Rūkymo poveikis

vaisiaus ir embriono

vystymuisi

TABAKO KENKSMINGOS MEDŽIAGOS

Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Svarbiausios tabako dūmų kenksmingos medžiagos yra:

1. Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri stipriai veikia nervų sistemą. Jis skatina kraujagyslių spazmus ir pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Svarbiausia yra tai, kad nikotinas sukelia priklausomybę.

2. Anglies viendeginis (smalkės) – kraujo nuodai. Jis susijungia su hemoglobinu, išstumdamas deguonį, ir pablogina audinių aprūpinimą deguonimi.

3. Dervos, kuriose randama apie 60 kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų. Šios medžiagos priskiriamos stipriausiems A klasės kkancerogenams.

4. Dirginančios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.

POVEIKIS SVEIKATAI

Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.

Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. DDažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.

Jau XVIII amžiaus ppabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.

Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.

Nikotinas, patenkantis įį skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi.

Apibendrinant įvairių šalių sveikatos rodiklius, galima teigti, kkad nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3 000 000 žmonių, iš jų 1 200 000 Europos gyventojai, 7 000 – Lietuvos gyventojai.

Faktai

Rūkymas šiuo metu yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos faktorius. Jis nužudo daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės, narkotikai,

gaisrai, žmogžudystės ar savižudybės kartu sudėjus. Kiekvienais metais nuo tabako pasaulyje žūva apie 4 mln. žmonių, t.y. 11 000 žmonių per dieną.

PSO duomenimis, 1998 m. Europoje rūkymas buvo 82% mirčių nuo plaučių vėžio, 83% lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų, 25% mirčių nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų priežastis. Apie 30% visų mirčių nuo įvairių piktybinių navikų lokalizacijų (burnos, lūpų, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kepenų navikai, leukemija) priežastis yra rūkymas. Apie 90% periferinių kraujagyslių pažeidimų, dėl kurių amputuojama viena ar abi kojos, sukelia rūkymas.

Kas antras jaunystėje pradėjęs rūkyti ir teberūkantis žmogus neišvengiamai mirs nuo tabako sukeltos ligos. Išsivysčiusiose šalyse apie trečdalio vyrų mirčių priežastis yra rūkymas.

Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus, ankstina menopauzę. Tarp moterų, kurioms reikėjo daugiau kaip metų norint pastoti, rūkančių buvo 3,5 karto daugiau nei nerūkančių. Atliktos studijos parodė, jog net ir pastojusios rūkančios moterys turi didesnę negimdyvinio nėštumo, savaiminio persileidimo, kraujavimo nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus sklaidos defektų riziką.

Įrodyta, kad rūkymas nneigiamai veikia spermatogenezę bei skatina impotenciją. Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis, vien tik Didžioje Britanijoje apie 120 000 30-49 m. amžiaus vyrų kenčia nuo impotencijos, kurią suklėlė rūkymas.

Rūkymas taip pat turi įtakos ir nuo insulino nepriklausomo diabeto vystymuisi. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 000 diabetu nesergančių vyrų, rezultatai parodė tiesioginę priklausomybę tarp rūkymo ir diabeto atsiradimo rizikos. Tai buvo ypač ryšku tarp vyrų, surūkančių daugiau kaip 25 cigaretes per dieną. Manoma, jog to priežastis yra ilgalaikis ir besikaupiantis rūkymo poveikis insulino išskyrimui ar receptorių jautrumui jam.

Rūkymas kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir aplinkiniams. Rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga dažniau nei nerūkančių. Klinikinis tyrimas, atliktas siekiant palyginti kvėpavimo funkciją kūdikių, kurių motinos rūko, ir kūdikių su šeimynine astmos anamneze parodė, jog abiejų grupių kvėpavimo funkcija yra stipriai sutrikusi. Paaiškėjo, jo kūdikių, kurių motinos rūko, bronchų reaktyvumas yra didelis, o atsakas į bronchodiliatatorius yra netgi kur kas blogesnis nei kūdikių su šeimynine astmos anamneze.

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nnerūkančių, bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

Dar keletas skaičių ir prognozių

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų

vyrų ir 9,4 procentai moterų (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas, KMU. 1996).

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

Rūkymo poveikis vaisingumui

Pranešimo tikslas – pateikti duomenis apie žalingą rrūkymo poveikį moters reprodukcinei funkcijai.

Beveik 16 proc. visų suaugusių Lietuvos moterų ( apie 250 0000 ) rūko, ir apie 30 proc. moterų tęsia rūkymą net ir būdamos nėščios.

Rūkymas neigiamai veikia moters reprodukcinę funkciją: dėl kiaušintakių funkcijos sutrikimo ir neigiamo nikotino poveikio kiaušialąstei sumažėja moterų vaisingumas, dvigubai padidėja ektopinių nėštumų dažnis, apie 70 proc. padidėja rizika susirgti dubens uždegimine liga. Be to, rūkymo pasekoje mažėja ir vyrų vaisingumas dėl kenksmingo tabako poveikio spermos kokybei.

Akivaizdus ir žalingas rūkymo poveikis nėštumui: padidėja ssavaiminių persileidimų dažnis (1,2 – 1,8 karto), padidėja priešlaikinių gimdymų rizika (1,2- 1,5 karto); rūkymo pasekoje dažnesnė kraujavimų rizika nėštumo metu dėl placentos pirmeigos ir jos priešlaikinio atsidalijimo. Dėl kenksmingo tabako medžiagų poveikio sulėtėja vaisiaus augimas, ir rūkančių motinų naujagimiai ggimsta vidutiniškai 200 g mažesni nei nerūkančių motinų naujagimiai. Perinatalinio mirtingumo dažnis yra 25-56 proc. didesnis tarp rūkančių motinų naujagimių, lyginant su nerūkančių motinų. Pastebėta, kad kai kurių su rūkymu susiijusių perinatalinių mirčių priežastys esti dėl rimtų vaisiaus apsigimimų. Rūkančių motinų naujagimiai ir kūdikiai du kartus dažniau hospitalizuojami dėl kvėpavimo sistemos susirgimų nei nerūkančių motinų vaikai. Be to, staigios kūdikių mirties sindromo atvejų dažnis didesnis rūkančių moterų kūdikiams.

Rūkančioms moterims anksčiau prasideda menopauzė, joms didesnė osteoporozės išsivystymo rizika; be to, didesnė tikimybė susirgti miokardo infarktu ir insultu vyresnėms nei 35 metų moterims, vartojančioms oralinius kontraceptikus.

Daugelio minėtų rizikos faktorių galima išvengti nutraukus rūkyti. Todėl pagalba rūkančiai moteriai atsisakyti šio įpročio turėtų būti visų medikų uždavinys.

Rūkymas ir būsimoji mama

Daugelis rūkorių aimanuoja, kkad mesti rūkyti – neįmanoma, ir ima vardyti daugybę priežasčių kodėl. Žinoma, jie neteisūs. Jei žmogus turi bent šiek tiek valios, jis viską gali. Ypač moteris, planuojanti pastoti arba jau besilaukianti kūdikio. Juk kalba eina apie būsimojo žmogučio sveikatą.

Cigaretės dūmas kenkia vaisiui

Kai moteris, laukdamasi kūdikio, rūko, susiaurėja placentos kraujagyslės, vaisius gauna mažiau maisto medžiagų ir deguonies. Dėl to gali sutrikti jo vystymasis arba kūdikis gimsta per mažos kūno masės. Anot Didžiosios Britanijos statistikos duomenų, rūkančios moterys net tris kkartus daugiau rizikuoja pagimdyti mažai sveriančius kūdikius, be to, rūkymas net 30 proc. padidina riziką pagimdyti negyvą kūdikį.

Medikai teigia, kad rūkymas yra viena iš persileidimo, kraujavimo, priešlaikinio gimdymo priežastis. Vaikui augant, irgi gali išryškėti ilgalaikiai jo motinos rūkymo padariniai. Rūkančių motinų vaikai blogiau auga, lėčiau vystosi protiškai ir emociškai, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Besilaukiančiai moteriai reikia pagalbos

Geriausia būtų mesti rūkyti prieš pastojant. Tačiau jei moteris to nepadarė, turėtų pasistengti mesti bent per nėštumą. Jai tiks visi patarimai, pateikiami rūkoriams. Bet neverta rūkančios nėščiosios gėdinti ar smerkti, – tai nepadės. Geriau rasti kitų būdų pagelbėti moteriai. Kai kuriose šalyse to imasi net vyriausybė. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos vyriausybė šiemet paskyrė net 3 milijonus svarų sterlingų, kurie bus paskirstyti sveikatos apsaugos įstaigoms visoje šalyje. Gydymo įstaigose dirbs specialistai, kurių vienintelė pareiga bus konsultuoti besilaukiančias moteris, niekaip nepajėgiančias atsispirti rūkymui. Norinčiai mesti rūkyti gali padėti hipnozė, grupinė psichoterapija, kartais gali būti skiriami vaistai ir pakaitinė nikotino terapija. Nėščiosioms labiau tinka ir nikotininiai pleistrai ir kramtomoji guma. Užsienio šalyse yra ir kitokių pakaitinės nikotino terapijos priemonių.