Apie narkotikus

NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA

Turbūt nėra Lietuvoje moksleivio ar mokytojo, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Galima apie tai išgirsti ne tik mokykloje, gatvėje, bet ir per radiją, televiziją ar perskaityti laikraštyje, žurnale. Taigi,

kiekvienas apie tai žinomo ir jau net susiformavo savo požiūrį į narkotikus bei jų vartojimą. Deja, tas požiūris retai paremtas tikrais faktais, medicininėmis, psihologinėmis žiniomis. Dauguma informacijos apie narkotikus perduodama iš lūpų į lūpas, remiantis kažkieno pasakojimais ar patyrimu.

Statistika rodo, kad 1995 metais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose bbuvo užregistruoti 1264 asmenys, sergantys narkomanija. Dauguma jų jauni žmonės – iki 35 metų amžiaus. Tik 30 asmenų yra virš 35 metų amžiaus. Statiskika liudija, kad per paskutinius 5 metus narkomanų skaičius išaugo 10 kartų. Be abejo, statistika atspindi tik tuos asmenis, kurie kreipėsi pagalbos ar buvo atsiųsti gydytis į medicinines įstaigas. Pokalbiai su besigydančiais narkomanais rodo, kad dauguma jų pradėjo vartoti narkotikus jau paauglystėje. 1995 m. Pedagogikos institutas dalyvavo Europos mokyklų projekte, tiriant rūkimo, alkoholio ir narkotikų vartojimo paplitimą mmoksleivių tarpe. Tyrime dalyvavo 3196

15-16 metų moksleiviai. Nustatyta, kad nelegalius narkotikus vartojo 3,2 moksleivių. Daugiausia moksleivių tarpe paplitęs marihuanos rūkimas, tačiau moksleiviai jau bandę amfetaminą, ecstasy, LSD ir kitus narkotikus.

Kodėl jauni žmonės, kaip ir kai kurie suaugusieji, vartoja narkotikus? PPriežasčių nurodoma labai daug. Tačiau visas jas galime suvesti į tris pagrindines grupes.

1.Pagrindinis narkotikų madžiagų vartojimo motyvas – įtampos sumažinimas, streso įveikimas. Narkotikai vartojami siekiant užsimiršti, pašalinti įtampą, nemalonias emocijas, atsipalaiduoti.

2. Čia pagrindinis motyvas – patirti narkotikų sukeliamą efektą. Narkotikai vartojami siekiant išbandyti jų veikimą – patirti malonumą, pakitusią sąmonės būseną ir pan.

3. Pagrindinis motyvas – bendraamžių įtaka. Vartojama, nes norima neatsilikti nuo draugų, kartu praleisti laiką ar tiesiog negalint atsispirti draugų spaudimui.

Taigi, priežasčių ratas labai platus. O kaip su pasekmėmis? Būtent apie jas vartotojai net negalvoja. Vieni mano, kad jie tik pabandys, “pažais”, o paskui nebevartos. “Nuo vieno ar net kelių kartų tikrai nieko neatsitiks”- aiškina paaugliai. Kiti mano, kad narkotikų vartojimas, ypač sipnų, nėra žalingas ir nnesukels jokių pasekmių. Jaunimo tarpe paplitęs mitas, kad narkotikų vartojimas yra mažiau pavojingas už alkoholio. O ūsuaugusieji draudžia vartoti bei gąsdina pasekmėmis tik todėl, kad “jie viską jaunimui draudžia – gerti, rūkyti, mylėtis. Tam jie ir suaugę, kad mus auklėtų”.

Narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui individualus. Skirtingi narkotikai veikia labai skirtingai. Bet apie skirtingus narkotikus – vėliau. Jeigu, asmuo dėl vienų ar kitų anksčiau minėtų priežasčių pabandė narkotikų, po tam tikro laiko jis pajus taip vadinamą pakitusią būseną. Tai gali būti atsipalaidavimas, llengvumas, visų rūpesčių nutolimas, ramybės, meilės ar begalinio džiaugsmo jausmas. Tai euforinė būsena . Kai kas gali patirti labai malonias arba bauginančias haliucinacijas (visa tai labai priklauso nuo narkotikų rūšies). Pasibaigus narkotinės medžiagos veikimui, asmuo gali grįžti į normalią sąmonės būseną. Pabrėžiama – gali, nes kartais net ir po vieno pabandymo (pvz;LSD) asmuo patirs liūdnas to malonumo pasekmes. Tarkime, kad asmuo grįžo į normalią sąmonės būseną ir jaučiasi pakankamai gerai. Praėjus tam tikram laikui jis gali pagalvoti “Nieko blogo neatsitiko. O poveikis tikrai malonus. Tai kodėl nepabandyti dar?” Mes visi gyvenime siekieme malonumo, naujų potyrių . Asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko – jis pastoviai apie tai galvoja, nori vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaiduoti. Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. Tačiau po tam tikro laiko, vartojant narkotines medžiagas, asmuo jau nebegali, pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui, sugrįžti į normalią sąmonės būseną. Nustojus veikti narkotikui, jaučiamas nerimas, įtampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudėti galvą ir pan. Ką tokiu atveju reikia daryti. Reikia gydyti žinomomis ir prieinamomis priemonėmis. Minėtam asmeniui šis vaistas bus narkotikai. Ir tikrai, jie ne tik nuslopins visus nemalonius kūno pojūčius, bet dar ir sukels malonumą. Tačiau toks pat narkotinės medžiagos kiekis jjau nebesukels tokio pat malonumo, organizmas pripras, todėl narkotinės medžiagos dozę teks vis didinti ir didinti. Tai taip vadinama tolerancija narkotikui, kuri pasireiškia silpnėjančia organizmo reakcija į tą patį preparato kiekį. Todėl tam pačiam efektui pasiekti žmogus kas kartą suvartoja vis didesnę jo dozę. Taigi, palaipsniui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja, o skausmingos pasekmės – taip vadinama abstinencija – vis didės ir didės. Pasibaigus narkotiko poveikiui, asmuo jaus vis didėjantį fizinį skausmą. “Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybės nei dieną, nei naktį. Tai – košmaras” Taip šią būseną apibūdina patys narkomanai. Taigi, be anksčiau minėtos psichologinės priklausomybės atsiranda ir fizinė priklausomybė. Fizinė priklausomybė – tai viso organizmo funkcinės veiklos pakitimas, pasireiškiantis ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotiką. Ši būklė, dar vadinama abstinencijos, išnyksta, kai organizmas gauna naują narkotiko dozę.

Taip palaipsniui, pradžioje vien eksperimentuojant, o paskui vystantis psichologinei, fizinei priklausomybei, žmogus tampa narkomanu.

Narkomanija – tai dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių madžiagų vartojimo kylanti liga, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai.

Būtent apie tai ir nežino jauni žmonės. Nežino, kad , pradėję vartoti narkotines medžiagas, patys jau nebegalės mesti. Narkomanija – liga, kkurios gydymas labai ilgas ir sudėtingas. Todėl, žinant apie narkotikų poveikį, pripratimą prie jų, geriau net nepradėti.

NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA

Kaip jau minėta narkotikai – tai medžiagos, kurių vienkartinis panaudojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojučius, o sistemingas vartojimas – psicholiginę ir fizinę priklausomybę. Kad medžiaga būtų pripažinta narkotiku, ji turi atitikti 3 kriterijus: medicininį – medžiaga specifiškai veikia centrinę nervų sistemą, socialinį – plačiai paplitęs nemedicininis šios medžiagos vartojimas ir juridinį – medžiagapripažinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą ( šių medžiagų neteisėta gamyba, įgijimas, laikymas ar realizavimas yra įstatymo draudžiami).

Plačiausiai Lietuvoje paplitęs opiatų vartojimas. Į šią grupę įeina morfijus, heroinas, kodeinas. Lietuvoje labiau paplitę savos gamybos aguonų nuovirai. Juos vartoja apie 90 narkomanų. Tai rudos spalvos skystis, pagamintas iš smulkintų aguonų stiebelių ir galvučių. Jis leidžiamas injekcijomis. Opiatai slopina centrinės nervų sistemos aktyvumaą. Susileidus į veną, greitai pajuntama malonumo banga, greit perauganti į pasitenkinimą, kurio sutrikdyti negali nei alkis, nei skausmas, nei kiti poreikiai. Vartojant didesnes dozes, prarandami pojūčiai ir grimztama į besikaitaliojančią budrumo ir apsnūdimo būseną, kai išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja. Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo gali ištikti mirtis. Be abejo, labai greitai vystosi psichologinė ir fizinė priklausomybė, ir žmogus nebegali gyventi be šio

narkotiko. Didelį pavojų kelia nesterilių švirkštų naudojimas – daugelis narkomanų užsikrečia gelta, AIDS, dažni kraujo užkrėtimai, abscesai ir pan. Ilgalaikio piktnaudžiavimo pasekmė – depresija, savižudybė.

Jaunimo tarpe vis populiaresni tampa – “Ekstazi”(Ecstasy). Tai įvairių spalvų tabletės arba kapsulės. Ant tablečių įspausti įvairūs paveiksliukai. Vaikai šiais tabletes gali palaikyti saldainiais arba vitaminais. “Ekstazi” poveikis pajuntamas po 20-30 minučių ir tęsiasi iki keleto valandų. Jaunuoliai gali labai ilgai šokti nepavargdami. Todėl šis narkotiskas dažniausiai vartojamas jaunimo klubuose, diskotekose. Labai didelis fizinis šio narkotiko vvartojimo efektas – pakyla kraujo spaudimas, pagreitėja širdies ritmas, pakyla kūno temperatūra. Todėl šokant galima gauti šiluminį smūgį. Vartojant didesnes dozes, gali pasireikšti haliucinaciniai efektai, smarkiai pasikeičia regos ir klausos pojūčiai. Ilgo “Ekstazi” vartojimo pasekoje gali išsivystyti depresiją, dažna baigtis – savižudybė. Vystosi ir kepenų pakenkimas. “Ekstazi” – vienas iš labiausiai pasaulyje klastojamų narkotikų, todėl labai didelė sunkių apsinuodijimų galimybė. Šis narkotikas daugiausia siūlomas jokios patirties arba maža patirtį turinčiam jaunimui. “Ekstazi” vartojimas ypač paplitęs tarp jaunimo, propaguojančio Rave kultūrą aarba “reiverių”, kurie propaguoja maratoninius šokius pagal techo muziką. Tai, be abejo, neleidžia daryti

iš vados, kad visi reiveriai naudoja narkotikus.

Daugelis girdėjo apie “žolę”. Tai kanapės, iš kurių gaminamas hašišas, marihuana. Kanapės yra cheminės medžiagos – kanabinoidų – kurie ssukelia apsvaigimą. Hašišas ir marihuana paprastai rūkomi specialiomis pypkėmis arba ramkomis susuktomis cigaretėmis. Kanapių sukeltas apsvaigimas pasireiškia atsipalaidavimu ir liksmumu – kalbama bei juokiamasi daugiau nei įprasta. Asmenims, kurie jaučiasi nusivylę arba susijaudinę, dažnos neigiamos reakcijos – bloga nuotaika, baimė ar panika. Pablogėja sugebėjimas atlikti sudėtingus darbus. Patinka laiko suvokimas. Vartojant kanapes dideliais kiekiais, jų vartojimas prilygsta haliucinigenams. Hašišo rūkimas apsunkina psihinį jaunų žmonių vystymąsi. Pablogėja atmintis, sugebėjimas logiškai mąstyti. Būtent apie “žolę” jaunimo tarpe paplitę daug mitų – kad tai mažai kenksminga, nesivysto fizinė priklausomybė ir pan. Daugumoje pasaulio valstybių kanapių vartojimas yra draudžiamas.

Haliucinogenai. Tai LSD, meskalinas, psilocibinas ir pan. Taip pat visi, besidomintys hipiais, skaitantys moderniąją literatūrą. LSD vėl grįžta. Be mažų tablečių, vis populiaresnis tampa maži sugeriamojo ppopieriaus gabaliukai su ryškiais spalvotais piešinukais. Kaip ir kiti, šie narkotikai parduodami tik nelegaliai. Poveikis pasireiškia po 30-90 minučių. Pakinta klausos, skonio, uoslės ir jutimo pojūčiai. Žmogus ima matyti ir girdėti realiai neegzistuojančius daiktus ir garsus. LSD vadimanas ”nepatikimu” narkotiku, nes jo poveikis labai nevienidas. Gali kilti kiek malonios, tiek bauginančios, gąsdinančios haliucinacijos. Ilgalaikio vartojimo pasekmės liūdnos – apsinuodijimas, sunkiosdepresijos, bandymai nusižudyti.

Toksinės medžiagos. Paauglių tarpe jau seniai paplitęs klijų, acetono, lako, tirpiklių bei kitų medžiagų uotymas. Uostant labai greitai apsvaigstama, kkyla euforija gali atirasti haliucinacijos. Paaugliai, vartojantys šias medžiagas, vadinami toksikomanais. Įpratę prie šių medžiagų, jie tampa pikti, dirglūs, jaučia gakvos skausmą, silpnumą, sutrinka miegas. Pažeidžiamos kepenys ir inkstai. Specialistai teigia, kad ilgalaikio vartojimo pasekmė – interesų ribotumas ir besivystanti silpnaprotystė

Būtų galima tęsti ir toliau – kokainas, stimuliatoriai, raminantys ir migdantys vaistai. Pasekmės nors atrodo ir skirtingos, bet vienodai skaudžios tiek narkomanui, tiek jo šeimos nariams, tiek visai visuomenei. O kaip su teigiamomis pasekmėmis? Juk vartojama siekiant patirti naujus įspūdžius,

malonumą, atsipalaidavimą. Tačiau kokia kaina?