Merkurijus

MERKURIJUS

ATLIKO:

TIKRINO

TURINYS

Trumpai apie Merkurijų ……….. 3

Bendra Merkurijaus charakteristika …… 4

Planetos tyrimai …………… 5

Kosminis aparatas “Marineris-10” …….. 7

Planetos matomumas………….. 8

Merkurijus astrologijoje ……….. 9

Tai įdomu …………….. 11

Literatūra …………….. 12

Merkurijus

Mercury

Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 47.9 km/s vid. greičiu (lent.). Palydovų Merkurijus neturi, metų laikų taip pat,nes orbitos posvyris į ekliptiką nedidelis,orbita gerokai ištęsta.

Stebėti iš Žemės Merkurijų sunku, nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h pprieš Saulės tekėjimą ar po nusileidimo ir yra nelabai ryškus, nes skendi ryto žaroje arba vakaro prieblandoje; geriausiai matomas, kai nutolsta nuo Saulės 25-28 kampu.

Paviršius panašus į Mėnulio paviršių, nusėtas gausybe įvairaus dydžio ,apskritų kraterių,susidariusių krintant stambiems meteoritams tik jame daugiau kraterių ir mažiau lygumų.

Atmosfera labai reta (susideda iš natrio ir kalio garų,bei vandenilio,helio, vandenilio, deguonies, neono, argono dujų), slėgis prie paviršiaus ~10-7 Pa.

Dieną kai Merkurijus būna arčiau Saulės,tuomet Saulė jo paviršių įkaitina iki 450laips.C. Naktį temperatūra nnukrinta iki -170 laipsnių C.Taip atsitinka todėl,kad Merkurijus turi labai retą atmosferą. Ties ašigaliais yra vietų kur beveik visada temperatūra būna neaukščiau kaip -160laips.C.

Manoma, kad Merkurijus turi ~1800 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo – silikatų mantiją, ir ggranito bei bazaltų plutą. Skersmuo 2.6 karto mažesnis už Žemės,o masė 18 kartų.

JAV tarpplanetinė stotis „Mariner 10“ 1974 ir 1975 perdavė į Žemę Merkurijaus paviršiaus televizijos panoramą, ištyrė Merkurijaus atmosferą, magnetinį lauką.

BENDRA MERKURIJAUS CHARAKTERISTIKA

• Pusiaujo skersmuo 4878km

• Ašigalinis skersmuo 4878km

• Branduolio skersmuo 3600km

• Paplokštumas < 0,001

• Masė 3.302•1023 kg (0,055 Žemės masės)

• Vidutinis tankis 5.43 g/cm3

• Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus) 3.63 m/s2

• Pabėgimo (II kosminis) greitis 4.3 km/s (tai rodo,kad Merkurijaus atmosfera labai menka)

• Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 58.646 d

• Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitos plokštumą 7

• Apskriejimo aplink Saulę periodas 87.969 d

• Sinodinis periodas 115.88 d

• Nuotolis nuo Saulės : afelyje – 69,8 mln.km ; Perihelyje-46,0 mln.km, vidutinis nuotolis nuo Saulės – 57,9 mln.km

• Orbitos ekscentricitetas 0,206

• Orbitos plokštumos posvyris į ekliptikos plokštumą 7

• Didžiausias nuotolis nuo Žemės 2222 mln.km

• Mažiausias nuotolis nuo Žemės 77 mln.km

• Skriejimo greitis 47,9 km/s

• Didžiausias spindesio ryškis 1,9

• Magnetinis laukas 300 kartų silpnesnis nei Žemėje.

• Saulės apšviesto Merkurijaus t-ra afelyje 290 C, perihelyje 430 C, neapšviestos pusės t-ra -160 C.

• Saulinė para trunka 176d

PLANETOS TYRIMAI

265m. prieš Kr. – Yra išlikęs pirmasis Merkurijaus aprašymas.Senovės graikai vadino jį „kibirkščiuojančia Hermio žvaigžde“.

1965m. – Nustatyta,kad apie savo ašį Merkurijus apsisuka per 58,8paros.

1973m. – Kol kas vienintelė paleista į Merkurijų kosminė stotis“MARINER-10″

1991m. – Nustatyta,kad Merkurijaus ašigaliniuose krateriuose yra vandens ledo įįšalas.

2009m. – Planuojamas naujas skrydis į Merkurijų,bet ir tada stotis ant paviršiaus nesileis.

STEBĖJIMŲ SUNKUMAI

Stebėti Merkurijų sunku visų pirma dėl to, kad jis, visada būdamas arti Saulės, niekad nebūna juodame dangaus fone. Merkurijus nekrinta į akis, nors yra gan ryškus – geriausio matomumo sąlygomis šviesesnis negu 0 ryškio ir spindesiu pranoksta visas žvaigždes, išskyrus Sirijų, Kanopą, Arktūrą ir Centauro Alfą. Stebėtojas be teleskopo jį gali pamatyti tik palankiu momentu – arba žemai vakaruose po saulėlydžio, arba žemai rytuose prieš saulėtekį. Negana to, Merkurijaus fazė (apšviesta matomo paviršiaus dalis) mažėja, Merkurijui artėjant prie Žemės. Kai Merkurijus būna apatinėje jungtyje (arčiausiai Žemės), jo išvis nematyti, nes tada į Žeme atsukta naktinė planetos pusė. Išimtis – reti Merkurijaus tranzitai per Saulės skritulį.

MERKURIJAUS ŽEMĖLAPIAI

XIX a. Džovanis Skiaparelis (1835- 1910) Milane pirmąkart pabandė sudaryti Merkurijaus žemėlapį. Užuot stebėjęs planetą vakare arba paryčiu, kai ji matyti plika akimi, Skiaparelis stebėjo ją dieną, kai ji kartu su Saule būna aukštai virš horizonto. Jam pavyko įžiūrėti kelias tamsias detales ir šviesesnes sritis, taigi jo sudarytas žemėlapis buvo labai netikslus. Vėliau, tarp 1924 ir 1933 metų, Merkurijų ilgai stebėjo E. M. Antoniadis. Jis naudojo Medono observatorijos 84 cm skersmens refraktorių, stebėjo dieną ir sudarė Merkurijaus žemėlapį, kuris buvo ggeriausias iki „Marinerio-10″ skrydžio 1973-74 m. Dabar žinoma, kad Antoniadžio pieštas žemėlapis irgi labai netikslus. Kaip ir Skiaparelis, Antoniadis manė, kad Merkurijaus judėjimas griežtai sinchroninis, t. y. jo skriejimo aplink Saule ir sukimosi apie ašį periodai yra vienodi ir trunka po 88 paras. Taigi viena planetos pusė turėtų būti visą laiką apšviesta Saulės, kita – nuolat skendėti tamsoje. Kadangi Merkurijaus orbita gerokai ištęsta, be šių dviejų būsenų turi būti tarpinė sutemų zona, kai Saulė teka ir leidžiasi būdama arti horizonto. Sis reiškinys panašus į Mėnulio libraciją. Dabar aišku, jog Antoniadis buvo neteisus. Radiolokaciniai tyrimai, pradėti 1962 m., parodė, kad iš tikrųjų Merkurijus apsisuka apie ašį per 58,6 paros, vadinasi, visas planetos sritis paeiliui apšviečia Saulė. Anksčiau stebėtojus klaidino keistas sutapimas (gal atsitiktinis, o gal ir ne): geriausio matomumo periodu Merkurijus būdavo atsigręžęs į Žemę vis ta pačia puse.

Antoniadis tikėjosi matąs Merkurijuje lokalines miglas arba debesis, kurie kartais uždengia paviršiaus darinius. Ši klaidinga nuomonė stulbina, nes jau tada buvo aišku, kad Merkurijaus atmosfera, palyginti su Žemės, turi būti labai reta. Dabar žinoma, jog ji pernelyg plonytė, kad joje galėtų susidaryti kokie nors debesys, drauge akivaizdu, jog Antoniadžio stebėjimai buvo klaidingi. Kadangi Merkurijus skrieja arti Saulės, dieną jo paviršius smarkiai įįkaista – termometras čia rodo daugiau negu 370 °C; dėl to, kad nėra atmosferos, naktys būna labai šaltos. Jokia žinoma gyvybės forma Merkurijuje negali egzistuoti.

Kosminis aparatas „Marineris-10″

Pirmąją informaciją apie Merkurijaus paviršių iš arti 1974 m. perdavė „Marineris-10″ – pirmoji kosminė stotis, aplankiusi dvi planetas. 1974 m. vasario mėn. jis praskriejo pro Venerą ir perdavė į Žeme jos nuotraukas. Po to perėjo į kitą orbitą, kad po mėnesio susitiktų su Merkurijaus planeta. Perduotose nuotraukose išvydome panašų į Mėnulio peizažą – kraterius, kalnus, trūkius ir slėnius, tiktai tamsių lygumu, panašių į Mėnulio Lietų jūrą, Merkurijuje kur kas mažiau. Didžiausia lyguma pavadinta Karščio baseinu (Caloris Basin). 1974 m. rugsėjo mėn., apskriejęs Saulę, „Marineris-10″ antrąkart susitiko su Merkurijaus planeta ir perdavė į Žemę dar geresnės kokybės nuotraukas. Trečią kartą „Marineris-10″ prie Merkurijaus priartėjo 1975 m. kovo mėn.Viso planetos paviršiaus nufotografuoti nepavyko, tačiau visur matomi panašūs krateriai ir kalnai. Sudarytas nufotografuotos Merkurijaus paviršiaus dalies žemėlapis ir pirmą kartą tiksliai sužinota, kaip jis atrodo.

Vienas didžiausių atradimų – Merkurijaus magnetinis laukas. Jis silpnesnis negu Žemės, bet vis dėlto sukuria Merkurijaus magnetosferą.

Planuojami nauji kosminių aparatų skrydžiai į Merkurijų, tačiau tikimybė, kad į jį bent jau artimiausiu metu skris žmogus, labai maža. Merkurijus itin nesvetingas,

bet moksliniu požiūriu labai įdomus kosminis kūnas.

Taip atrodė Merkurijus, kai jį aplankė kosminė stotis „MARINER-10“

PLANETOS MATOMUMAS

Metų pradžioje, esant giedram orui ir atviram rytų horizontui, Merkurijų galima pamatyti rytais šalia daug šviesesnės Veneros. Abi planetas skiria vos vieno laipsnio atstumas, kuris kiekvieną dieną mažėja, todėl atpažinti jas tikrai nesunku. Nors ir blyškesnis už Venerą beveik 30 kartų, Merkurijus šviesesnis už daugumą aplinkinių žvaigždžių (–0.3 mag). Pirmąją sausio pusę abi planetos matomos Gyvatnešio žvaigždyne neaukštai virš rytų horizonto.

SAUSIS.Metų pradžioje, eesant giedram orui ir atviram rytų horizontui, Merkurijų galima pamatyti rytais šalia daug šviesesnės Veneros. Abi planetas skiria vos vieno laipsnio atstumas, kuris kiekvieną dieną mažėja, todėl atpažinti jas tikrai nesunku. Nors ir blyškesnis už Venerą beveik 30 kartų, Merkurijus šviesesnis už daugumą aplinkinių žvaigždžių (–0.3 mag). Pirmąją sausio pusę abi planetos matomos Gyvatnešio žvaigždyne neaukštai virš rytų horizonto.

VASARIS.Nematomas.

KOVAS. Mėnesio viduryje šią planetą bus galima stebėti keliolika minučių po saulėlydžio prie vakarų horizonto prigludusiame Žuvų žvaigždyne. 12-ą šio mėnesio ddieną Merkurijus pasiekia didžiausią (18 laipsnių) rytinę elongaciją (nuotolį nuo Saulės), ir gana palankias sąlygas stebėjimui

BALANDIS.26-ą šio mėnesio dieną Merkurijus pasiekia didžiausią šiais metais vakarinę elongaciją (27.2 laipsnio) nuo Saulės. Nepaisant to, Merkurijus teka vos pusvalandžiu anksčiau nei Saulė, todėl LLietuvoje šį mėnesį planetos nematysime.

GEGUŽĖ.Nematomas.

BIRŽELIS. Jei pasiseks, mėnesio pabaigoje Dvyniuose prie pat vakarų horizonto kartu su Venera galima išvysti ir Merkurijų. Atstumas tarp šių planetų vos pusė laipsnio. Dar už pusantro laipsnio nuo jų blausiai mirguliuoja ir gerokai už jas blyškesnis Saturnas.

LIEPA.Liepos 9 d. Merkurijus pasiekia 26.3 laipsnio rytinę elongaciją nuo Saulės. Visą pirmąją mėnesio pusę vakarais jį galima stebėti Vėžio žvaigždyne netoli nuo Veneros. Mėnesio pirmomis dienomis atstumas tarp abiejų planetų mažesnis nei vienas laipsnis, vėliau jų tarpusavio padėtis pamažu keičiasi, atstumas didėja. Antroje mėnesio pusėje Merkurijaus nebematysime.

RUGPJŪTIS. Antrojo dešimtadienio pradžioje planetą gali pasisekti pamatyti rytais Vėžio žvaigždyne, tačiau labai žemai. Tiesa, Merkurijus gana šviesus (–1.0 mag),todėl esant geram orui, jį galima pastebėti.

RUGSĖJIS. Nematomas.

SPALIS. Nematomas.

LAPKRITIS.Nematomas.

GRUODIS.Gruodžio 12 d. pplaneta pasiekia 21 laipsnio vakarinę elongaciją nuo Saulės. Kelias dienas prieš šią dieną ir beveik iki Naujųjų Metų Merkurijų galima tikėtis pamatyti prieš auštant Svarstyklių, vėliau Skorpiono ir Gyvatnešio žvaigždynuose.

MERKURIJUS ASTROLOGIJOJE

LEGENDA

Legenda apie išdykėlį Senovės graikai skirtingų planetų įtaką žemiškiems reikalams siejo su dievybėmis ar mitiniais personažais. Saulės įvaizdį išreiškė – talentų dievas Apolonas, Veneros- grožio deivė Afroditė, Merkurijaus – žaibiškas žiniasklaidininkas Hermis. Vėliau romėnai pervadino juos savaip, ir astrologijoje (o vėliau ir astronomijoje) įsigalėjo Veneros, Merkurijaus , MMarso vardai. Legendos apie Olimpo dievus padeda geriau suprasti planetų astrologines reikšmes.

Graikų mitologijoje Hermis, Dzeuso ir kalnų nimfos sūnus, palaiko ryšius tarp Dievų ir žmonių. Jis atsiranda gyvenimo ir mirties kryžkelėse, lydi sielas į mirusiųjų karalystę, užmigdo ir pažadina. A.Končalovksio filme-dilogijoje apie Odisėją sukurtas tikslus Hermio įvaizdis: lengvabūdis skraidūnas su aukso sandalais ir magišku skeptru rankoje.

Lengvas, greitas, išradingas – it chameleonas jis kečia įvaizdį ir nėra tokių durų, kurios prieš jį neatsidarytų. Ir žmonės, ir dievai kentėjo nuo jo išdaigų. Tačiau jis atnešė raštą ir skaitmenis, iškalbos meną, išmokė mąstyti ir analizuoti poelgius, bendrauti ir tobulinti praktinius įgūdžius . Be to, saugojo kelius. Sankryžose ir prie slenksčių buvo statomos Hermos – akmeniniai stulpai su Hermio galvos atvaizdu. Hermos tarnavo ir kaip kelio ženklai ir kaip apsaugos stulpai. Jų „provaikaičius “ ir šiandien galima rasti įkastus prie kai kurių Vilniaus Senamiesčio tarpuvarčių.

Tik gimęs Hermis nurūko į slėnį , kur Apolonas ganė bandą, ir nugvelbė 15 karvių. Gudriai paslėpęs vogtus gyvulius oloje, kūdikis su nekalta šypsenėle atsigulė į lopšį. Įsiutęs Apolonas surado Hermį ir nuvedė teisti pas Dzeusą. Šis liepė grąžinti karves. Išgindamas jas iš olos, Apolonas išgirdo nuostabią muziką. Tai Hermnis grojo lyra, išdrožta iš vėžlio kkiauto. Sužavėtas Apolonas iškeitė nelemtas karves į paprastą instrumentą. Deja, taip dažnai atstitinka ir šiandien, kai žmonės naiviai patiki Merkurijaus valdomų Dvynių gražbylystėmis.

KAIP MERKURIJUS VEIKIA ŽMONES, JŲ VEIKLĄ

Atbuline tvarka Merkurijus valdo keliones, judėjimą, kalbą, rašymą, tarpininkavimą, žiniasklaidą, pradinį ir profesinį apmokymą , komerciją, bet ir vagystes, sukčiavimą, tuščius pažadus. Kai jis juda tiesiai, dalykinė veikla nekliudama juda į priekį: greit mezgamos pažintys, sutvarkomi dokumentai, be kliūčių keliaujama , studijuojama, susitariama. Kai Merkurijus juda atbulai, tenka grįžti prie nepabaigtų ar atidėtų darbų, netęsėtų pažadų, per skubėjimą nustumtų į šalį problemų, susitarimų spragų. Tokiu periodu nerekomenduotina imtis naujų projektų ir ieškoti naujų galimybių. Geriau nepasirašinėti naujų sutarčių , atidėti komandiruotes ir išvykas. Beje, dažnos kelionės ir neįvyksta, nes prireikia tvarkyti įvairias praeities klaidas ir grąžinti skolas. Dažniau genda transportas, atšaukiami ankstesni susitarimai.

Per atbulinį Merkurijų tinka analizuoti ankstesnę veiklą, tvarkyti dokumentus, perlaikyti egzaminus, grįžti prie sudėtingos problemos, vėl kreiptis ten, kur anksčiau buvo atsakyta, tikslinti faktus ir reikalauti atsako už šmeižtą, paduoti apeliacijas , demaskuoti melagius ir vagis, taisyti ryšių ir transporto priemones. Žiniasklaida grįžta prie senų skandalų , mokytojai primena senas temas, skolininkai yra priverčiami grąžinti skolas. Dvyniai ir Mergelės kenčia, nes turi buksuoti prie neįdomių, praleistų ddalykų. Dienos, kai planeta keičia kryptį (kraštutinės datos), vadinamos „Merkurijaus sustojimais“. Per jas netinka skirti svarbius pokalbius, dirbti intensyvų protinį darbą, lenktyniauti, kažką spręsti skubos tvarka

MERKURIJUS VĖŽIO IR LIŪTO ŽVAIGŽDYNE

Liepos 10 d. vakare Merkurijus Vėžio žvaigždyne susitinka su apie 6 kartus blyškesniu Marsu (atstumas tarp jų vos 16 kampo minučių), tačiau šį susitikimą vargu ar pavyks pamatyti Lietuvoje – abi planetos tuo metu bus pernelyg žemai. Daugiau galimybių išvysti Merkurijų bus mėnesio pabaigoje, kai jo nuotolis nuo Saulės bus didesnis, tačiau ir tuomet prireiks labai gerų oro sąlygų, norint pamatyti šviesiame vakaro danguje prie horizonto prigludusią planetą. Liepos 25 d. Merkurijus vos vieno laipsnio atstume praeis pro Regulą – šviesiausią Liūto žvaigždyno žvaigždę..

TAI ĮDOMU . . .

• Merkurijus yra uolienų pasaulis.Kadangi Planetos atmosfera reta todėl žvaigždės matomos dieną naktį,taip pat atmosfera nesulaiko didelių meteoritų, todėl visas Merkurijaus paviršius išmargintas smūginiais krateriais. Iš planetos Saulė atrodytų 2-3 kartus didesnė,nei mes įpratę matyti.Nuo Merkurijaus įspūdingai atrodytų regimasis Saulės kelias.Įsikūrę ties pusiauju toje vietoje matytume,kad rytuose patekėjus Saulė vis lėčiau ropščiasi.Užkopusi į zenitą stabteli,paskui,tarytum kažką pamiršus anapus horizonto,grįžta atgal į rytus.Išrašiusi danguje nedidelę kilpą,Saulė vis labiau mažėdama leidžiasi vakaruose,kad po metų vėl patekėtų rytuose. Viena iš

įdomesnių hipotezių teigia,kad Merkurijus susidarė ne kaip savarankiška planeta,o kaip Veneros palydovas.Tikriausiai jis sustabdė Veneros sukimąsi apie ašį,po to nutolo ir,Saulės paviliotas,ėmė skrieti sava orbita.

•

• Merkurijaus astronominis simbolis ♀ . Tai supaprastintas mitologinio dievo Merkurijaus lazdos atvaizdas.

• Tarp Saulės ir Žemės esančios planetos ( Merkurijus bei Venera) vadinamos vidinėmis,visos kitos (išskyrus Žemę) – išorinėmis.

•

• Vienas pirmųjų 1753m įkurtoje observatorijoje stebimų objektų buvo Merkurijus.1786-1787m. ir 1805m. M.Počobuto gauti Merkurijaus stebėjimų bei matavimų duomenys būdavo siunčiami į Prancūziją Merkurijaus orbitos elementams patikslinti.

•

• Z.Sviderskienės „Astronomijos abėcėlėje“ ppateikiamos tokios prielaidos apoe Merkurijaus paviršių : „. atgręžtas į Saulę Merkurijaus šonas ties pusiauju įkaista net iki 290-420 °C.Saulėkaitoje čia karščiau negu keptuvėje.Natris ir kalis,alavas ir švinas,kadmis ir siera – net 14 mums žinomų kietų elementų Merkurijuje virsta skysčiais.Dieną nuo įkaitusių uolų varva švino lašai,lomelėse susirenka gelsvos sieros junginių balutės, o plyšiuose tarp uolų kaupiasi gyvsidabrio garai.Tačiau,Saulei leidžiantis,sustingsta kraterių šlaitais srūvančios švino „ašaros“, šaltis sukausto sieros ir gyvsidabrio telkinius.

•

• Be perstojo apšaudomas Saulės išmestomis dalelėmis, svilinamas karščio Merkurijus gyvybei netinka.

LITERATŪRA

1. Vladas Valentinavičius „Fizika“ 10klasei

2. Internetas 