„X” ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS 4

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4

1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas 6

1.3. Koeficientų trūkumai 7

2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS 9

2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 9

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai 12

3. DU PONT’O ANALIZĖ 14

4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS 16

5. “X“ ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 18

6. „X“ ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ 20

6.1 Pelningumo rodikliai 20

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai 22

6.3 Apyvartumo rodikliai 24

7. Du Pont’o analizė „X“ įmonėje 226

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 27

Literatūra 28

PRIEDAI 29

1 PRIEDAS. „X“ įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita 30

2 PRIEDAS. „X“ įmonės einamų metų balansas 31

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės vadovams rūpi, kaip dirba jų įmonė. Akivaizdu tik

viena: įmonė turi užsidirbti tiek, kad būtų padengtos visos patiriamos

sąnaudos ir dar liktų įvairiems poreikiams tenkinti. Įmonės, norinčios kiek

galima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų, privalo analizuoti

savo įmonės veiklą. Finansinė analizė teikia bene daugiausia naudingos

ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslesnius

sprendimus. Finansinei analizei atlikti būtinos visapusiškos buhalterinės

apskaitos žinios. Finansinės analizės nenumato atlikti jokie įstatymai ir

normatyviniai dokumentai. Šiuo metu daugelio įmonių vadovai nepakankamai

įvertina finansinės analizės reikšmę.

Smulkaus verslo pasaulyje, kur akcininkai yra kartu ir šių įmonių

savininkai, ir vadovai, nėra detalios įmonės veiklos analizės poreikio.

Sudėtingesni analizės metodai yyra taikomi didesnėms, paprastai atviroms

akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau

analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamios

informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,

renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininko

sprendimams daryti.

Dabartinė veikla paprastai yra vertinama lyginant ją su savo

ankstesniųjų metų bei su konkurentų (arba šakos vidutiniais) rezultatais.

Kadangi mažesnės bendrovės finansinių ataskaitų viešai skelbti neprivalo,

labai sunku gauti naujos informacijos apie šio tipo konkuruojančių įmonių

veiklą, be to, net ir šios skurdžios žinios būna arba pasenusios, arba

dažniausiai pateikiama informacija apie nepalyginamas (skirtingų rūšių)

bendroves.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti “X” įmonės veiklos efektyvumą

apibūdinančius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. Išaiškinti finansinių rodiklių reikšmę.

2. Nustatyti, kaip pasirenkami santykiniai rodikliai.

3. Išanalizuoti koeficientų grupavimą.

4. Nustatyti, kuo remiantis buvo sukurta Du Pont’o sistema.

5. Apibūdinti, kokios veiklos efektyvumo rodiklių grupės yra

naudojamos „X“ įmonėje.

Darbo objektas – veiklos efektyvumo rodiklių analizė „X“ įmonėje.

Metodika:

➢ Mokslinė literatūra.

➢ Statistinė medžiaga.

➢ Internetas.

1. KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ, PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, PASIRINKIMAS

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

Sudėtingesni analizės metodai yra taikomi didesnėms, paprastai atviroms

akcinėms bendrovėms apsaugoti, nes būtent jose sukaupiama daugiau

analizuotos informacijos. Mažesnė bendrovė paprastai nepateikia išsamios

informacijos apie savo veiklą kitiems besidomintiems jos veikla asmenims,

renkama tik ta informacija, kurios reikia teisingiems verslininko

sprendimams daryti. Smulkesnė bendrovė vis dėlto turėtų skirti dėmesį

finansinės veiklos analizės pagrindams dėl keleto priežasčių. Analizė bus

naudinga ne tik palyginant veiklos rezultataus su pasirinktais planiniais

rdikliais, bet jos duomenimis naudosis ir kiti asmenys: bankininkai,

tiekėjai bei patalpų nuomotojai, spręsdami atitinkamai paskolos suteikimmo,

žaliavų ar gaminių tiekimo bei patalpų nuomos klausimus(10, p. 50).

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi

atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami

finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų įmonių

finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais,

taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius,

nustatyti jų kitimo tendencijas.

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos

yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius

tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai

rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir

vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių

ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi

finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais

dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir

t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl

reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali

būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad

suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime

įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo

situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug

akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į

išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas

su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau

galima.

Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti

vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,

vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant

pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,

tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek

skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių

privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių

rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad

jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.

Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį

rodiklį.

Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti su

absoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius:

Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kad

automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes galime

apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,

t.y. km per valandą.

Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo

efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,

o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo

efektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,

o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet tai

jau kitas klausimas.

Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?

Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus

pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmones -1% ( 2 ).

Plėtojantis rinkos santykiams, konkurencinei kovai tarp įmonių

finansinės analizės reikšmė didės dėl šių pagrindinių dalykų:

• Finansinė analizė padeda atskleisti vidaus rezervus ir priimti

racionalius ekonominius sprendimus;

• Praktiškai nėra gamybinės, komercinės, paslaugų ar kitos veiklos

srities, kur nebūtų galima ir nereikėtų naudoti tam tikrų

finansinės analizės elementų;

• Kiekvienos įmonės vadovas suinteresuotas įmonės veiklos

galimybėmis ir plėtros perspektyvomis( 5, p. 257 ).

1.2. Santykinių rodiklių pasirinkimas

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų

finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių

rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo

bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi

iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia

nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios

veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų

nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės

veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti

savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius

rodiklius, galima

nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,

žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš

kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią

situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą

(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau

prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkant

santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai

prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.

Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas

su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,

reikia vadovautis tokiais principais:

• Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

• Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

• Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. Pseudosantykiniai rodikliai

yra tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje logiškai nesusietus

dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius rodiklius,

pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%). Sumokėtos

palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso nuo

realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti lyginamas ne

su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai, tenkantys

vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis rodiklis, nes

įmonė gali parduoti ne ttik savo gamybos, bet ir pirktus gaminius, kas

nėra jų darbo rezultatas.

• Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui

vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

• Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad

vadovas visada tai turėtų mintyje.

• Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti

minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių

rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms

ūkio šakoms ir visiems laikams.

Su paskutiniu teiginiu susiję dar trys rodikliu sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja

skirtingai, reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmones viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi

skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra

nevienoda

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu

keičiasi jo problemos.

Šie principai rodo, kad kartkartėmis (tarkime, kartą per metus)

kiekvienas vadovas turėtų gauti tam tikrus rodiklius ir atsisakyti tų,

kurie nesuteikia jam informacijos, reikalingos valdymo sprendimams

priimti. Pagrindiniu gamybos veiksniu tampa specializuota informacija

arba žinios (aišku tuo pačiu ir sugebėjimas ją kryptingai bei efektyviai

panaudoti). Tačiau tos informacijos kokybė gali gerėti tik tada, kai jos

kiekis nuolat yra mažinamas ( 2 ).

1.3. Koeficientų trūkumai

Analizuojant finansinius santykinius rodiklius, svarbu suprasti ne tik

jų privalumus, bet ir trūkumus. FFinansinių ataskaitų vartotojai skirstomi į

3 pagrindines grupes:

❖ Vadovai santykinius rodiklius naudoja firmos ūkinės veiklos analizei,

kontrolei ir tobulinimui.

❖ Tie, kurie analizuoja kreditus (teikiant banko paskolas, skiriant

reitingus obligacijoms), santykinius rodiklius nagrinėja norėdami

įvertinti firmos skolų apmokėjimo galimybes.

❖ Tie, kurie analizuoja vertybinius popierius, domisi bendrovės veiklos

efektyvumu, augimo perspektyvomis, firmos sugebėjimu mokėti savo

obligacijų palūkanas.

Naudojantis santykinių rodiklių analize, jai būdingi trūkumai

reikalauja apdairumo.

Norint atlikti palyginamąją analizę firmose su dideliu padalinių

skaičiumi skirtingose šakose, sunku parinkti šakų vidurkius sugretinimui.

Pačios firmos rodiklių palyginimas su šakos vidutiniais santykiniais

rodikliais – tai nebūtinai optimalus tikslas. Žymiai svarbesni gali būti

šakos lyderių santykiniai rodikliai.

Dažnai infliacijos ir sezoniškumo pokyčių įtakoje iškreipiami metiniai

šakų santykiniai rodikliai. Jų apskaičiavimą gali paveikti iškraipymai,

kuriuos sąlygoja skirtinga, tačiau visuotinai pripažinta įmonės veiklos

apskaitos praktika.

Jei firma apskaitoje dirbtinai pagerina finansines ataskaitas,

santykiniai rodikliai bus klaidinantys. Sunku pasakyti, kuris rodiklis

yra „geras“, o kuris „blogas“. Viską lemia firmos finansiniai reikalai.

Yra daug firmų, turinčių ir stiprius, ir silpnus santykinius rodiklius,

ir jų visumą išreiškia tikrąją firmos finansinę būklę ( 2 ).

2. FINANSINIAI KOEFICIENTAI IR JŲ GRUPĖS

2.1. Finansinių koeficientų grupavimas

Kaip jau minėjome įmonių finansinei būklei vertinti naudojama labai

daug skirtingų bei įvairių koeficientų. Jie apskaičiuojami remiantis įmonės

finansinių ataskaitų informacija bei išorine informacija (pavyzdžiui,

vertybinių popierių biržos prekybos rezultatais). Įvairūs koeficientai

skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Dažnai vieni finansiniai

koeficientai yra išvedami iš kitų, taigi jie yra tarpusavyje susiję

Kadangi finansinių koeficientų yra daug, tai jie finansinės analizės

teorijoje yra klasifikuojami į atskiras grupes. Toks grupavimas palengvina

jų nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad įvairūs finansinės analizės praktikai bei teoretikai

laikosi skirtingų grupavimų principų, tačiau galima rasti nemažai ir

bendrumų. Knygoje „Finansinė analizė“ išskiriamos tokios santykinių

koeficientų grupės:

• Pelningumo.

• Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo.

• Veiklos efektyvumo.

• Kapitalo rinkos.

Nacionalinės vertybinių popierių biržos parengtoje rodiklių skaičiavimo

metodikoje akcinių bendrovių rodiklių skaičiavimui siūloma taikyti šių

penkių grupių finansinius koeficientus:

▪ Likvidumo.

▪ Pelningumo.

▪ Finansų struktūros.

▪ Turto panaudojimo efektyvumo.

▪ Rinkos vertės.

Finansų analitikui didelės reikšmės į finansinių koeficientų grupavimą

teikti nereikėtų, svarbu suprasti šių koeficientų prasmę, apskaičiavimo

metodiką bei taikymo ypatumus. Todėl pernelyg nesigilindami į grupavimo

subtilybes, panagrinėsime pačius pagrindinius finansinius koeficientus,

suskirstydami juos į pelningumo, likvidumo (mokumo), finansų struktūros,

turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) bei rinkos vertės grupes ( 2 ).

Nagrinėdama rodiklius remsiuosi įvairių autorių darbais ( 1, p. 105;

3; 4; 7, p. 10 – 12 ).

Įmonės finansinių koeficientų grupės ir rodikliai, naudojami analizėje

lentelė

| |

|A. Pelningumo rodikliai |

| | | | |

|B. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai |

|apmokėjimo laikas |Pirkėjų |dienų skaičių, |trukmę

tarp |

| |

|1 lentelės tęsinys kitame puslapyje |

| |

| | | | |

|C. Mokumo (likvidumo) rodikliai |

| |

|D. Finansų struktūros (įsipareigojimų) rodikliai |

| |

|E. Rinkos vertės koeficientai. |

| | | | |

Lietuvos verslininkams arba norintiems jais tapti pirmiausia

rekomenduotini išvardyti finansiniai rodikliai, apimantys keturias jų

grupes – A, B, C, D. Šie rodikliai laikytini labiausiai priimtinais mūsų

valstybės sąlygomis dėl tokių priežasčių:

1. Lietuva dar neturi pilnai sukomplektuoto verslo informacijos

institutų tinklo (nors jis gana sparčiai kuriasi). Todėl pas mus

dar praktiškai negalima kalbėti apie Vakaruose įsisavintas

palyginamosios analizės metodikas, siūlančias net iki 100

finansinių vrodiklų įtraukiančias variacijas.

2. Siūlomose rodiklų grupėse rodiklių skaičius neviršija penkių, o

žmogaus protas ppaprasčiausiai nepajėgus įsisąmoninti didesnio

rodiklių skaičiaus prasmės.

3. Siūlomo rodikliai taikomi labai plačiai (7, p. 13).

2.2 Santykinių analitinių rodiklių ribotumai

Įvairioje literatūroje santykinių rodiklių galima aptikti daug ir labai

skirtingų. Todėl su šio pobūdžio rodikliais reikėtų elgtis labai atsargiai.

Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami lyginant kurį nors absoliutų dydį

su vienu ar dviem taip pat absoliučiais rodikliais. Tačiau galutinis

kiekvieno verslo tikslas – uždirbti daugiau turto nei jo buvo verslo

pradžioje. Galutinis kiekvieno verslo tikslas – turto prieaugis. O

santykiniai dydžiai šį tikslą išreiškia (jeigu išreiškia apskritai) per

dalinius rodiklius, kurie dažniausiai būna vertingi priimant kokius nors

konkrečius valdymo sprendimus, bet ne apibūdinant viso verslo sėkmę.

Kaip pavyzdį galima pateikti gana plačiai paplitusį ilgalaikio turto

apyvartumo rodiklį, kuris apskaičiuojamas kaip pardavimų pajamų santykis su

ilgalaikio turto verte:

Pardavimų pajamos

Ilgalaikio turto apyvartumas =

Ilgalaikis turtas

Tokio rodiklio apskaičiavimas kelia labai daug abejonių. Nė vienas

investuotojas niekada nepagalvos, kokio dydžio yra šis koeficientas jo

įmonėje. Investuotojui rūpi dividendai ar palūkanos, o kreditoriui –

palūkanos ir skolos grąžinimo garantijos, bet ne aplinkybės, kuriomis jos

uždirbamos. Apskaičiuojant šio rodiklio reikšmę per metus uždirbtos

pajamos lyginamos su ilgalaikiu turtu, kuris naudojamas ilgiau nei

vienerius metus, be to, įvairus ilgalaikis turtas naudojamas skirtingą

laiką. Todėl kur kas prasmingiau būtų lyginti per metus uždirbtas pajamas

su per tuos pačius metus sunaudota ilgalaikio turto verte, nes pajamas

uždirba kaip tik nudėvėtas, bet ne įmonėje likęs ilgalaikis turtas.

Nemažai buhalterių, ypač jaunesnių, dažnai per daug dėmesio skiria

santykiniams rodikliams, apskaičiuoja jų daug ir įvairių. Šitaip

supainiojami tik akcininkai. Santykinius dydžius reikia pasitelkti pagal

paskirtį. Didžiąją jų dalį – priimant labai konkrečius valdymo sprendimus

(6 , p. 146 – 147 ).

3. DU PONT’O ANALIZĖ

Du Pont’o sistema – tai dažnai naudojamas metodas įvertinti firmos

rentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą (ROE). 1.

paveiksle matyti Du Pont’o metodo grafinis vaizdas. Metodas buvo sukurtas

JAV E. I. Du Pont’o bendrovės užsakymu. Du Pont’o lygtis pradedama tokiu

originaliu savininkų nuosavybės pelningumo (ROE) apibrėžimu:

ROE = grynasis pelnas / paprastųjų akcijų vertė

Šiems ryšiams parodyti reikia perrašyti savininkų nuosavybės pelningumo

(ROE) lygtį. ROE yra lygus bendrojo kapitalo pelningumo (ROA) ir nuosavybes

koeficiento / daugiklio (EM) sandaugai. ROE yra ROA produktas ir kartu

bendro pelningumo matas. EM yra vertybinių popierių su nustatytu ir

nenustatytu pelningumu santykio matas. Taigi:

ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas = ROA *

bendrasis kapitalas grynasis pelnas

Suskaldžius ROA dalimis, matoma, kad kapitalo pelningumas yra ribinio

grynojo pelno (angl. net profit margin, NPM) – rentabilumo mato ir bendrojo

kapitalo apyvartumo (angl. total asset turnover, TAT) – bendrojo turto

panaudojimo mato – rezultatas.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis = NPM * TAT

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas

Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, ji

rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą:

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis

bendrasis kapitalas = NPM * TAT*EM

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų

nuosavybė

( 9, p. 28 – 29 ).

1 pav. Du Pont’o metodografinis vaizdas

4. EKONOMINIS ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMAS

Apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansinių rodiklių svarba

priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir

finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo

ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.

Atskiri rodikliai atspindi realią naudą, gaunamą investavus kapitalą,

įmonės galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus; jie parodo, ar ne per

daug eikvojama nuosavo kapitalo, ar skolinamo ir nuosavo kapitalo

proporcijos bendroje struktūroje yra pagrįstos, ar efektyviai naudojamas

trumpalaikis turtas.

Vakarų šalyse objektyvų įmonės įvertinimą pateikia nepriklausomos

organizacijos, įmonės finansinei būklei įvertinti dažniausiai taikančios

įmonės ekonominio reitingo metodą. Taip galima nustatyti įmonės finansinę

būklę apskaičiavus vieną apibendrintą rodiklį – reitingą. Deja, Lietuvoje

dar labai mažai įmonių, kurioms suteikti reitingai, šiuo metu geresnių

reitingų siekia tik Lietuvos komerciniai bankai. Jeigu įmonėms būtų

suteikiami reitingai, joms būtų lengviau atlaikyti konkurenciją, bankai

greičiau priimtų sprendimus dėl galimybės suteikti kreditus, investuotojai

– dėl dalyvavimo verslo plėtroje. Šiuo metu visi bankai (ir kitos

finansinės institucijos) yra susikūrę savus įmonių vertinimo kriterijus,

todėl bendros nuomonės apie kokios nors įmonės finansinė padėtį nebūna.

Pastaba: Reitingai nustatomi taip:

kiekvienam rodikliui apibrėžiamos

optimalios leistinos (minimalios ir maksimalios) ribos ir nustatoma

optimali jų reikšmė. Atsižvelgiant į pasiekto rodiklio lygio nuokrypius nuo

pasirinkto kriterijaus, pateikiama balų vertinimo skalė.

Kiekvienoje sustambintoje grupėje nustatomas „vidinis“ reitingas.

Galutinėje stadijoje nustatomas apibendrintas reitingo rodiklis.

Atsižvelgiant į priskaičiuotų balų kiekį, įmonė priskiriama tam tikrai

klasei. Įmonės klasifikuojamos taip:

• įmonės, kurių finansinis stabilumas yra absoliutus;

• įmonės, kurių finansinė padėtis iš esmės stabili, bet kai kurie

rodikliai šiek tiek nukrypę;

• įmonės, kuriose jaučiama finansinė įtampa;

• padidintos rizikos įmonės;

• įmonės, kurių finansinė padėtis nepatenkinama ir nematyti

perspektyvos ją stabilizuoti (4).

Statistikos departamentas atliko 2004 metų III ketvirčio įmonių

finansinių rezultatų tyrimą. Tyrimo duomenimis šių metų III ketvirtį šalies

įmonės už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gavo beveik 26 mlrd. litų

pajamų. Tai 23 procentais daugiau nei praėjusių metų III ketvirtį ir 5

procentais daugiau nei šių metų II ketvirtį. Daugiau kaip pusę (57%) visų

pajamų gavo paslaugų sektorius. Tačiau gamybos sektoriaus pajamos šį

ketvirtį augo sparčiau nei įmonių, teikiančių paslaugas.

2004 metų III ketvirtį vidutinis įmonių pelningumas palyginti su

ankstesniu ketvirčiu nepasikeitė ir sudarė 5,8 procento (I ketvirtį 5,3%,

praėjusių metų III ketvirtį 4,7%). Tai reiškia, kad 1 litas apyvartos davė

beveik 6 centus iki mokestinio pelno. Didelis pelningumas š.m. III ketvirtį

buvo viešbučių ir restoranų veikloje (13%), pašto ir telekomunikacijų

sektoriuje (15%). Pramonėje vidutinis pelningumas viršijo 8 procentus,

tačiau statybinių medžiagų pramonėje jis siekė 11procentų, baldų pramonėje

– 9 procentus. Pelningumas statybos sektoriuje III ketvirtį viršijo 10,

prekyboje – 4 procentus. Pelningai dirbusių įmonių dalis nepasikeitė ir

sudarė 66 procentus. Statybos sektoriuje pelningų įmonių dalis šį ketvirtį

viršijo 76 procentus, prekyboje – 68, pramonėje – 66 procentus.

Įsiskolinimo koeficientas nefinansinių įmonių sektoriuje šiek tiek

sumažėjo ir sudarė 42 procentus, (II ketvirtį 42,2%). Visi įsipareigojimai

viršijo 50 procentų viso turto vertės chemijos pramonėje (68,6%), odų

išdirbimo pramonėje (61,3%), prekyboje (63,2%) bei viešbučių ir restoranų

veiklose (53,3%). Mažiausias įsiskolinimas buvo transporto (33,8%), pašto

ir telekomunikacijų (22,2%), energetikos (16,4%) sektoriuose ( 8 ).

5. “X“ ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

„X“ įmonė yra koncernas, kuris įkurtas 1998 metais, yra didžiausias ir

moderniausias pieno perdirbėjas Baltijos ššalyse.

Koncerno vizija būti naujoviška gamybos ir rinkodaros įmone, užimančia

tvirtas pozicijas Baltijos šalių rinkoje bei gaunančia nuolatinį ilgalaikį

pelną.

Koncerno misija gaminti tik aukščiausios kokybės produktus be

konservantų, kurie užtikrintų sveiką mitybą ir palengvintų maisto ruošimą.

Koncernui priklausančiose įmonėse šiuo metu gaminama apie 500

pavadinimų produktų. Atsižvelgdami į Europos tendencijas ir besikeičiančius

vartotojų poreikius nuolat atnaujinamas asortimentas ir pirkėjams kasmet

siūlomi nauji gaminiai. Įmonės yra nuolat modernizuojamos. Jose diegiamos

naujos technologijos, moderniausi gamybos ir pakavimo įrenginiai, kokybės

laboratorijos. Kad pagaminti produktai kuo greičiau pasiektų prekybos

centrus ir pirkėjus, nuolat modernizuojama produktų užsakymo,

transportavimo ir sandėliavimo sistema.

2002 metais koncernui ir jo valdomoms atskiroms įmonėms suteikti

kokybės sertifikatai ISO. Tai įpareigoja dirbti efektyviai užtikrinant

aukštą gaminamo produkto kokybę. ISO 9001 sertifikato turėjimas įrodo, kad

įmonėje struktūra, atsakomybė ir įgaliojimai yra apibrėžti, procesai ir

procedūros aprašyti, pagrindiniai dokumentai kontroliuojami ir nuolat

atnaujinami, patikrinimai ir kontrolės veiksmai reguliariai atliekami,

neatitiktys identifikuojamos, analizuojamos ir taisomos, užtikrinama

neatitikčių prevencija.

Įmonėse veikianti maisto saugos sistema užtikrina, kad dirbama

pritaikytose patalpose gerai parinktais įrengimais, darbuotojai yra

kvalifikuoti ir nuolat mokomi, naudojamos kokybiškos žaliavos, pagaminta

produkcija tinkamai laikoma ir transportuojama. Gamybos operacijos yra

apibrėžtos ir nuolat peržiūrimos bei tobulinamos. Vadovaujamasi aiškiomis

instrukcijomis, darbuotojų pareigos ir atsakomybė yra aiškiai apibrėžtos ir

paskirstytos, įdiegta efektyvi gamybos kontrolės sistema.

Pagrindiniai įmonės principai:

1. Kokybės vadybos sistema orientuota į vartotoją, didelis dėmesys

skiriamas vartotojo poreikių ir lūkesčių užtikrinimui. Kokybės vadybos

sistema užtikrina, kad esami ir būsimi vartotojo poreikiai yra

suvokiami, ir kad įmonė stengiasi tenkinti jų reikalavimus ir viršyti

jų lūkesčius.

2. Įmonės vadovybė nustato vieningus tikslus ir uždavinius. Vadovai

sukuria įmonėje tokią atmosferą, kurioje, siekiant tikslų, dalyvauja

visi darbuotojai.

3. Į įmonės veiklą įtraukiami visų lygių darbuotojai.

4. Visa įmonės veikla ir su ja susiję ištekliai yra valdomi kaip

procesas.

5. Tarpusavyje susiję procesai apibrėžiami, suvokiami ir valdomi kaip

sistema, o tai didina įįmonės rezultatyvumą ir veiksmingumą.

6. Įmonės tikslas nuolatinis gerinimas. Gerinimo veikla yra suderinta su

įmonės strategija, o kiekvienas dirbantysis siekia nuolat gerinti

produktus, procesus, sistemas.

7. Rezultatyvūs sprendimai pagrindžiami duomenų ir informacijos analize.

8. Didelis dėmesys skiriamas ryšiams su tiekėjais.

6. „X“ ĮMONĖS VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ

6.1 Pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais „X“ įmonė

remiasi, atlikdama finansinę analizę, nes:

a) jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus;

b) pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai

ir investitoriai, rizikuodami investuoti savo kapitalą.

“X” įmonės pelningumo rodikliai

2 lentelė

| |Ketvirtiniai rodikliai |

|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Pardavimų |Grynasis |0,94 |3,85 |4,90 |3,47 |

|Turto |Grynasis |0,48 |1,16 |2,09 |1,98 |

|Akcinio |Grynasis |2,30 |5,68 |10,96 |7,61 |

|Bendrasis |Bendrasis |11,08 |25,45 |10,73 |17,26 |

| | | | | | |

Pardavimų pelningumas rodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė

rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. „X“ įmonė didžiausią

pardavimų pelningumą pasiekė 2004 metais II ketvirtyje (žr. 2 pav.).

[pic]

2 pav. Pardavimų pelningumas

Bendrasis pelningumas rodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga.

“X” įmonės vykdoma veikla yra pelninga, 2004 I ketv. šis rodiklis buvo

gana aukštas – 25,45. Tačiau pelningumas kituose ketvirčiuose mažėja (žr.

3 pav.).

[pic]

3 pav. Bendrasis pelningumas

Bendrasis įmonės pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam

pardavimų litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

6.2 Mokumo (likvidumo) rodikliai

Mokumo (likvidumo) rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Šie

rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus pasibaigus

terminui.

“X” įmonės mokumo rodikliai

3 lentelė

| |Ketvirtiniai rodikliai |

|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Bendrojo |Trumpalaikis|1,32 |1,49 |1,63 |2,52 |

| |i | | | | |

| |mai | | | | |

|Greitojo |Nuosavas |1,03 |1,02 |0,95 |0,76 |

|padengimo |Visi | |

| | |

| |mai | | | | |

Bendrasis padengimo koeficientas leidžia nustatyti, kiek trumpalaikis

turtas, kuriuo disponuoja įmonė, viršija trumpalaikius jos įsipareigojimus

ir skolas. Normaliu padengimo koeficientu laikomas tada, kai jo reikšmė

svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Jei koeficientas mažesnis nei 1, tai reiškia, kad

įmonė gali pritrūkti trumpalaikio turto veiklai. Didesnis nei 2

koeficientas dažniausiai reiškia, kad įmonė nesugeba pasinaudoti išorinėmis

turto formavimo galimybėmis.

2004 m. III ketv. „X“ įmonės bendrojo padengimo koeficientas yra gana

aukštas (2,52), tai reiškia, kkad įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė

nėra sukaupusi per daug grynųjų apyvartinių lėšų, arba atsargų pertekliaus

ir neracionaliai naudoja turtą.

[pic]

4 pav. bendrojo padengimo koeficientas

Kritinio padengimo koeficientas – įmonės gebėjimas įvykdyti savo

trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Vakarų Europos šalyse manoma,

kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1 ar net dar mažesnis.

[pic]

5 pav. kritinio padengimo koeficientas

“X” įmonėje 2003 IV ketv. Ir 2004 I ketv. Šis rodiklis buvo didesnis už

1, o kituose ketvirčiuose nesiekė 1 (žr. 4 pav.).

6.3 AApyvartumo rodikliai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonei išsiaiškinti, kaip yra valdomos

įmonės nuosavos ir skolintos lėšos.

“X” įmonės apyvartumo rodikliai

4 lentelė

| |Ketvirtiniai rodikliai |

|Rodiklio |Formulė |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Ilgalaikio |Pardavimai |0.90 |0.55 |0.79 |1.49 |

|Viso turto |Pardavimai |0.51 |0.30 |0.43 |0.57 |

|Atsargų |Parduotų |1.58 |0.72 |1.44 |1.25 |

| | | | | | |

|Pirkėjų |Pirkėjų |46.62 |84.93 |79.51 |59.36 |

|apmokėjimo |s | | | | |

| |360 | | | | |

Atsargų apyvartumas parodo, kiek per nagrinėjamą laikotarpį atsargos

padaro apyvartų, t.y. kiek kartų atsargos virsta pinigais. Šis rodiklis

apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo

efektyvumą. Skirtingas atsargų apyvartumas būdingas kiekvienos šakos

įmonėms, priklauso nuo gamybinio ciklo bei produkcijos specifikos. „X“

įmonės atsargų apyvartumą matome pavaizduotą 5 pav.

[pic]

6 pav. atsargų apyvartumas

Kai įmonė parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp

pardavimo laiko ir apmokėjimo momento. Pirkėjų skolų apmokėjimo laiko

rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kai produkcija yra apskaitoma kaip

pirkėjų įsiskolinimas. „X“ įmonėje šis rodiklis atitinkamai svyruoja nuo 47

iki 85 ((žr. 6 pav.).

[pic]

7 pav. pirkėjų skolų apmokėjimo laikas

7. DU PONT’O ANALIZĖ „X“ ĮMONĖJE

Du Pont’o metodas naudojamas įvertinti firmos rentabilumui,

akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą. Nagrinėdama šį metodą “X”

įmonėje remsiuosi šios įmonės 2003 m. IV ketvirčio duomenimis (žr. 1 ir 2

priedus).

Savininkų nuosavybės pelningumas yra bendrojo kapitalo pelningumo

matas. Taigi:

ROE = grynasis pelnas bendrasis kapitalas ;

bendrasis kapitalas grynasis pelnas

ROE = 851.393 37.000.000

= 0.023 * 43.458 = 0.999534 ~ 1.

37.000.000 851.393

Suskaldžius bendrojo kapitalo pelningumą, matoma, kad kapitalo

pelningumas yra ribinio grynojo pelno – rentabilumo mato ir bendrojo

kapitalo apyvartumo – bendrojo turto panaudojimo mato – rezultatas.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis ;

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas

ROE = 851.393 90.162.800 =

0.009 * 2.437 = 0.022.

90.162.800 37.000.000

Derinant tarpusavyje abi lygtis gaunama išplėstinė Du Pont’o lygtis, ji

rodo firmos savininkų nuosavybės pelningumą.

ROE = grynasis pelnas pardavimų apimtis

bendrasis kapitalas ;

pardavimų apimtis bendrasis kapitalas savininkų

nuosavybė

ROE = 851.393 90.162.800

37.000.000 = 0.009.

90.162.800 37.000.000

89.994.116

Taigi „X“ įmonės pelningumo rodiklis 2003 IV ketvirtyje pagal Du Pont’o

metodą buvo 0.009.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Finansiniai koeficientai yra plačiai naudojami atliekant tarpįmoninę

bei tam tikro laikotarpio finansinę analizę. Vartodami finansinius

rodiklius, galime palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas bei

jų veiklos rezultatyvumą įįvairiais požiūriais, taip pat vienos įmonės

skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo

tendencijas.

2. Pasirenkant finansinius koeficientus, visų pirma, reikia nustatyti

įmonės bei analizės tikslus. Taip pat yra daug principų, kuriais

reikia vadovautis, renkantis finansinius koeficientus.

3. Įvairūs autoriai skirtingai grupuoja finansinius koeficientus.

Lietuvoje labiausiai priimtinais laikomi pelningumo, mokumo

(likvidumo), finansų struktūros (įsipareigojimų) ir turto panaudojimo

efektyvumo (apyvartumo) rodikliai. Užsienio šalyse šių rodiklių

skaičių papildo rinkos vertės koeficientų grupė.

4. Remiantis finansiniais koeficientais buvo sukurtas Du Pont’o metodas,

kuris naudojamas įmonių rentabilumo įvertinimui. Sudaryta išplėstinė

Du Pont’o lygtis rodo įmonės savininkų nuosavybės pelningumą.

5. Pagrindiniai rodikliai, kuriais “X” įmonė remiasi atlikdama finansinę

analizę yra pelningumo rodikliai. Šie rodikliai geriausiai apibūdina

galutinius įmonės pasiekimus. Be šios rodiklių grupės įmonė dar

naudoja mokumo (likvidumo) ir apyvartumo rodiklius. Mokumo rodikliai

apibūdina šios įmonės finansinį patikimumą, o apyvartumo rodikliai

padeda išsiaiškinti kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos

lėšos.

6. “X” įmonė turėtų atsižvelgti į bendrojo pelningumo rodiklį, nes šis

rodiklis parodo, ar įmonės vykdoma veikla yra pelninga. Kadangi įmonės

bendrojo pelningumo rodiklis vis mažėja, tai gali sumažinti

investitorių ir akcininkų susidomėjimą šia įmone.

7. “X” įmonės vadovybė turėtų nustatyti, ar įmonė nėra sukaupusi per daug

grynųjų apyvartinių lėšų arba atsargų pertekliaus, nes jos einamojo

mokumo rodiklis 2004 m. III ketv. buvo lygus 2,52, o tuo tarpu

normalaus padengimo koeficiento reikšmė svyruoja nuo1,2 iki 2,00.

LITERATŪRA

1. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaip pasirinkti sprendimą. Pasaulio

lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993. 1d

2. Finansai (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-20]. Prieiga per Internetą:

http://www.finansai.tripod.com/koeficientai.htm

3. Finansų maklerio įmonė „Jūsų tarpininkas“ (interaktyvus). [ Žiūrėta

2005-02-03]. Prieiga per Internetą:

http://www.jt.lt/Naujienos/ P Nau Sav Tur.asp?ID=12536.htm

4. Finansų ministerijos mokymo centras (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-

26]. Prieiga per Internetą:

http://www.fmmc.lt/skola/p4-3.htm

5. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317

p. ISBN 9955-491-69-8

6. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 843 p.

ISBN 9955-04-082-3

7. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. Vilnius,

1995. 36 p. ISBN 9986-12-061-6

8. Lietuvos statistikos departamentas (interaktyvus). [Žiūrėta 2005-01-

20]. Prieiga per Internetą:

http://www.std.lt/web/main.php?parent=724&module=791&id=1068param=archive.

htm

9. Obi C. P. Verslo finansų pagrindai. Kaunas, 1999. 299 p. ISBN 9986-13-

605-9

10. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius, 1997. 255 p. ISBN

9986-02-040-9

PRIEDAI

1 PRIEDAS. „X“ įmonės einamų metų pelno (nuostolio) ataskaita

| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Pardavimai ir |90.162.800 |54.578.958 |82.731.915 |81.159.443 |

|Parduotų |80.170.002 |40.688.794 |65.583.870 |67.151.435 |

|atliktų darbų |

| | | |

|Bendrasis |9.992.798 |13.890.164 |17.148.045 |14.008.008 |

|Veiklos |18.286.107 |13.407.700 |19.915.849 |11.083.256 |

|Veiklos pelnas|-8.293.309 |482.464 |-2.767.804 |2.924.752 |

|Kita veikla |4.091.668 |1.987.636 |3.048.434 |59.724 |

|I Pajamos |-16.827.103 |12.420.540 |14.923.547 |14.739.846 |

|II Sąnaudos |-20.918.771 |10.432.904 |11.875.113 |14.680.122 |

|Finansinė ir |6.421.423 |-370.275 |3.774.366 |-169.207 |

|I Pajamos |8.519.678 |1.129.342 |5.567.327 |1.088.154 |

|II Sąnaudos |2.098.255 |1.499.617 |1.792.961 |1.257.361 |

|Įprastinės |2.219.782 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 |

|Pagautė |102 |— |— |— |

|Netekimai |— |— |— |— |

|Pelnas prieš |2.219.884 |2.099.825 |4.054.996 |2.815.270 |

|Pelno mokestis|1.368.491 |— |— |— |

|Grynasis |851.393 |2.099.825 |4.054.996 |2.815. |

2 PRIEDAS. „X“ įmonės einamų metų balansas

| |2003 IV |2004 I |2004 II |2004 III |

|Ilgalaikis |99.894.789 |98.526.972 |104.581.725 |54.535.977 |

|I. Ilgalaikis |64.332.629 |63.149.530 |70.258.006 |47.960.062 |

|II. Ilgalaikis|30.026.840 |30.026.840 |28.889.621 |1.412.598 |

|III. Po |4.986.800 |4.824.343 |4.941.389 |5.041.476 |

|Trumpalaikis |76.888.048 |82.335.385 |88.990.215 |87.376.987 |

|I. Atsargos ir|50.861.751 |56.624.786 |45.618.996 |53.766.081 |

|II. Per |11.675.665 |12.875.571 |18.272.863 |13.381.317 |

|III. |— |— |5.179.200 |— |

|IV. Gryni |14.350.633 |12.835.028 |19.919.156 |20.229.589 |

|Sukauptos |691.922 |566.590 |633.988 |— |

|Turtas iš viso|177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 |

|Savininkų |89.994.116 |91.479.048 |94.616.633 |61.189.448 |

|I. Kapitalas |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |37.000.000 |

|II. Akcijų |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |2.760.000 |

|III. |— |— |— |— |

|IV. Rezervai |37.744.871 |37.744.871 |43.094.048 |17.820.097 |

|V. |5.246.850 |7.978.007 |6.154.821 |8.970.091 |

|VI. |7.242.395 |5.996.170 |5.607.764 |5.219.357 |

|VII. |— |— |— |— |

| | | | |

|Mokėtinos sumos |87.480.643 |89.949.899 |99.589.295 |80.723.516 |

|ir | | | | |

|I. Po vienerių |29.394.262 |34.642.513 |45.053.098 |46.112.747 |

|II. Per |58.086.381 |55.307.386 |54.536.197 |34.610.769 |

|II.1. Ilgalaikių|— |— |— |— |

|II.2. Finansinės|22.386.281 |16.639.842 |4.994.989 |723.478 |

|II.3. Prekybos |31.132.281 |33.979.859 |44.264.636 |29.967.407 |

|II.4. Avansu |— |— |— |— |

|II.5. Mokesčiai,|3.550.342 |3.872.145 |4.621.068 |3.173.874 |

|II.6. Kitos |1.017.477 |815.540 |655.504 |746.010 |

|Sukauptos |— |— |— |— |

|Kapitalas iš |177.474.759 |181.428.947 |194.205.928 |141.912.964 |

———————–

Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)

Nuosavybės koeficientas (EM)

Kapitalo pelningumas (ROA)

Bendrojo kapitalo apyvarta (TAT)

Ribinis grynasis pelnas (WPM)

Bendrasis kapitalas

Pardavimų apimtis

Grynasis pelnas

Pardavimų apimtis

Kitas turtas

Ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas

Visos išlaidos

Pinigai ir paklausūs vertybiniai popieriai

Pardavimų sąnaudos

Pirkėjų įsiskolinimas

Gamybos sąnaudos

Atsargos

Nusidėvėjimas

Kitas trumpalaikis turtas

Palūkanų sąnaudos

Pelno mokestis