ŪKINIŲ OPERACIJŲ RAŠYMAS Į DOKUMENTUS
TURINYS
1. ĮVADAS
2. BUHALTERINĖS APSKAITOS DOKUMENTAI IR JŲ PASKIRTIS
3. DOKUMENTŲ REKVIZITAI
4. MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMI APSKAITOS DOKUMENTAI
5. DOKUMENTŲ TVARKYMAS
6. BUHALTERINĖS APSKAITOS DOKUMENTŲ SKIRSTYMAS IR
SAUGOJIMO TVARKA
7. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGISTRO ESMĖ, JŲ SKIRSTYMAS
8. BENDRASIS IR SPECIALIEJI APSKAITOS ŽURNALAI
9. DIDŽIOJI KNYGA IR JOS RYŠYS SU ANALITINĖS APSKAITOS
KORTELĖMIS
10. LITERATŪRA
11. PRIEDAI
1. ĮVADAS
Šiame referate bus aptariamos tik kelios buhalterinei apskaitai būdingos temos: buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų paskirtis; dokumentų rekvizitai; mokesčiams apskaičiuoti naudojami apskaitos dokumentai; dokumentų tvarkymas; buhalterinės apskaitos skirstymas ir saugojimo tvarka; buhalterinės apskaitos registrų esmė ir jų skirstymas; bendrasis ir specialieji apskaitos žurnalai; didžioji knyga ir jjos ryšys su analitinėmis kortelėmis.
Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti.
Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.
Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.
Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kkapitalo bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
2. BUHALTERINĖS APSKAITOS DOKUMENTAI IR JŲ PASKIRTIS
Kiekviena ūkinė operacija turi būti įforminta dokumentu (ital. documentum – pavyzdys, įrodymas, pagrindimas). Dokumentas yra raštiškas įvykdytos operacijos ir teisės ją vykdyti liudijimas. Buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktas toks apskaitos dokumento aapibrėžimas:
Apskaitos dokumentai – informacijos šaltinis apie įmonės valdomą turtą, kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Dokumentai padeda kasdien stebėti ir kontroliuoti, kaip juda materialiosios vertybės ir pinigai, nustatyti, ar operacijos yra teisėtos bei naudingos įmonei. Iš dokumentų gaunama daug informacijos: ar tinkamai laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai, įsakymai, instrukcijos, kaip vyksta pagrindiniai įmonės procesai. Dokumentai reikalingi darant įrašus į apskaitos registrus. Dokumentai naudojami išankstinei ir paskesnei ūkinei veiklai kontroliuoti. Išankstinę kontrolę vykdo atsakingi apskaitos darbuotojai, tuo užkirsdami kelią neteisėtoms operacijoms. Paskui kontroliuojama tikrinant jau atliktas operacijas dokumentuose.
Dokumentai pildomi
Dokumentai pildomi visomis rašymo priemonėmis, išskyrus pieštuką. Jeigu pildome kelis egzempliorius nededame kalkės, nes sąskaitos yra save kopijuojančios.
Jeigu iš karto pildome kelis egzempliorius, tai ant kiekvieno dokumento reikia pasirašyti asmeniškai. Įsigijus bblankus, jie užregistruojami žurnale ir jie negali niekur dingti. Jeigu dingsta sąskaita – faktūra yra surašomas aktas ir pranešama mokesčių inspekcijai.
3. DOKUMENTŲ REKVIZITAI
1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas;
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba ttik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos.
2. Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė.
3. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.
4. Ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims suteiktų nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (gyvenamųjų patalpų nuomos, šalto ir karšto vandens, elektros ir šilumos energijos, dujų tiekimo ir komunalinių paslaugų) apskaitos dokumentuose bei telekomunikacijų paslaugų gavėjams, taip pat paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, gavėjams išrašytuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodyti šie privalomi rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas;
2) ūkio subjekto, suteikusio paslaugas, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) paslaugų gavėjo pavadinimas;
5) paslaugų pavadinimai;
6) suteiktų paslaugų vertė pinigais ir jų kiekis atitinkamais mato vienetais.
5. Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų ir suskystintų dujų, skirtų naudoti kaip degalai) pirkėjams, kai jie pagal pirkimo–pardavimo sutartis atsiskaito ne banko kortele, išrašytuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodyti šie privalomi rekvizitai:
1) apskaitos dokumento pavadinimas;
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
3) apskaitos dokumento data;
4) pirkėjo pavadinimas;
5) parduotų degalų pavadinimas, jų kiekis atitinkamais mato vienetais ir pardavimo piniginė išraiška.
6. Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bbet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.
Sąskaitos- faktūros rekvizitai
Privalomieji rekvizitai:
– dokumento pavadinimas,
– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,
– surašymo data,
– ūkinės operacijos turinys,
– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,
– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,
– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
Papildomi privalomieji rekvizitai
– dokumento serija ir numeris,
– pardavėjo įmonės kodas ir adresas,
– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,
– prekės pavadinimas,
– prekės kaina,
– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,
– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,
– trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:
a) prekių krovinio data,
b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
PVM sąskaitos- faktūros rekvizitai
Privalomieji rekvizitai:
– dokumento pavadinimas,
– įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas,
– surašymo data,
– ūkinės operacijos turinys,
– ūkinės operacijos matavimo rodikliai,
– ūkinės operacijos rezultato kiekinė ir piniginė išraiška,
– asmens, atlikusio ūkinę operaciją, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– asmens, atsakingo už ūkinės operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pareigos, vardas, pavardė ir parašas,
– fiziniams asmenims išrašomame dokumente nurodomas fizinio asmens, vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gyvenamoji vieta.
Papildomi privalomieji rekvizitai:
– dokumento serija ir numeris,
– pardavėjo įmonės kodas ir aadresas,
– pirkėjo įmonės pavadinimas ir kodas,
– prekės pavadinimas,
– prekės kaina,
– pardavėjo įmonės PVM mokėtojo kodas,
– PVM tarifas ir suma pagal PVM įstatymą,
– trečiajame egzemplioriuje, kuris naudojamas gabenant prekes pirkėjui, prie gabenimo dokumentų turi būti nurodyta:
a) prekių krovinio data,
b) atsakingo už prekių išsiuntimą asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
4. MOKESČIAMS APSKAIČIUOTI NAUDOJAMI APSKAITOS DOKUMENTAI
PVM sąskaita faktūra – tai pirminis apskaitos dokumentas, kuriuo remiantis pardavėjo įmonėje pripažįstamos pardavimo pajamos, o pirkėjo įmonėje jis tampa turto įsigijimą ar sąnaudų susidarymą patvirtinančiu dokumentu. Todėl netinkamai ją įforminus gali nukentėti ne tik dokumentą išrašiusi įmonė, bet ir ją gavusi.
Gaunamos ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros turi būti užregistruotos įmonėje. Jų duomenys kaupiami, sisteminami ir saugomi PVM sąskaitų faktūrų registruose, kurių duomenys nustatyta tvarka perduodami mokesčių administratoriui.
Pirminiai dokumentai, reikalingi tiek rankinei, tiek kompiuterizuotai apskaitai, dažniausiai pildomi kompiuteriais. Taip sutaupomas buhalterių laikas.
5. DOKUMENTŲ TVARKYMAS
Bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai
1. Apskaita tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus.
2. Bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į Tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, atlieka Finansų ministerija.
3. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus.
4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia, patvirtina ir
„Valstybės Žiniose“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas.
5. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais. Šiuos standartus patvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).
6. Lietuvos Respublikos apskaitos institutas yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigta viešoji įstaiga. Jos steigėjai – Finansų ministerija ir kiti ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Visuotiniame dalininkų susirinkime 50 procentų dalininkų balsų priklauso FFinansų ministerijai ir 50 procentų balsų – kitiems dalininkams. Jais gali būti audito ir apskaitos įmonės, auditorių, buhalterių įmones vienijančios ir jų savivaldos organizacijos ir institucijos, kurių funkcijos susijusios su įmonių veiklos, vidaus rinkos arba kapitalo rinkos reguliavimu.
Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas
1. Apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma.
2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
3. Ūkio subjektai, ttvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Supaprastintos apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jjos įgaliota institucija.
4. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surašyti užsienio kalba, prireikus turi būti išversti į lietuvių kalbą.
Apskaitos dokumentų pasirašymas
1. Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu.
2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
6. BUHALTERINĖS APSKAITOS DOKUMENTŲ SKIRSTYMAS IR SAUGOJIMO TVARKA
Patvarkomieji Vidiniai Pirminiai Laisvos formos
Pateisinamieji Išoriniai Suvestiniai Pavyzdiniai
Buhalterinio Specialieji
įforminimo
Kombinuotieji
Pirminiai aapskaitos dokumentai
Kad ūkines operacijas būtų galima užregistruoti apskaitoje, jos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatyti privalomi rekvizitai. Ūkinės operacijos, kurių dokumentais įforminti neįmanoma, apskaitoje turi būti užregistruotos remiantis su jomis susijusių operacijų dokumentais.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme numatyta, kad atliktos ūkinės operacijos turi būti grindžiamos specialiais apskaitos dokumentais, pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais.
Specialieji apskaitos dokumentai
Specialiųjų apskaitos dokumentų sąrašą ir privalomus rekvizitus juose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. ŠŠiuo metu specialiesiems apskaitos dokumentams priskiriama:
1. Kasos pajamų orderis.
2. Sąskaita – faktūra.
3. PVM sąskaita – faktūra.
Pavyzdinės (patvirtintos) formos dokumentai
Pavyzdinės (patvirtintosios) formos dokumentai ir jų naudojimas įteisintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šiame rašte išvardyti apskaitos dokumentai dar vadinami griežtos apskaitos dokumentais ir turi būti numeruojami, būtinai nurodant serijos ir eilės numerį.
Sugadinti griežtos apskaitos blankai turi būti anuliuojami užrašu sugadinta arba anuliuota ant visų sugadinto dokumento egzempliorių. Tokius užrašus pasirašo asmuo, išrašęs arba užpildęs griežtos apskaitos dokumento blanką. Visi sugadinti arba anuliuoti griežtos apskaitos egzemplioriai turi būti saugomi kartu su kitais išrašytais dokumentais.
Visi griežtos apskaitos blankų rekvizitai užpildomi pilnai ir aiškiai
Pavyzdiniai (patvirtinti) apskaitos dokumentai
Įgaliojimas, komandiruotės pažymėjimas, grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kasos aparato kvitas, kasos išlaidų orderis, panaudotų griežtos apskaitos blankų nurašymo aktas.
Laisvos formos apskaitos dokumentai
Laisvos formos pirminiai apskaitos dokumentai naudojami toms ūkinėms operacijoms fiksuoti, kurioms nereikalaujama specialių: specialiųjų arba pavyzdinės (patvirtintos) formos apskaitos dokumentų.
Laisvos formos pirminiai dokumentai:
– sutartis,
– buhalterinė pažyma,
– nurašymo aktai,
– pajamavimo bei kiti aktai,
– avanso apyskaita
Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės
saugojimo tvarka
1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės
patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.
3. LLikviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.
5. Ūkio subjektų, perduodančių apskaitos dokumentus valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma nuolat, o ūkio subjektų, neperduodančių dokumentų valstybiniam saugojimui, finansinė atskaitomybė saugoma 15 metų.
Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų
išsaugojimą
1. Už apskaitos organizavimo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Komercinė paslaptis
Apskaitos informacija, kuri nenurodoma finansinėje atskaitomybėje, neskelbiama.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGISTRO ESMĖ, JŲ SKIRSTYMAS
Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.
Apskaitos registrų naudojimą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo atskiras straipsnis. Jame sakoma, kad ataskaitinio laikotarpio apskaitos duomenys apibendrinami apskaitos registruose. Jie gali būti standartiniai arba laisvos formos, sudaromi chronologine, sistemine, arba chronologine ir sistemine, arba kitokia tvarka. Chronologine tvarka įrašai daromi pagal operacijų atlikimo laiką, sistemine tvarka – pagal tam tikrą sistemą, nurodant koresponduojančias sąskaitas.
Apskaitos registre nurodomi šie rekvizitai: įmonės pavadinimas, registro pavadinimas, ataskaitinis laikotarpis, registruojamo dokumento data ir numeris, įrašo turinys, kiekis, suma, asmens, sudariusio registrą, parašas. Apskaitos registruose turi būti įįrašyti visi ataskaitinio laikotarpio dokumentai.
Buhalterinės apskaitos registrų skirstymas
Registrų yra labai daug ir įvairių, todėl jie grupuojami pagal šiuos požymius:
● išvaizdą;
● įrašų pobūdį;
● duomenų detalumo lygį;
● struktūrą.
Pagal išvaizdą registrai skirstomi į korteles, lapus, knygas, kompiuterines laikmenas. Buhalterinės knygos – tai subrošiūruotos ir atitinkamai suskilčiuotos apskaitos lentelės.
Pagal įrašų pobūdį registrai yra chronologiniai, sisteminiai bei chronologiniai – sisteminiai (kombinuotieji).
Chronologinis apskaitos registras yra Bendrasis žurnalas. Čia informacija kaupiama nuosekliai, pagal operacijų įvykdymo eiliškumą. Duomenys įrašomi tiesiog iš pirminių dokumentų.
Sisteminiuose registruose sąskaitų duomenys grupuojami pagal tam tikrą sistemą. Tokio registro pavyzdys yra Didžioji knyga.
Chronologiniai – sisteminiai yra žurnalai orderiai.
Pagal duomenų detalumo lygį registrai skirstomi į sintetinius, analitinius ir mišriuosius.
Sintetiniai apskaitos registrai skirti apibendrinantiems įrašams: juose nurodoma tik buhalterinio įrašo data, numeris ir suma, paprastai nebūna aiškinamojo teksto arba jis būna labai trumpas. Tokio registro pavyzdys – Didžioji knyga.
Analitiniuose apskaitos registruose detalizuojamos tam tikros sintetinės sąskaitos. Į analitines sąskaitas įrašomas paaiškinimais tekstas, kiekiniai ir suminiai rekvizitai. Tai apskaitos kortelės, sandėlio apskaitos knyga.
Mišrieji apskaitos registrai turi sintetinių ir analitinių registrų požymių. Tai žiniaraščiai, žurnalai orderiai.
Pagal struktūrą registrai grupuojami į dvipusius, vienpusius, daugiaskilčius, likutinius, šachmatinius.
Dvipusiai registrai turi vienodą debeto ir kredito pusių turinį.
Vienpusiuose registruose
visi duomenys pateikiami toje pačioje pusėje, tik sumai įrašyti skiriamos dvi skiltys: viena – debetui, kita – kreditui.
Daugiaskilčiai registrai naudojami tokiais atvejais, kai įrašomas sumas reikia detalizuoti remiantis kokiu nors principu.
Likutiniai registrai naudojami įvairių materialiųjų vertybių apskaitai tvarkyti, kai reikia žinoti likutį po kiekvieno įrašo.
Šachmatiniams registrams būdinga tai, kad iš karto vienu veiksmu suma įrašoma i dvi sąskaitas – į vienos sąskaitos debetą ir į kitos kreditą.
Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas
1. Visos ūkinės operacijos iir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais.
3. Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis arba paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami paslaugos gavėjui ne vvėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išrašomi ir pateikiami ne ilgesnio kaip du mėnesiai laikotarpio nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentai
4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių dduomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.
8. BENDRASIS IR SPECIALIEJI APSKAITOS ŽURNALAI
Bendrasis žurnalas skirtas netipinėms buhalterinėms operacijoms, kurių neįmanoma užfiksuoti kituose apskaitos registruose. Bendrajame žurnale ūkinės operacijos registruojamos ne mažiau kaip dviejose eilutėse – kiekviena koresponduojanti sąskaita atskiroje.
Bendrajame žurnale turi būti:
• data;
• dokumento numeris;
• turinys;
• sąskaitos numeris;
• debeto ir kredito skiltys.
Bendrąjį žurnalą sudaro keletas būtinų skilčių: pirma skiltis skirta ūkinių operacijų datoms fiksuoti, kitos skiltys – įvykdytos operacijos turiniui ir jos vertinei išraiškai parodyti, kartu nurodant ir debetuojamas bei kredituojamas sąskaitas.
Į Bendrąjį žurnalą rašomos ūkinės operacijos nei susisteminamos, nei apibendrinamos, tik chronologiškai suregistruojamos ir nurodomi operacijų skirstymo požymiai – sąskaitų korespondencija. Duomenis, užfiksuotus Bendrajame žurnale, būtina perkelti į atitinkamas Didžiosios knygos sąskaitas. Bendrajame žžurnale registruojamos įvairios ar kito turto perleidimas, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, klaidų taisymas ir kitos operacijos, kurių neįmanoma aprėpti specialiuosiuose žurnaluose.
9. DIDŽIOJI KNYGA IR JOS RYŠYS SU ANALITINĖS APSKAITOS KORTELĖMIS
Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam apskaitos duomenų sisteminimui ir kaupimui. Didžiojoje knygoje įrašai daromi iš specialiųjų žurnalų duomenų. Kiekvienai turto, savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų rūšiai apskaityti yra atskira sąskaita. Pagal šių sąskaitų likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parengiama finansinė atskaitomybė.
Didžiojoje knygoje turi būti:
• data;
• turinys;
• sąskaitos numeris;
• debeto iir kredito skiltys;
• debeto ir kredito likučiai.
Įrašai sąskaitų knygoje sukuriami įregistravus bendrojo ūkinių operacijų žurnalo operaciją. Šių įrašų pagrindu formuojamos ataskaitos finansinei atskaitomybei: balansas, sąskaitų suvestinės, sąskaitų knygos. Visos ataskaitos gali būti filtruojamos pagal tris požymius: įmonės padalinį,darbo projektą, verslo vienetą. Šie požymiai turi būti nurodyti ūkinėje operacijoje. Su programa pateikiamas visas pavyzdinis sąskaitų planas, bet programos vartotojas gali sudaryti savo sąskaitų planą.
Iš Didžiosios knygos sąskaitų patikriname, ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai, ar nepadaryta aritmetinių klaidų. Parengiamas bandomasis balansas. Bandomasis balansas yra pagalbinė lentelė, skirta vidaus informacijos vartotojams. Remiantis sąskaitų likučiais, atliekami tolesni skaičiavimai, sudaroma darbinė atskaitomybės lentelė, parengiama finansinė atskaitomybė.
Ryšys tarp Didžiosios knygos ir analitinės apskaitos kortelių yra toks, kad su analitinės apskaitos duomenimis tik sulyginami sąskaitose išvesti rezultatai, pavyzdžiui patikrinama, ar visų atskaitingų asmenų įsiskolinimų bendra suma lygi užfiksuotajai sąskaitoje.
10. LITERATŪRA
1. Bagžiūnienė V. (2004). Apskaitos praktika. Vilnius.
2. Bagžiūnienė V. (2004). Finansinės apskaitos pagrindai. Roma
3. http://finansai.com/postp185622.html&highlight=1
4. http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/ekonom/58/str8.html
5. Kalčinskas G., Buhalterinės apskaitos pagrindai. V., Pačiolis, 2001.
6. Ona Gudaitienė. Finansinė apskaita. Vilniaus. 2004.
