bakterijos ir virusai

VIRUSAS (lot. virus – nuodas), nelàstelinës sandaros savarankiðka maþiausiø mikrobø grupë. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Taèiau jie neturi baltymus sintetinanèiø ir energetiniø sistemø, nevyksta jø medþiagø apykaita su aplinka, o patys paprasèiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudëtingø org. medþiagø molekuliø. Virusai paplitæ visur, kur yra gyvybë. Visi virusai yra uþkreèiami.

Virusai bûna lazdelës, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Maþiausieji esti 12 – 18 nm, didþiausieji – 300 – 400 nm dydþio. Matomi pro elektriná mikroskopà, oo poksvirusai – ir pro optiná. Daugelá virusø galima iðgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medþiagas.

Kapsidë

Apvalkalas

Apvalkalas(ne visur)

Viruso dalelë

Nukleorûgðt.molekulë

Vidinë ðerdis

Áv.baltymai

Kiekvienos rûðies virusas paprastai susideda ið dviejø daliø: ið baltymo daleliø sudarytos iðorinës kapsidës bei vidinës ðerdies, sudarytos ið nukleorûgðties – arba DNR, arba RNR, bet ne ið abiejø kartu. Viruso genome daugiausia yra keli ðimtai genø. Kapsidæ dar gali supti iðorinis membraninis apvalkalas; jei nesupa , sakoma, kad vvirusas yra “nuogas”. Apvalkalas yra ðeimininko plazminës membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinø spygliø.

Virusai yra obligatiniai vidulàsteliniai parazitai. Tai reiðkia, kad jie negali daugintis uþ gyvos làstelës ribø. Virusai apkreèia visokias làsteliø rûðis – nuo bakterijø iki þmogaus llàsteliø, taèiau virusai yra labai specifiðki.

Virusai taip pat gali keistis arba evoliucionuoti. Besikeièiantys virusai gali sukelti daug rûpesèiø, ne veikli vakcina ðiandien gali bûti neveikli rytoj.

Dauginantis virusas prilimpa prie ðeimininko làstelës iðorinio pavirðiaus receptoriø. Tada viruso nukleorûgðtis patenka á làstelæ. Jau viduje ji koduoja kapsidës baltymines daleles. Daugiausia virusø dauginimasis priklauso nuo ðeimininko fermentø, ribosomø, transportinës RNR ir ATP. Virusas perima ðeimininko làstelës medþiagø apykaitos aparatà.

Labiausiai virusai þinomi todël, kad sukelia uþkreèiamas ligas. Vieni ið labiausiai þinomø þmogaus virusø yra – hepatito, papilomø, ÞIV, gripo, tymø, kiaulytës, raudonukës virusai.prieð kai kurias virusines ligas yra sukurtos vakcinos – vaistai, skiriami didinti atsparumà virusinëms ligoms.

BAKTERIJA (gr. bakterion – lazdelë), vienalàsèiai mikrobai, priklausantys monerø kralystei. Þinoma, kad ore, vandenyje, dirvoje iir ant ávairiø daiktø yra daugybë bakterijø.Dauguma bakterijø yra 1 – 7 m ilgio ir 0,3 – 2 mm storio. Bakterijos yra prokariotai, neturi branduolio. Pagal formà, nusidaþymo ir kvëpavimo tipà skirstomos á 19 sistematiniø grupiø. Bakterijos làstelës bûna cilindro, rutulio, vingiuotos, siûlo formos. Daþnai bûna sukibusios po dvi, iðsidësèiusios grandinëlëmis, kekëmis, krûvelëmis po 4, po 8.

Þiuþeliai

Fimbrijos

Làstelës iðorë Kapsulë

Làst.sienelë

Bakterijos làstelë Plazm.membrana

Citozolis

Làstelës vidus Ribosomos

Mezosomos

Nukleoidas

Bakterijos làstelës sienelë elastinga, standi, 2 – 55 sluoksniø, susideda ið lipoproteidø,lipopolisacharidø ir kt. medþiagø. 2 baltyminiai sluoksniai sudaro citoplazminæ membranà. Neturi chlorofilo, plastidþiø, tipiðkø chromosomø. Branduolio funkcijas atlieka nukleoidas, kurá sudaro viena uþdara dezoksiribonukleino rûgðties molekulë. Kai kurios bakterijos turi pigmentø, ðvytinèiø medþiagø. Bakterijas gaubia jø iðskiriamos gleivës, ið kuriø susidaro kapsulë, sauganti nuo nepalankiø sàlygø, fagocitø. Judrios bakterijos juda þiuþeliais. Þiuþeliø gali bûti vienas, po vienà abiejuose galuose, aplink visà làstelæ. Kai kurios bakterijos juda brinkstant sienelës iðskiriamoms gleivëms, Brauno judesiais.dalis turi 2 tipø gaurelius.

Pagal kvëpavimo tipà skirstomos á aerobus, mikroaerobus, fakultatyvius anaerobus ir obligatyvius anaerobus.

Bakterijø ontogenezë turi 2 stadijas: vegetacinæ ir ramybës. Suaugusios ir subrendusios bakterijos dalijasi pusiau skersiniu arba iðilginiu skilimu – susidaro 2 làstelës; gali daugintis ir pumpuravimu.

Pagal cheminæ sudëtá, struktûrà, mitybos ir kvëpavimo tipà, augimo ir dauginimosi, paveldimumo ir kintamumo dësnius bakterijos nesiskiria nuo kitø gyvø padarø, nes yra bendros kilmës ir dalyvauja nepertraukiamoje biosferos medþiagø ir energijos apytakoje. Bakterijø populiacijos labai greitai prisitaiko prie ávairiø nepalankiø sàlygø. Jos sukelia rûgimà, puvimà, mineralizuoja augalø, gyvûnø ir kitø mikrobø paðalintus organinius junginius, valo nutekamuosius vandenis.

Virusø ir bakterijø palyginimas

Gyvybës poþymiai Virusai Bakterijos

Turi làstelæ Ne Taip

Vykdo medþiagø apykaità Ne Taip

Reaguoja á dirgiklius Ne Taip

Dauginasi Taip  visada gyvos làstelës viduje Taip daþniausiai

Savarankiðka

Vystosi Taip Taip

Pagrindinës bakterijø filogenetinës grupës

Grupë Apibûdinimas Gentis

Aquificales Termofilinës bakterijos.

Seniausia bakterijø ðaka. Aquiflex,Hydrogenob-cter

Thermotolages Termofilinës bakterijos

Làsteles supa apvalkalas. Thermotoga.

Thermosipho

Þaliosios bbakterijos Fotosintetinanèios ir ter-

Mofilinës bakterijos. Chloroflexus, Herpe-

Tosiphon.

Deinokokai Sienelës susideda ið gli-

Kopeptido.Spinduliuotei

Atsparios bakterijos. Deinococcus,

Thermus

Proteobacteria Kai kurios bakt. yra foto-

Trofai.kiti-chemotrofai. Rhodobacter,Shigella,

Nitrobacter, Beggiatoa,Legionella

Gramateigiamos bakterijos Visos bakt.,kurios turi

nedaug G+C porø. Bacillus,Clostridium,

Mycoplasma,Mycobac-

Terium,Actinomyces

Melsvabakterës Fototrofinës bakt.,kurios

Fotosintezës metu iðskiria

Deguoná. Nostoc,Anabaena,

Oscillatoria

Chlamidijos Neturi glikopeptido,siene-

læ sudaro baltymai.gyvena

kaip parazitai. Chlamydia

Planktomicetai Gramineigiamos bakt., da-

Lijasi pumpuravimu. Planctomyces

Bakteroidai Gramaneigiamos bakterijos. Bacteroides.

Spirochetos Gramaneigiamos sraigës,ju-

Danèios sraigto principu. Spirochaeta,Borrelia,

Leptospira

Þaliosios sierabakterës Þalios fototrofinës bakt.

Neiðskiria deguonies. Chlorobium