Marso pavadinimo kilmė ir reikšmė

Marsas dėl raudonos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu. Kitos civilizacijos Marsą vadindavo taip pat su šiuo pažymiu susijusiais vardais. Pavyzdžiui, egiptiečiai vadino „Her Desher“, kas reiškė „Raudonas“.

Marsas turi du palydovus: Fobą ir Deimą.

Fobas yra didesnysis Marso palydovas. Jo forma netaisyklinga: 27 x 22 x 19 km, orbitos spindulys 9380 km, orbitinis periodas 0,319 dienos. Vidutinis tankis 2,2 g/cm3. Fobo paviršiuje yra daug smūginių kraterių (didžiausias 10 km skersmens) bei 100-200 m pločio, 10-20 m gylio vagų. <

Palydovą 1877 m. rugpjūčio 17 d. atrado amerikiečių astronomas Asepas Holas (Asaph Hall).

Deimas – mažesnysis ir tolimesnis Marso palydovas. Jo forma taip pat nėra taisyklinga: 15 x 12 x 11 km, orbitos spindulys 23 460 km, orbitinis periodas 1,263 dienos, vidutinis tankis 1,7 g/cm3. Paviršius daug lygesnis nei Fobo, tačiau yra keletas kraterių. Manoma, kad tai buvęs Jupiterio asteroidas, vėliau pritrauktas į Marso orbitą. Tačiau dėl šios teorijos dar ginčijamasi.

Palydovą 1877 m. rugpjūčio 12 d. atrado amerikiečių aastronomas Asepas Holas (Asaph Hall).

Fobas ir Deimas yra graikų karo dievo Arėjaus sūnūs, taip pat tapę dievais. Fobas yra siaubo dievas, o Deimas – baimės. Šiais vardais ir buvo pavadinti Marso palydovai. Marsas yra romėnų karo dievas ir su FFobu bei Deimu nėra susijęs, nes šie yra graikų dievų vardai.

Šis nesutapimas manoma kilo dėl to, kad Marso palydovus atradęs astronomas Asaph Hall tuo metu turėjo nemažai buitinių problemų. Norėdamas atkeršyti savo grėsmingai žmonai ir per daug nesigilindamas į mitologiją, vyras šiuos palydovus pavadino „siaubu“ ir „baime“ žmonos garbei.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad vardus išrinko Itono koledžo direktorius Henris Medanas (Henry Madan). Jis aptiko šiuos vardus Homero „Iliada“ 15 knygoje, kur paminėti graikų karo dievo Arėjaus sūnūs: Fobas ir Deimas.