VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMAS

TURINYS

ĮVADAS 6

VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI 8

I. Reglamentavimas 8

II. Pagrindinės sąvokos 9

III.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams 10

IV.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams 12

V. Valiutinių sąskaitų likučių perkainojimai 15

VI. Sandorių užsienio valiuta pirminis pripažinimas 16

VII. Valiutos kursų skirtumas 16

VIII. Užsienio valiutų ir lito santykiai 17

VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO FINANSINĖ APSKAITA 18

I. UAB „Muzika“ finansinės veiklos registravimas 18

II. UAB „Erdvė“ finansinės veiklos registravimas 19

III. UAB „Popierius“ finansinės veiklos registravimas 20

IV. AB „ Spinduliai“ finansinė apskaita registravimas 22

IŠVADA 24

LITERATŪRA 26ĮVADAS

TEMA: valiutų kursų pasikeitimas.

TIKSLAI: išanalizuoti valiutų kurso pasikeitimą.

UŽDAVINIAI: ♦ išnagrinėti valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams;

♦ išnagrinėti valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams;

♦ iišnagrinėti valiutinių sąskaitų likučių perkainojimus;

♦ išnagrinėti sandorių užsienio valiuta pirminį pripažinimą;

♦ išnagrinėti valiutos kursų skirtumą;

♦ išnagrinėti UAB „Muzika“ finansinės veiklos registravimą;

♦ išnagrinėti UAB „Erdvė“ finansinės veiklos registravimą;

♦ išnagrinėti UAB „Popierius“ finansinės veiklos registravimą;

♦ išnagrinėti AB „ Spinduliai“ finansinė apskaita registravimą.

Sakoma, pinigai nekvepia. Tai viena priežasčių, dėl ko juos reikia saugoti ypač akylai, jie visiems reikalingi vienodai, be to, skrtingai nuo kokių nors pramonės įrengimų ar specifinių atsargų, visuomet „ parengti vartoti“. Universaliausias iir likvidžiausias – piniginis – turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei, nors jo lyginamoji dalis paprastai nelabai didelė: norint racionaliai ūkininkaui, pinigai nuolat turi būti apyvartoje, t.y. nuolat „daryti kitus pinigus“.

Lietuvoje daugelis įmonių disponuoja ne tik vietine valiuta – litais, bet iir vienokia ar kitokia užsienio valiuta.

Įmonėms, susijusioms komerciniais ryšiais su užsienio partneriais, dažnai tenka pirkti užsienio valiuta, kuriomis pagal sutartis su šiais partneriais jos turi atsiskaityti. Vliutų konversija, kaip ir prekių pirkimų bei pardavimų už valiutą atvejis, perskaičiuojama iš užsienio valiutų į litus vadovaujantis Lietuvos banko skelbiamais oficialiais valiutų kursais.

Valiutinėms operacijoms priskiriami sandoriai, kai įmonė:

♦ perka arba parduoda prekes, paslaugas ir kitą turtą, už kurį sumoka arba įsipareigoja sumokėti užsienio valiuta;

♦ ima arba suteikia paskolas, kurios turės būti gautos arba grąžintos užsienio valiuta;

♦ kitu būdu įsigyja arba perleidžia turtą, prisiima finansinius įsipareigojimus arba vykdo šiuos įsipareigojimus užsienio valiuta.

Visos valiutinės operacijos apskaitoje turi būti registruojamos nacionaline valiuta, litais, pagal operacijos atlikimo dieną buvusį oficialų Lietuvos banko (LB) skelbiamą lito iir užsienio valiutos santykį, išskyrus:

♦ komandiruotės išlaidas, kurios registruojamos avanso išdavimo dienos kursu arba išvykimo į komandiruotę dienos kursu, jeigu avansas neišduodamas;

♦ kaupiamąsias pajamas ir sąnaudas, kurios registruojamos paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos kursu.VALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI

I. Reglamentavimas

Pagal LR Finansų ministerijos 1996m.gegužės 6d. Nr.11N „Dėl valiutinių operacijų apskaitos“ raštu reglamentuojamas įmonių, įstaigų ir organizacijų valiutinių operacijų registravimas finansinėje apskaitoje.

Valiutinėms operacijoms priskiriami tokie sandoriai, kai įmonė, įstaiga arba organizacija:

a) perka arba parduoda prekes, paslaugas ir kitą turtą, už kurį sumoka aarba įsipareigoja sumokėti užsienio valiuta;

b) ima arba suteikia paskolas, kurios turės būti grąžintos arba gautos užsienio valiuta;

c) kitu būdu įsigyja arba perleidžia turtą, prisiima finansiniusįsipareigojimus arba vykdo šiuos prisiimtus įsipareigojimus užsienio valiuta.

Valiutinė operacija registruojama apskaitoje nacionaline valiuta, litais, pagal operacijos atlikiom dieną buvusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį, išskyrus kaupiamąsias pajamas ir sąnaudas, kurios registruojamos pagal paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną buvusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį.

Sudarydamos finansinę atskaitomybę, įmonės, įstaigos ir organizacijos valiutinius straipsnius balanse turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko skelbiamą lito ir užsienio valiutos santykį. Valiutiniais straipsniais laikoma įmonės turima valiuta, taip pat visos valiuta gautinos bei valiuta mokėtinos sumos.

Pasikeitimai valiutiniuose straipsniuose, susidarę dėl Lietvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo ir atliekant valiutines operacijas arba perkainojant anksčiau įregistruotus valiutinius straipsnius, pripažįsatmi to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu jie atsirado, finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.

Pagrindiniai finansinės veiklos pajamų ir sąnaudų susidarymo, kai pasikeičia Lietuvos banko skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis, atvejai:

1. atsiskaitomybės sudarymo dieną įvertinant valiutinius straipsnius pagal tą dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį;

2. skolon perkant ar parduodant trumpalaikį ir ilgalaikį turtą už valiutą, kai per atsiskaitymo llaikotarpį pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

3. už valiutą pekamą ar parduodamą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą mokant avansu arba suformuojant akredityvą, kai per laikotarpį nuo pinigų sumokėjimo iki pirkimo ar pardavimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

4. grąžinant nepanaudotą akredityvo sumą į valiutinę, sąskaitą, kai per laikotarpį nuo akredityvo susiformavimo iki jo susigrąžinimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

5. perkant ar parduodant užsienio valiutą, kai per laikotarpį nuo paskutinio valiutos perkainojimo iki pirkimo ar pardavimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis‘

6. grąžinanat arba susigražinant valiutinę paskolą, kai per laikotarpį nuo paskolos gavimo (išdavimo) arba paskutinio perkainojimo iki jos grąžinimo (susigrąžinimo) dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis;

7. užsienio kilmės kapitalo investicijoms formuojant (didinant) įmonės įstatinį kapitalą, kai per laikotarpį nuo steigimo dokumentų pasirašymo iki įnašo gavimo dienos pasikeičia lito ir užsienio valiutos santykis.II. Pagrindinės sąvokos

Finansinės atskaitomybės valiuta – valiuta, naudojama sudarant įmonės finansinę atskaitomybę.

Grynosios investicijos į veiklą užsienyje – užsienio įmonės nuosavo kapitalo dalis, tenkanti finansinę atskaitomybę teikiančiai įmonei.

Konversija – pakitimas.

Neigiam valiutų kurso apsikeitimo įtaka – tai finansinės veiklos sąnaudos (Nr. 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka).

Sandoris užsienio valiuta – sandoris, kurį sudarant mokėtinos ar gautinos sumos išreiškiamos ne finansinės atkaitomybės valiuta.

Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka – tai finansinės veiklos pajamos (Nr. 5536 teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka).

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

Užsienio įmonė – užsienyje esanti dukterinė, asocijuota ar bendra įmonė ar kitas padalinys, susijęs su atskaitomybę teikiančia įmonę.

Užsienio valiuta – kita nei įmonės finansinės atsakitomybės valiuta.

Valiutinės operacijos – tai ūkinės operacijos, kurių įvykimas ar įvykdymas susijęs su užsienio valiuta.

Valiutiniai straipsniai – pinigai bei kitas finansinis turtas užsienio valiuta ir finansiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma užsienio valiutos suma.

Valiutos kursas – oficialus lito kursas bei Lietuvos banko skelbiamas lito ir užsienio valiutos santykis.III.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams

Valiutų kursų pasiekeitimo įtaka pardavimams ir jų apskaitos ypatumai aktualūs toms įmonėms, kurios prekiauja su kitų šalių įmonėmis, atsiskeitančiomis ne litais. Visiškai tvirtos valiutos nėra ir negali būti, visų valiutų kursai gali svyruoti.

Trys galimi valiutų kusro pasikeitimo atvėjai, kaip tai atpindima buhalterinės apskaitos sąskaitos:

I atvejis. Valiutų kursas nekinta. Šis atvėjas tikėtinas tada, kai pirkėjas atsiskaito su pardavėju per palyginti trumpą laikotarpį arba kai atsiskaitoma valiuta, kurios kursas lito atžvilgiu apskritai nekinta.

Kai per atsiskaitymo laikotarpį valiutos kursas atsiskaitomosios valiutos (lito) atžvilgiu nepakinta, atliekami įprastiniai

prekių pardavimo skolon įrašai. Tarkime, lito ir dolerio santykis yra stabilus ir lygus 2,6615:1. Jeigu įmonė pardavė prekių už 5000$ (5000 USD x 2,6615═13307,50 Lt) ir prekės parduodamos skolon, pardavėjo apskaitininkas turi atlikti tokį skolos įrašą, atpindintį pardavimų pajamų ir pirkėjų skolos padidėjimą:

D 2411 Pirkėjai 13307,50 Lt

K 500 Pardavimai 13307,50Lt

Pirkėjui sumokėjus už anksčiau pirktas prekes, atliekama tokia sąskaitų korespondencija:

D 271 Sąskaitos bankuose ( JAV doleris) 13307,50Lt

K 2411 Pirkėjai 13307,50Lt

Šiuo įrašu atspindimas pirkėjų skolos įmonei sumažėjimas ir pinigų sąskaitoje ppadidėjimas. Nepanaudota nė viena papildoma sąskaita valiutų kusro įtakai apskaityti, nes jokios įtakos ir nebuvo – lito ir dolerio santykis per atsiskaitymo laikotarpį nepakitęs.

II atvejis. Valiutų kursas pasikeičia teigiama pardavėjui linkme. Prekių pardavimo dieną lito kursas Vokietijos markės (DEM) atžvilgiu buvo 2,5:1, o atsiskaitymo už prekes dieną jis pakilo iki 3:1, t.y. DEM pabrango. Tarkime, įmonė pardavė prekių už 5000 DEM arba už 12500 Lt (5000 DEM x 2,5). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkasatliks tokius įraus:

D 2411 Pirkėjai 12500 Lt

K 500 Pardavimai 12500 Lt

Pirkėjui atsiskaičius už skolon pirktas prekes, kai lito ir DEM kursas pakinta (3:1), įmonė gaus jau nebe 12500 Lt, bet 15000 Lt (5000 DEM x 3). Akivaizdu, kad šiuo atveju realiai padidėja kitais išreikštos pardavimo ppajamos.

Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams apskaitoma sąskaitoje Nr. 536 Teigiama valiutų kursoų paiekitimo įtaka. Ši sąskaita priskirta prie finansinės veiklos pajamų sąskaitų grupės, todėl joje apskaitomo objekto padidėjimas fiksuojamas kredite, o sumažėjimas – debete.

Taigi sąskaitų korespondencijai, esant teigiamai valiutų kurso pasikeitimo įtakai pardavimams yra:

D 271 Sąskaitos bankuose (DEM) 15000 Lt

K 2411 Pirkėjai 12500 Lt

K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 2500 Lt

Šiuo įrašu fiksuojamas įmonės piniginio turto (litais išreikštų Vokietijos markių) padidėjimas visa gauta suma (15000 Lt), debetuojama turto sąskaita Nr. 271 Sąskaita bankuose (DEM). Taip pat mažinanamas ir pirkėjų įsiskolinimas įmonei už anksčiau pirktas skolon prekes – užfiksuota prekių pardavimo skolon metu suma kredituojama turto sąskaita Nr. 2411 Pirkėjai. Teigiamą valiutų kurso pasikeitimo įtaka pardavimams apskaitininkai pavaizduoja kkredituodami sąskaitą Nr. 536Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka suma, kuri lygi pardavimo momentu užfiksuotos pirkėjo skolos ir realiai gauto pinigų kiekio skirtumai.

Aprašytą valiutų kursų kitimo atvejis pavaizduotas 1 preide.

Korespondencijų paaiškinimas:

1. Registruojamas prekių už valiutą ( Vokietijos markes) pardavimas – pajamų uždirbimas ir pirkėjų skolos padidėjimas.

2. Registruojamas pirkėjų skolos apmokėjimas litais išreikštomis Vokietijos markėmis: dėl to sum.ažėjęs pirkėjų įsiskolonimas ( sąskaitos Nr. 2411 kredite), DEM įplaukos (sąskaitos Nr. 271 debete) ir valiutų pasikeitimo teigiama įtaka (sąskaitos Nr. 536 kredite).

III atvejis. Valiutų kursas ppasikeičia neigiama pardavėjui linkme. Sakykime, kad prekių pardavimo dieną lito ir DEM kursas buvo 2,5:1, o atsiskaitymo už pirktas prekes dieną jis nukrito iki 2:1, t.y. DEM atpigo. Tarkime, kad įmonė pardavė prekių už 5000 DEM, arba 12500 Lt (5000 DEM x 2,5). Tuomet pardavimo dieną apskaitininkas atliks tokius įrašus:

D 2411 Pirkėjai 12500 Lt

K 500 Pardavimai 12500 Lt

Tačiau pirkėjui atsiskaitant už skolon pirktas prekes, įmonė gaus ne 12500 Lt, bet 10000 Lt (5000 DEM x 2). Taigi pardavimo pajamos, skaičiuojant jas litais, per atsiskaitymo laikotarpį sumažėjo. Neigiamai valiutų kursų pasikeitimo įtakai apskaityti naudojama sąskaita Nr. 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka. Joje apskaitomo objekto padidėjimas registruojamas debete, sumažėjimas – kredite. Todėl sąskaitų korespondencija, gavus pinigus už prekes ir esant neigiamai valiutų kurso pasikeitimo įtakai dėl pardavimų už valiutą, bus tokia:

D 271 Sąskaitos bankuose (DEM) 10000 Lt

D 636 Neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 2500 Lt

K 2411 Pirkėjai 12500 Lt

Šiuo įrašu yra registruojamas pirkėjų skolos įmonei sumažėjimas visa gauta pinigų suma ir pinigų padidėjimas bei fiksuojama neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka.

Aprašytą valiutų kursų kitimo atvejis pavaizduotas 2 preide.

Korespondencijų paaiškinimas:

1. Registruojamas prekių už valiutą (Vokietijos markes) pardavimas – pajamų uždirbimas ir pirkėjų skolos padidėjimas.

2. Registruojamas pirkėjų skolos apmokėjimas litais išreikštomis Vokietijos markėmis, dėl tto sumažėjęs pirkėjų įsiskolinimas (sąskaitos Nr. 240 kredite). DEM įplaukos (sąskaitos Nr. 2712 debete) ir valiutų kurso pasikeitimas neigiama įtaka (sąskaitos Nr. 636 debete).

Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka parduodant prekes laikoma finansinės veiklos pajamomis, o neigiama – finansinės veiklos sąnaudomis.IV.Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams

Visos įmonės, nesvarbu, kokia valiuta jos atsiskaito su savo kontrahentais, apskaitą privalo vesti viena valiuta. Nagrinėdami valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams, aptarsime visus tris galimus valiutų kurso pasikeitimo atvejus: valiutų kursas nekinta, kinta teigiama arba neigiama pirkėjui linkme.

I atvejis. Valiutų kursas nekinta. Toks atvejis labiausiai tikėtinas tuomet, kai pirkėjas atsiskaito su pardavėju per palyginti trumpą laikotarpį arba valstybei dirbtinai palaikant stabilų tam tikros valiutos kursą. Kai prekių pirkimo ir atsiskaitymo už jas momentais valiutos, kuri nurodyta pardavimo – pirkimo sutartyje kaip atsiskaitymo ekvivalentas, kursas atsiskaitomosios valiutos (lito) atžvilgiu yra toks pat, atliekami įprastiniai prekių pirkimo skolon buhalteriniai įrašai:

D 2411 Pirkėjai

K 500 Pardavimai

II atvejis. Valiutų kursas pasikeitė teigiama pirkėjui linkme. Sakykime, kad prekių pirkimo dieną lito kursas Vokietijos markės (DEM) atžvilgiu buvo 2,5:1, o atsiskaitymo su pirktas prekes dieną jis nukrito iki 2:1, t.y. DEM atpigo. Tarkime, įmonė pirko prekių už 5000 DEM, arba už 12500 Lt (5000 DEM x 2,5). Tuomet prekių pirkimo skolon dieną aapskaitininkas atliks šiuos įrašus:

D 6002 Pirkimai 12500 Lt

K 443 Skolos tiekėjams ir rangovams 12500 Lt

Šiuo atveju įmonė perka iš tiekėjo preke skolon, iš karto neatsiskaitydama už jas. Taigi pirmiausia padidėja įmonės pirkimų išlaidos. Kartu padidėja ir įmonės skola prekių tiekėjui, nes už pirktas prekes jam iškart nesumokama.

Pirkėjui atsiskaitant (ne litais, bet DEM) už skolon pirktas prekes ir esant pasikeitusiam lito ir DEM santykiui (2:1), jis lyg ir perveda jau nebe 12500 Lt, bet 10000 Lt (5000 DEM x 2). Šiuom atveju realiai sumažėja litais išreikštas pirkimų išlaidos.

Valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimams teigiama, taigi sąskaitų korespondencija bus tokia:

D 443 Skolos tiekėjams ir rangovams 12500 Lt

K 536 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka 2500 Lt

K 271 Sąskaitos bankuose (DEM) 10000 Lt

Debetuojant sąskaitą Nr. 443 Skolos tiekėjams ir rangovams, pirmiausia šiuo įrašu registruojamas įmonės įsiskolinimo tiekėjams už skolon pirktas prekes sumažėjimas visa susidariusios skolos suma (12500 Lt). Kitu įrašu, kredituojant turto sąskaitą Nr. 271 Sąskaita bankuose (DEM), registruojamas pinigų (10000 Lt) sumokėjimas tiekėjams už tas pačias prekes. Šiais įrašais nurašoma visa įmonės skola tiekėjams (12500 Lt), bet pinigų išmokama mažiau (10000 Lt). Susidaro skirtumas (12500 Lt – 10000 Lt ═2500 Lt), kuris reiškia, pirkėjo gautą naudą valiutų kursui pasikeitus

jam palankia linkme – teigiamą valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimams. Valiutų kursų pasikeitimo įtakai apskaityti naudojama sąskaita Nr. 536 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka. Ši sąskaita priklauso pajamų sąskaitų grupei, todėl joje apskaitomo objekto padidėjimas fiksuojamas kredite, o sumažėjimas – debete. Šiame pavyzdyje apskaitininkas teigiamą valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams įvetina kredituodamas sąskaitą Nr. 536 Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka suma, lygia skirtumui (2500 Lt) tarp pirkimo momento užfiksuoto pirkėjo skolos tiekėjams (12500 Lt) ir realia sumokėtos litais išreikštų pinigų ssumos (10000 Lt).

Teigiama pirkėjui valiutų kurso kitimo atvejis pavaizduotas 3 priede.

Korespondencijų paaiškinimas:

1. Registruojamas prekių už valiutą (DEM) pirkimas skolon ir skolos tiekėjams padidėjimas.

2. Registruojamas skolos tiekėjams dengimas litais išreikštomis Vokietijos markėmis: dėl to sumažėjęs įsiskolinimas tiekėjmams už skolon pirktas prekes, DEM išlaidos bei teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimų apimčiai.

III atvejis. Valiutų kursas pasikeitė neigiama pirkėjui linkme. Sakykime, kad prekių pirki.mo dieną lito ir Vokietijos markės (DEM) santykis 2,5:1, o atsiskaitymo už pirktas skolon prekes dieną jis pakilo iki 3:1, tt.y. DEM pabrango. Tarkime, kad įmonė pardavė prekių už 5000 Dem arba už 12500 Lt (5000 DEM x 2,5). Prekių pirkimo skolon dieną apskaitininkas atliks tokius įrašus:

D 6002 Pirkimai 12500 Lt

K 443 Skolos tiekėjams ir rangovams 12500 Lt

Pirkėjui atsiskaitant uuž skolon pirktas prekes, įkainota DEM, ir esant pasikeitusiam lito ir DEM santykiui (3:1), jis apskaitoje parodys perverstą pardavėjui ne 12500 Lt, bet 15000 Lt (5000 DEM x 3). Šiuo atveju pirkimų išlaidos, apskaitomos litais, padidėjo.

Sąskaitų korespondencija, atspindinti neigiamą valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimams, pirkėjui atsiskaitant su pardavėju, yra tokia:

D 443 Skolos tiekėjams ir rangovams 12500 Lt

D 636 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 2500 Lt

K 271 Sąskaitos bankuose (DEM) 15000 Lt

Šia korespondencija registruojamas įmonės įsiskolinimo tiekėjams už skolon pirktas prekes sumažėjimas, taip pat pinigų sumažėjimas, bei fiksuojama neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimams.Taigi ši sąskaita debetuojama, nes už pirktas skolon prekes teko sumokėti 2500 Lt (10000 Lt – 12500 Lt) daugiau, negu apskaitininkas užfiksavo prekių pirkimo ddieną.

Valiutų kurso kitimo atvejis pavaizduotas 4 priede.

Korespondencijų paaiškinimas:

1. Registruojamas prekių už valiutą (DEM) pirkimas skolos ir skolos tiekėjams padidėjimas.

2. Registruojamas skolos teikėjams dengimas litais išreikštomis Vokietijos markėmis: dėl to sumažėjęs įsiskolinimas tiekėjams už skolon pirktas prekes, DEM išlaidos bei neigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka pirkimų apimčiai.

Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka parkant perparduotas prekes laikoma finansinės veiklos pajamomis, o neigiama – finansinės veiklos sąnaudomis.V. Valiutinių sąskaitų likučių perkainojimai

Užsienio valiuta apskaitoma specialiai kiekvienai valiutai skirtose pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitų grupių Nr. 271 Sąskaitos bankose aarba Nr. 272 Kasa sąskaitose. Pavyzdžiui, sąskaitoje Nr.2714 apskaitomi įmonės banke laikomi Šveicarijos frankai (CHF). Ši, kaip ir kiekviena kita valiuta, turi būti rodoma įmonės atskaitomybės litais. Kitaip būtų visiškai neįmanoma susivokti, kiek piniginio turto tam tikrą dieną įmonė turi iš viso. Niekas papildomai neskaičiavęs negalėtų įvertinti įmonės piniginio turto, jeigu būtų pasakyta, kad ji turi 10 000 litų, 3500 Šveicarijos frankų, 4000 JAV dolerių, 100 000 Rusijos rublių ir t.t. Todėl visos valiutinėse sąskaitose ir kasoje laikomos užsienio valiutos perskaičiuojamos į litus pagal Lietuvos banko kasdien skelbiamus oficialius (bankinius) valiutų kursus. Dėl tokio perskaičiavimo tam tikros valiutos įmonėje nei padaugėja, nei sumažėja, ji tik „perkainojama“, išreiškiant jos vertę viena apskaitoje naudojama valiuta – litais, kuriais vedama visa Lietuvoje veikiančių įmonių buhalterinė apskaita.

Taip valiuta gali būti perkainojama kasdien, jeigu šito nori įmonės vadovai ar apskaitininkai. Tačiau, laikantis optimalumo principo, valiutinių sąskaitų likučiai perkainojami rečiau, bet būtinai pasibaigus kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui, nes tada reikia tiksliai nustatyti, kokiu turtu disponuoja įmonė. Paprastai valiutų likučių konversija atliekama kiekvieno mėnesio pabaigoje.

Kylant valiutų kursui (lito ir užsienio valiuots santykiui), įmonėje didėja litais išreikštos užsienio valiutos suma vien dėl to, kad įmonė laikė šią valiutą sąskaitoje banke ar kasoje. Pavyzdžiui, 3500 CHF buvo užfiksuoti sąskaitoje Nr.2714 kkusu 2,5 lito už CHF, o darant konversiją kursas pakilo iki 2,7 lito už CHF. Dėl įmonė uždirba pelno, kuris turi būti užregistruotas sąskaitoje Nr.5361 Teigiama valiutos likučių perkainojimo įtaka, o vėliau turės būti parodytas pelno ( nustolio) ataskaitos finansinės veiklos pajamų sudėtis. Šių pajamų suma: 3500 CHF x 2,7 – 3500 CHF x 2,5 =9450 Lt – 8750 Lt =700 Lt. Toks sąskaitos Nr. 2714 Sąskaitos bankuose (CHF) likučio perskaičiavimas pateikiama 5 priede.

Toliau parodyta, kaip registruojama valiutinių sąskaitų likučių konversija valiutų kursai krintant. Pavyzdžiui, 3500 CHF buvo užfiksuota sąskaitoje Nr. 2714 kursu 2,5 lito už CHF, o kai buvo atliekama konversija, jis nukrito iki 2,3 lito už CHF. Dėl to įmonė patyrė nuostolį, kuris registruojamas sąskaitoje Nr. 6361 Neigiama valiutos likučių perkainojimo įtaka, o vėliau turės atspindėti pelno (nuostolio) ataskaitos finansinės veiklos sąnaudų sudėtyje. Šio nuostolio suma: 3500 CHF x 2,5 – 3500 CHF x 2,3 = 8750 Lt – 8050 Lt = 700 Lt. Toks sąskaitos Nr. 2714 Sąskaitos bankuose (CHF) likučio perskaičiavimo turi atspindėti pateikiama 6 priede.

Norint stebėti, kokią įtaka įmonės veiklos rezultatams daro įvairių valiutų laikymas sąskaitoje banke arba kasoje, kiekvienos valiutos konversijos rezultatus tikslinga parodyti atskirose sąskaitose Nr. 5361 Teigiama likučių perkainojimo įtaka ir Nr.6361 NNeigiama likučių perkainojimo įtaka.

Tam tikro ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos rezultatas nepriklauso nuo to, kaip dažnai vykdoma valiutos likučių konversija – kasdien ar tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nes kasdieninių teigiamų ir neigiamų kursų svyravimų įtakų likučiams algebrinė suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikš bendrą to laikotarpio kursų svyravimą. Pavyzdžiui, kad 1-ąją dieną lito ir CHF santykis buvo 2,3, antrąją – 2,4, trečiąją – 2,6. Jeigu vieno Šveicarijos franko konversiją darysime kasdien, tai antrąją dieną litais išreikštos Šveicarjos franko vertė palyginus su pirmąją diena bus 0,1 Lt didesnė nei pirmąją, o trečiąją dieną – 0,2 Lt didesnė nei antrąją. Tačiau jeigu konversjos antrąją dieną neatliktume, bet vieno Šveicarijos franko likutį perskaičiuotume trečiąją dieną, tai litais išreikštoje Šveicarijos frankų sąskaitoje gautoji 2,6 Lt suma būtų 0,3 Lt didesnė už užfiksuotąją iki šiol ( 2,3 .Lt), nes antrąją dieną ši suma nebuvo padidinta iki realaus tą buvusio kurso.VI. Sandorių užsienio valiuta pirminis pripažinimas

Sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą. Išimtiniais atvejais, kai valiutos kursų svyravimai nereikšmingi ir kiekvieną sandorį atskirai įvertinti sandorio dienos valiutos kursu netikslinga, gali būti taikomas vidutinis savaitės ar mėnesio valiutos kursas. Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos finansinės atskaitomybės valiuta, taikant

išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį valiutos kursą. Schema pateikta 7 priede.VII. Valiutos kursų skirtumas

Skirtumai, kurie susidaro apmokėjus valiutiniuose straipsniuose užregistruotas sumas kitu valiutos kursu nei pirminio pripažinimo metu arba paskutinės finansinės atskaitomybės datą (jeigu valiutiniai straipsniai buvo pripažinti ankstesniais finansiniais metais), turi būti pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pajamomis arba sąnaudomis, išskyrus skirtumus, susijusius su grynosiomis investicijomis į užsienio įmonę.

Jei valiutinės skolos apmokamos kitą, nei pirminio pripažinimo ataskaitinį laikotarpį valiutų kursų skirtumas skaičiuojamas nuo paskutinės finansinės atskaitomybės datos. Jei sudaromos tarpinės ffinansinės atskaitomybės, valiutiniai straipsniai perskaičiuojami tarpiniais laikotarpiais (pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį), o valiutos kurso pasikeitimo įtaka turi būti nustatoma nuo valiutinio straipsnio paskutinio perskaičiavimo datos.

Valiutos kurso skirtumai, kurie susidaro perskaičiavus valiutinius straipsnius, kurie iš esmės yra grynosios investicijos į užsienio įmonę dalis, turi būti registruojami konsoliduoto balanso nuosavo kapitalo dalyje ir pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis tik tada, kai ta investicija perleidžiama. Tokių valiutos kursų skirtumų gali atsirasti, jei patronuojančios įmonės balanso valiutiniuose straipsniuose yra gautinų iš užsienio įmonės ar mokėtinų jjai sumų, kurių artimiausiu metu nei gauti, nei mokėti neplanuojama.VIII. Užsienio valiutų ir lito santykiai

Australijos doleriai ( AUD) – 2,0232 Lt

1000 Baltarusijos rublių (BYR) – 1,2209 Lt

JAV doleriai (USD)- 2,6615 Lt

Vokietijos markė (DEM) – 2,5000 Lt

10 Rusijos rublių (RUB) – 00,9286 Lt

10 Švedijos kronų (SEK) – 3,7970 Lt

Šveicarijos frankai (CHF) – 2,5000 Lt

Euras (EUR) – 3,4528 Lt

Japonijos jena (JPY) – 1,4200 LtVALIUTŲ KURSŲ PASIKEITIMO FINANSINĖ APSKAITA

I. UAB „Muzika“ finansinės veiklos registravimas

Šveicarijos įmonė sumokėjo 3000 CHF dydžio avansą. UAB „MUZIKA“ muzikos instrumentus pardavė tą patį ataskaitinį laikotarpį, oficialiam užsienio valiutos ir lito santykiui per laikotarpį padidėjus nuo 2,3 iki 2,4.

1. Registruojamas avanso gavimas:

D (2714) Sąskaitos bankuose (Šveicarijos frankai – CHF) 6900 Lt

K (46) Avansu gautos sumos 6900 Lt

20X1 m. vasario 7 d. registruojamas 3000 CHF avanso už parduotinus muzikos instrumentus gavimas, išreikštas avanso gavimo dienos oficialiu lito ir Šveicarijos franko santykiu (3000CHF x 2,3 ═6900 Lt).

2. Registruojamas muzikos instrumentų prekių pardavimas:

D (46) Avansu gautos sumos 69000 Lt

D (636) Neigiama valiutos kursų ppasikeitimo įtaka 300 Lt

K (500) Pardavimai 7200 Lt

20X1 m. Vasario 22 d. registruojamas muzikos instrumentų pardavimas. Pardavimo dienos oficialus Šveicarijos franko ir lito santykis nuo 2,3 padidėjo iki 2,4, todėl finansinės veiklos sąnaudų sąskaitoje registruojama neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka avansu gautoms sumoms (3000 CHF x 2,3 – (3000CHF x 2,4)═ -300 Lt), kadangi, skaičiuojant litais, pardavimo dieną „MUZIKA“ patyrė 300 Lt daugiau sąnaudų nei tuo atveju, jeigu ji būtų pardavusi prekes sumokėjimo už jas dieną. Sąskaitų korespondencijų sąryšio sshema pateikiama 8 priede.II. UAB „Erdvė“ finansinės veiklos registravimas

UAB „ERDVĖ“ už garso aparatūra sumokėjo avansu, ir prekės buvo nupirktos tą patį ataskaitinį laikotarpį, oficialiam užsienio valiutos ir lito santykiui per laikotarpį nuo avanso sumokėjimo iki pirkimo momento padidėjus 0,1 punkto.

1. Registruojamas avanso sumokėjimas:

D (220) Išankstiniai apmokėjimai 3600 Lt

K (2714) Sąskaitos bankuose (Šveicarijos frankai – CHF) 3600 Lt

20X2 m. balandžio 6 d. registruojamas 1500 CHF avanso sumokėjimas, išreikštas litais (1500 CHF x 2,4 ═ 3600 Lt).

2. Registruojamas prekių pirkimas:

D (204) Pirktos prekės, skirtos perparduoti 3750 Lt

K ( 220) Išankstiniai apmokėjimai 3600 Lt

K (536) Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka 150 Lt

20X2 m. balandžio 17 d. registruojamas garso aparatūros pirkimas. Kadangi per laikotarpį nuo avanso sumokėjimo iki prekių pirkimo oficialus Šveicarijos franko ir lito santykis pakilo iki 2,5, finansinės veiklos pajamų sąskaitoje registruojama teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka išankstiniams apmokėjimams (1500 CHF x 2,5 – (1500 CHF x2,4 ) ═ 150 Lt), nes, skaičiuojant litais, pirkimo dieną įmonė „ERDVĖ“ gavo prekių už didesnę sumą, nei įmonė iš anksto sumokėjusi. Tai jos finansinės veiklos rezultatas, atspindimas sąskaitoje Nr. 536 Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka. Sąskaitų korespondencijų sąryšio shema pateikiama 9 priede.III. UAB „Popierius“ finansinės veiklos registravimas

2000 m. vasario 14 d. UAB „POPIERIUS“ pirko prekių skolon už 1000 Danijos kronų (DKK) ir gavo 1000 Vokietijos markių (DEM) dydžio trumpalaikę paskolą.

Valiutos perskaičiavimas litais pateiktas III.1. lentelėje.

III.1 lentelė

Operacijos turinys Operacijos dienos kursas Valiutos perskaičiavimas litais

Danijos kronų keitimas litais 1 DKK – 0,4645 Lt 1000 x 0,4645 ═ 464,50Lt

Vokietijos markių keitimas litais 1 EUR – 3,4528 1000/2,5═ 400 EUR

400 x 3,4528 ═ 1381,12 Lt

Pasiketimai valiutiniuose straipsniuose, susidarę dėl oficialaus Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio santykio pasikeitimo, atsiradę atliekant valiutines operacijas, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jie atsirado, finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.

2000 m. vasario 14 d. apskaitoje įregistruotą skolą pirkėjams įmonė grąžino, grąžinimas pateiktas III.2. lentelėje.

III.2 lentelė

Valiutos kursui pakilus

1 DKK – 0,4600 Lt Valiutos kursui nukritus

1 DKK – 0,4700 Lt

D 636 Neigiama valiutos kurso

pasikeitimo įtaka 4,50

D 443 Skolos tiekėjams 464,50

K 27 Pinigai 460,00 D 443 Skolos tiekėjams 464,50

K 27 Pinigai 470,00

K 536 Teigiama valiutos kurso

pasikeitimo įtaka 5,5

Pasikeitimai valiutiniuose straipsnuose, susidarę dėl oficialaus Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo, atsiradę perkainojant valiutinius straipsnius, pripažįstami to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jie atsirado, finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.

2000 m. gruodžio 31 d. trumpalaikės paskolos sąskaitoje įregistruota suma turi būti perkainota, perkainojimas pateiktas III.3 lentelėje.

III.3 lentelė

Valiutos kursui pakilus

1 EUR – 3,4600 Lt

((400 x 3,4600) –1381,12) Valiutos kursui nnukritus

1 EUR – 3, 4400 Lt

((400 x 3,4300) –1381,12)

D 636 Neigiama valiutos kursų

pasikeitimo įtaka 2,88

K 443Skolos kreditinėms

institucijoms 2,88

D 443 Skolos kreditinėms institucijoms 9,12

K 536 Teigiama valiutos kurso

pasikeitimo įtaka 9,12IV. AB „ Spinduliai“ finansinė apskaita registravimas

Akcinės bendrovės „Spinduliai“, prekiaujančios akiniais nuo saulės, 2004 m. birželio 30 d. sąskaitos turėjo likučius, kurie pateikti IV.1 lentelėje.

IV.1 lentelė

2014 Prekės skirtos perparduoti 30 000

2411 Pirkėjai 9000

271 Sąskaitos bankuose 40 000

272 Kasa 5000

301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas 20 000

443 Skolos tiekėjams 14 000

693 Nepsirašytasis kapitalas 50 000

Iš viso: 84 000 84 000

Liepos mėnesį įmonė atliko šias ūkines operacijas:

1 d. – Pirkta 5000 akinių nuo saulės skolon doleriais. Banko nustatytas kursas – 1 JAV doleris lygi 2,78Lt.

9 d. – Parduota 4000 akinių skolon pirkėjui AB „Akinukas“.

12 d. – Pirkėjui AB „Mėnuliukas“ išrašyta sąskaita išankstiniam mokėjimui jenomis Suma – 4000 Lt . Banko nustatytas kursas – 1 Japonijos jena lygi 1,42 Lt.

15 d. – Pirkėjas AB „Akinukas“ per banką apmokėjo 2004. 07.09 sąskaitą.

16 d. – Per banką atsiskaityta su tiekėju AB“Saulė“. Suma – 14 000.

18 d. – Pirkėjas AB „Mėnuliukas“ apmokėjo 2004.07.12 sąskaitą. Banko nustatytas kursas – 1 Japonijos jena lygi 1,42 Lt.

21 d. – Pirkėjui AB „Mėnuliukas“ pagal 2004.07.12 avansinę sąskaitą parduotos prekės. Banko nustatytas kursas – 1 Japonijos jena lygi 1,50 Lt.

23 d. – Grąžinta

skola doleriais už 2004.07.01 sąskaitą. Banko nustatytas kursas – 1 JAV doleris lygi 2,69 Lt.

25 d. – Per kasą išmokėtas avansas darbuotojams už birželio mėnesio. Suma – 8000 Lt.

28 d. – Pastatų nusidėvėjimas. Suma – 450 Lt.

28 d. – Įrengimų nusidėvėjimas. Suma – 300 Lt.

Ūkinės operacijos užregistruotos bendrajame žurnale, kuris pateiktas 10 priede.

AB „Spinduliai“ pelno (nuostolių) ataskaita pateikta 11 priede.

2004 m. liepos 21 d. registruojamas akinių nuo saulės pardavimas. Pardavimo dienos oficialus Japonijos jenos ir lito santykis nuo 11,42 padidėjo iki 1,50, todėl finansinės veiklos sąnaudų sąskaitoje registruojama neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka, kadangi, skaičiuojant litais, pardavimo dieną AB „Spinduliai“ patyrė 377,60 Lt daugiau sąnaudų nei tuo atveju, jeigu ji būtų pardavusi prekes sumokėjimo už jas dieną. Pelno (nuostolių) ataskaitoje atspindima Finansinėje – investicinėje veikloje sąnaudose.

2004 m.liepos 1 d. registruojamas akinių nuo saulės pirkimas. Kadangi per laikotarpį nuo pirkimo iki sumokėjimo oficialus JAV dolerio ir lito santykis nukrito iki 2,69 , finansinės veiklos pajamų sąskaitoje registruojama teigiama valiutos kkursų pasikeitimo įtaka, nes, skaičiuojant litais, pirkimo dieną AB „Spinduliai“ gavo prekių už didesnę sumą. Tai jos finansinės veiklos rezultatas, atspindimas sąskaitoje Nr. 536 Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka. Pelno (nuostolių) ataskaitoje atspindima Finansinėje – investicinėje veikloje pajamose.IŠVADA

Lietuvos banko skelbiamais ooficialiais valiutų kursais turi remtis visos įmonės net ir tada, kai šie kursai nevisiškai atitinka rinkoje susiklosčiusius, kitaip apskritai būtų neaišku, kokiu kursu vesti apskaitą. O jeigu kiekviena įmonė imtų ją vesti mistiniais „rinkos“ kursais (jų gali būti tiek, kiek tą dieną būna valiutos pardavėjų), įvairių įmonių apskaita bei finansinė atskaitomybė taptų nepalyginamos. Gali atrodyti, kad šios taisyklės nereikėtų taikyti valiutų pirkimo ir pardavimo atvejais, nes tuomet pirkėjas tiksliai žino perkamos valiutos kainą. Bet tuomet iškiltų kita problema: taptų nepalyginamos įvairaus turto, atspindimo įmonės sąskaitose ir balanse, sumos, nes valiuta būtų įkainota rinkos kursu, o visas kitas turtas – oficialiu (buhalteriniu) kursu.

Oficialaus lito ir užsienio valiutos santykio įtaka valiutiniams straipsniams schema:

Valiutiniai straipsniai

Turto dalies valiutiniai straipsniai (valiuta ir valiuta gautinos ssumos) Įsipareigojimų dalies valiutiniai straipsniai (valiuta mokėtinos sumos)

Kitimo pobūdis Oficialus lito ir užsienio valiutos santykis kyla Uždirbamos finansinės veiklos pajamos (teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka) Patiriamos finansinės veiklos sąnaudos (neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka)

Oficialus lito ir užsienio valiutos santykis krenta Patiriamos finansinės veiklos sąnaudos (neigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka) Uždirbamos finansinės veiklos pajamos (teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka)

Valiutų kursų pasiekeitimo įtaka pardavimams (pirkimams) ir jų apskaitos ypatumai aktualūs toms įmonėms, kurios prekiauja su kitų šalių įmonėmis, atsiskeitančiomis ne litais. Visiškai tvirtos valiutos nėra ir negali būti, vvisų valiutų kursai gali svyruoti.

Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka parduodant (perkant) prekes laikoma finansinės veiklos pajamomis, o neigiama – finansinės veiklos sąnaudomis.LITERATŪRA

Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius: Pačiolis, 2001. – 524, 535 – 538 p.

Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – Vilnius:Pačiolis,1996. -182–185, 197 – 201 p.

Kalčinskas G., Kalčinskaitė R. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Užduočių sprendiniai. – Vilnius: Pačiolis, 2001. – 68 – 69 p.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas. Dėl valiutinių operacijų apskaitos. 1996 m. gegužės 6 d. Nr. 11N.

Natkevičienė E. Finansinės apskaitos pagrindai. -Vilnius: HOMO LIBER, 2000. -57 – 59 p.

22 – asis Verslo Apskaitos standartas . Užsienio valiutos kurso pasikeitimas, 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr.1.

1 priedas

Valiutų kursų pasikeitimo teigiam pardavėjui linkme atvaizdavimas sąskaitose

D 500 Pardavimai K D 2411 Pirkėjai K D 2271 Sąsk. bankuose(DEM) K

1) 12500 1) 12500

2) 12500 2) 12500

536 Teigiama valiutų kursų

D pasikeitimo įtaka K

2) 2500

2 priedas

Valiutų kursų pasikeitimo neigiama pardavėjui linkme atvaizdavimas sąskaitose

D 500 Pardavimai K D 2411 Pirkėjai K D 271 Sąsk. bankuose(DEM) K

1) 12500 1) 12500

2) 12500 2) 10000

536 Neigiama valiutų kursų

D pasikeitimo įtaka K

2) 2500

3 priedas

Valiutų kursų pasikeitimo teigiama pirkėjui linkme atvaizdavimas sąskaitose

271 Sąskaitos 443 Skolos tiekėjams

D bankuose (DEM) K D ir rangovams K D 6002 Pirkimai K

2) 10000 1) 12500 1) 12500

2) 12500

536 Teigiama valiutų

kursų pasikeitimo

D įtaka K

2) 2500

4 priedas

Valiutų kursų pasikeitimo neigiama pirkėjui linkme atvaizdavimas sąskaitose

271 Sąskaitos 443 Skolos tiekėjams

D bankuose (DEM) K D ir rengėjams K D 6002 Pirkimai K

2) 15000 1) 12500 1) 12500

2) 12500

636 Neigiama valiutų

kursų pasikeitimo

D įtaka K

2) 2500

5 priedas

Likučio perskaičiavimas

5361 Teigiama valiutos likučių 2714 Sąskaito bankuose (CHF)

D perkainojimo įtaka K D K

Lik.(iki konversijos)

8750

1) 700 1) 700

Lik. (po konversijos)

9450

6 priedas

Likučio perskaičiavimas

6361 Neigiama valiutos likučių

D 2714 Sąskaitos bankuose (CHF) K D perkainojimo įtaka K

Lik.(iki konversijos)

8750

1) 700 1) 700

Lik.(po konversijos)

8050

7 priedas

Sandorių užsienio valiuta ppirminis pripažinimas

Sandoriai užsienio valiuta

Paslaugų,turto pirkimas Paslaugų,turto pardavimas Užsienio komandiruotės

(įsigyjimas) už užsienio (perleidimas) už užsienio išlaidos

valiutą valiutą

Buvo sumokėta avansu Buvo gautas avansas

Atsiskaitoma iš karto Atsiskaitoma iš karto

Atsiskaitoma vėliau Atsiskaitoma vėliau

Komandiruotės išlaidos,

Sandoris įvertinamas jo atlikimo dienos valiutos padarytos užsienio valiuta,

kusu. Išimtinais atvėjais, kai valiutos kursų svyravimai įvertinamos taikant išvykimo

nereikšmingi ir kiekvieną sandorį netikslinga vertinti į komandiruotę dieną galiojusį

atskirai,gali būti taikomas vidutinis savaitės ar valiutos kursą.

mėnesio valiutos kursas.

8 priedas

Sąskaitų korespondencijų sąryšio shema

2714 Sąskaitos bankuose 46 Avansu (Šveicarijos frankai –

D 500 Pardavimai K D gautos sumos K D CHF) K

1) 6900 1) 6900

2) 7200 2) 6900

636 Neigiama valiutos kurso

D pasikeitimo įtaka K

2) 300

9 priedas

Sąskaitų korespondencijų sąryšio shema

204 Pirktos prekės, 2714 Sąskaitos bankuose

skirtos perpadruoti (Šveicarijos frankai 220 Išankstiniai

D K D – CHF ) K D apmokėjimai K

1) 3600 1) 3600 2) 3600

2) 3750

536 Teigiama valiutos

kursų pasikeitimo

D įtaka K

2.) 150

10 priedas

AB „Spinduliai“

Bendrasis žurnalas

2004 m. liepos mėn.

DATA Turinys Sąsk.

Nr. DEBETAS KREDITAS

Liepa

1 d. Prekės skirtos perparduoti 2014 13900

Gautinas PVM 2431 2502

Skolos tiekėjams 443 16402

9 d. Pirkėjai 2411 4720

Parduotų prekių savikaina 600 3200

Pirktos prekės skirtos perparduoti 2014 3200

Mokėtinas PVM 4484 720

Pardavimo

pajamos 500 4000

15 d. Sąskaitos bankuose 271 4720

Pirkėjai 2411 4720

16 d. Skolos tiekėjams 443 14 000

Sąskaitos bankuose 271 14 000

18 d. Sąskaitos bankuose 271 6702,40

Gauti išankstiniai apmokėjimai 444 6702,40

21 d. Gauti išankstiniai apmokėjimai 444 6702,40

Parduotų prekių savikaina 600 4800

Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 636 377,60

Pirktos prekės skirtos perparduoti 2014 4800

Mokėtinas PVM 4484 1080

Pardavimo pajamos 500 6000

23 d. Skolos tiekėjams 443 16402

Sąskaitos bankuose 271 15871

Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 536 531

25 d. Būsimų laikotarpių sąnaudos 2024 8000

Kasa 272 8000

28 d. Įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 6115 300

Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 1237 300

28 d. Pastatų nusidėvėjimo sąnaudos 6115 450

Įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 1217 450

Iš viso: 86776,40 86776,40

11 priedas

AB „Spinduliai“

( įmonės pavadinimas)

PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA

2004m.liepos 31d. litai

( nurodyti – litais ar tūkstančiais litų

Eil.Nr. Straipsniai Pastabos Nr. Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

I. PARDAVIMO PAJAMOS 10 000

II. PARDAVIMO SAVIKAINA 8000

III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 2000

IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 750

IV.1. Pardavimo 300

IV.2. Bendrosios ir administracinės 450

V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 1250

VI. KITA VEIKLA −

VI.1. Pajamos −

VI.2. Sąnaudos −

VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA 153

VII.1. Pajamos 531

VII.2. Sąnaudos 378

VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 1403

IX. PAGAUTĖ –

X. NETEKIMAI –

XI. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 1403

XII. PELNO MOKESTIS 407

XIII. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 996