Valstybinio socialinio draudimo mokamos išmokos

TURINYS

ĮVADAS 3

1. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VYKDOMOSIOS IŠMOKOS 4

2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS 4

3. SENATVĖS PENSIJA 5

4. INVALIDUMO PENSIJOS 7

4.1 STAŽAS INVALIDUMO PENSIJAI GAUTI 8

5. NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJA 9

6. UŽSIENIO PENSIJOS 10

7. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VALDYBOS APSKUNDIMAS 11

8. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI 11

9. LIGOS IR MOTINYSTĖS PAŠALPOS 12

9.1 LIGOS PAŠALPA 12

10. LAIDOJIMO PAŠALPA 12

11. NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ KOMPENSACIJA 13

12. NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ KOMPENSACIJA 13

IŠVADOS 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15ĮVADAS

Valstybinio socialinio draudimo sistema apima kone visus Lietuvos gyventojus : vienus – kaip draudėjus, kitus – kaip apdraustuosius, trečius kaip išmokų gavėjus. Sistema pagrysta solidarumo principu : ddirbantys žmonės, mokėdami socialinio draudimo įmokas, remia pensininkus, invalidus, bedarbius. Taigi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas priklauso nuo įmokų, o įmokos – nuo valstybės ekonominės būklės, dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, pagaliau nuo jas mokančiųjų sąžiningumo.

Socialinio draudimo funkcijas vietose atlieka 52 miestuose ir rajonuose veikiantys VSDF valdybos teritoriniai skyriai. Jie rūpinasi socialinio draudimo įmokų surinkimu, registruoja ir kontroliuoja draudėjus, atsako, kad laiku ir tinkamai būtų išmokamos pensijos, pašalpos bei kompensacijos.

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti aapdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį ssocialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

Šiame darbe buvo remiamasi šiais norminiais aktais:

– Valstybinio socialinio draudimo įstatymu;

– Pensijų įstatymu;

– Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu;

– Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu;

– Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ”dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo”;

– Ir kiti norminiai aktai.

Rašomojo darbo priede pateikiami “Sodros” pavyzdiniai blankai, tai yra prašymai, kurios užpildžius, bus skiriamos motinystės, ligos ir kitos pašalpos. Senatvės, invalidumo ir kitos pensijos. Įvairios kompensacijos.

Darbe pateikiami kompiuterizuotas motinystės pašalpos skyrimo proceso dokumentai. Taip pat pateikiami piliečio Stasio Bulkovo dokumentai: invalidumo, senatvės pensijai gauti apie jo draudžiamąsias pajamas, sprendimas, pažyma pensijai skirti, pažyma apie apdraustąsias pajamas.

Socialinio draudimo skyriai pensininkams veda pensijos bylas. Tad darbe taip pat pateikiama pavyzdinė pensijos byla.1. VVALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VYKDOMOSIOS IŠMOKOS

 PENSIJOS:

-senatvės;

-invalidumo;

-našlių ir našlaičių;

-mokslininkų;

-nukentėjusiųjų asmenų.

 PAŠALPOS:

-ligos;

-motinystės;

-motinystės (tėvystės).

 NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS:

– ligos pašalpa;

– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

– netekto darbingumo periodinė kompensacija;

– periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus;

– laidojimo pašalpa.

 KOMPENSACIJOS UŽ YPATINGAS DARBO SĄLYGAS.2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS

Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, ssusijusias su pensijų pristatymu, ir pagal sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka.

Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.

Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, oo pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos.

Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.3. SENATVĖS PENSIJA

Asmuo įgyja gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

 Sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

 Turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai;

Senatvės pensijos amžius skirtingas vyrams ir moterims. Nuo 1995m. pensinis amžius kasmet didinamas: moterims 4 mėnesiais, vyrams – 2 mėnesiais. Nuo 2001m. sausio 1d. Ir vyrams ir moterims pensinis amžius didinamas 6 mėnesiais per metus , kol jie pasieks senatvės pensijos amžių moterys – 60 metų, vyrai – 62 metus ir 6 mėnesius.

Minimalus valstybinio socialinio draudimo stažas valstybei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.

Būtinasis valstybinio pensijų draudimo stažas valstybei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999m. sausio 1d. Vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 d. Moterims nustatomas 30 metų.

Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:

B+0.005*s*k*D+0,005*S*K*D

B – pagrindinė ( bazinė) pensija; s – draudimo stažas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ir tarnybos pagrindu iki 1994m. sausio 1d.; k- asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kkurių 5 peiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984m. – 1993m. laikotarpiu; S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994m. sausio 1d.; K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994m. sausio 1d.; D – vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis. Jas tvirtina Vyriausybė.

Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams).Jų senatvės pensijos amžius mažesnis 15 metų už normalų, o būtinasis ir minimalusis darbo stažas 10 metų mažesnis už normalų.

Pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ar bedarbio pašalpas, jeigu jie turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, mokama visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kai jų draudžiamosios pajamos neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Jeigu nurodytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis.

Turintiems draudžiamųjų pajamų pensininkams taip pat neturintiems būtinojo stažo pensija nemokama.4. INVALIDUMO PENSIJOS

Invalidumu laikomas visiškas ar dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.

Invalidumo pensija

skiriama, jei asmuo Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) pripažįstamas invalidu ir invalidumo nustatymo dieną turi minimalų socialinio draudimo stažą.

23 metų neturintys asmenys teisę gauti invalidumo pensiją įgyja, jeigu invalidumas nustatomas draudimo laikotarpiu arba jei jie turi 1 metų draudimo stažą.

Invalidumo pensija apskaičiuojama taip pat kaip senatvės, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimo draudimo stažo tiek metų kiek jam liko iki senatvės pensijos amžiaus.

Antros grupės invalidams pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip ir senatvės pensija.

Pirmos grupės invalidams pensija apskaičiuojama, kkaip ir antros grupės invalidumo pensija, tačiau pagrindinė pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos.

Trečios grupės invalidams pensija apskaičiuojama kaip antros grupės invalidumo pensija, o po to mažinama 50 procentų.

Invalidumo pensija asmenims, sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių ir turintiems draudžiamųjų pajamų, mokama taip pat kaip senatvės pensija.4.1 STAŽAS INVALIDUMO PENSIJAI GAUTI

mm Minimalus stažas Būtinasis stažas

Iki 23 1 1

23 1 1

24 1 2

25 1 3

26 2 4

27 2 4

28 2 5

29 3 6

30 3 6

31 3 7

32 4 8

33 4 8

34 4 9

35 5 10

36 5 10

52 5 21

53 5 22

54 5 22

55 5 23

56 5 24

57 5 24

58 5 25

59 5 26

60 5 26

61 5 27

62 5 28

63 5 28

64 5 29

65 5 29

37 5 11

38 5 12

39 5 12

40 5 13

41 5 14

42 5 14

43 5 15

44 5 16

45 5 16

46 5 17

47 5 18

48 5 18

49 5 19

50 5 20

51 5 20

1. Pav. Stažas invalidumo pensijai gauti.

5. NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO

NETEKIMO) PENSIJA

Teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kkur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo turėjo teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją ( jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo.Našlė arba nnašlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties datos praėjo nemažiau kaip 5 metai.

Našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiojo gautos arba priklausiusios gauti pensijos. Našlių pensija – 25 procentai kiekvienam vaikui, bet ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuoto pensijų dydžio.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi vienas iš šių asmenų:

 našlė arba našlys, auginantys mirusiojo asmens vaikus ( įvaikius), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija;

 našlė arba našlys , kurie sukako senatvės pensijos amžių ir buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusiojo asmens vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki 18 mmetų, jei šie vaikai gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją.

 našlė arba našlys, kurie sukako pensinį amžių ir buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per penkis metus po sutuoktinio mirties. Našlė ar našlys neturėjęs su sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju jei nuo santuokos iki sutuoktinio mirties yra praėję 5 metai.

 Faktinius sutuoktinius, jei turėjo su mirusiu vaikų, kurios augina ar kuriuos slaugo namuose, nes jie yra I grupės invalidai, jeigu ššiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti priskirta našlių pensija.

 Jei nėra pirmojoje dalyje išvardintų asmenų, teisę gauti našlaičių pensiją turi nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, auginantis mirusiojo asmens vaikus, taip pat slaugantis namuose mirusiojo vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki aštuoniolikos metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija.

 Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias našlaičių pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų.

Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai bei moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet neilgiau kai sukaks 24 metai.

Našlaičiams netekusiems abiejų tėvų, našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną už mirusių tėvų atskirai.

Mirusiojo vaikams, turintiems gauti našlaičio pensiją, ši teisė išlieka taip pat kada juos kas nors įvaikina.6. UŽSIENIO PENSIJOS

`Senatvėje išvažiavus gyventi į svetimą šalį svarbu neprarasti pensijos.Į užsienį persikėlusiems piliečiams taip pat atsisakiusiems ar praradusiems pilietybę žmonėms pensijos mokamos pagal keletą teisinių dokumentų. 1995m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, tvarkos. Ji taikoma tada kai žmogus išvažiuoja į kitą valstybę dar nesulaukęs ppensinio amžiaus ir išsaugo Lietuvos pilietybę.Jei jis atitinka pensijų įstatymo nustatytas sąlygas bei reikalavimus ir negauna pensijos pagal užsienio valstybės įstatymus, atėjus laikui jis gali gauti Lietuvos socialinio draudimo pensiją. Atsisakęs pilietybės žmogus tokią teisę praranda. Pilietybė neturi reikšmės tada, kai jau buvo prieš tai paskirta pensija.

Lietuvai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis, pensija mokama taip, kaip numatyta jose. Viena tokių tarptautinių konvencijų yra Europos socialinės apsaugos laikinieji susitarimai. Pagal juos visų juos pasirašiusių šalių piliečiai laikomi savais, t.y. skiriant pensiją neteikiama reikšmė į pilietybę. Pensiją moka ta šalis kurioje žmogus įgijo stažą. Tokios sutartys sudarytos su : Latvija, Estija, Baltarusija, Lenkija, Čekija, Rusija, Suomija, Ukraina. Deramasi su Vokietija ir Olandija.

Sutartys reikalingos dar ir tam, kad būtų galima susumuoti keliose šalyse įgytą darbo stažą. Sakysim žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje ir tiek pat metų užsienyje, tai nei ten nei čia negali gauti pensijos, nes nepakanka stažo. Jį susumavus žmogus gauna teisę į pensiją ir kiekviena šalis moka savo dalį.

Esant tarpvalstybiniams susitarimams, pensija gali būti siunčiama į kitą valstybę. Ten jam pensija atsiunčiama tos valstybės valiuta pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą. Svyruojant valiutų santykiams keičiasi ir pensijos dydis.

7. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS APSKUNDIMAS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos tteritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.

8. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu.

9. LIGOS IR MOTINYSTĖS PAŠALPOS

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau vadinama – teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniai skyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamos nustatytos pašalpos.

9.1 LIGOS PAŠALPA

Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais atvejais:

 apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

 sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

 apdr.austiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo ddieną.

Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

10. LAIDOJIMO PAŠALPA

Apdraustajam mirus, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 vidutinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį. Ši pašalpa išmokama lygiomis dalimis kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Žuvusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki jiems sukaks 18 metų, žuvusiojo vaikai ggimę po jo mirties, asmenys kurie žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą.

11. NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ

KOMPENSACIJA

Jei apdraustasis neteko 20 procentų darbingumo jam išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio kompensacija.

Jei apdraustasis neteko daugiau kaip 20 procentų, bbet mažiau kaip 30, tai jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio kompensacija.

Jei nustatytas neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo kompensacija bus trigubai didesnė už jau minėtas.

12. NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ

KOMPENSACIJA

Jei apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų nedarbingumo jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį.

IŠVADOS

 PENSIJOS: senatvės; invalidumo; našlių ir našlaičių; mokslininkų; nukentėjusiųjų asmenų.

Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, ir pagal sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka.

Asmuo įgyja gauti valstybinę socialinio ddraudimo pensiją, kai jis atitinka šias sąlygas: sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Senatvės pensijos amžius skirtingas vyrams ir moterims

 PAŠALPOS: ligos; motinystės; motinystės (tėvystės). Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniai skyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamos nustatytos pašalpos.

 NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS: ligos pašalpa; netekto darbingumo vvienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija; periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus; laidojimo pašalpa.

 KOMPENSACIJOS UŽ YPATINGAS DARBO SĄLYGAS.

Jei apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų nedarbingumo jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Apdraustųjų įskaita. Norminiai aktai ir komentarai. V. 2000.

2. Valstybinio socialinio draudimas. V. 1999.

3. VSFD teritorinio skyriaus darbo organizavimas. V. 1999.

4. www. Sodra.lt.

TURINYS

ĮVADAS 3

1. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VYKDOMOSIOS IŠMOKOS 4

2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS 4

3. SENATVĖS PENSIJA 5

4. INVALIDUMO PENSIJOS 7

4.1 STAŽAS INVALIDUMO PENSIJAI GAUTI 8

5. NAŠLI.Ų IR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJA 9

6. UŽSIENIO PENSIJOS 107. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VALDYBOS APSKUNDIMAS 11

8. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI 11

9. LIGOS IR MOTINYSTĖS PAŠALPOS 12

9.1 LIGOS PAŠALPA 12

10. LAIDOJIMO PAŠALPA 12

11. NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ KOMPENSACIJA 13

12. NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ KOMPENSACIJA 13

IŠVADOS 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

Valstybinio socialinio draudimo sistema apima kone visus Lietuvos gyventojus : vienus – kaip draudėjus, kitus – kaip apdraustuosius, trečius kaip išmokų gavėjus. Sistema pagrysta solidarumo principu : dirbantys žmonės, mokėdami socialinio draudimo įmokas, remia pensininkus, invalidus, bedarbius. Taigi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas priklauso nuo įmokų, o įmokos – nuo valstybės ekonominės būklės, dirbančiųjų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, pagaliau nuo jas mokančiųjų sąžiningumo.

Socialinio draudimo funkcijas vietose atlieka 52 miestuose ir rajonuose veikiantys VSDF valdybos teritoriniai skyriai. Jie rūpinasi socialinio draudimo įmokų surinkimu, registruoja ir kontroliuoja draudėjus, atsako, kad laiku ir tinkamai bbūtų išmokamos pensijos, pašalpos bei kompensacijos.

Valstybinis socialinis draudimas – valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

Šiame darbe buvo remiamasi šiais norminiais aktais:

– Valstybinio socialinio draudimo įstatymu;

– Pensijų įstatymu;

– Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu;

– Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu;

– Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ”dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo”;

– Ir kiti norminiai aktai.

Socialinio draudimo skyriai pensininkams veda pensijos bylas. Tad darbe taip pat pateikiama pavyzdinė pensijos byla.

1. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO

VYKDOMOSIOS IŠMOKOS

 PENSIJOS:

-senatvės;

-invalidumo;

-našlių ir našlaičių;

-mokslininkų;

-nukentėjusiųjų asmenų.

 PAŠALPOS:

-ligos;

-motinystės;

-motinystės (tėvystės).

 NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS:

– ligos pašalpa;

– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

– netekto darbingumo periodinė kkompensacija;

– periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus;

– laidojimo pašalpa.

 KOMPENSACIJOS UŽ YPATINGAS DARBO SĄLYGAS.

2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.

Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas aatnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos.

Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

3. SENATVĖS PENSIJA

Asmuo įgyja gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

 Sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;

 Turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai;

Minimalus valstybinio socialinio draudimo stažas valstybei socialinio draudimo senatvės pensijai nnustatomas 15 metų.

Būtinasis valstybinio pensijų draudimo stažas valstybei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999m. sausio 1d. Vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 d. Moterims nustatomas 30 metų.

Senatvės pensija apskaičiuojama pagal formulę:

B+0.005*s*k*D+0,005*S*K*D

B – pagrindinė ( bazinė) pensija; s – draudimo stažas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ir tarnybos pagrindu iki 1994m. sausio 1d.; k- asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal bet kurių 5 peiliui einančių kalendorinių metų pajamas, gautas 1984m. – 1993m. laikotarpiu; S – draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994m. sausio 1d.; K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas nuo 1994m. sausio 1d.; D – vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis. Jas tvirtina Vyriausybė.

Amžiaus ir būtinojo stažo ssumažinimas asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams).Jų senatvės pensijos amžius mažesnis 15 metų už normalų, o būtinasis ir minimalusis darbo stažas 10 metų mažesnis už normalų.

Pensininkams, kurie po valstybinės socialinio draudimo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ar bedarbio pašalpas, jeigu jie turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, mokama visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kai jų draudžiamosios pajamos neviršija 11 minimalios mėnesinės algos. Jeigu nuro.dytų asmenų draudžiamosios pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis.

Turintiems draudžiamųjų pajamų pensininkams taip pat neturintiems būtinojo stažo pensija nemokama.

4. INVALIDUMO PENSIJOS

Invalidumo pensija skiriama, jei asmuo Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) pripažįstamas invalidu ir invalidumo nustatymo dieną turi minimalų socialinio draudimo stažą.

23 metų neturintys asmenys teisę gauti invalidumo pensiją įgyja, jeigu invalidumas nustatomas draudimo laikotarpiu arba jei jie turi 1 metų draudimo stažą.

Invalidumo pensija apskaičiuojama taip pat kaip senatvės, pridedant negalios ištiktam asmeniui prie turimo draudimo stažo tiek metų kiek jam liko iki senatvės pensijos amžiaus.

Antros grupės invalidams pensija apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip ir senatvės pensija.

Pirmos grupės invalidams pensija apskaičiuojama, kaip ir antros grupės invalidumo pensija, tačiau pagrindinė pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos.

Trečios grupės invalidams pensija apskaičiuojama kaip antros grupės invalidumo pensija, o po to mažinama 50 procentų.

Invalidumo pensija asmenims, sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių ir turintiems draudžiamųjų pajamų, mokama taip pat kaip senatvės pensija.

4.1 STAŽAS INVALIDUMO PENSIJAI GAUTI

mm Minimalus stažas Būtinasis stažas

Iki 23 1 1

23 1 1

24 1 2

25 1 3

26 2 4

27 2 4

28 2 5

29 3 6

30 3 6

31 3 7

32 4 8

33 4 8

34 4 9

35 5 10

36 5 10

52 5 21

53 5 22

54 5 22

55 5 23

56 5 24

57 5 24

58 5 25

59 5 26

60 5 26

61 5 27

62 5 28

63 5 28

64 5 29

65 5 29

37 5 11

38 5 12

39 5 12

40 5 13

41 5 14

42 5 14

43 5 15

44 5 16

45 5 16

46 5 17

47 5 18

48 5 18

49 5 19

50 5 20

51 5 20

1. Pav. Stažas invalidumo pensijai gauti.

5. NAŠLIŲ IIR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO

NETEKIMO) PENSIJA

Teisę gauti valstybinio socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo turėjo teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją ( jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo.Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties datos praėjo nemažiau kaip 5 metai.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi vienas iš šių asmenų:

 našlė arba našlys , kurie sukako senatvės pensijos amžių ir buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusiojo asmens vaikus I grupės invalidus, tapusiais invalidais iki 18 metų, jei šie vaikai gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją.

 našlė arba našlys, kurie sukako pensinį amžių ir buvo ppripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per penkis metus po sutuoktinio mirties. Našlė ar našlys neturėjęs su sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju jei nuo santuokos iki sutuoktinio mirties yra praėję 5 metai.

 Faktinius sutuoktinius, jei turėjo su mirusiu vaikų, kurios augina ar kuriuos slaugo namuose, nes jie yra I grupės inval.idai, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti priskirta našlių pensija.

Našlaičiams netekusiems abiejų tėvų, našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną už mirusių tėvų atskirai.

Mirusiojo vaikams, turintiems gauti našlaičio pensiją, ši

teisė išlieka taip pat kada juos kas nors įvaikina.

6. UŽSIENIO PENSIJOS

`Senatvėje išvažiavus gyventi į svetimą šalį svarbu neprarasti pensijos.Į užsienį persikėlusiems piliečiams taip pat atsisakiusiems ar praradusiems pilietybę žmonėms pensijos mokamos pagal keletą teisinių dokumentų. 1995m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, tvarkos. Ji taikoma tada kai žmogus išvažiuoja į kitą valstybę dar nesulaukęs pensinio amžiaus ir išsaugo Lietuvos pilietybę.Jei jis atitinka pensijų įstatymo nustatytas sąlygas bei reikalavimus ir negauna ppensijos pagal užsienio valstybės įstatymus, atėjus laikui jis gali gauti Lietuvos socialinio draudimo pensiją. Atsisakęs pilietybės žmogus tokią teisę praranda. Pilietybė neturi reikšmės tada, kai jau buvo prieš tai paskirta pensija.

Lietuvai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis, pensija mokama taip, kaip numatyta jose. Viena tokių tarptautinių konvencijų yra Europos socialinės apsaugos laikinieji susitarimai. Pagal juos visų juos pasirašiusių šalių piliečiai laikomi savais, t.y. skiriant pensiją neteikiama reikšmė į pilietybę. Pensiją moka ta šalis kurioje žmogus įgijo stažą. Tokios ssutartys sudarytos su : Latvija, Estija, Baltarusija, Lenkija, Čekija, Rusija, Suomija, Ukraina. Deramasi su Vokietija ir Olandija.

Sutartys reikalingos dar ir tam, kad būtų galima susumuoti keliose šalyse įgytą darbo stažą. Sakysim žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje ir tiek pat metų uužsienyje, tai nei ten nei čia negali gauti pensijos, nes nepakanka stažo. Jį susumavus žmogus gauna teisę į pensiją ir kiekviena šalis moka savo dalį.

7. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS APSKUNDIMAS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui..8. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės ir motinystės ((tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu.9. LIGOS IR MMOTINYSTĖS PAŠALPOS

Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais atvejais:

 apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

 sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

 apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:

Apdraustajam mirus, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 vidutinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį. Ši pašalpa išmokama lygiomis ddalimis kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Žuvusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki jiems sukaks 18 metų, žuvusiojo vaikai gimę po jo mirties, asmenys kurie žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą.

11. NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ

KOMPENSACIJA

Jei apdraustasis neteko 20 procentų darbingumo jam išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio kompensacija.

Jei apdraustasis neteko daugiau kaip 20 procentų, bet mažiau kaip 30, tai jam išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio kompensacija.

Jei nustatytas neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo kompensacija bus trigubai didesnė už jau minėtas.

12. NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ

KOMPENSACIJA

Jei apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų nedarbingumo jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį.IŠVADOS

 PENSIJOS: senatvės; invalidumo; našlių ir našlaičių; mokslininkų; nukentėjusiųjų asmenų.

Asmuo įgyja gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai jis atitinka šias sąlygas: sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų valstybinio socialinio pensijų ddraudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Senatvės pensijos amžius skirtingas vyrams ir moterims

 NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS: ligos pašalpa; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija; periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus; laidojimo pašalpa.

 KOMPENSACIJOS UŽ YPATINGAS DARBO SĄLYGAS.

Jei apdraustasis neteko 30 ir daugiau procentų nedarbingumo jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Apdraustųjų įskaita. Norminiai aktai ir komentarai. V. 2000.

2. Valstybinio socialinio draudimas. V. 1999.

3. VSFD teritorinio skyriaus darbo organizavimas. V. 1999.

4. www. Sodra.lt.