Asteroidai

Be devynių didžiųjų planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais (gr. aster — žvaigždė, eidos — pavidalas). Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Šiuo metu mažosiomis planetomis (asteroidais) sutarta vadinti tik tuos Saulės sistemos kūnus, kurių skersmuo ne mažesnis kaip l km.

Net 95 % mažųjų planetų skrieja elipsinėmis orbitomis aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio orbitų, vadinamajame asteroidų žiede. JJų periodai yra tarp 3 ir 6 metų. Kai kurie asteroidai pralekia netoli Žemės, kartais net arčiau negu Mėnulis. Kai kurie asteroidai turi kitokias orbitas ir priklauso kelioms grupėms: Žemės orbitą kertantys arba prie jos priartėjantys asteroidai (Amūro, Apolono ir Atono grupės), asteroidai skriejantys Jupiterio orbita (trojėnai), asteroidai su afeliais už Saturno ir Urano orbitų (kentaurai), Koiperio – Edžvorto juostos asteroidai (koiperoidai) ir kt. Didesnieji asteroidai susikondensavo iš proplanetinės medžiagos, mažesnieji yra jų irimo produktai.

Didieji asteroidai beveik apskriti, o mažesni &– netaisiklingos formos.

Pirmasis asteroidas buvo atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera (Cerera — romėnų derlingumo ir žemdirbystės deivė, Sicilijos globėja). Jo skersmuo siekia apie 1000 km. Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona. Didžiausio spindesio yra Vesta, jos rryškis opozicijoje siekia 6.0, taigi ji beveik matoma plika akimi.

Pradėjus fotografuoti, jų buvo aptinkama vis daugiau ir vis mažesnių. Dabar kasmet atrandama ir užregistruojama 150 – 200 naujų asteroidų. Jiems suteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės arba miesto vardas. Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577 Lietuva, 3072 Vilnius. Iki 2001 metų užregistruota per 20 000 asteroidų, kurių dydis nuo l km iki 1000 km. Spėjama, kad jų gali būti apie pusę milijono. Tik 10 mažųjų planetų skersmuo didesnis kaip 250 km, 120 asteroidų yra didesni už 130 km. Jei pavyktų visas mažąsias planetas sulipdyti į vieną kūną, susidarytų vos keliolika kartų mažesnė už Mėnulį planetėlė, kurios masė būtų apie 15 % Mėnulio masės.

Kas nepamena įįspūdingų holivudiniais efektais prisodrintų filmų, kuriuose drąsūs, bebaimiai ir pasiaukojantys žmonijos atstovai kovoja su Žemės ir kito kosminio kūno susidūrimo pavojumi? Ar stebint „Armagedono“ arba „Gilaus sukrėtimo“ scenas, nekilo klausimas, kodėl viskas daroma taip paskubom ir apgraibom, kur iki šiol žiūrėjo vyriausybės ir mokslininkai, kaip galima buvo iš anksto nepasirūpinti tokiu baisiu pavojumi? Kai ekrane pasirodo titrai, išeiname iš kino teatro arba išjungiame vaizdo grotuvą, mintyse matytą filmuką priskiriame „žvaigždžių karų“ tipo fantastikai ir nebesukame galvos dėl tokių grėsmių. Gal iir be reikalo, nes mokslininkai mano, kad Žemės susidūrimo su kitu kosminiu kūnu galimybė yra visiškai reali.

Smogus į Žemę kelių kilometrų skersmens asteroidui, turėtų kilti milžiniškos audros, gaisrai, nuo atmosferon išmestų dulkių ir dūmų Žemę keletą mėnesių apgaubtų gili naktis. Įkaitusioje atmosferoje deguonis jungtųsi su azotu ir sudarytų azoto rūgštį, kuri iškristų į Žemę rūgščiomis liūtimis. Tokiomis sąlygomis žūtų didelė dalis augalijos ir gyvūnijos, nors atsparesnės rūšys išliktų, o vėliau netgi suklestėtų (kaip žinduoliai, išnykus dinozaurams), nes staiga dingtų jų konkurentai ir priešininkai. Toks susidūrimas turėjo palikti apie 200 km dydžio kraterį, kurio ilgai ir atkakliai buvo ieškoma.

Pagaliau 1991 m. pavyko aptikti panašaus dydžio astroblemą Centrinėje Amerikoje, Jukatano pusiasalyje, ir Meksikos įlankos dugne. Uolienų tyrimai liudija, kad krateris susidarė kaip tik prieš 65 milijonus metų. Be to, šio periodo sluoksnyje įvairiose Žemės vietose buvo aptiktas padidėjęs kiekis iridžio (Žemėje jo negausu, o meteorituose būna kur kas daugiau), taip pat kvarco atmainos kristalėlių, kurie susidaro esant dideliam slėgiui. Tiesa, šie duomenys derinasi ir su kita – ugnikalnių išsiveržimo hipoteze, nes lavoje būna daugiau iridžio, o išsiveržimo metu susidaro nemaži slėgiai. Be to, Indijoje, Dekano plokštikalnėje, buvo atrasti didžiuliai lavos sluoksniai, irgi susidarę dinozaurų išnykimo laikotarpiu.

Taigi reikalingi papildomi tyrimai, kurie ggalutinai atskleistų dinozaurų žūties mįslę.

Po kometos kritimo į Jupiterį asteroidų pavojus buvo pripažintas rimta mokslo problema ir imta sistemingai nagrinėti tokios katastrofos pasekmes bei galimus apsaugos būdus. Tam reikia surinkti kuo daugiau informacijos apie visus asteroidus, kurių trajektorijos priartėja prie Žemės orbitos, ir iš anksto, prieš keletą metų, numačius galimą susidūrimą, pasiųsti raketas su branduoliniais užtaisais (kurių pakankamai sukaupta Žemėje) asteroido trajektorijai pakeisti ar jam susprogdinti.

Deja, kol kas neįmanoma suregistruoti 50-300 m dydžio meteoritų, tad reikėtų sukurti kosminių stebėjimų sistemą, kuri padėtų juos aptikti bent už 15 milijonų kilometrų ir po to sunaikinti, pavojingiems ateiviams dar nepriartėjus prie Žemės.

Sandaros požiūriu asteroidai yra beveik apskriti arba netaisyklingos formos luistai, kosminės uolos, įvairiai atspindinčios saulės šviesą. Atrandant vis daugiau asteroidų ir kylant susidūrimo su Žeme pavojui, 1996 vasario 17 dieną buvo paleistas palydovas “NEAR“

“NEAR” (Near Earth Asteroid Rendezvous), skirtas asteroidų tyrimams. Jo dėka buvo gautos pirmųjų asteroidų fotografijos. “NEAR“ palydovo tikslas – nutūpti ant Eros asteroido paviršiaus. Tai buvo padaryta 2001 vasario 12 dieną. Deja, aparats nusileidimo metu sudužo. Be jo, asteroidus iš arti fotografavo “Galileo“,”Stardust“,”Cassini“,”Deep Space 1“ kosminiai aparatai. 2003 metų gegužį Japonija planuoja paleisti kosminį aparatą “MUSES-C“, kuris nuskristų prie 20 km skersmens (25413) 1998SF36 asteroido, nusileistų, ppaimtų grunto pavyzdžius ir juos sugrąžintų į Žemę. Tokiu būdu nuo 1989 metų iki 2008 metų bus iš arti nufotografuoti 25 asteroidai.

Referatas

Asteroidai

Darbą atliko:

Darbą priėmė:

Kaunas 2004

Išvados:

Mokytojai liepus referato temą aš pasirinkau ASTEROIDUS. Kadangi visuomet laikiausi teorijos, jog fizikos mokslas skirtas vaikinams, pamaniau, kad ir šį sykį rašyti referatą man bus neįdomu. Bet galiu prisipažinti-aš klydau. Elektronika, mechanika ir kitos panašios fizikos mokslo šakos man būdavo nesuprantamos, todėl jas mokytis man būdavo tikra kančia. Rašydama referatą apie asteroidus suvokiau, jog astronomijos bei astrologijos mokslas labai įdomus. Manau, kad šiuo referatu aš pagilinsiu ne tik savo turimas žinias, bet ir tų, kurie kaip ir aš susidomės astronomija.

Naudota literatūra:

Internetiniai puslapiai