Aids

1. Kas yra ŽIV/AIDS

ŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui ( BIV ) .

ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių seką galima pavaizduoti taip :

DNR ® RNR ® baltymas

Retrovirusų ( lot. Retro – atgal ) sintezės seka kitokia :

RNR ® DNR ® RNR ® baltymas

ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso ffermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR, kaip pagal matricą, sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to viruso pagaminta DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia ( integruojasi ) į chromosominę DNR ( ši forma vadinama provirusine DNR ). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei ( iš DNR į RNR ) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti kelios ŽIV mutacijos. Viruso sugebėjimas mutuoti net pačiam organizme, bei viruso dalelių sintezės kklaidos yra viena iš priežasčių , kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš AIDS.

Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS ( angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome ). Žmogus, užkrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5 aar net 10 metų, kai virusas pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimo nustatymui naudojami specifiniai antikūnų tyrimai, kurie randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo 4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais.

Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. – antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas, Afrikoje – ŽIV-2. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias. Pirmieji AIDS atvejai užregistruoti 1981 m., tačiau tiriant archyvinius kraujo serumus Afrikos gyventojų 1950 – 1960 mm. ir 1970m. nustatyta, kad užsikrėtimas ŽIV-1 virusu jau buvo tuo metu. Pirmieji AIDS sukeliantį virusą 1983 – 1984 m. išskyrė prancūzas L. Montanje ( Luc Motagne ), kuris AIDS sukeliantį virusą pavadino LAV ( angl. Lymphadenopathy associated virus ) ir amerikietis R. Galo ( Robert Gallo ), kuris jį pavadino HTLV – 3 ( ANGL. Human T-cell leukemia/lymphoma virus type 3 ). 1985 m. sukurti laboratoriniai testai antikūniams prieš ŽIV nustatyti. 1986 m. Tarptautinis virusų taksonomijos komitetas AIDS sukėlėją ppavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), o Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) pasiūlė pagrindines AIDS prevencijos gaires.

1987 m. pirmi labotariniai tyrimai ŽIV infekcijai nustatyti pradėti ir Lietuvoje. 1988 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centras.

2. ŽIV atsparumas

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.

ŽIV greit žūva virinamas ( 1000 C temperatūroje žūsta iš karto, 560 C temperatūroje per 20 min.), jautrus spiritui, chlorui, rūgštims ir šarmams, balinimo, dezinfekuojančioms medžiagoms.

3. Viruso plitimo būdai

Didžiausia viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene.

Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus.

Per lytinius santykius

Lytiniai santykiai. Tikimybė užsikrėsti – nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei žmogus yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis ( chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt. ) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai ( analiniai lytiniai santykiai ).

Venkite rizikingų lytinių santykių, nes tai geriausia apsaugos priemonė nuo ŽIV. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, užkrėstųjų skaičius sumažėjo iki 0,01 proc. ŽIV infekcija pasižymi inkubaciniu ( lango ) periodu, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.

Nusprendus tapti donorais, pagalvokite, ar per 6 paskutinius mėnesius nebuvo ggalimybės užsikrėsti ŽIV.

Narkotikų vartojimas. Tikimybė užsikrėsti – 90 proc. Pavojinga leistis narkotines medžiagas, naudojantis bendromis adatomis ir švirkštais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo švirkštais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką iš bendro indo, išlieka galimybė užsikrėsti ŽIV ir virusiniu hepatitu C ( tai viena pagrandinių virusinio hepatito C plitimo tarp narkomanų, priežasčių ). Lietuvoje ŽIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m. Nenaudokite svetimų ar bendrų švirkštų ir adatų, kadangi virusas labai lengvai gali patekti į kraują. Nenaudokite narkotikų iš bendro indo.

Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas.

Būkime atsargus darydami tatuiruotes.

Organų transplantacija. Žmogus rizikuoja, jei jam transplantuojamas organas priklauso ŽIV infekuotam donorui. Tyrimus sunkina inkubacinis periodas. Pasiteiraukite ar audinių kraujas prieš transplantaciją patikrintas dėl ŽIV.

Iš motinos – vaisiui

Serganti motina – kūdikis. Tikimybė, jog infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama prieš 10 metų siekė – 15-60 proc. Šiuo metu besilaukiančioms ŽIV užsikrėtusioms moterims taikant tinkamą gydymą ( prieš virusiniai vaistai ), ir kitas priemones ( Cezario pjūvis, nemaitinamas krūtimi ) kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinta iki 0,1 proc. Lietuvoje diagnozuota ŽIV užsikrėtusių moterų, ttačiau dar neužregistruota vaikų, kuriuos pagimdė infekuotos motinos. PSO ( Pasaulinė Sveikatos organizacija ) rekomenduoja visoms būsimoms motinoms pasitikrinti dėl ŽIV – tam, kad, esant reikalui, nebūtų praleistas priešvirusiniam gydymui tinkamas laikas.

ŽIV neplinta :

Oro lašeliniu būdu. Neužsikrėsite kosint, čiaudint, bučiuodamiesi, per prakaitą ar ašaras.

Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu. Neužsikrėsite naudodamiesi tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liesdami vienas kitą, žaisdami, gyvendami šalia infekuoto asmens, valgydami infekuoto asmens paruoštą maistą.

Vabzdžių įkandimus. Neplatina uodai ir erkės.

4. ŽIV infekcijos eiga

ŽIV infekcijos eiga yra ilga ( schema 1 ), ji baigiasi paskutine stadija – AIDS, todėl infekcijos eiga nuo užsikrėtimo momento skirstoma į keletą stadijų :

1. ŽIV inkubacinis periodas. Tai infekcinės ligos laikotarpis nuo infekcijos patekimo į organizmą iki ūmaus ŽIV infekcijos pasireiškimo. Dažniausiai trunka kelias savaites.

2. Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas – į gripą panaši būsena – pakyla temperatūra, išberia odą ir gleivines, padidėja limfmazgiai ir kt. Trunka nuo kelių dienų – savaitę. Praeina be gydymo. Išsivysto ne visiems pacientams.

3. Besimptomis ligos periodas. Trunka nuo kelių iki keliolikos metų. Žmogus jaučiasi visiškai sveikas, bet gali užkrėsti kitus asmeninis.

4. AIDS – tai tam tikrų indikatorinių ligų ir būsenų nustatymas ŽIV užsikrėtusiam asmeniui. Išskirtiniais atvejais tokių ligų ( žr. Indikatorinės ligos ) ir būsenų nustatymas, neradus kitų

priežasčių, gal būti AIDS diagnozės priežastis. Tai paskutinė infekcijos stadija, kuri priklausomai nuo medicininės pagalbos lygio, gali trukti nuo kelių iki 10 metų ir ilgiau, baigiasi mirtimi.

ŽIV infekcijos eiga

Užsikrėtimo momentas.

ŽIV inkubacinis periodas.

Ūmus ŽIV infekcijos pasireiškimas.

Besimptomis periodas.

AIDS

Schema 1

Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos gydytojai skirtingai supranta AIDS diagnozę. JAV AIDS diagnozuojama net tada, jei pacientas neturi jokių sveikatos problemų, bet imunologinis kraujo tyrimas rodo, kad CD4 ląstelių yra mažiau nei 200 mikrolitre. Rusijoje AIDS diagnozuojama tik paskutinėse ligos stadijose. Europoje priimtas kkitas AIDS diagnozės apibūdinimas, kurio laikosi ir Lietuva ( žr. Indikatorinės ligos ).

5. Ką daryti, jei įtariate užsikrėtus ŽIV

Virusas, patekęs į žmogaus organizmą, pradeda sparčiai augintis ir anksčiausiai, naudojant šiuolaikinius 3 –čios generacijos ŽIV tyrimo testus, gali būti aptinkamas po 4 sav. Tokie testai Lietuvoje naudojami nuo 1993 m. Įtarus, kad galite būti užsikrėtęs ŽIV, siūlome kreiptis į gydymo įstaigą.

6. Laboratorinė diagnostika

AIDS testas

Teigiamas antrankinio tyrimo rezultatas rodo, jog asmuo galbūt yra užsikrėtęs ŽIV ir gali užkrėsto kitus asmenis. Dažniausiai jis aatliekamas ieškant kraujyje specifinių antikūnų prieš virusą imunofermentinės analizės metodu. Teigiamas pirminis AIDS testas dar nereiškia, jog pacientas užsikrėtęs ŽIV. Gavus teigiamą AIDS testo rezultatą, jis kartojamas, siekiant nustatyti ar neįvyko klaida. Pakartotinai gavus teigiamą rezultatą, priklausomai nuo pirmini rezultatų bbei tiriamo žmogaus elgesio rizikos, daromi kiti tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę. Tyrimas atliekamas pacientui sutikus. AIDS testas su šiuolaikine laboratorine įranga atliekamas per 1 – 4 val., tačiau dėl įvairiose laboratorijose galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, atsakymas pateikiamas per kelias dienas. Patvirtintas teigiamas AIDS testas dar nereiškia, kad asmuo serga AIDS. AIDS diagnozuojamas tik kruopščiai įvertinus užsikrėtusio asmens klinikinę būklę ir atlikus kitus svarbius laboratorinius tyrimus.

Neigiamas tyrimo rezultatas rodo, jog asmuo šiuo metu nėra užsikrėtęs ŽIV, tačiau dėl inkubacinio periodo, kai antikūnai prieš virusą dar nesigamina arba jų neprisigamino pakankamai, siūloma testą pakartoti po trijų mėnesių.

7. ŽIV infekcijos gydymas

Iki ŽIV infekcijos atsiradimo, pasaulyje nebuvo vaistų, galinčių gydyti virusinius susirgimus, todėl dauguma priešvirusinių vaistų buvo sukurti vėliau, nei vaistai dėl AIDS. ŽIV infekcijai ggydyti naudojami vaistai yra efektyviausi, nei vaistai, skirti kitų virusinių infekcijos gydymui, tačiau to nepakanka. Kuriami nauji efektyvesni vaistai, kurie pristabdo infekcijos eigą, nors organizmo pilnai nuo ŽIV neišvalo. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai skiriama trijų vaistų ( po vieną iš toliai paminėtų grupių ) ir daugiau kombinacija, kuri prailgina infekuoto asmens gyvenimą 10 ir daugiau metų.

Naudojami vaistai. Šiuo metu naudojamos trys antiretrovirusinių vaistų grupės, kurios skirtingai veikia ŽIV infekciją CD4 ląstelėse.

Pirmoji vaistų rūšis – nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie nneleidžia virusui užbaigti formuoti virusinės DNR. Nebaigta formuoti virusinės DNR negali gaminti naujų viruso kopijų

Antroji vaistų rūšis – nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia ŽIV RNR paversti į DNR ir todėl stabdomas viruso dauginimasis

Trečioji vaistų rūšis – viruso fermentų proteazių inhibitoriai, kurie veikia paskutiniąją viruso dauginimosi ciklo stadiją ir trukdo suformuoti viruso kopijas, todėl virusas negali palikti užkrėstos CD4 ląstelės.

Šių vaistų rūšys naudojamos ir Lietuvoje. Lietuvoje AIDS gydymas taikomas :

AIDS sergantiems,

Nėščioms ŽIV infekuotoms moterims,

Asmenims, turėjusiems kontaktą su žinomai infekuotu asmeniu.

8. AIDS indikatorinės ligos

Indikatorinės ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS infekcija Europoje, yra 25.

1. Bronchų, trachėjos ar plaučių kandidozė.

2. Stemplės kandidozė.

3. Gimdos kaklelio išplitęs navikas.

4. Išplitusi ar ekstrapulmoninė kokcidiomikozė.

5. Ekstrapulmoninė kriptokokozė.

6. Lėtinė žarnyno kriptosporidiozė ( trunkanti ilgiau kaip 1 mėn. ).

7. Citomegalo viruso sukelta liga ( ne kepenyse, blužnyje ar limfmazgiuose ).

8. Citomegalo viruso sukeltas retinitas ( dėl jo išsivystęs aklumas ).

9. Su ŽIV susijusi encefalopatija.

10. Herpes simplex viruso sukelti lėtiniai išopėjimai ( trunkantys ilgiau kaip mėnesį ), bronchitas, plaučių ar stemplės pažeidimai.

11. Išplitusi ar ekstrapulmoninė histoplazmozė.

12. Lėtinė – žarnyno izosporiozė ( trunkanti ilgiau kaip 1 mėn. ).

13. Kaposi sarkoma.

14. Burkito ar panašaus tipo limfoma.

15. Imunoblastinė ar panašaus tipo limfoma.

16. Pirminė smegenų limfoma.

17. Išplitusi ar ekstrapulmoninė Mycobacterium avium complex ar M. kansasii.

18. Bet kuri Mycobacterium tuberculosis forma ( pulmoninė ar ekstrapulmoninė ).

19. Kitų tipų ar neidentifikuoto tipo išplitusi arba ekstrapulmoninė mikobakteriozė.

20. Pneumocystis carinii ssukeltas plaučių uždegimas.

21. Pasikartojantis plaučių uždegimas.

22. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija.

23. Pasikartojanti Salomonella septicemija.

24. Smegenų toksoplazmozė.

25. Su ŽIV susijęs išsekimo sindromas.

AIDS ligos eigai įtakos turi :

Ligonio amžius; vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė.

Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.

Mityba, gydymas, režimas; gera mityba, anksti pradėtas gydymas ir taisyklingas režimas eigą sulėtina.

Užsikrėtimo būdas; perpylus ŽIV su krauju, eiga trumpesnė, užkrėtus lytiniu keliu – ilgesnė.

ŽIV tipas; ŽIV – 1 eiga trumpesnė, ŽIV – 2 ilgesnė.

9. Vakcinos kūrimas

Visais laikais vakcinos žmogų apsaugodavo nuo įvairių infekcijų sukeltų ligų. ŽIV pandemiją pavyktų sustabdyti, jeigu būtų išrasta saugi ir veiksminga vakcina. Šiuo metu vakcinos nuo ŽIV kūrimui teikiamas prioritetas. Norėdamos pagreitinti tyrinėjimus, dauguma privačių ir viešųjų agentūrų investavo milžiniškas lėšas. Šiuo metu, tiriant 27 vakcinas, daugiau nei 3000 neinfekuotųjų savanorių dalyvauja ŽIV vakcinos tyrimuose, kuriuos remia Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis sveikatos institutas .