Aplinkos užterštumas

Įvadas

Baigiantis dvidešimtajam šimtmečiui, puiki proga pasverti gamtos ir žmogaus santykius, įvertinti greitai besivystančios civilizacijos įtaką aplinkai.

Jeigu pripažįstame, kad nepažeistoje gamtoje vyrauja darni pusiausvyra, tai negalime nematyti, jog pastarajame šimtmetyje technologinė pažanga, tiksliau sakant, neatsakingas jos naudojimas šią pusiausvyrą sugriovė.

Didėjant pramonės potencialui, tobulėjant technologijoms, visame pasaulyje milžiniškais šuoliais kilo ekonominio gyvenimo lygis. Tačiau nesiskaitant su ekologijos dėsniais, dar sparčiau buvo griaunama ekologinė pusiausvyra, daug kur pasaulyje gamtai padaryta neatitaisoma žala. Panašūs procesai vyksta ir Lietuvoje, kur ypač sskaudus penkių dešimtmečių okupacijos palikimas – užteršti vandenys ir atmosfera, chemikalais persunkta aplinka. Visa tai kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Ši problema reikalinga ne tik mūsų dėmesio, bet ir naujų principinių sprendimų

Užterštumas-aplinkos teršimas medžiagomis kenksmingomis žmogaus sveikatai ir natūraliai ekosistemai (gyviems organizmams ir juos supančiai aplinkai). Aplinkos užterštumas būna natūralių žemės procesų pasekmė, kaip pavyzdžiui vulkano išsiveržimas, bet dažniausiai tai būna neapdairios žmogaus veiklos pasekmė.

Yra dvi teršalų grupės: biologiškai skaidomų pavyzdžiui: nutekamieji vandenys, maisto atliekos iir kitos medžiagos kurios greitai suskaidomos natūralių procesų metu. Ši teršalų grupė tampa pavojinga kai jos kiekis aplinkoje tampa didesnis negu įmanoma suskaidyt. Antra grupė yra biologiškai neskaidomi teršalai. Tokios medžiagos arba visiškai nesuskaidomos arba skaidomos labai lėtai. Atsiradus užterštumui ššiomis medžiagomis jas išskirti iš aplinkos yra beveik neįmanoma. Kaip pavyzdį galima pateikti radioaktyviąsias atliekas. Jos kelia labai didelį pavojų, nes yra tikimybė jog šie teršalai pateks į maisto grandinę taip apkrėsdami daugybę gyvų organizmų, o kadangi žmogus yra viena svarbiausių šios grandinės jungčių- jis yra labai pažeidžiamas. Tai buvo aiškiai pademonstruota 1960-1970 metais kai Japonijos Minimatos pakrantės gyventojai staiga masiškai pradėjo skųstis įvairiais nerviniais negalavimais, kūno drebuliais bei keistu paralyžiumi. Virš 400 žmonių mirė kol vyriausybė išsiaiškino, jog į aplinką buvo pasklidęs didžiulis gyvsidabrio kiekis.

Užterštumas daro didžiulę įtaką gamtos resursams. Ekosistemos kaip miškai, pelkės ir upės atlieka daugybę svarbių funkcijų. Jos pagerina vandens ir oro kokybę, sudaro sąlygas augalams ir gyvūnams augti, teikia maistą ir vaistus. Visa šita harmonija ggali būti sugriauta teršalais. Dėl sudėtingų ryšių tarp organizmų rūšių ir ekosistemų jų suteršimas gali turėti didelių pasekmių kurios iš pradžių nepastebimos ir beveik nenuspėjamos. Problema tai milžiniškos teršalų išvalymo kainos ir apsauga nuo jų.

Vandens užterštumas

Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia Lietuvos ekologine problema. Tai akivaizdžiai rodo jau vien toks faktas, kad beveik pusę milijonų gyventojų turintis Kaunas, iki šiol neturi užteršto vandens valymo įrenginių. Nors dėl pastarųjų metų pramonės nuosmukio gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau ddaugelio Lietuvos upių, taigi ir Kuršių marių būklė ir toliau lieka krizinė. Apskaičiuota, kad pastačius Kauno nuotekų valymo įrengimus, biologinė tarša Lietuvoje sumažėtų apie 70 . Taigi padėtis iš esmės pagerėtų, tačiau iki šių darbų pabaigos dar toloka.

Nors buitinėms reikmėms Lietuvoje daugiausia vartojamas geros kokybės požeminis vanduo, tačiau kaimo vietovėse vartojamas negilių šulinių vanduo gana dažnai yra užterštas nitratais gerokai virš leistinų normų. Ir toliau rimta problema yra ežerų bei Kuršių marių ir Baltijos jūros eutrofikacija. Nors mažiau vartojant mineralinių trąšų gerokai sumažėjo biogeninių medžiagų išplovimas į paviršinius vandens telkinius bei gruntinius vandenis, bet dėl antrinių teršimo procesų vandens kokybė beveik negerėja.

Vidutinis Lietuvos upių tinklo tankumas, įskaitant ir dirbtines vandens tėkmes, yra 1km/km2.

Pastaraisiais dešimtmečiais, iškasus daugybę melioracijos griovių, bendras hidrografinio tinklo tankumas padidėjo beveik dvigubai. Lietuvoje yra : virš 29900 upių, upelių ir kanalų, ilgesnių kaip 250 m; 28200 upių, upelių ir kanalų, ne ilgesnių kaip 10 km; 758 upės, ilgesnės kaip 10 km; 18 upių, ilgesnių kaip 100 km; 9 upės, ilgesnės kaip 200 km.

Pagrindinės vandens arterijos – Nemuno – ilgis yra 937 km, iš jų 475 km teka Lietuvos teritorija. Antrosios pagal ilgį upės – Neries – bendras ilgis 510 km, iš jų 276 teka Baltarusijos žemėmis. Nuo vversmių iki žiočių per Lietuvą teka Šventoji – 249 km; antroji pagal ilgį (213) – Minija.

Svarbiausia Lietuvos upų problema – tarša organinėmis medžiagomis. Per paskutinius dešimtmečius organinių medžiagų krūviai sumažėjo Nevėžio, Ventos, Mūšos upių baseinams, pastačius pajėgius antrinius biologinio valymo įrenginius. Tačiau visame Nemuno baseine šis krūvis sumažėjo nežymiai. Daugiausiai teršiančių medžiagų į upes patenka iš šešių Lietuvos miestų: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Didžiausias organinių medžiagų krūvis tenka Neries baseinui, Odaugiausia biogeninių medžiagų patenka į Nevėžio baseiną

.Iš 63700 km natūralių upių vagų tik 13000 km liko nereguliuotos, labiausiai nukentėjo lygumų upės, tarp jų devynios didžiosios. Išlikusių būklė gana gera, vyrauja vidutinio užterštumo upės. Padėtis pagerėjo nustačius vandens telkinių pakrančių apsaugines juostas. Iškilo pavojus mažiausiems, patekusiems į privatizuojamųjų grupę upeliams, nes nesureguliuoti jų apsaugos teisiniai klausimaivairovės centrai. Jie yra svarbus gamtinio karkaso elementas, funkcionuoja kaip gyvūnų ir augalų rūšių migraciniai koridoriai (ypač Nemuno, Nemunėlio, Neries, Minijos, Akmenos, Jūros, Merkio, Nevėžio, Dubysos, Ventos ir Žeimenos slėniai). .

Teršiančiųjų medžiagų krūvis iš buitinių ir

pramoninių nuotekų

Lietuvos upių baseinuose, kg/km2 1998 m.

Upės baseinas BDS5 Nneorg P-PO4

Neris 1018 147 13

Nemunas 716 124 18

Mūša 682 115 21

Nevėžis 194 190 39

Merkys 261 4,9 3,1

Nemunėlis 204 37 20

Šventoji 153 15 3,8

Bartuva 131 12 6,7

Venta 37 28 8,0

Jūra 90 23 6,0

Dubysa 37 17 2,5

Minija 35 6,4 3,2

Vidutinis krūvis 678 105 19

BDS5 (biocheminis deguonies suvartojimas) – tai deguonies kiekis miligramais, suvartotas viename litre vandens esančių organinių medžiagų aerobiniam biocheminiam suskaidymui per penkias paras.

Nneorg – azotas esantis neorganiniuose junginiuose.

P-PO4 – fosforo kkiekis išreikštas fosforo pentoksidu.

Per pastaruosius kelerius metus pradėta labiau rūpintis upių tarša, be tkonkrečių veismų dar niekas nesiėmė. Nejau žmonės ko nors imsis tik tuomet, kai jau nieko nebus galima pakeisti?

Automobilių keliama tarša

Vilniuje, kaip ir kituose rytų ir centrinės Europos miestuose, gerinant visuomenės sveikatą, svarbu sustabdyti atmosferos teršimą gyvenamuosiuose rajonuose. Stacionarių šaltinių tarša per pastaruosius keletą metų sumažėjo, tačiau padidėjo mobilių šaltinių, kurie išmeta į Vilniaus atmosferą 107,9 tonos teršalų per metus [16], tarp kurių anglies viendeginio (CO) yra apie 77% , o kita dalis – tai azoto dvideginis (NO2), sieros dvideginis (SO2), ir kt. Mobilūs šaltiniai, daugiausia automobiliai, išmeta į atmosferą 88% teršalų Vilniuje.

Atmosferos teršalai turi įtakos ne tik oro estetinėms savybėms, t.y. spalvai dėl smogo ir kvapui, bet ir visuomenės sveikatai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad atmosferos užterštumas CO, NO2 ir SO2 didina sergamumą įvairiomis respiratcinėmis infekcijomis, kitomis kvėpavimo sistemos, širdies ligomis [6, 13]. Dėl šios priežasties svarbu ne tik priimti atmosferos oro kokybės standartus, bet ir nuolat stebėti atmosferos užterštumo lygį bei užtikrinti standartus atitinkančią oro kokybę. Ateityje gyventojai turėtų būti mokomi kaip sumažinti įtaką nesveikoms sveikatai kenkiančioms gyvenimo sąlygoms bei kokią įtaką oro užterštumas turi sveikatai.

Daugiausia Lietuvos gyventojų serga kvėpavimo sistemos ligomis – sergamumo

rodiklis l997 m. buvo 190,2/1000 suaugusių ir paauglių.

Remiantis kai kurių tyrinėtojų surinktais duomenimis, triukšmas dideliuose miestuose gali sumažinti gyvenimo kokybę ir neigiamai paveikti žmogaus organizmą. Dėl ypatingai garsaus triukšmo galima prarasti klausą. Pavyzdžiui kai kurie suaugę ir jaunimas pajuto klausos sumažėjimą po klausymosi ypač garsios muzikos. Dauguma kurie dirbo triukšminguose fabrikuose kenčia klausos netekimą. Iš darbininkų, dirbančių kur ypač aukštas triukšmo lygis, reikalaujama nešioti ausų apsaugą arba jie tai gali pasirinkti savarankiškai.

Įdomybės

Tam kad išsaugoti piliečių sveikatą ir pagerinti žžmonių gyvenimo kokybę, kai kurių šalių vyriausybės priėmė įstatymus kontroliuojančius triukšminį užterštumą. Tokio pobūdžio įsakai galėtų reikalauti, kad triukšmo lygis duotame rajone neviršytų nurodyto decibelų lygio dienos metu ir žemutinio nurodytų decibelų lygio naktį. Miestas galėtų leisti skirtingus triukšmo lygius skirtingose miesto dalyse. Pavyzdžiui daugiau triukšmo galėtų būti leidžiama šalia automagistralių ir industrinių zonų, o mažiau gyvenamuosiuose rajonuose ir parkuose. Bendruomenė gali išleisti įsakus kuriais apribojama tam tikrų veiklų, sukeliančio daug triukšmo lauke valandas. Pavyzdžiui santykinai kaimiškame rajone akmenskaldystė, kuri kkartais naudoja sprogmenis ar ypač triukšmingus įtaisus suskaldyti akmenį, galėtų būti leidžiama dirbti tik dienos valandomis ir tik limituotą valandų skaičių per dieną.

Bendruomenės gyvenančios šalia triukšmingų magistralių gali nuspręsti pastatyti barjerines sienas šalia magistralių, tam kad sumažintų ir oro uužterštumą, tiesiogiai veikiančius aplinką šalia magistralių.

Oro užterštumu sukeliamos ligos

Dauguma tirtų susirgimų – tai įvairios lokalizacijos kvėpavimo sistemos infekcijos. Be to tirtas sergamumas ūmiu miokardo infarktu, kadangi iš kitų epidemiologinių tyrimų žinomas jo ryšys su atmosferos oro užterštumu CO.

CO, NO2 ir SO2 turi įvairiapusią įtaką žmogaus organizmo gebėjimui normaliai funkcionuoti. Žinomi CO efektai yra šie: pasunkėja stenokardijos eigą, kiti ischeminės ligos simptomai, sergantiesiems periferinių kraujagyslių ir plaučių ligomis sumažėja fizinio krūvio toleravimą, trikdo centrinės nervų sistemos darbą ir kelia pavojų vaisiui. NO2 sukelia šiuos sveikatos ir kitus sutrikimus: gali pasunkėti lėtiniai respiraciniai susirgimai ir simptomai pažeidžiamose gyventojų grupėse, kelti pavojų visuomenės sveikatai dėl biocheminių ir ląstelinių pakitimų plaučiuose ir kituose audiniuose, plaučių sandaros pakitimų ir dėl spalvų įtakos atmosferai. SSO2 sukelia šiuos sveikatos pažeidimus: bronchospazmą, kai pasunkėja kvėpavimas, dusulys, riboti krūtinės ląstos judesiai, sportuojant ar dirbant fizinį darbą asmenims, ypač sergantiems astma.

atmosferos oro kokybės įtaką gyventojų sergamumui. Atrasti dėsningumai reikalauja tolimesnio tyrimo ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti atmosferos kokybės atitikimą higienos normai tokiuose miestuose kaip Vilnius. Ateityje ir kituose Lietuvos miestuose turėtų būti galėtų gerinama atmosferos oro kokybė valdymas ir monitoringas.

Išvados:

• Ankstesni tyrimai rodo, kad didesnės CO, NO2 ir SO2 koncentracijos lemia didesnį sergamumą kvėpavimo ssistemos ir kitomis ligomis.

• Atmosferos užterštumas Vilniaus mieste pasiskirstęs netolygiai, todėl kai kuriuose rajonuose gyventojams turi blogą įtaką prasta atmosferos oro kokybe.

• Sergamumas kvėpavimo sistemos ir kitomis ligomis taip pat nevienodas skirtinguose Vilniaus miesto rajonuose.

• Rajonuose, kurių atmosfera labiau užteršta, stebimas didesnis gyventojų sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis.

• Vilniečiai, gyvenantys rajonuose, kuriuose AUI rodiklis rodo labai didelį atmosferos užterštumą, vidutiniškai 72% dažniau serga lėtiniu bronchitu (491) negu gyvenantys neužterštuose rajonuose. Panašus sergamumo padidėjimas stebėtas irsergant kitomis kitų kvėpavimo sistemos ligomis.

Rekomendacijos:

• Turėtų būti parengtas planas kaip sumažinti atmosferos užterštumą, kad jis neviršytų leistinų higienos normos lygių.

• Atmosferos užterštumo monitoringas turi būti tęsiamas Vilniaus mieste ir vykdomas kituose miestuose, turinčiuose oro kokybės problemų.

• Gyventojams turi būti teikiama informacija apie oro kokybę, kaip sumažinti riziką sveikatai, kaip galima būtų sumažinti jų pačių keliamą atmosferos taršą.