12 veiksnių, nulemiančių sveiką gyvenseną

1. Gyvenkite saugioje aplinkoje

Gerai savijautai labai svarbi saugi gyvenamoji aplinka.

2. Aktyviai bendraukite

Bendravimas – tai vienas svarbiausių veiksnių, praplečiantis žmogaus interesų ratą, atskleidžiantis teigiamiausias savybes, mažinantis stresą, palaikantis emocinę sveikatą. Patartina įsitraukti į įdomią ir naudingą individualią ar grupinę veiklą, neatsisakyti naujovių, nuolat kažkuo domėtis ir žavėti aplinkinius savo šypsena bei dėmesiu. Be to, reikėtų bendrauti tik su tais žmonėmis, kurie atviri, geros nuotaikos, smalsūs.

3. Rinkitės malonų darbą

Psichologai pataria nedirbti nemalonių darbų. Mėgstamą darbą dirbantys žmonės nnet pagyvenę atrodo jaunesni bei žvalesni nei yra iš tikrųjų. Be to, svarbu būti savarankiškiems ir gyventi savo gyvenimą. Žmonės, priklausomi nuo kitų, greičiau sensta.

4. Sveikai maitinkitės

Tinkama mityba yra vienas svarbiausių senėjimo procesus lėtinančių faktorių. Stenkitės nepersivalgyti, rinktis nekaloringą, tačiau maistingą valgį. Maiste turėtų būti daug vitaminų, skaidulų, mineralinių ir biologiškai veiklių medžiagų. Riebaus maisto reikia vengti. Mokslininkai, domėjęsi ilgaamžiu gyvenimu, pastebėjo, kad per dieną šie suvartodavo iki 1500 kcal. Valgant liesą mėsą, žuvį, šviežius vaisius ir daržoves , kiaušinius iir riešutus, galima išvengti baisiausių nūdienos ligų, tokių kaip širdies ir kraujotakos ligos, vėžys, cukraligė, nutukimas, ir gyventi ilgiau bei sveikiau. Niekada ne per vėlu pradėti tinkamai maitintis!

5. Judėkite ir mankštinkitės

Saikingas sportas, dažni pasivaikščiojimai gryname ore atitolina senatvę. Būkite kiek įįmanoma aktyvesni, mankštinkitės 2-3 kartus per savaitę po gerą pusvalandį. Tikrai pagerinsite savo fizinį pajėgumą, užsigrūdinsite ir sustiprinsite sveikatą.

6. Atsisakykite žalingų įpročių

Jei rūkote, meskite ir netrukus pastebėsite sveikatos pokyčius. Taip pat venkite alkoholio, nes didesnis jo kiekis didina riziką susirgti išemine širdies liga bei skatina osteoporozę.

7. Rūpinkitės emocine sveikata

Vyresniame amžiuje dažnai vyksta įvairių pokyčių ir įvykių, galinčių sukelti emocinius stresus bei įtampą, pavyzdžiui, darbo praradimas, sutuoktinių ir draugų mirtis ir panašiai. Šiame amžiuje svarbu daugiau įdėti pastangų įveikti streso pasekmes ir apskritai – mažinti stresą. Nereikėtų numoti ranka į neigiamas emocijas, geriau stenkitės jų išvengti, nesigraužti dėl to, ko negalima pakeisti. Kartais palepinkite save, neatsisakykite užgaidų ir malonumų – tai padės įveikti depresiją ir pajusti gyvenimo džiaugsmą. Nepavyduliaukite, nes pavydas žžaloja psichiką, verčiau pasidžiaukite kitų sėkme.

8. Sveikai ilsėkitės

Specialistai pataria miegoti vėsiame kambaryje. Šiluma spartina medžiagų apykaitos procesus bei priartina senatvę. Miegamajame kambaryje temperatūra neturėtų būti didesnė nei 17 laipsnių.

9. Pasiskiepykite

Patartina kartą per metus pasiskiepyti nuo gripo, o kartą per penkerius metus – nuo plaučių uždegimo. Jei dažnai lankotės gydymo įstaigose, būtų pravartu pasiskiepyti nuo hepatito B, o jei mėgstate pasivaikščiojimus gamtoje – pasiskiepykite ir nuo erkinio encefalito.

10. Sekite kraujospūdį

Tikrinkitės kraujospūdį ir būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jis per aukštas.

11. Saugiai vvartokite vaistus

Būkite atsargūs vartodami vaistus. Visada atkreipkite dėmesį į jų tinkamumo laiką ir būtinai dėl vaistų vartojimo pasikonsultuokite su gydytoju.

12. Konsultuokitės su specialistais

Nesidrovėkite kreiptis į specialistus. Apsilankykite pas stomatologą bent kartą per metus, reguliariai tikrinkitės, ar nesergate onkologinėmis ligomis.

Mityba ir piktybiniai navikai

Maiste, kurį mes valgome, gali būti cheminių vėžį sukeliančių medžiagų. Tai visų pirma policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tarp jų benz(a)pirenas, kurių yra rūkytuose ir ilgiau riebaluose kepintuose maisto produktuose. Šie junginiai gali iš oro patekti ant augalų ar į dirvą, kurioje jie auga. Jų būna užterštoje dirvoje išaugusiose daržovėse. Todėl pakelėse, ypač ten, kur pravažiuoja daug automobilių, ar netoli aplinką teršiančių gamyklų maistinių augalų auginti nerekomenduojama.

Su maistu galima gauti ir N-nitrozaminų, ypač jų pirmtakų – nitratų ir nitritų. Iš pastarųjų ir antrinių aminų, kurių visuomet būna maiste, nitrozaminai gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Maži nitratų kiekiai – būtina ir reikalinga sudedamoji daržovių dalis, pavojingi yra dideli jų kiekiai, kurių būna geriamajame, ypač šulinių, vandenyje. Nitrozaminų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, C ir E vitaminai.

Su žemės riešutais, ryžiais galime gauti afla toksinų, pasigaminančių iš pelėsio Aspergilus flavus, tarpstančio karštose, drėgnose vietovėse, didesni jų kiekiai gali sukelti pirminį kepenų vėžį žmonėms ir gyvūnams.

Piktybinius navikus gali sukelti kai kurie ppesticidai, insekticidai, maisto dažai ir pan.

Tačiau minėtos cheminės maistą teršiančios medžiagos tėra atsakingos už nedidelę visų žmogaus piktybinių navikų dalį. Didesnę nei cheminiai kancerogenai reikšmę piktybinių navikų atsiradimui turi gyvulinių riebalų perteklius. Su didelio gyvulinių riebalų kiekio vartojimu siejamas sergamumas storžarnės, krūties (serga vyresnio amžiaus moterys), priešinės liaukos vėžiu. Maisto riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos kūno (moterys), tulžies pūslės ir inkstų vėžiu.

Pas mus 40-50 proc. daugumos žmonių suvartojamų maisto kalorijų sudaro riebalai, dažniausiai – gyvuliniai. Jie turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų per dieną gaunamų kalorijų. Sveikatai būtų palankiau, jei didesnę vartojamų riebalų dalį sudarytų augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, yra E vitamino ir kitų naudingų sudedamųjų dalių, tarp jų – antioksidatorių, naikinančių sveikatai pavojingus laisvuosius radikalus, kurie gaminasi organizme. Ypač vertingas alyvuogių aliejus. Didelių kiekių “raudonos” mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos, veršienos) vartojimas gali skatinti storžarnės vėžio išsivystymą. Tokio poveikio neturi paukštiena. Didesnį pavojų kelia sūdyta, rūkyta mėsa. Kol kas nėra įtikinamų duomenų apie žuvies produktų poveikį reliatyviai onkologinių ligų rizikai

Nutukimas atsiranda ne tik vartojant daug riebalų, bet per daug valgant ir mažai judant. Sūrus maistas skatina skrandžio vėžio išsivystymą, nors druska laikoma ne priežastimi, o tik skatinančiuoju naviko plėtrą veiksniu.

Maistas ggali būti ne tik pavojingas sveikatai. Jame yra ir tokių sudedamųjų dalių, kurios užkerta kelią vėžiui. Svarbi vėžio profilaktikos priemonė yra vaisiai ir ypač – daržovės. Juose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų medžiagų, kurios skatina imunitetą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis ligomis, tarp jų – su vėžiu. Ypač svarbūs yra vitaminai A, E, C, karotenoidai, selenas, folatai, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, t.y. nukenksmina laisvuosius radikalus.

Maistas, kuriame gausu daržovių, ypač morkų, kopūstų, rupios duonos, kruopų, atitolina storžarnės vėžį. Maistinės skaidulos nukenksmina tulžies rūgštis, kurių perteklius valgant riebų maistą kenkia žarnų gleivinei. Didėja žarnyno turinio kiekis, todėl mažėja į žarnyną patekusių ar žarnyne susiformavusių pavojingų cheminių junginių koncentracija.

Nemažai tyrinėjimų patvirtina ir apsaugomąjį žaliosios arbatos vaidmenį nuo kai kurių navikų formavimosi. Arbatoje yra antioksidatorių – polifenolių. Pienas, ypač neriebus, užkerta kelią skrandžio ir storžarnės vėžio atsiradimui ir plėtojimuisi todėl, kad tai yra pagrindinis natūralus kalcio, kuris tausoja žarnyno epitelį, šaltinis.

Apskritai racionali, visavertė mityba svarbi vėžio profilaktikai. Remiantis daugelio epidemiologinių tyrinėjimų duomenimis, spėjama, kad jei daržovių ir vaisių būtų vartojama 75 proc. daugiau nei dauguma žmonių šiuo metu vartoja, būtų galima išvengti 10-50 proc. virškinimo organų vėžio atvejų, o valgant tik vieną kartą nedidelę porciją mėsos per savaitę – 3-5 proc. storžarnės vėžio

atvejų.

Gero, vitaminingo, subalansuoto maisto reikia ne tik sveikam žmogui, bet ir sergančiajam vėžiu. Tai reiškia, kad tokie asmenys turi gauti maisto, kuriame subalansuotas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, skaidulų santykis.

Žinoma, kad gydytiems nuo piktybinių navikų ligoniams atsiranda tam tikrų mitybos problemų: pasunkėjęs rijimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, skonio pasikeitimai, svorio kritimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, mažakraujystė ir pan. Todėl tokiems ligoniams rekomenduojami atitinkami maisto produktai. Pvz., Amerikos vėžio draugija pataria džiūstant burnai ir esant pasunkėjusiam rijimui kramtyti becukrę, ypač ccitrinos skonio, kramtomąją gumą, nes ji pagerina seilių išsiskyrimą. Gali padėti ir dažnas vandens gurkšnojimas arba burnos purškimas. Tinka drėgnas maistas (su padažais ir aliejumi). Bet kokį maistą reikia susmulkinti, sutrinti, padaryti jį tokį, kad lengviau būtų ryti. Rijimo sutrikimai gali palengvėti pridedant skysčių prie maisto ar valgant tokį maistą kaip kiaušiniai, pieno produktai, sūris, vaisiai, minkštai virtos daržovės ir minkšta mėsa.

Apetito stoka ir pykinimas dažnai patiriamas po vėžio gydymo. Gydymo metu dažnai kinta skonis, todėl galima padidinti prieskonių kiekį, jjei tai skatina norą valgyti. Valgyti geriau mažais kiekiais ir dažniau. Kai kuriais atvejais pykinimą sėkmingai slopina vaistai. Yra ir vaistų, stimuliuojančių apetitą, kuriuos gali parinkti gydytojas. Svarbu, kad valgydamas žmogus jaustų malonumą.

Jei vargina vidurių užkietėjimas, patariama daugiau vartoti skysčių, rrūgštaus pieno produktų, daržovių, vaisių, mankštintis. Antra vertus, po chemoterapijos gali atsirasti viduriavimas. Tuomet reikėtų vartoti daugiau skysčių, vengti pieno produktų, mažiau vartoti skaidulingo maisto, nevartoti produktų, skatinančių vidurių pūtimą, jei reikia – vartoti medikamentų, kurių paskiria gydytojas.

Svoris dažnai krenta ankstyvuose vėžio gydymo ir sveikimo etapuose. Tai normalu, tačiau nuolatinio svorio kritimo reikia vengti. Svorio kritimą galima sumažinti atitinkamai maitinantis. Užkandžiai tarp pagrindinių valgių (pusryčiai, pietūs, vakarienė) yra geri kalorijų šaltiniai.

Ligoniams, gydomiems nuo vėžio, dažnai pasireiškia anemija. Ji priklauso nuo kraujo netekimo, chemoterapijos, spindulinio gydymo ar nuo paties naviko. Subalansuota dieta gali padėti organizmo atsinaujinimo sistemoms ir gaminant naujas kraujo ląsteles. Geležies papildų reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju. Papildoma geležis naudinga, kai organizme jos kiekis nepakankamas, bet nepadeda, jei aanemiją sukelia kitos priežastys, pvz., organizmas nepajėgia jos pasisavinti. Anemiją gydyti turi gydytojas.

Chemoterapija gali sumažinti kaulų stiprumą. Kaulų stiprumą didina kalcis, vitaminas D, kai kurie vaistai, kurių turi skirti gydytojas.

Sergant ir sveikstant maiste esančių vitaminų ir mineralų kiekis gali būti nepakankamas, jį reikia papildyti. Geriausiai tinka subalansuoti vitaminų ir mineralų rinkiniai, kuriuose yra 100 proc. daugumos šių elementų “dienos kiekio“, t.y. reikalingo vitaminų ar mineralų kiekio per dieną. Kai kas mano, kad jei nedidelis kiekis šių medžiagų yra naudingas, ttai jei jų daugiau, bus dar geriau. Tačiau šios minties mokslas nepatvirtina. Dideli vitaminų ir mineralų kiekiai gali būti žalingi, pvz., didelės antioksidantų dozės gali sutrikdyti chemoterapijos ar radioterapijos efektyvumą, todėl būtina aptarti maisto papildų vartojimą su gydytoju. Geriausia vartoti natūralius antioksidantų šaltinius – daržoves, vaisius.

Sėkmingai pagydžius ligonį, sirgusį vėžiu, medžiagų apykaita normalizuojasi. Pasveikusių nuo piktybinių navikų asmenų maistas turėtų būti toks kaip ir racionalus sveikų žmonių maistas, nors remiantis pastarųjų metų tyrinėjimais patariama šiek tiek (15-20 proc.) riboti bendrą kalorijų kiekį riebalų ir angliavandenių, t.y. cukraus ir krakmolo, sąskaita, vengti sunkiai virškinamų produktų, kasdien valgyti vaisių, daržovių ir būtinai judėti.

Naudingosios ryžių savybės

Ryžiai yra puikus angliavandenių šaltinis. Angliavandeniai (krakmolas) iš ryžių, ypač rudųjų, pasisavinami iš lėto. Dėl to lėčiau ir pamažu į kraują patenka gliukozė, tai ypač naudinga diabetikams. Krakmolas sudaro daugiau kaip 90 proc. sausųjų ryžių medžiagų. Taip pat ryžiuose yra naudingų skaidulų, ruduosiuose ryžiuose jų 50 kartų daugiau negu įprastuose baltuosiuose. Ryžiuose beveik nėra riebalų, pavyzdžiui, 100 g virtų ryžių riebalų yra apie pusė gramo. Nevirtuose ryžiuose riebalų yra šiek tiek daugiau, tačiau ne daugiau kaip 1 g riebalų 100 g ryžių. Ruduosiuose ryžiuose, tiksliau jų luobelėje, riebalų yra šiek tiek daugiau: apie 1-4 g riebalų 100 gg ryžių, tačiau, palyginti su kitais maisto produktais, tai vis tiek labai mažai. Baltymų ryžiuose nėra labai daug, tačiau ryžių baltymai labai vertingi. Palyginti su kiaušinio baltymu (manoma, kad jo biologinė vertė yra 100 proc.), ryžių baltymų biologinė vertė yra apie 80 proc., tuo tarpu kukurūzuose esančių baltymų vertė apie 40 proc. Ryžiuose nėra gliuteno, t. y. baltymo, kurio yra kviečiuose, rugiuose, miežiuose bei avižose ir kuris žmonėms, sergantiems celiakija, sukelia sunkų viduriavimą ir žarnų gleivinės pakitimus. Ryžiuose yra nemažai B grupės vitaminų, geležies. Tačiau baltuosiuose ryžiuose šių medžiagų beveik nėra, nes jos pašalinamos kartu su paviršine ryžių luobele. Neturtingose Azijos šalyse, kuriose dažnai baltieji ryžiai yra vienintelis maisto produktas, nemažai žmonių serga beriberiu. Ši liga prasideda dėl vitamino B1 trūkumo. Šiuo metu į daugelį parduodamų ryžių papildomai pridedama geležies ir B grupės vitaminų (parduotuvėse tokių ryžių daugiau kaip 90 proc.).

Įsitikinkite – kefyrą gerti sveika

Kefyro sudedamosios medžiagos teigiamai veikia daugelį žmogaus organizmo funkcijų. Jo siūloma gerti esant medžiagų apykaitos sutrikimams, sergant ateroskleroze, alerginėmis ligomis ir net tuberkulioze. Kefyras padeda reguliuoti ląstelių augimą, cholesterolio kiekį kraujyje, skrandžio ir žarnyno veiklą, hipertenziją. Švelniai rūgštus kefyro skonis ir jam būdinga mikroflora stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, tai gerina peristaltiką.

Be naudingųjų bakterijų ir mielių, kkefyro sudėtyje yra mineralų bei pagrindinių aminorūgščių, skatinančių sveikimo procesus. Kefyre gausu triptofano (viena pagrindinių aminorūgščių), kuris ramina nervų sistemą. Taip pat yra kalcio ir magnio – nervų sistemai svarbių mineralinių medžiagų.

Kefyre gausu vitaminų B12, B1 ir K. Biotinas padeda organizmui pasisavinti kitus B grupės vitaminus, kurie svarbūs inkstų, kepenų ir nervų sistemos veiklai.

Kefyras stiprina imuninę sistemą, todėl jo rekomenduojama gerti žmonėms, sergantiems AIDS, herpesu, vėžiu.

Yra daug sveiko senėjimo paslapčių, galinčių apsaugoti nuo nelaimių, kurios paprastai atkeliauja senstant – t.y. energijos stokos, degeneracinių ligų, bei bendro padidėjusio sergamumo dėl nusilpusios imuninės sistemos.

Vitaminų ir mikroelementų papildų svarba

Per šaltąjį sezoną yra neįprastas ligų protrūkis. Tuomet patariama vartoti vitaminų ir mikroelementų papildų. Oro sąlygos, buvimas kambaryje ir nuolatinė kova su bakterijomis gali pasunkinti maisto pasisavinimą.

Kai taip atsitinka, pats svarbiausias gydymas – daug miego ir poilsio.

Fizinio aktyvumo nauda

Kaip ir suaugusiesiems, taip ir vaikams labai svarbu fizinis aktyvumas. Laimė, vaikams tai nesukelia problemų. Jei vaikas mėgsta žaisti lauke, važinėtis dviračiu, – viskas gerai. Bet pastaruoju metu vaikai tampa mažiau judrūs. Televizija, kompiuteriniai žaidimai atima iš jų gryną orą ir vitaminą D, pasigaminantį būnant saulėje.

Mityba padeda įveikti stresą

Nors mityba yra egzistencijos pagrindas, apetitas gali būti ir džiaugsmas, ir nelaimė.

Požiūris į maitinimąsi priklauso nuo

žmogaus kultūros, socialinės padėties. Bet ir apsišvietęs žmogus, žinodamas lotynišką savo negalios diagnozę, gali nenusimatyti apie pokyčių organizme ryšį su mityba.

Mityba lemia gyvenimo pilnavertiškumą, sugebėjimą įveikti stresą, operacinę traumą, infekciją.

Netinkama mityba ligos atveju gali būti neoptimalaus, net nepageidaujamo medikamentų poveikio ir užsitęsusios kritinės būklės priežastis.