augalai kosmetikoje

Gamta – grožio šaltinis

Ligita Klibaitė

Paklausk savęs, kokie gyvenimo prisiminimai Tau maloniausi? Veikiausiai tai bus patirta palaima gamtoje. Vandens gurgėjimas, vėjo šniokštimas ar bangų mūša. Šaltukas, gnaibantis Jums veidą, ar paplūdimyje kūną švelniai glostantys saulės spinduliai, miegas palapinėje ir paslaptingi tamsos garsai. Rudens vaizdai ir garsai, viliojantys išeiti į mišką.

Nuo senovės žmogų supa gamta. Gamta – beribė ir neaprėpiama. Viskas, kas žemėje, priklauso jai: pastatai, augalai, oras, vėjas, dangus. Žmogus neatsiejamas nuo gamtos, jis lyg ir atkartoja gamtą. Mūsų gyvenimas &– tartum ilgas vienerių gamtos metų ciklas – gimstame pavasarį, žydime vasarą, rudenį „duodame vaisius“ bei senstame žiemą. Gamta mus paguodžia, atpalaiduoja, maitina, rengia, nuramina. Kada viduje jaučiamės ramūs, pailsėję – jaučiamės laimingi, gražūs. Juk tai nuostabu! Gamta – grožio šaltinis.

Tačiau pati gamta priklauso laikui, kurį mes taip dažnai keikiame. Bet tikriausiai visur gyvenime yra atsvara ir lygybė. Laikas iš mūsų atima metus, jaunyste, sveikatą. Gamta tarsi norėdama atlyginti šią skriaudą, mums negaili savo gerybių. Gamtos galimybės ir paslaptys – nneišsemiamos, tik reikia geriau pažinti augalus.

Galime tik džiaugtis, kad mūsų žemėje auga apie 800 pavadinimų vaistinių augalų. Jau gilioje senovėje žmonės žinojo, kaip panaudoti grožiui ir sveikatai, visa tai, ką siūlo gamta. Kodėl kalbu apie sveikatą? Juk žmogaus grožis ppriklauso ne vien nuo išorės, bet ir nuo vidines savijautos. Visos senolių paslaptys ir grožio receptai buvo perduodami iš kartos į kartą. Ir netgi dabar, naujų technologijų ir išradimų amžiuje, vėl stengiamasi grįžti prie natūralumo.

Dauguma (garsiu ir mažiau žinomų) kosmetikos firmų akcentuoja, kad jų gaminama produkcija su žolelių, vaisų, uogų ekstraktais. Dažnai perskaitę kurios nors kosmetikos priemonės informacinę etiketę, pavyzdžiui kremo, randame parašyta: pagaminta be konservantų, su žolelėmis, vaisių ir uogų ekstraktais. Išreklamuotos televizijos ekranuose ir žurnalų puslapiuose įvairios kosmetikos priemonės būna per brangios, o pigios nekelia pasitikėjimo. Juk dar yra ir tokių žmonių kurie nepasitiki jokia kosmetika, tik tuo, ką siūlo gamta, tai, kas yra surinkta iš sodo, daržo, lauko, miško. Ne kartą teko žiūrėti į močiutę ar šiaip įį garbingo amžiaus moterį ir pavydėti vešlių plaukų, skaisčios odos, jaunatviškumo. O viso to šaltinis – gamta.

Prisigėrę saulės energijos ir gamtos jėgos augalai gydo plaukus, atgaivina odą, padeda atgauti jėgas, suteikia energijos. Augalus galima naudoti šviežius, bet veiksmingosios medžiagos išlieka ir džiovintuose. Visas šis gamtos stebuklas vadinasi fitokosmetika.

Žolelių pagalba mes galime atgaivinti sausus, pavargusius, lūžinėjančius plaukus. Dilgėlių kaukė puikiai tiks sausiems palukams. Reikia paimti lygiomis dalimis dilgėlių lapų, apynių, dirvinio asiūklio, medetkos žiedų. Mišinį užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti, kkol pritrauks. Tada ištrinti galvą ir palaikius keletą minučių perskalauti.

Šviesiems plaukams siūlomas toks receptas: saujelę ramunėlių ir rozmarino užpilti puse stiklinės degtinės. Antpilą geriausia pastatyti šiltoje tamsioje vietoje. Butelį kasdien pakratyti. Po dvejų savaičių antpilą perkošti, supilti į sandarų indą. Šiuo antpilu keletą kartų per savaitę įtrinti galvos odą.

Tamsiems plaukams labai tinka ajerai ir apyniai. Saują ajerų ir apynių reikia užpilti vandeniu ir keleta minučių pavirinti. Šiuo nuoviru skalaujami plaukai įgyja tamsų atspalvį ir blizgesį. Tamsiems plaukams taip pat tinka lazdyno lapų nuovirai.

Slenkantiems plaukams padeda varnalėšų šaknų nuoviras. Jei labai stipriai slenka plaukai, galima išbandyti tarkuoto svogūno kaukę. Sutarkuoto svogūno mase reikia įtrinti galvos odą ir šiltai apvynioti. Po to labai gerai išskalauti ir išplauti su šampūnu. Žinoma po tokios kaukės tą dieną geriau niekur neiti.

Slenkantiems ir lūžinėjantiems plaukams padeda ricinos aliejaus, kiaušinio trynio ir citrinos sulčių kaukė. Šiuo mišiniu ištrynus galvą reikia šiltai apvynioti ir palaikyti pusvalandį ar valandą, galima ir ilgiau.

Oda prižiūrėti mūsų senolės taip pat žinojo daugybę būdų ir receptų. Dėl odos kartais tikrai turime nemažai bėdų: jaunatviški spuogai, išsiplėtusios poros, oda esti sausa, ar riebi.

Jaunatviniams spuogams gydyti padeda putino uogų sultys. Taip pat medetkų tinktūra, kurią nesunkiai galima pasidaryti patiems, tereikia paimti saujelę medetkų žiedų iir užpilti trupučiu spirito, palaikyti tamsiame butelyje savaitę, ar dvi, po to perkošti ir laikyti tamsiame, sandariame inde. Ši tinktūra ne tik gydo spuogus, bet ir odos įbrėžimus, mažas žaizdeles, valo nešvarumus, dezinfekuoja.

Rudenį, esant darganotiems orams, pagelbės rozmarino antpilas. Šaukštą rozmarino reikia užpilti vynu ar degtine, visa tai laikyti tamsiame butelyje, jį kas dvi dienas paplakti. Laikyti apie mėnesį. Rozmarino antpilas apsaugo odą nuo vytimo, išlygina raukšles.

Ankstų pavasarį odą atgaivins žolių kaukė. Žiupsnelį ramunėlių, liepžiedžių, levandos ir šalavijų reikia sutrinti mediniu šaukštu, paskui žoles užpilti verdančiu vandeniu, kad pasidarytų tiršta masė. Truputėlį pravėsusią, bet dar šiltą užtepti ant veido.

Riebiai, šiurkščiai su užsikimšusiomis poromis odai padės garinimas, tinka bet kokių vaistažolių arbata. Po tokios procedūros oda pasidaro labai švari ir šviesi.

Valomąjį pienelį ar toniką puikiai gali pakeisti balinių ajerų nuoviras. Agurkų sultys atgaivina ir balina veidą. Riebiai odai tiks toks losjonas: sutarkuokite agurką be odelės ir užpilkite dviem šaukštais degtines. Po savaitės losjonas bus tinkamas naudoti. Karštas sėmenų kompresas (sėmenys supilami i drobinį maišelį ir pašildomi karštame vandenyje) padeda esant odos uždegimams, pagreitina pulinėlių brendimą, jei yra inkštirų, spuogų ir t. t.

Odos poras sutraukia obuolių kaukė. Sutrintą obuolį reikia sumaišyti su šaukšteliu medaus ir užtepti ant veido, palaikius keletą minučių nuplauti vvandeniu. Veidą valyti ir jį atgaivinti galima tiesiog obuolio skiltele. Sausai ir pleiskanojančiai odai tiks kaukė iš šviežių maisto produktų. Pavyzdžiui, reikia sumaišyti du šaukštelius grietinės su dviem šaukšteliais morkų sulčių ir plonu sluoksniu užtepti ant veido. Tokia kaukė lygina ir skaistina odą.

Petražolių ir aviečių lapų sultys šviesina strazdanas. Petražolės išlygina smulkia raukšleles aplink akis. Braškių ir žemuogių kaukė gaivina, skaistina, taip pat šviesina strazdanas. Sausą, jautrią odą palepinkite mėtų nuoviru. Šaukštą susmulkintų lapelių užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite pusvalandį. Šį nuovirą, galima užšaldyti ir ledo gabalėliais ryte bei vakare valyti veidą.

Kovoti su raukšlėmis padės kaukė iš pupelių, jas tereikia išvirti ir sutrinti, užtepti ant veido, palaikius apie pusvalandį, nuplauti šiltu vandeniu. Tinkamai naudojamas šaltis konservuoja ne tik maisto produktus, bet ir moters grožį. Sniego kompresai mažina raukšles, stangrina odą, nuima patinimą nuo akių.

Patinusioms ir pavargusioms akims taip pat labai tinka žalios, sutarkuotos bulvės kompresas. Suerzintoms, perštinčioms akims – ramunėlių kompresas. Suskirdusias ir paraudusias rankas galima pamirkyti karštame bulvių arba salierų nuovire. Taip pat galima paruošti kaukę iš šviežių šalpusnio lapų. Lapus nuplaukite, sutrinkite, sumaišykite su pienu ir palaikykite ant ranku 10 – 15 min.

Labai prakaituojančios kojos mirkomos ąžuolo žievės nuovire. Kraujuojančias dantenas reikia skalauti ąžuolo žievės ar kadagio šakelių

nuoviru. Palankiausias metas tokioms procedūroms yra vėlyvas pavasaris ir vasara, kai pilna įvairiausių žolelių, uogų, vaisių. Tačiau dažnai mėgautis natūraliomis žolelių kaukėmis ar nuovirais plaukams, tiesiog trūksta laiko, nes visas pasiruošimas kartais pareikalauja ne vienos valandos, kai kuriuos ekstraktus reikia išlaikyti iki kelių savaičių.

Galima pastebėti, kad fitokosmetika grįžta, apie ją vis daugiau rašo įvairiuose leidiniuose: žurnaluose,laikraščiuose, kalendoriuose ir t.t. Kad ir kokias priemones naudotumėte puoselėti savo grožiui: brangias šiuolaikines, ar paprastas lietuvių – liaudies, nepakanka rūpintis vien išore. Juk vidus aatspindi mūsų išvaizdą, mūsų nuotaiką. Jei jausimės sveiki, žvalūs, gyvybingi – jausimės gerai ir būsime gražūs.

Natūrali kosmetika puikiai atnaujina ląsteles ir gausiai aprūpina odą drėgme, veikia tarsi vandens rezervuaras.

Naudojamas kosmetikos gamybai alyvmedžių aliejus gaunamas iš prinokusių oleja europeja rūšies vaisių. Alyvmedžių aliejų sudaro neprisotintų rūgščių triglicerinai, riebalinės-linolinės rūgštys ir nedidelis prisotintų bei palmetinės ir stearininės rūgščių kiekis. Be to, jo sudėtyje yra daug vitaminų E, A, C, proteinų, sterolių ir flavonų. Mes priėjome išvados, kad proteinai, kurie yra alyvmedžių aaliejuje, gali pakeisti proteinus, kuriuos praranda oda; galima užtikrintai teigti, kad alyvmedžių aliejus – tai busima viltis kovojant su brandžios ir nuvytusios odos problemomis. Ši puiki alyvmedžių aliejaus proteinų savybė pagerinama vitaminais A, E, C. Vitaminas E suriša laisvuosius radikalus, ttuo pačiu sudrėkindamas ir suminkštindamas odą. T. y. tai puiki drėkinanti ir minkštinanti priemonė nuo odos senėjimo. Vitaminas A, kuris yra alyvmedžių aliejuje, turi normalizuojantį poveikį odai, o vitaminas C, reikalingas kolageno sintezei ir funkcionavimui, pakeičia prarastą kolageną. Neprisotintos riebalinių-linolinių-lanolininių rūgščių rūgštys turi puikią įsigėrimo savybę lyginant su kitais augaliniais aliejais, t. y. turi minkštinančias (švelninančias) savybes ir charakterizuojamos kaip vitaminas P. Steroliai, kurie yra alyvmedžių aliejuje, gerina galvos plaukų elektrostatiką, tuo pačiu palengvina šukavimą ir suteikia plaukams blizgesio. Kosmetinėje kompanijos TIENS Olive Oil serijoje alyvmedžių aliejus derinamas su originalia medžiaga (manuroninės rūgšties esteras su metiasilanotrioliu). Ši medžiaga gerina aliejaus savybes, kadangi drėkina odą dviem skirtingais būdais, ne tik surišant laisvuosius radikalus, atsakingus už odos senėjimą, bet ir trukdo jų fformavimuisi. Pagaliau, teikia atjauninantį ir regeneruojantį poveikį odai, provokuojamą kolageno ir odos audinių reorganizavimo.

Tūkstantmečiais žmonės žavėjosi grynaisiais aromatinių augalų ekstraktais, vertino jų gydomąsias savybes ir nuostabų nepakartojamą aromatą. Aromatų terapija atvėrė kelius į užmirštą senovės išmintį ir dabar moko, kaip panaudoti terapines aromatinių aliejų savybes: atpalaiduoti ar stimuliuoti kūną ir dvasią, įveikti negalavimus, pagerinanti savijautą. Aromatų terapija – tai vienas iš senovės metodų, kuriam gydymo ir profilaktikos tikslams naudojamos gamtos galios.

Odos priežiūros įpročiai, perimti iš tėvų bei suformuoti gamtos, ttikėjimas grožiu skatina nuolatos ieškoti įkvėpimo gamtoje ir stengtis naudotis tuo, ką motina gamta mums teikia.