3kl.namu darbai

kaip

šuo jaučia ir supranta žmogaus nuotaikas ir jausmus

Pagal

„Men’s Health“ žurnalą 71% amerikiečių

tiki, kad jų šunys supranta juos telepatiniame lygmenyje.

„The Tonight Show’s“ šeimininkas Jay Leno

mano, kad taip yra dėl to, kad žmogus ir šuo

dalinasi tais pačiais pagrindiniais interesais – valgymas,

miegojimas, žaidimas su kamuoliu, susierzinimas. Pastarųjų

metų tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad yra ir

psichologiniai panašumai tarp žmogaus ir šuns,

kurie gali priversti nustebti net ir juokdarį.

Daug

metų mokslininkai stebi šimpanzes, kad pastebėti

nors trumpus žmogaus intelekto pasireiškimo panašumus.

Pagrindinis argumentas šiems stebėjimams yra tai, kad

genetinis panašumas ggali sąlygoti ir psichologinį

panašumą.

Žmogaus

geriausi draugai pastarojo užduotis ir užuominas atlieka ir

supranta žymiai geriau, negu žmogaus artimi giminaičiai

šimpanzės. Žmogaus žodžių ir veiksmų

supratimas ir yra tos elgesio savybės, kurios parodo, kad šunys

yra protingi. Bet taip yra todėl, kad šunys buvo atrinkti

pirmiausiai natūraliai, paskui ir dirbtinai, kad adaptuotis

prisitaikyti šuns užimamai nišai žmonių

visuomenėje. Pastarųjų metų tyrimai praskleidžia

šviesą, kaip šunys klastoja žmogaus protinius

sugebėjimus.

Šunys

atlieka kai kuriuos testus, kurie reikalauja kitokio požiūrio

ar supratimo, žymiai geriau negu šimpanzės –

psichologai tokius testus vadina proto teorijos sugebėjimais.

Yra labai ppaprastas ir labai įdomus prikaustantis dėmesį

testas, kurį, bet kuris šuns šeimininkas gali

labai lengvai atlikti. Reikia paslėpti maisto gabalėlį

viename iš dviejų nepermatomų konteinerių.

Šuniui yra neleidžiama stebėti, kur maistas yra

paslėptas, tačiau šuo turi surasti maistą

sekdamas eksperimentatoriaus bendravimo gestus – pavyzdžiui

tokius kaip parodymas. BBuvo surasti šunys ir net šuniukai,

kurie gyveno būdoje turėdami minimalų kontaktą su

žmogumi, ir šie gyvūnai buvo pilnai pajėgūs

atlikti šį eksperimentą. Iš kitos pusės,

atlikus šį eksperimentą su 9 šimpanzėmis

tik dvi sugebėjo sėkmingai atlikti šią užduotį.

Vilkai atliko užduotį geriau, tačiau ne taip gerai

kaip šunys.

Budapešto

mokslų akademijos mokslininkai nustatė, kad šunys

seka žmogaus gestus ir tada kai tai prieštarauja jų

jutimui. Nors tyrinėtojai naudojo ir labai stiprų kvapą

turinčią dešrą, tačiau, jeigu eksperimento

atlikėjas gestu rodė į tuščią

konteinerį, šuo ir ėjo link tuščiojo

konteinerio.

Buvo

pastebėta, kad šunys supranta ką žmogus galvoja

daug geriau negu šimpanzės. Tyrinėtojai iš

New Iberia tyrimų centro Luizianoje šimpanzėms leido

pasirinkti pas ką prašyti maisto: ar pas tą žmogų,

kuris jas mato, ar pas tą kuris į jų nemato. Šimpanzės

nedarė skirtumo pas ką kaulyti kąsnelio: ar pas žmogų

su kibiru aant galvos, ar pas matantį šimpanzes žmogų.

Šis paprastas testas buvo atliktas su Budapešto

šunimis. Šunys stovėjo priešais dvi

nepažįstamas moteris, kurios turėjo sumuštinį

su kepenimis. Viena moteris žiūrėjo į šunį,

kita galvą buvo nusukusi į šoną. Šunys,

priešingai negu Luizianoje šimpanzės, spontaniškai

kaulijo sumuštinį iš asmens, kuris žiūrėjo

į šunį.

Šunys

gali naudoti savo žvilgsnį, kad atkreipti asmens dėmesį.

Budapešte tyrėjai paslėpė šuns mėgstamą

žaislą, ar maisto gabalėlį vienoje iš

trijų vietų. Tuo metu šuns šeimininko nebuvo.

Sugrįžus šuns šeimininkui, atskirtas šuo

tiesiogine prasme rodė savo šeimininkui kur paslėptas

objektas randasi. Tai šunys darė ppirmiausiai lodami ir

taip atkreipdami šeimininko dėmesį, o paskui

žiūrėdami pirmyn ir atgal, tai yra, į paslėpto

daikto vietą ir į šeimininką. Kiekvienu atveju

šeimininkas galėjo pasakyti kur yra daiktas remdamasis

išimtinai tik šuns bendravimo žvilgsniais.

Dauguma

šeimininkų pastebi, kad šuo supranta keletą

žodžių. Leipcige buvo rastas Border kolis Rico, kuris

žinojo 200 objektų pavadinimus. Rico būdavo liepiama

eiti į kambarį ir išrinkti palieptą

daiktą iš kitų devynių daiktų, kurių

pavadinimus šuo taip pat žinojo. Rico atsakas turėjo

būti grindžiamas tik daikto pavadinimu, kadangi šuns

šeimininkas ir eksperimento atlikėjas likdavo kitame

kambaryje, o šuo turėdavo atrinkti paliepto pavadinimo

daiktą kitame kambaryje. Dar nuostabesnė buvo Rico savybė

išmokti naujus žodžius naudojant procesą

vadinamą greitas kartografavimas. Eksperimento atlikėjai

naudojo daikto pavadinimą, kurio anksčiau šuo

nežinojo ir siųsdavo šunį į kitą

kambarį atnešti tą daiktą. Kambaryje buvo

septyni daiktai, kurių pavadinimus šuo žinojo iš

anksčiau ir daiktas, kurio pavadinimą šuo išgirdo

naujai. Septynis kartus iš dešimties šuo

atnešdavo daiktą, kurio pavadinimą jis išgirdo

pirmą kartą. Mokslininkai nusprendė, kad šuo

sugebėjo rasti ryšį tarp naujo daikto pavadinimo ir

pačio daikto, remdamasis išskyrimo metodu.

Vienas

australų filosofas yra pastebėjęs, kad ir kaip

išraiškingai šuo loja jis negali jums pasakyti,

kad jo tėvai buvo garbingi, nors neturtingi. Rico pamiršdavo

pusę naujai išmoktų žodžių per

keturias savaites. Mes turime būti labai apdairūs sakydami,

kad šunys gali reaguoti į žodžius kaip komandas

atnešti tam tikrus daiktus, tačiau jie neturi jokio

supratimo apie gramatiką iir sintaksę. Dar nei vienas

nepastebėjo, kad šuo gali suprasti skirtumą tarp

„žmogus kanda šunį“ ir „šuo

kanda žmogų“.

Pastangos

surasti protingumo panašumus tarp žmonių ir

šimpanzių buvo grindžiamos pažinimu, kad žmogus

ir šimpanzė yra giminingi. Penki milijonai metų

evoliucijos atskyrė žmogų ir šimpanzes.

Nežiūrint genetinio panašumo šimpanzės

evoliucijos eigoje praleido labai mažai laiko šalia

žmogaus. Šunys yra mums negiminingi, tačiau jau

10000 metų jie randasi šalia žmogaus. Izraelyje

rasta 12 000 metų senumo kapavietė, kurioje buvo rasti

senos moters ir šalia jos šuns kūnai. DNR tyrimai

leidžia daryti išvadą kad yra ryšys tarp

žmogaus ir šuns daugiau kaip 100 000 metų.

Yra

aišku, kad šunys ir žmonės artimai bendrauja

jau labai seniai. Pradžioje šunys kaulydavo ir vogdavo

aplink žmonių stovyklas ir tokie šunys turėdavo

daugiau palikuonių negu tie kurie maitindavosi patys. Vyko

natūrali atranka. Vėliau jau buvo vykdoma ir dirbtinė

atranka – žmonės dirbtinai kryžmino veisles

norėdami gauti turinčių tam tikrų savybių

šunų.

Švedijoje

mokslininkai ištyrė daugiau kaip 15 000 šunų

skirtingų 164 veislių, norėdami surasti rūšies

fundamentalių asmenybės savybių. Buvo nustatyti penki

pagrindiniai šuns charakterio bruožai: keturi iš

šių bruožų yra panašūs į

žmogaus asmenybės bruožus: žaismingumas,

smalsumas, draugiškumas – socialumas, ir agresyvumas. Tik

palinkimas persekioti, atrodo, yra nebūdingas žmogui. Iš

tikrųjų šunys turi tiek daug bendro su mumis.

Mūsų

augintiniai – talentingi psichologai. Jie greit orientuojasi

situacijoje, puikiai jaučia žmonių nuotaikas ir

supranta ketinimus. Gudriai manipuliuodamas šuo ima diktuoti

savo taisykles. Pavyzdžiui, “sumąsto”, kką

veiks pasivaikščiojimo metu. Šuo bosas,

“vedžiojantis” lauke čiuplutę savo

šeimininkę, nuspręs prigulti pievelėje, ir

jokios pastangos, įkalbinėjimai nepadės – jis žino,

koks kieno svoris ir kas čia “tars paskutinį žodį”.

Arba bokseriukas, vieną sykį nusprendęs neprileisti

svečių prie vaišių stalo ir dėl to

šokoladuku išviliotas į garažą, kitąkart

paaukos tą šokoladą ir mirtinai įsitvirtins po

svetainės stalu. Nusileisti, paklusti reikštų

nulipti hierarchijos laipteliu žemyn, o tai neįmanoma, kai

esi bosas ir numylėtinis!

Pagal

žurnalą „The Scientist“

Paruošė

Gytis Raudonis