Uždirbto pelno apskaičiavimas ir jo paskirstymas

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

Verslo fakultetas

Verslo katedra

Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimas ir jo paskirstymas

Referatas

Atliko: 2V gr. studentas

Audrius Barkauskis

Klaipėda, 2004

Įvadas

Šiame darbe atskleidžiau būdus, kaip yra skaičiuojamas įmonėje

uždirbtas pelnas ar patirtas nuostolis. Nubraižiau keletą sąskaitų

korespondencijų ir jas paaiškinau, kad būtų lengviau suvokti visą šio

apskaičiavimo eigą.

1. Uždirbto pelno (patirto nuostolio) apskaičiavimas ir jo paskirstymas

prieš pradedant kalbėti apie pelno (nuostolio) apskaičiavimą bei

pelno paskirstymą arba nuostolio kompensavimą, būtina prisiminti, kad

finansinė apskaita visų tipų įmonių vveiklą traktuoja kaip „pelno gamybą“,

visiškai neatsižvelgdama į tai, ar įmonė yra paslaugas teikianti,

perdirbimo, ar prekybinė. Akcininkai, įsigydami įmonės vertybinių popierių,

apie pardavimų apimties didinimą galvoja tik todėl, kad iš šito gali

uždirbti daugiau pinigų. Finansinę apskaitą vedantys buhalteriai privalo

nuolatos turėti šitai omenyje. Pelną uždirba samdomi darbuotojai, kuriuos

samdo ir jiems vadovauja savinikų parinkti ir įgalioti vadovai. Pastarieji,

beje, taip pat nebūtinai turi būti savininkai; šiam darbui jie dažniausiai

samdo aukštos kvalifikacijos vadybininkus. Finansinėje apskaitoje šį

procesą išreiškia įmonės principas (įmonės turtas atskirtas nuo jos

savininkų turto). Šiuo pprincipu pagrįstas visas kiekvienos įmonės pelno

uždirbimo procesas. Tačiau, kai kalbame apie pelno paskirstymą, turime

suvokti, kad uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o

patys savininkai. Dėl to „pelno gamybą“ ir jo paskirstymo procesus būtina

griežtai skirti vieną nuo kito. Apibendrintai tai pavaizduosiu 11 schemoje:

PELNO UŽDIRBIMAS SĄSKAITŲ

PRAĖJUSIO LAIKOTARPIO

KOREGAVIMAS IR SĄSKAITŲ

UŽDARYMAS

ĮMONĖS VEIKLOS IR JŲ PARENGIMAS

REZULTATŲ NAUJAM

ATASKAITINIAM

APSKAIČIAVIMAS LAIKOTARPIUI

Reikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba

ūkininkauti pelningai, – ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkai

turi spręsti ne apie uždirbto pelno paskirstymą, o svarstyti, kaip

kompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas)

– tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams, kaip turi

būti paskirstytas savininkų įnešto turto uždirbtas pelnas (patirtas

nuostolis).

Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiškia savininkų nuosavybės

padidėjimu. Šis uždirbtas pelnas gali būti panaudotas labai įvairiai.

Tačiau kiekvienu atveju tik savininkai visuotiniame akcininkų susirinkime

turi teisę nuspręsti, kaip turi būti panaudojamas per tam tikrą ataskaitinį

laikotarpį uždirbtas pelnas.

Be abejo, savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą

per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis tturtas

gali būti paliktas įmonėje ir panaudojamas jos veiklai plėtoti. Tačiau,

antra vertus, išlieka savininkų teisė uždirbtą pelną išsidalyti ir

ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jeigu šis pelnas dar

nepaskirstytas. Tuo tikslu balanse ir išskiriama speciali eilutė

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimą joje

rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas

(arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis).

Likusio nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio sumą lemia

įvairūs veiksniai, kuriuos pavaizduosiu 2 schemoje.

Taigi ataskaitinio laikotarpio skirstytiną pelną (padengtiną

nuostolį) gali didinti arba mažinti keletas veiksnių (2 schemoje jie

pažymėti rodyklėmis). Praėjusiais metais įįmonės uždirbtas pelnas, kurio

savininkai dar neišsidalijo ir paliko įmonėje neapibrėžę, kokiu konkrečiu

tikslu jį naudos, didina skirstytiną pelną, taip pat jį didina ir

pervedimai iš rezervų, sudaryti praėjusiais metais.

Tuo atveju, jeigu per ataskaitinį laikotarpį įmonė patirtų nuostolį,

jam padengti įmonės savininkai gali savanoriškai įnešti savo turto

neišleisdami naujų akcijų ir nedidindami akcinio kapitalo. Tai vadinamieji

akcininkų įnašai nuostoliams padengti, kurie, be abejo, sumažina patirtą

nuostolį. Tuo atveju, jeigu per praėjusius metus įmonė patirtų nuostolį ir

jo nepaskirstytu, šis praėjusiųjų metų nepaskirstytasis nuostolis didintu

einamojo laikotarpio padengtiną nuostolį arba mažintu skirstytiną pelną.

Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės: 59-

oji ir 69-oji. Pirmosios iš jų – 59-osios sąskaitų grupės – sąskaitose

atspindimi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtiną

nuostolį veiksniai. Šios sąskaitos priskiriamos V klasės sąskaitų grupei

teisingo sąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną

(kaip ir pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai

atspindimi tų sąskaitų kredituose. Jų negalima laikyti klasikinėmis „pajamų

uždirbimo“ sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant

ir parduodant prekes. Antrosios – 69-osios sąskaitų grupės – sąskaitose

vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai

prilyginamas to pelno „sunaudojimui“ ir atspindimas šios grupės sąskaitų

debetuose (kaip klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų

padidėjimas).

2. Atvejis „pelnas ir pelnas“

Šiame skyriuje išsamiai paaiškinsiu tik variantą „pelnas + pelnas“

t.y. kai įmonės sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje bbuvo

užregistruotas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas, bet dar nepaskirstytas

pelnas ir per ataskaitinį laikotarpį įmonė taip pat uždirbo pelno.

Sakykime, kad visuotiniam ataskaitiniam įmonės akcininkų

susirinkimui, įvykusiam 19X9 m. kovo 5d., buvo pateikti šitokie duomenys

apie praėjusių finansinių metų kai kurių (jau sukoreguotų) sąskaitų

likučius 19X8 m. gruodžio 31dienai:

Nr. 342 Nepaskirstytasis ankstesniųjų metų pelnas 4000

Lt.,

Nr. 333 Paskirstytini rezervai 1500 Lt.,

Visų V (pajamų) klasės sąskaitų (išskyrus 59-osios grupės)

likučių suma

26000 Lt.,

Patirtos sąnaudos 23000 Lt.

Iš pateiktų duomenų paaiškėja, kad per ataskaitinius metus įmonė

uždirbo 3000 Lt. grynojo pelno. Tačiau iš trečios schemos matome, jog

skirstytiną pelną 4000 Lt. didina dar ir nepaskirstytasis ankstesniųjų metų

pelnas (1 korespondencija) bei 1500 Lt. anksčiau sudaryti ir nepanaudoti

paskirstytini rezervai (2 korespondencija).

Taigi bendras paskirstytinas rezultatas (suma kurią turi teisę

skirstyti visuotinis akcininkų susirinkimas) sudaro 8500 Lt. : 5500 Lt.,

uždirbtų praėjusiais laikotarpiais, ir 3000 Lt. – ataskaitinio laikotarpio

pelno.

Visi įrašai, kuriais registruojamas pelno paskirstymas, atliekami po

visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo. Tačiau pažymime, kad visi

jie sąskaitose datuojami paskutiniąja ataskaitinio laikotarpio diena (mano

pavyzdyje – 19X8 12 31). Taip daroma paprasčiausiai dėl to, kad nebūtų

painiavos apskaitoje – praėjus keletai metų, kiekvienam šios informacijos

vartotojui būtų aišku, kad šiais įrašais užregistruotas 19X8 metams

pasibaigus susidaręs įmonės veiklos rezultatas.

Vienas baigiamųjų apskaitos ciklo elementų yra pajamų ir sąnaudų

sąskaitų uždarymas. Kaip žžinote, pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo esmė

yra ta, kad jose yra kaupiamos tik tam tikro ataskaitinio laikotarpio

pajamos bei sąnaudos, todėl nesvarbu, ar įmonė tik pradeda savo veiklą, ar

veikė daugelį metų, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžioje šių

sąskaitų likučiai turi būti lygūs nuliui. Šiam tikslui visos per

ataskaitinį laikotarpį sukauptos pajamos ir sąnaudos laikotarpio pabaigoje

iškeliamos iš atitinkamų sąskaitų ir jų likučiai prilyginami nuliui, kitaip

tariant, sąskaitos uždaromos. Priminsiu, kad pajamų ir sąnaudų sąskaitų

uždarymui naudojama speciali tranzitinė sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų

suvestinė. Į jos debetą kredituojant sukoreguotas sąnaudų sąskaitas

sukeliamos visos sąnaudos, o į kreditą – visos pajamos iš sukoreguotų

pajamų sąskaitų. Kartu su anksčiau minėtomis pajamų ir sąnaudų sąskaitomis

turi būti uždarytos ir pelno paskirstymo (59-osios ir 69-osios grupių)

sąskaitos, nes ateinantiems ataskaitiniams metams pasibaigus bus iš naujo

skirstomas pelnas arba padengiamas nuostolis. Uždarysime visas pajamų ir

sąnaudų sąskaitas mūsų nagrinėjamame pavyzdyje (5 schema).

5 schemos sąskaitų korespondencijų paaiškinimai:

1) Uždaromos pajamų sąskaitos: visos pajamų sąskaitos debetuojamos

kreditinio likučio suma (26000 Lt.) ir ta pačia suma kredituojama

sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.

2) Uždaromos sąnaudų sąskaitos: visos sąnaudų sąskaitos kredituojamos

debetinių likučių suma (23000 Lt.) ir ta pačia suma debetuojama

sąskaita Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.

3 Uždaromos visos pelno paskirstymo (nuostolio padengimo)

sąskaitos:

– pirmiausia kreditinių

likučių suma debetuojamos visos 59-osios grupės

pelno paskirstymo sąskaitos (Nr. 590 Praėjusių metų nepaskirstytasis

pelnas – 4000 Lt.; Nr. 592 Pervedimai iš rezervų – 1500 Lt.); visų

(šiuo atveju – dviejų ) pelno paskirstymo (nuostolio kompensavimo)

sąskaitų likučių suma (5500 Lt.) kredituojama sąskaita Nr. 390 Pajamų

ir sąnaudų suvestinė;

– atlikus anksčiau aprašytas korespondencijas ir uždarius 59-osios grupės

sąskaitas, analogišku būdu uždaromos visos 69-osios grupės sąskaitos.

3. Atvejis „pelnas ir nuostolis“

Ne kiekviena įmonė ir ne visada sugeba ūkininkauti pelningai, ttodėl

gali patirti nuostolį. Trumpai apžvelgsiu atvejį „pelnas + nuostolis“, t.y.

kai sąskaitose ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvo užregistruotas

ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas, o per

ataskaitinį laikotarpį įmonė patyrė nuostolį. Paaiškinsiu, kuo skiriasi

sąskaitose atliekami įrašai šiuo atveju nuo anksčiau išnagrinėtojo.

Ataskaitiniam įmonės akcininkų susirinkimui, įvykusiam 19X9 m. kovo 5

d., buvo pateikti šitokie duomenys apie kai kurių (jau sukoreguotų)

praėjusių finansinių metų sąskaitų likučius 19X8 m. gruodžio 31 dienai: Nr.

342 Nepaskirstytasis ankstesniųju metų pelnas – 4000 Lt., Nr. 333

Paskirstytini rezervai – 1500 Lt., visų VV (pajamų) klasės sąskaitų likučių

suma – 26000 Lt., visų VI (sąnaudų) klasės sąskaitų likučių suma – 32500

Lt. taigi per ataskaitinius metus įmonė patyrė 6500 Lt. nuostolį. Tarkime,

kad akcininkai, susidarius tokiai padėčiai įmonėje, nutarė neišsidalyti

dividendais ankstesniais metais uždirbto ir dar nepaskirstyto ppelno (4000

Lt.), bet nusprendė skirti jį nuostoliui padengti, taip pat jie nusprendė

įnešti 800 Lt. nuostoliui padengti bei išformuoti anksčiau sudarytą 1500

Lt. rezervą ir šia suma taip pat sumažinti patirtą nuostolį. Taigi bendras

padengtinas rezultatas – 6500 Lt. nuostolis – sumažintas iki 200 Lt.

nepadengto nuostolio, kuris bus perkeltas į ateinančius metus. Visus šiuos

akcininkų sprendimus apskaitininkai registruoja analogiškomis

korespondencijomis, kaip ir anksčiau nagrinėtu atveju – debetuojant turtą

ar įsipareigojimų sąskaitas bei kredituojant atitinkamas 59-osios grupės

pelno paskirstymo sąskaitas. Šiame pavyzdyje nuostolio kompensavimo

procedūroje nedalyvauja nė viena 69-osios grupės sąskaita, nes jokiu

akcininkų sprendimu nuostolis nedidinamas (6 schema).

Apibendrinimui priminsiu, kad užregistravus nuostolio padengimo

procedūras, kaip ir anksčiau nagrinėtu atveju, galiausiai pajamų ir sąnaudų

sąskaitos uždaromos.

išvados

1) pelną uždirba samdomi darbuotojai, naudodami įmonės savininkams

priklausantį turtą, o jo uždirbimui vadovauja įįmonės valdytojai

(menedžeriai). Tačiau pelną savo sprendimu skirsto tik įmonės

savininkai;

2) Nuosavybės kategorija „pelnas“ yra ne kas kita kaip apribojimas,

nusakantis, kokia turto suma disponuoja savininkai – ką jie gali

išsidalyti ar investuoti į įmonės veiklą;

3) Visos sąskaitos uždaromos tik visuotiniam ataskaitiniui

akcininkų susirinkimui pasibaigus, nes tik tada galutinai

paaiškėja nepaskirstyto pelno ar nepadengto nuostolio sumos ir

kiti svarbūs rodikliai: rezervų dydis, išmokėtini dividendai ir

t.t.;

4) Uždarant pajamų sąskaitas galima debetuoti kiekvieną iš jų

kredituojant sąskaitą Nr. 3390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė.

Tačiau šią pajamų sąskaitų uždarymo procedūrą galima atlikti ir

vienu įrašu bendrajame žurnale: bendra visų pajamų sąskaita

kredito likučių suma per šių sąskaitų debetus gali būti įrašyta

į sąskaitos Nr. 390 kredite;

5) Uždarant sąnaudų sąskaitas, galima kredituoti kiekvieną iš jų

debetuojant sąskaitą Nr. 390 Pajamų ir sąnaudų suvestinė. Tačiau

šią sąnaudų sąskaitų uždarymo procedūrą galima atlikti ir vienu

įrašu bendrajame žurnale: bendra visų sąnaudų sąskaitų debeto

likučių suma per šių sąskaitų kreditus gali būti įrašyta į

sąskaitos Nr. 390 debetą;

6) Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui turi būti uždarytos ne tik

visos pajamų ir sąnaudų, bet ir turto ir nuosavybės sąskaitos.

———————–

Laikas

Finansinių metų pradžia

Finansinių metų pabaiga

Visuotinis ataskaitinis akcininkų susirinkimas

1 schema. Pelno uždirbimo, jo apskaičiavimo ir paskirstymo ciklas įmonėje

PELNO PASKIRSTYMAS AR NUOSTOLIO PADENGIMAS

D 59 Pelno paskirstymo sąskaitos K

2 schema. Nepaskirstytą pelną (nuostolį) lemiantys veiksniai

342 Nepaskirstytasis

ankstesniųjų metų

D pelnas K

591 Praėjusių metų

D nepaskirstytasis pelnas K

Ataskaitinį laikotarpį uždirbtas grynasis pelnas (patirtas nuostolis)

Praėjusiais metais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (nekompensuotas

nuostolis)

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti, pervedimai iš rezervų

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

Ankstesnių laikotarpių nuostolio padengimas, pelno pervedimai į rezervus,

pelno skyrimas dividendams

Nepaskirstytas pelnas (nuostolis), likęs po visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimo

Į balansą

592 Pervedimai iš

D rezervų K

333 Paskirstytini

D rezervai K

1) 4000

1) 44000

Lik. 19X8 12 31 – 4000

2) 1500

Lik. 19X8 12 31 – 1500

3 schema. Skirstytiną pelną didinančių veiksnių registravimas sąskaitose

390 Pajamų ir

D sąnaudų suvestinė K

Lik. 23000

V klasės (pajamų)

D sąskaitos K

Lik. 0

2) 23000

1) 26000

Lik. 0

Lik. 26000

VI klasės (sąnaudų)

D sąskaitos K

1) 26000

69 Pelno paskirstymo

D sąskaitos K

4) 8500

Lik. 0

Lik. 8500

4) 8500

3) 5500

Lik. 0

Lik. 5500

59 Pelno paskirstymo

D sąskaitos K

3) 5500

5 schema. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas

Lik. 19X8 12 31 – 1500

2) 1500

Lik. 19X8 12 31 – 4000

1) 4000

333 Paskirstytini

D rezervai K

592 Pervedimai iš

D rezervų K

342 Nepaskirstytasis

ankstesniųjų metų

D pelnas K

591 Praėjusių metų

D nepaskirstytasis pelnas K

D 59 Pelno paskirstymo sąskaitos K

Lik. 0

3) 800

594 Akcininkų įnašai

D nuostoliams padengti K

3) 800

243 Įvairios gautinos

D sumos K

Lik. 800

4) 200

593 Nepaskirstytasis

D nuostolis K

Lik. 19X8 12 31 – 200

4) 200

341 Nepaskirstytasis

ataskaitinių metų

D nuostolis K

6 schema. Nuostolio padengimo registravimas sąskaitose