atmosfera

Vilniaus pedagoginis universitetas

Gamtos mokslų fakultetas

Botanikos katedra

REFERATAS

Atmosfera

Darbą atliko: I gr., I kurso studentė

Rasa ……….

Tikrino: Dėstytoja ……..

Įvadas

Atmosfera — tai mūsų planetos periferinis sluoksnis, gaubiantis litosferą

(kietąją Žemės rutulio sferą) ir hidrosferą (Žemę gaubiantį vandens

apvalkalą).

Šiandien dar niekas negali tiksliai nurodyti atmosferos kilmės. Teigiama,

kad atmosferai milijardai metų. Jos kilmė ir raida glaudžiai susijusi su

Žemės formavimusi.

Beveik 50 proc. atmosferos masės yra susitelkusi iki 5 km virš jūros lygio,

75 proc.— iki 10 km ir 995 proc.— iki 20 km aukščio. Atmosfera yra būtina

sąlyga gyvybei palaikyti. Ji reguliuoja žemės klimatą. Jeigu atmosferos

nebūtų, paros temperatūra svyruotų 200 °C ribose ir žemėje vyrautų

absoliuti tyla. Atmosfera sudaryta iš troposferos, tropopauzės,

stratosferos, mezopauzės, termosferos ir egzosferos sluoksnių. Atmosferoje

gyvybė aptinkama iki 15—20 km aukščio, tačiau nuolat gyvenančių organizmų

nėra.

Apatinis atmosferos sluoksnis — troposfera — yra tirščiausias sluoksnis.

Čia susikaupė apie 80 proc. visos atmosferos masės. Troposferos aukštis

siekia nuo 8 iki 18 km, Lietuvoje – – 10—11 km, kadangi dėl nevienodo

įšilimo ir Žemės sukimosi jji yra suplota. Žemės paviršius gausiai sugeria

Saulės spindulius, todėl troposfera šilčiausia apačioje, o kylant aukštyn,

ji vėsta. Pažemio sluoksnyje (iki 2 m aukščio nuo žemės) raiškiai kinta oro

temperatūra, drėgmė ir vėjo greitis. Aukščiau (nuo 2 iki 100 m),

vadinamajame priežemio sluoksnyje, nevienodai įįšilęs oras smarkiai

sūkuriuoja, chaotiškai maišosi. Kylant aukštyn, temperatūra krinta

vidutiniškai 0,6 °C kas 100 m. Apatinėje troposferoje sūkuriuodamas ir

maišydamasis oras įtraukia vandens garus, pakelia juos į žemesnės

temperatūros sluoksnį, todėl jie kondensuojasi arba sublimuojasi ir virsta

vandens lašeliais arba ledo kristalais. Jų sankaupa prie Žemės ar vandens

paviršiaus sudaro rūką, o 1—2 km aukštyje — lietaus arba sniego debesis.

Per visą troposfera ir dar aukščiau oro sudėtis nekinta. Oras palyginti

lengvas — l m3 oro juros lygyje sveria 1033 g. Žemės paviršiaus kvadratinis

metras turi išlaikyti 10 333 kg oro stulpo slėgį. Suaugusį žmogų oras

slegia didele jėga, tačiau nei žmogus, nei gyvūnai, nei augalai

nesubliūkšta, nes jie prie tokio slėgio yra prisitaikę.

Oras, jo tarša ir apsauga

Oro sudėtis

Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės

atmosferoje ddaugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies

(21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp

dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra

mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai

debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą

patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasime

smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios

dujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos;

žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet

kokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus

dėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.).

Oro tarša

Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama

daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą,

taigi ir klimatą.

Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore

kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arba

visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja,

blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi

kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka;

yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs

daiktai.

Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens

anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose,

gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX

a., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos

produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.

Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmeta

daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yra

sieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro

sieros rūgštis, nuo kurios žūva augalai, genda pastatai. Variklių

cilindruose ir pakurose, kai būna labai karšta, susidaro azoto oksidų. Šios

troškios dujos irgi virsta rūgštimis. Saulės spindulių veikiami, azoto

oksidai sudaro smogą.

Smogas

Su rrūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogas

kartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. Panašus

smogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasi

spręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų:

Meksike, Los Andžele, Bankoke, Kaire.

Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami

žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį

iškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnai

įkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido

pusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietų

albedas.

Kadaise miškais buvo apaugę 60% sausumos. Nūnai jų nebėra nė pusės to.

Dabar kas minutę iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.

Automobilių transportas

Daugėjant automobilių, atitinkamai labiau teršiama ir atmosfera.

Palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų

kenksmingų medžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai

neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą.

Degant kurui, j aplinką išsiskiria anglies monoksidas (80%),

angliavandeniliai (15%), azoto oksidas (5%), nedideli kiekiai švino,

benzpireno ir kt. nuodingų medžiagų.

Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl

atmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą,

kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausia

griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų,

mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą

nustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius –

ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidų

koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš

įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje

temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti

specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metu

eksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2

kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose. Šių medžiagų

kiekius ir koncentraciją turėtų reguliuoti autotransporto įmones bei

techninio aptarnavimo stotys, tikrinti kelių policija.

Pramonės įmonės

Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai.

Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimas

per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus,

stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti.

Sakoma, kad neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferą

patenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkių

susikaupimo vietų ir pan. Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kad

būtų gaminama be atliekų. Todėl, atsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį ir

sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų

žmonių sveikatai. Šitaip atmosfera apsaugoma bent iš dalies, nes sulaikyti

visas kenksmingas medžiagas techniškai sunkiai įmanoma, be to, norint

padidinti oro valymo veiksmingumą, reikia daugiau piniginių sąnaudų,

sudėtingesnių ir brangesnių įrenginių. Dar teršalų kiekį galima mažinti

valant dujas nuo cheminių bei mechaninių (aerozolių) priemaišų, diegiant

pažangias gamybos technologijas su mažai atliekų. Šis būdas veiksmingesnis,

nes jis

iš esmės mažina atmosferos taršą, be to racionaliai naudojamos

žaliavos ir jų atliekos, bet tam reikalingos gana didelės investicijos.

Geriausia derinti abu būdus.

Šiltnamio reiškinys

Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės.

Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jų

susidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaise

plūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta ir

gamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru.

Kūrenant iškastinį kurą, išsiskiria daug dujų – anglies dioksido.

Žemės atmosferoje visada buvo šiek tiek anglies dioksido, o XVIII a.

pradžioje prasidėjus pramoniniam perversmui, jo labai padaugėjo. Kiek

anglies dioksido yra dabar, tiksliai nežinoma.

Šilumos spąstai

Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemės

paviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę.

Panašiai daro ir kitos dujos: azoto oksidai, kurių šiek tiek

išsiskiria kūrenant iškastinį kurą, ir anglies, fluoro ir chloro (CFCl)

junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir šaldytuvams.

Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai

kaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą,

lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniai

pamažu darosi šiltesni. Tai vadinama šiltnamio reiškiniu.

Mokslininkai randa požymių, rodančių, jog Žemė darosi šiltesnė.

Europos kalnų šlaitais slenkantys ledynai trumpėja. Yra žymių, kad Pietų

pusrutulyje irgi darosi šilčiau.

Galimas daiktas, Žemėje dabar yra prasidėjęs vienas iš šiltesnio

klimato laikotarpių. Vis dėlto dauguma mokslininkų mano, kad šiltnamio

reiškinį skatina žmogaus veikla. Matydami, kas dedasi, mes negalime gintis,

kad nesame kalti dėl šio kitimo.

Jei šiltnamio reiškinys reikšis ir toliau, jo padariniai pasaulio

klimatui gali būti katastrofiški. Ledo skydai ištirps, jūrų lygis pakils.

Pajūrio žemumas užlies vanduo.

Daugiamečio įšalo sritys (Sibiras, Šiaurės Kanada) gali tapti šiltomis

ir maloniomis vietomis gyventi.

Galima laukti ir kritulių pasiskirstymo pokyčių. Vienose srityse jų

iškris mažiau negu dabar, o kitose – daugiau. Sachara gali vėl sužaliuoti,

o kitos vietos gali virsti dykumomis.

Ozono sluoksnis

Atmosfera – tai skydas, saugantis Žemę nuo žalingų Saulės spindulių. Viena

iš svarbiausių to skydo dalių – ozono sluoksnis, esantis 10-60 km aukštyje

virš žemės paviršiaus. Šis sluoksnis sugeria ultravioletinius spindulius.

Ozonas (melsvos dujos) yra deguonies atmaina. Didumos deguonies

sandara – molekulės iš dviejų tvirtai susijungusių deguonies atomų. Ozonas

turi dar vieną silpnai prisijungusį atomą.

Ozonas yra aštraus kvapo; kvapą kartais gali-pajusti prie elektros

mašinų ir perkūnijos metu. Yra jo ir žemės paviršiuje; tai – sudedamoji

smogo dalis.

Apie 1960 m. Antarktidoje dirbantys anglų mokslininkai pradėjo matuoti

ozono kiekį ozono sluoksnyje. 9 dešimtmečio pradžioje jie pastebėjo nerimą

keliantį reiškinį: kiekvieną pavasarį (rugsėjo ir spalio mėnesiais) tiesiai

virš Antarktidos esančiame ozono sluoksnyje atsirasdavo skylė.

Nuo to laiko skylė ėmė pasirodyti kiekvieną pavasarį ir kasmet vis

didėjo. 11988 m. ji aprėpė visą Antarktidą ir pasiekė kai kurias Australijos

ir Naujosios Zelandijos dalis.

Buvo aišku – ozono sluoksnį kažkas naikina. Nustatyta, kad vienas iš

kaltininkų – CFCl junginiai. Ozono skylė atsirado tada, kai imta plačiai

naudoti CFCl junginius.

1987 m. 14 didžiųjų pasaulio valstybių susitarė mažinti CFCl junginių

gamybą ir naudojimą. Bet iki 1989 m. sausio mėnesio, kai ši sutartis

įsigaliojo, CFCl junginiai ėmė ardyti ozono sluoksnį virš Arkties, ozono

sluoksnis suplonėjo ir kitose vietose.

Jeigu ozono sluoksnis smarkiai sumažės, Žemės klimatas gali atšilti ir

sustiprinti šiltnamio reiškinį. Deja, CFCl junginiai išsilaiko ilgai (iki

140 metų), taigi ozono sluoksnio problema lydės mus dar daug metų.

Laimė, Antarktidos ozono skylė tvyro virš teritorijos, kur gyvena

labai mažai žmonių. Ozono sluoksniui smarkiai suplonėjus virš kitų vietų,

padariniai galėtų būti tokie:

❑ Daugiau žmonių susirgimų odos vėžiu ir katarakta, apaktų;

❑ Kur kas labiau plistų kai kurios užkrečiamosios ligos;

❑ Nukentėtų augalinis planktonas, o tai sutrikdytų vandenynų mitybos

grandinę;

❑ Susidarytų rūgštusis rūkas;

❑ Prasčiau derėtų maistiniai augalai (ryžiai ir kt.).

Oro tarša ir apsauga Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatoma 16 kenksmingų oro priemaišų

koncentracijų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido,

sulfatai, sieros vandenilis ir kt.

Be stacionarių lokalinio oro monitoringo postų, Fizikos instituto

pastangomis Lietuvoje įsteigta ir nuolat veikia viena tarptautinius

standartus aatitinkanti foninė oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirba

pagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus Šiaurės šalių Ministrų

tarybos finansinę paramą, 1993 metais Lietuvoje buvo įrengtos dar dvi EMEP

standartus atitinkančios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaip

Kompleksinio foninio monitoringo stočių, įsteigtų Aukštaitijos ir Dzūkijos

nacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Trečią tokią stotį, kaip

minėta, numatoma įsteigti Žemaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. Šios

stotys sudarys globalinio oro monitoringo tinklą ir įgalins kontroliuoti

tolimas užteršto oro pernašas į Lietuvą iš visų kaimyninių ir tolimesnių

valstybių.

Regioninis atmosferos monitoringo lygis daugiausia remiasi kritulių

užterštumo tyrimais ir šiuo metu Lietuvoje dar tik pradeda veikti, todėl

patikimų duomenų apie atskirų Lietuvos regionų užterštumą nėra.

Fragmentiniai moksliniai tyrimai bei biologinio monitoringo (Miškų

monitoringas, sunkiųjų metalų sankaupų samanose tyrimai) duomenys rodo, kad

atskiruose Lietuvos regionuose jau yra susiformavę nuolat padidėjusio

atmosferos užterštumo laukai.

Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva Fizikos institutas 1991

metais atliko tyrimo darbus ir pateikė pasiūlymus regioniniam atmosferos

užterštumo monitoringo tinklui organizuoti. Remiantis šiais pasiūlymais,

Lietuvos regioninio atmosferos monitoringo sistemą turėtų sudaryti 30-35

kritulių ir oro bandinių (pasyvių filtrų) ėmimo punktai, tolygiai išdėstyti

visoje Lietuvos teritorijoje, atokiau nuo pramonės įmonių ir centrų. Tačiau

dėl didelių transporto išlaidų dabar funkcionuoja tik 9 tokie punktai.

Realiam taršos laukų lokaliniame ir regioniniame lygiuose įvertinimui,

lygiagrečiai su stebėjimų sistema artimiausiu metu turi būti įdiegta ir

atmosferos užterštumo procesų modeliavimo sistema. Modeliavimo duomenys bus

verifikuojami iir koreguojami pagal stebėjimų duomenis.

Nuo 1993 metų Lietuvoje pradėti ir stratosferos ozono sluoksnio

stebėjimai.

Lietuvos Ekologinio monitoringo sistemoje išskirti du pagrindiniai

radioekologinio monitoringo lygiai. Lokalinis – Ignalinos AE regione;

regioninis stebėjimų tinklas, kuris teikia informaciją apie oro, vandens,

dirvožemio, vandens telkinių dugno nuosėdų ir kai kurių biokomponentų

radiacinį užterštumą – įvairiuose Lietuvos regionuose.

Oro monitoringo posistemyje numatyti šie oro radiacinio užterštumo

tyrimai:

❑ gama spinduliavimo dozės galios įvertinimas;

❑ radiologiniai aerozolių tyrimai;

❑ radiologiniai kritulių tyrimai.

Atsižvelgiant į Ignalinos AE specifiką ir ypatingą pavojingumą

artimiausiais metais numatyta įdiegti lokalinio monitoringo IAE poveikio

zonoje sistemą, pasitelkiant šiems darbams kiek galint platesnę tarptautinę

paramą.

Oro ir kritulių užterštumo stebėjimai, kurie vykdomi kompleksinėse

monitoringo stotyse yra įjungti į kompleksinio kraštovaizdžio monitoringo

posistemį.

Apskritai Lietuvoje oro užterštumas vidutinis, teršalų koncentracijos

retai viršija leistinas normas ir tai tik didmiesčiuose.

Atmosferos apsauga

Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į

aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas

dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius,

akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei

įrenginius. Dauguma naujų energijos šakinių jau iš-bandyti ir pamažu

pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta nauja

kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.

Vis daugiau ir daugiau lėšų valstybės skiria aplinkos valymo darbams

ir įrengimams. Tai dar vienas gana perspektyvus būdas mažinti kenksmingų

medžiagų kiekį

atmosferoje.

Naudota literatūra:

1. E.Linkevičius “Ekologijos pagrindai X klasei”, Kaunas “Šviesa”,

1997 m.

2. T.R.Entwistle “Orai ir klimatas”, Talinas “Koolibri”, 1996 m.

3. J.Hortis “Gamtos katastrofos”, Vilnius “Mokslas”, 1989 m.

4. Pažinimo džiaugsmas “Žemė ir jos gerybės”, Vilnius, 1993 m.

5. P.Baltrėnas “Aplinkos apsauga”, Vilnius, 1996 m.

6. Internet (Lietuvos monitoringo puslapiai).

———————–

Dulkių vėtrų rajonas JAV

Net ir pradėjus auginti kitos rūšies augalus vietoj vietinių, gali

pasikeisti klimatas. XX a. 4 dešimtmetyje Amerikos Didžiųjų lygumų

ūkininkai, nusprendę auginti kviečius, suarė natūralias ganyklas, kurios

sutvirtindavo dirvožemį.Viskas buvo gerai, kol orai buvo drėgni, o per

ilgas sausras vėjas išpustė paviršinį plikos žemės dirvos sluoksnį,

palikdamas vien dulkių dykynę. Ilgainiui ši gali virsti dykuma.

[pic]

Smogas tvyro virš didžiausio pasaulio miesto Meksiko. Miestas jsikūręs

aukštai virš jūros lygio slėnyje, kuris sulaiko pramonės ir automobilių

teršalus.

Smogas, po kurio buvo susirūpinta oro tarša

1952 metų gruodžio mėnesį Londoną užgulė smogas – gerokai tirštesnis ir

troškesnis už įprastą. Vėliau buvo nustatyta, kad dėl to 3 dienas trukusio

smogo mirė 4700 žmonių. Daugiausia pagyvenę asmenys, sergantys kvėpavimo

organų bei širdies ligomis.

Niujorko Alberto Enšteino universitete dirbantys mokslininkai teigia,kad

pastaraisiais dešimtmečiais 12 procentų visų mirusiųjų šiame mieste žuvo

dėl oro užterštumo.

Kas yra CFCl junginiai?

CFCl jungirdai — trijų cheminių elementų: anglies, fluoro ir chloro

junginiai. Tai inertiškos bespalvės ir beveik bekvapės medžiagos. Šie

junginiai nedegūs. Jų prekiniai pa-vadinimai yra jvairūs: arktonai,

freonai, geonai, genetronai.

Be aerozolių, jie dar naudoja-mi kaip šaldymo skysčiai oro kon-

dicionieriams ir šaldytuvams. Išmetus sugedusius prietaisus, CFCl junginiai

patenka į atmos-ferą. Šie junginiai naudojami ir putplasčiams gaminti.

Nekenksmingi balionėliai?

Aerozolis – tai smulkučių skystų arba kietų dalelių ir dujų mišinys.

Debesys ir dūmai – natūralūs aerozoliai, o tie, kuriuos purškiame iš

balionėlių (pvz., orkaičių valikliai, dažai, kvepalai), yra pramonės

gaminiai.

Ne visi aerozoliai būna CFCl junginiai. Vis daugiau gaminama balionėlių,

kuriuose naudojamos kitos, nekenksmingos dujos. Perkant aerozolį, verta

pzžiūrėt, ar yra užrašas ,,Nekenkia ozonui“.

Rūgštieji lietūs

[pic]

Rūgštusis lietus susidaro tada, kai debesį, kartu ir kritulius užteršia

cheminės medžiagos — azoto arba sieros rūgštis. Jas į orą išleidžia

fabrikai ir automobiliai.

Užterštas debesis gali lyti už tūkstančio ir daugiau kilometrų nuo

teršimo šaltinio. Su lietumi rūgštys patenka ant žemės paviršiaus,

apnuodija upių bei ežerų vandenį, žaloja pastatus, kenkia augalams ir

dirvožemiui. Labiausiai šie lietūs kenkia Šiaurės va-karų ir Centrinei

Europai, rytinei Šiaurės Amerikos daliai, kai kurioms Azijos vietoms.

[pic]

[pic]

[pic]