42 |1,63 |

|Finansinės autonomijos|Nuosavas kapitalas / Skolintas |0,70 |0,62 |

|Nuosavo kapitalo |(Ilgalaikiai pasyvai – ilgalaikis |-0,77 |-0,76 |

Finansinės priklausomybės koeficiento didėjimas rodo, kad skolintas

kapitalas sudaro vis didesnę dalį bendrovės nuosavame kapitale. O skolinto

kapitalo litui tenkanti nuosavo kapitalo suma atskleidžiama finansinės

autonomijos koeficientu. Jis taip pat patvirtina, jog nuosavo kapitalo

palyginus su skolintu, mažėja. Trečiasis finansinio stabilumo rodiklis

atskleidžia, kiek nuosavo kapitalo savininkai skiria apyvartai finansuoti.

Iš skaičiavimų matyti, kad nei vienais metais kapitalas tam nebuvo

naudojamas.

Kadangi UAB „Autosabina“ yra įsiskolinusi kredito įstaigoms, tai

vertėtų įvertinti jos pajėgumą grąžinti paskolą. Tai atspindi paskolų

grąžinamumo koeficientas[5], kuris 2003 metais lygus 0,9. 2004 metų

rodiklis neskaičiuojamas, kadangi trumpalaikių paskolų įmonė šiais metais

neturėjo. Tačiau žinant, kad 2004 m. nepaskirstytas pelnas neigiamas, tai

ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalies grąžinimo tikimybė yra maža.

Įvertinus kompanijos finansinius rodiklius matyti, kad 2003 metais UAB

„Autosabina“ pasiekti veiklos rezultatai buvo geri, o štai 2004 metais dėl

62% išaugusių veiklos sąnaudų buvo patirtas nuostolis. Mažėjo ne tik

veiklos (patirtas nuostolis), bet ir pardavimų rentabilumas.

Kalbant apie apyvartumą, tiek viso turto, tiek ilgalaikio turto

apyvartumas didėjo, tačiau išliko gana žemas (net kelis kart mažesnis už

optimalų). Trumpalaikių įįsipareigojimų vykdymo gebėjimas arba likvidumas

bendrovėje didėjo. Taigi mokumo problemų neturėtų būti.

Finansinio stabilumo rodikliai rodo, kad audituojama kompanija turi

daugiau skolinto kapitalo nei nuosavo ir šis skirtumas auga. Tačiau šie

duomenys būtų labiau aktualūs, jei bendrovei grėstų bankrotas.

7 Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

Kliento įmonės rizika bus įvertinama remiantis sudaryta rizikos

įvertinimo anketa 10 lentelėje.

10 lentelė

Audito rizikos kiekybinis įvertinimas

|Klausimai |Rezultata|Taškai |

| |s | |

|1. VALDYMAS: | | |

|a) ar pakanka žinių ir patirties įmonei |1 |TAIP=4 |

|valdyti? | | |

|b) ar vadovai konservatyvūs rizikingų |1 |NE=3 |

|sumanymų atžvilgiu? | | |

|c) ar pasikeitė pagrindinio vadovybės |0 |NE=6 |

|personalo sudėtis per ataskaitinį | | |

|laikotarpį? | | |

|d) ar reikia patvirtinti pajamų lygį arba |2 |TAIP=3 |

|plano tinkamumą? | | |

|e) ar ataskaitos rezultatai svarbūs |2 |TAIP=3 |

|vadovybei (pvz., pelnas susijęs su | | |

|premijomis)? | | |

|f) ar valdymas ir administracijos kontrolė|0 |NE=2 |

|stiprūs? | | |

|g) ar gera valdymo informacijos sistema? |2 |NE=3 |

|h) ar didelį kasdieninį krūvį turi |0 |NE4 |

|vadovybė? | | |

| |8 |Iš viso |

|2. APSKAITA | | |

|a) ar centralizuota apskaitos funkcija? |0 |TAIP=6 |

|b) ar gerai parengtas personalas, ar |3 |NE=2 |

|pajėgus spręsti jam keliamus uždavinius? | | |

|c) ar yra kokių nusiskundimų ar moralinių |0

|NE=3 |

|problemų buhalterijoje? | | |

|d) ar apskaitos darbuotojai dirba daug ir |0 |TAIP=3 |

|intensyviai? | | |

| |3 |Iš viso |

|3. VERSLAS | | |

|a) ar įmonė dirba didelės rizikos šakoje? |4 |Vidut.=2 |

|b) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 |

|bus ateityje keičiamas? | | |

|c) ar tikimasi, kad verslas (ar jo dalis) |0 |NE=4 |

|bus ateityje parduodamas? | | |

|d) ar buvo keičiama kontrolė per |2 |NE=3 |

|pastaruosius 12 mėnesių? | | |

|e) ar kkompanija moki? |0 |TAIP=3 |

| |6 |Iš viso |

|4. AUDITAS | | |

|a) ar šis auditas pirmas, atliktas įmonės?|0 |NE=6 |

|b) ar per paskutinius dvejus metus audito |0 |TAIP=3 |

|ataskaitoje buvo rimtų pastabų? | | |

|c) kaip apibūdintumėte santykius su |0 |NE=4 |

|klientu – „aštrūs“ ar „blgėjantys“? | | |

|d) ar buvo didelio spaudimo dėl trukmės ir|0 |NE=4 |

|honoraro? | | |

|e) ar daug buvo „sunkaus audito“ sandorių?|0 |NE=4 |

| |0 |Iš viso |

| |17 |Iš viso |

Anketos rezultatų bbendra suma yra 17. Pagal vertinimo kriterijus, tai

būtų vidutinis rizikos lygis (buvo gauti įvertinimai iš keturių anketos

skyrių {valdymas, apskaita, verslas, auditas}, tarp kurių dviejuose buvo

gauta po daugiau kaip 5 taškus, arba iš viso 17 taškų).

8 Materialumo apskaičiavimas

Skaičiuojant materialumą, remsimės II materialumo skaičiavimo metodu

(žr. 11 lentelę).

11 lentelė

Materialumo skaičiavimas UAB „Autosabina“

|Apyvarta |1,0 % |22 061 783 |220 617,83 |

|Visas turtas |1,0 % |14 492 357 |144 923,57 |

|Peržiūrėtas audito materialumas |182 770,70 |

|Toleruotina klaida 75% |137 078,03 |

Toleruotinos klaidos pasiskirstymas atskiriems balanso straipsniams

pateikiamas 4 lentelėje.

9 Rizikos veiksniai susiję su įmonės veikla

Apibendrinant visą atliktą analizę išskiriamos tokios UAB „Autosabina“

veiklą įtakojančios rizikos:

1) Netikėti pokyčiai rinkoje (išaugusi rinkos konkurencija);

2) Vykdomos valstybės politikos automobilių rinkos atžvilgiu

pasikeitimai;

3) Automobilių kainų kilimas;

4) Naftos produktų kainų kilimas;

5) Finansinės atskaitomybės rodiklių pokyčiai:

a. 68% padidėjusi kitų įrengimų vertė;

b. 100% sumažėjusios investicijos bei paskolos asocijuotoms ir

dukterinėms įįmonėms;

c. 35% sumažėjusios atsargos;

d. Ypač išaugusi grynųjų pinigų suma;

e. Padidėję su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, nors

darbuotojų buvo mažiau nei 2003 metais;

f. Pelno (n) ataskaitoje pastebėtas 62 % išaugusios veiklos

sąnaudos, dėl ko buvo patirtas nuostolis.

Ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditas

Kaip matyti iš pirmoje darbo dalyje atliktos finansinės ir rizikos

veiksnių įvertinimo analizės bendrovė 2004 metais patyrė nuostolį iš

vykdomos veiklos. Tai buvo sąlygota padidėjusių veiklos sąnaudų.

Kadangi veiklos sąnaudos sudaro daug ūkinių operacijų, taigi buvo

ieškoma neįprastų ddydžių. Buvo atrinktos ūkinės operacijos, kurios sudarė

didžiausią lyginamąją svorį veiklos sąnaudose – pastatų priežiūra

nedidinanti vertės.

Atliekant ilgalaikio turto remonto sąnaudų auditą bus nagrinėjamas

prekių ir paslaugų įsigijimas bei jų apmokėjimas .

Todėl atliekant auditą, bus nagrinėjamas ilgalaikio turto remontui

skirtų medžiagų pirkimas ir suteiktos remonto paslaugos, kurių sąrašas

pateiktas 5 lentelėje.

Siekiant padaryti objektyvias ir pagrįstas išvadas, būtina atlikti

testus ir pateikti audito atlikimo tvarką audituojamai sričiai.

Audito testai pateikiami 5 lentelėje. Atliekant auditą, bus atlikti šie

testai:

T1- Būtinumas;

T2 – Pilnumas;

T3 – Teisės ir įsipareigojimai;

T4 – Įvertinimas;

T5 – Pateikimas ir atskleidimas.

5 lentelė

Audituojamų sąskaitų sąrašas

|Iš viso medžiagų ir paslaugų : |93419,74|-127| | |-15|0 |

| | |,44 | | |0 | |

5 lentelės tęsinys

|1. |Ar prieš įsiskolinimų fiksavimą tiekėjų sąskaitos |+ | |

| |sulyginamos su prekių užsakymais ir prekių priėmimo | | |

|2. |Sutikrinti prekių gavimus su jų užsakymais. |+ | |

7 lentelė

Testo „Buvimas“ procedūros

|Ei.Nr|Procedūros |

|. | |

|1. |Perskenuokite tiekėjų sąskaitas-faktūras ar visos jos užfiksuotos |

| |apskaitoje. |

Patikrinus tiekėjų sąskaitų-faktūrų užfiksavimo apskaitoje faktą,

pastebėtas 127,44 Lt skirtumas nebūdingas visumai.

1 Pilnutinumas – T2.

Šio testo tikslas – patvirtinti, ar skolos tiekėjams apima visas

sumas, ssusijusias su prekių ir paslaugų įsigyjimu.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

8 ir 9 lentelėse.

8 lentelė

Testo „Pilnutinumas“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar prekių užsakymai sunumeruoti iš eilės ir patikrinamas|+ | |

|2. |Ar prekių priėmimo aktai sunumeruoti iš eilės ir |+ | |

| |patikrinamas numeravimo eiliškumas ieškant praleistų | | |

|3. |Ar buhalterija informuota apie tiekėjams gražintas |+ | |

|4. |Ar tiekėjo sąskaitos įtrauktos į sąrašą iš karto jas |+ | |

|5. |Ar prekių priėmimo aktai, neturintys juos atitinkančios |+ | |

| |tiekėjo sąskaitos-faktūros peržiūrimi ir tikrinamas jų | | |

|6. |Ar skolos tiekėjams suderintos su kontroline didžiosios |+ | |

9 lentelė

Testo „Pilnutinumas“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Perskanuokite ar nėra praleistų prekių, paslaugų priėmimo aktų |

| |numerių |

|2. |Perskanuokite ar nėra praleistų pinigų išmokėjimo dokumentų numerių |

|3. |Gauti metų pabaigos skolų tiekėjams bandomąjį balansą. Patikrinti |

| |matematinį tikslumą. Sutikrinti su didžiąja knyga. |

|4. |Atlikti neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant prekių priėmimo |

| |aktus, tiekėjų sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų |

| |pabaigos. |

Perskanavus ir atlikus praleistų prekių ir ppaslaugų priėmimo aktų bei

pinigų išmokėjimo dokumentų numerių paiešką, praleidimo faktas

neužfiksuotas.

Atlikus tiekėjų skolų matematinio tikslumo patikrinimą ir sutikrinimą

su didžiaja knyga, užfiksuotas 150 Lt skirtumas.

Atlikus neužfiksuotų skolų paiešką, tikrinant priėmimo aktus, tiekėjų

sąskaitas, pinigų pervedimus atliktus po metų pabaigos neužfiksuotas

skirtumas nebūdingas visumai .

2 Įgaliojimai – T3.

Šio testo tiklas – patikrinti ar sumos atspindėtos finansinėje

atskaitomybėje priklauso įmonei, taip pat patikrinti ar ūkinės oparacijos

tinkamai dokumentuotos.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

10 ir 11 lentelėse.

10 lentelė

Testo „Įgaliojimai“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar dideliems pirkimams skelbiami konkursai? |+ | |

|2. |Ar pirkimai vykdomi esant tik įgaliotai paraiškai? |+ | |

|3. |Ar prekių kainas įgalioja atsakingas darbuotojas? |+ | |

|4. |Ar pirkimų skyrius patvirtina visus pirkimus, nesvarbu |+ | |

| |ar tai atsargos ar smulkios kanceliarinės prekės? | | |

|5. |Ar grąžinamoms prekėms ruošiami ir įgaliojami ir |+ | |

|6. |Ar atsakingas darbuotojas įgalioja sąskaitų apmokėjimą?|+ | |

|7. |Ar patvirtintas biudžetas prekėms įsigyti? | |- |

|8. |Ar prekės ir paslaugos įsigytos iš konkurso laimėtojų? |+ | |

|9. |Ar prekės ir paslaugos įsigyjamos po konkurso |+ | |

11 lentelė

Testo „Įgaliojimai“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Perskenuoti, ar yra konkurso skelbimo

dokumentai. |

|2. |Patikrinti kitų metų pradžios dokumentus – ar yra sąskaitų kurios |

| |gautas iš tiekėjų naujame ataskaitiniame laikotarpyje už prekes ir |

| |paslaugas, pateiktas audituojamu laikotarpiu. Patikrinti, kaip šios |

| |sąskaitos įregistruotos apskaitoje, kokiame laikotarpyje ir kaip |

| |užregistruojamos sąnaudos. |

|3. |Patikrinti, ar sudarytas ir patvirtintas biudžetas prekėms ir |

| |paslaugoms įsigyti. |

|4. |Patikrinti, ar prekės ir paslaugos įsigyjamos iš konkurso laimėtojų|

| |ir po konkurso rezultatų įvertinimo. |

|5. |Patikrinti, ar sumos atspindėtos finansinėje atskaitomybėje |

| |priklauso įmonei. |

Atlikus vvisus šio testo procedūroje pateiktus žingsnius, skirtumų

nebūdingų visumai nerasta.

3 Įvertinimas – T4.

Šio testo tikslas – patikrinti ar įsigijimo operacijos pagrįstos

teisingomis kainomis ir kiekiais, tiksliai apskaičiuotos.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

12 ir 13 lentelėse.

12 lentelė

Testo „Įvertinimas“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar gavus prekes yra perskaičiuojamas jų kiekis, |+ | |

|2. |Ar buhalterija sulygina sąskaitose nurodytas kainas, |+ | |

| |apmokėjimo sąlygas su pirkimų užsakymais ir prekių | | |

|3. |Ar sąskaitų planas ir apskaitos institucijos pateikia |+ | |

| |pirkimų fiksavimo debeto įrašų kvalifikavimo nurodymus? | | |

|4. |Ar individualios skolų fiksavimo tiekėjams sąskaitos |+ | |

| |periodiškai sutikrinamos su kontroline sąskaita? | | |

|5. |Ar skolos tiekėjams fiksuojamos prekių gavimo data? |+ | |

13 lentelė

Testo „Įvertinimas“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Patikrinti, ar skolos tiekėjams užfiksuotos kontrolinėje ir |

| |individualiuose tiekėjų sąskaitose, sutampa. |

|2. |Atlikti pinigų išmokėjimų operacijų debetinių įrašų sutikrinimą su|

| |kontrolinėm ir individualiosiom sąskaitomis. |

|3. |Patikrinti, ar įsiskolinimo tiekėjams sąskaitos atnaujinamos gavus |

| |prekes. |

|4. |Patikrinti ar tiekėjų skolos teisingai atskleistos įmonės apskaitoje|

| |ir finansinėje atskaitomybėje. |

|5. |Patikrinti , ar teisingai parinkti ir pateikti matavimo vienetai. |

|6. |Patikrinti, ar nėra klaidų pirminiuose dokumentuose, apskaitos |

| |registruose, finansinėje atskaitomybėje. |

|7. |Patikrinti, ar sumos teisingai įvertinamos metų pabaigoje. |

|8. |Atlikti atgalinį pavedimų tikrinimą, su patvirtinančiais |

| |dokumentais: patikrinti matematinį tikslumą, klasifikavimą, |

| |įgaliojimą, fiksavimo datą. |

|9. |Atlikti atgalinį įsiskolinimų tiekėjams tikrinimą su |

| |patvirtinančiais dokumentais (užsakymais, prekių priėmimo aktais, |

| |tiekėjų sąskaitomis) |

|10. |Patikrinti sąskaitas-faktūras aritmetiškai- ar nėra matematinių |

| |klaidų, apskaičiuojant, kiekius, kainas, sumas, PVM sumą. |

Įvertinus visus įvertinimo testui atlikti reikalingus žingsnius,

pastebėtas 4 ir 7 žingsių neatitikimas visumai.

4 Pateikimas ir atskleidimas – T5.

Šio testo tiklas – patikrinti ar sąnaudos atskleistos tesingai

apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje.

Šio testo kontroliniai klausimai ir procedūros pateikiamos atitinkamai

14 ir 15 lentelėse.

14 lentelė

Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ kontroliniai klausimai

|1. |Ar skolas ttiekėjams fiksuoja tiktai paskirti |+ | |

|2. |Ar apribotas priėjimas prie skolų tiekėjams dokumentų? |+ | |

|3. |Ar atžymimos apmokėtos tiekėjų skolos? |+ | |

15 lentelė

Testo „Pateikimas ir atskleidimas“ procedūros

|Ei.Nr.|Procedūros |

|1. |Patikrinti įsigijimo ūkinių operacijų debeto įrašų kvalifikavimą. |

|2. |Patikrinti, ar tiekėjų skolos įregistruotos tinkamame laikotarpyje.|

Atlikus testo “pateikimas ir atskleidimas procedūras” nukrypimų

nerasta.

Auditoriaus išvada

UAB Autosabina” vadovybei ir akcininkams,

1. Mes atlikome čia pridedamų UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.

balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų pelno (nuostolių)

ataskaitos ir aiškinamojo rašto auditą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki

2004-12-31. Finansinė atskaitomybė (balansas, pelno /nuostolių/ ataskaita

ir aiškinamasis raštas) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės

aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą. Visą informaciją, kuri

atspindėta finansinėje atskaitomybėje, paruošė ir pateikė UAB“Autosabina“

vadovybė.

2. Auditas buvo atliktas pagal sutartyje numatytus klausimus,

naudojant atitinkamus testus, analitines procedūras bei apklausiant

darbuotojus, t.y. pagal atitinkamus Nacionalinius audito standartus ir

privalomus reikalavimus. Šie standartai reikalauja, kad auditas būtų

atliktas taip, kad galima būtų deramai įsitikinti, jog finansinėje

atskaitomybėje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų. Atskirais atvejais

apibendrintą analitinę informaciją pateikė įmonės vyr. finansininkė.

Audito metu buvo įvertinti taikyti apskaitos principai bei vadovybės

atlikti įvertinimai, taip pat bendras finansinės atskaitomybės pateikimas

pagal finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką.

Mes tikimės, kad atliktas auditas suteikia deramą pagrindą mūsų

nuomonei, dėl UAB“Autosabina“ ssudarytos finansinės atskaitomybės.

3. Už sudarytos finansinės atskaitomybės teisingumą atsako stebėtojų

taryba. Mūsų pareiga, remiantis atliktu auditu, pareikšti nuomonę apie

finansinę atskaitomybę.

4. Mūsų nuomone, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais

atžvilgiais teisingai atspindi UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d.

finansinę būklę ir 2004 metų veiklos rezultatus, ir yra parengta pagal

Lietuvos Respublikoje finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus.

2005 m. gegužės 20 d. Atsakingas

auditorius Marius Janaščius

Auditoriaus pažymėjimo Nr.

123456

Laiškas UAB”Autosabina” vadovybei dėl auditoriaus ataskaitos

VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė

Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva

UAB“Autosabina“

vadovybei ir akcininkams

Veiverių g. 150, Kaunas

2005 m. gegužės 20 d.

UAB“Autosabina“ audito ataskaitos

Mes atlikome UAB“Autosabina“ 2004 m. gruodžio 31 d. finansinės

atskaitomybės, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės

atskaitomybės įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,

reglamentuojančiais finansinę apskaitą, auditą. Auditas buvo atliktas

vadovaujantis Nacionaliniais audito standartais.

Mums malonu pateikti audito ataskaitą, kaip dalį visos audito darbo

apimties. Šioje ataskaitoje mes pateikiame išsamesnę informaciją apie

audito rezultatus.

Audito ataskaitoje yra pateikti tik tie valdymui svarbūs dalykai,

kuriuos pastebėjome audito metu. Planuojant ir atliekant finansinės

atskaitomybės auditą nėra siekiama nustatyti visus įmonės valdymui svarbius

dalykus, todėl audito metu paprastai nebūtinai nustatomi visi tokie

dalykai.

Ši audito ataskaita skiriama išskirtinai UAB“Autosabina“ naudojimui ir

negali būti naudojama kitiems tikslams. Ji negali būti pateikta jokiai

trečiai šaliai be išankstinio rašytinio “VEMA-4 grupės studentų būsimos

audito įmonės” sutikimo.

Jei Jums kiltų neaiškumų dėl šioje ataskaitoje išdėstytų dalykų prašome

nedelsiant į mus kreiptis.

Pagarbiai, Marius Janaščius

Būsimas auditorius

Auditoriaus ataskaita

1 Įvadas

Finansinės atskaitomybės auditas už 2004 metus UAB“Autosabina“ buvo

atliktas 2005.05.02-2005.05.20 audito sutarties Nr.12345 tarp

UAB“Autosabina“ bei VEMA-4 grupės studentų audito įmonė – pagrindu.

Šios sutarties tikslas įvertinti ar UAB“Autosabina“ finansinė

atskaitomybė, už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, kurią parengė

UAB“Autosabina“ administracija, teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais

atžvilgiais atspindi UAB“Autosabina“ finansinę būklę ir yra parengta pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius

finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.

Už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei finansinės atskaitomybės

sudarymą ir pateikimą atsakinga UAB“Autosabina“ stebėtojų taryba.

Audituojamu laikotarpiu UAB“Autosabina“ direktoriaus pareigas ėjo

R.Jurgelaitis.

2 Audito apimtis

Auditas buvo suplanuotas ir atliktas pagal Lietuvos Respublikos

Nacionalinius audito standartus, t.y., taip, kad mes galėtume nustatyti,

ar metinėje finansinėje atskaitomybėje nėra esminių klaidų ar praleidimų.

Auditą sudarė audito analitinės procedūros metams pasibaigus. Jų metu

aptikus netikslumus, leidžiančius manyti, kad esama neatitikimų, audito

apimtis turėtų būti išplėsta. Audito metu problemų dėl audito apimties

išplėtimo nebuvo.

Galutinį auditą, susijusį su metinės finansinės atskaitomybės

parengimu, sudarė atskaitomybės parengimo procedūrų bei informacijos ir

sumų, pateiktų metinėje finansinėje atskaitomybėje peržiūra, siekiant gauti

turto ir nuosavybės buvimo bei vertinimų įrodymus. Auditas apėmė apskaitos

principų bei vadovybės sudarytų skaičiavimų įvertinimą.

3 Auditoriaus išvada bei jos modifikavimo priežastys

2005 m. gegužės 20 d., mes pateikėme besąlyginę

auditoriaus išvadą.

4 Nesutarimai su vadovybe

Mes gavome vadovybės pareiškimų laišką, patvirtinantį metinės

finansinės atskaitomybės pilnumą, informaciją apie išlaidas, garantijas,

teisminius procesus, įvykius po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo

bei kitas sritis.

Nesutarimų, tarp audito įmonės darbuotojų bei UAB”Autosabina”

vadovybės, kurie atskirai arba kartu paėmus būtų reikšmingi UAB”Autosabina”

finansinei atskaitomybei ar turėtų įtakos audito išvadai, nebuvo.

5 Neatlikti siūlyti finansinės atskaitomybės koregavimai

Finansinės atskaitomybės auditą planavome ir atlikome remdamiesi

audito atlikimo patirtimi. Audito procedūros buvo nukreiptos į tas

problemas ir sritis, kuriose gali būti esminių klaidų ar praleidimų.

Finansinės atskaitomybės koregavimų nnebuvo.

6 UAB“Autosabina“ veiklos tęstinumas

Mes nepastebėjome jokių įvykių ar aplinkybių, kurios keltų abejonę

dėl UAB”Autosabina” veiklos tęstinumo prielaidos pagrįstumo.

7 Reikšmingos rizikos ir neapibrėžtumai

Mes įsitikinome, kad Įstaigos turtas, įsiskolinimai ir kiti

įsipareigojimai, apie kuriuos mes žinome, iš esmės yra tinkamai atspindėti

finansinėje atskaitomybėje.

Finansinės atskaitomybės už 2004 metus audito metu mes patikrinome, ar

buvo atsižvelgta į įvykius tarp metinių ataskaitų sudarymo datos ir mūsų

pasirašytos ataskaitos datos. Reikšmingos rizikos ar neapibrėžtumų

nenustatyta.

8 Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemos tobulinimui

Mūsų auditas apėmė UAB”Autosabina” apskaitos ir vidaus kontrolės

sistemų peržiūras iir įvertinimus.

UAB”Autosabina” vykdo veiklą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

Akcinių bendrovių, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais,

UAB”Autosabina” įstatais. Mes susipažinome su UAB”Autosabina” vadovo

įsakymais už 2004 metus, akcininkų susirinkimų protokolais, darbuotojų

pareigybiniais nuostatais ir kitais dokumentais, siejamais su

UAB”Autosabina” vidaus kontrolės sistema.

Siekiant pagerinti vidaus kontrolės būklę, UAB”Autosabina”

patvirtinti vadovybės ir kitų darbuotojų pareigybiniai nuostatai,

patvirtinti darbuotojų, kurie gali pasirašyti UAB”Autosabina” dokumentus,

sąrašai, suskirstyta atsakomybė, periodiškai atliekama inventorizacija ir

panašūs patikrinimai.

9 Pastebėjimai dėl UAB”Autosabina” apskaitos politikos

2001-01-01 direktoriaus įsakymu Nr.123 patvirtinta įmonės apskaitos

politika. Per 2004 metus buvo atlikta keletas apskaitos politikos

straipsnių koregavimų, kurie įforminti taip pat direktoriaus įsakymais.

Minėti koregavimai siejami su Verslo paskaitos standartais įsigaliojusias

nuo 2004-01-01. Šie koregavimai reikšmingos įtakos finansinės atskaitomybės

sudarymui neturėjo.

Įmonė apskaitoje iš esmės prisilaikė apskaitos politikoje

pasitvirtintos tvarkos ir 7 verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos

įvertinimas ir apskaitinių klaidų taisymas“ reglamento. Metų pabaigoje

buhalterinių sąskaitų likučiai buvo koreguoti pagal patvirtintų Verslo

apskaitos standartų reikalavimus. Atitinkamai buvo koreguoti ir kai kurių

sąskaitų likučiai 2003-12-31 balanse bei padaryti atitinkami pakeitimai

2003-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėse. Šie koregavimai aprašyti

2004-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

10 Kiti UAB”Autosabina” vvaldymui svarbūs dalykai

Mums nežinomi duomenys apie sandorius tarp UAB”Autosabina” ir

vadovybės, kurie skirtųsi nuo įprastinių įmonės veiklų. Ypatingi sandoriai

aiškinamajame rašte prie 2004 metų finansinės atskaitomybės taip pat

neatskleisti. Įstaigos vadovybė nevykdė kitos veiklos, kuri skirtųsi nuo

įprastinės.

11 Įvykiai po balanso sudarymo datos

Įvykiai po metų pabaigos, kurie suteikia papildomos informacijos apie

UAB”Autosabina” padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai),

finansinėje atskaitomybėje neapskaitomi. Reikšmingi įvykiai po metų

pabaigos, kurie nėra koreguojantys įvykiai, paaiškinamajame rašte

neatskleidžiami.

VEMA-4 grupės studentų būsima audito įmonė

Paukščiu takas, Saulės sistema, Žemė, Lietuva

2005 m. ggegužės 20 d.

Būsimas auditorius

Marius Janaščius

Auditoriaus pažymėjimo Nr.123456

LITERATŪRA

1. AB bankas „Nord/LB Lietuva“ analitikų grupė. Lietuvos ekonomikos

apžvalga.

http://www.nordlb.lt/files/Ataskaitos/Lithuanian/lsa_2004_1.pdf ,

(žiūrėta 2005 04 07)

2. UAB autosabinos veikla. http://www.autosabina.lt (žiūrėta 2005 04 26);

3. Pažintinė tema: įmonių santykiniai finansiniai rodikliai (žiūrėta:

2005 04 26); http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=12536#34

4. VĮ „Regitra“. Automobilių rinkos 2004 m. statistikos duomenys.

(Žiūrėta 2005 05 02);

http://www.regitra.lt/statistika/skaic_2004_lent.htm ;

5. Finansiniai koeficientai ir jų analizė.

http://finansai.tripod.com/koeficientai.htm , (žiūrėta 2005 05 08);

6. Paskaitų medžiaga. 2005;

———————–

[1] Rytų Lietuvos regionas apima Vilniaus ir Utenos apskritis;

Pietų Lietuvos regionas – Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskritis;

Vakarų Lietuvos regionas – Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritis;

Šiaurės Lietuvos regionas – Šiaulių ir Panevėžio apskritis.

[2] Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / Turtas

[3] Čia pelningumas apskaičiuotas taip:

Veiklos pelningumas = pelnas prieš apmokestinimą / pajamos už parduotas

prekes bei suteiktas paslaugas

[4] Pirkėjų įsiskolinimo koeficientas = (Pirkėjų vidutinis įsiskolinimas /

Pardavimai ir paslaugos) ∙ 360; dienomis

[5] Paskolų grąžinamumo koeficientas = Nepaskirstytas pelnas / Trumpalaikės

skolos kreditinėms institucijoms