Bakterijos virusai

Bakterijos

Neturi branduolio,o chromosoma lemianti bakterijos savybiu

paveldejima,plaukioja citoplazmoje. Bakterija dengianti sienele saugo ja

nuo mechaniniu suzeidimu,o per plazminie membrane ieina ir iseina ivairios

naudingos bakterijos.Bakterijos turi ziuzelius kuriu pagalba

juda(nevisos).Kai kurios bakterijos pacios gaminasi energija fotosinteses

pagalba, pasigamindamos organinius junginius. Taciau kai kurios maitinasi

kitaip, skaidydamos lapus ir augalus ir is ju gaudamos organinius

junginius. Jei bakterija yra gerose salygose ji gali skaiytis kas 20

minuciu. Produktus galima apsugot nuo gedimo ivairiais budais: kaitinant,

rukant, saldant, dziovinant.Bakterijos kurios patenka I musu organizma,ir

yra nuodingos isskiriai toksinus kurie nuodija musu organizma. TTaip pat yra

air naudingu bzkteriju,ju yra musu kunuose,storojoje zarnoje, kurios skaido

celiulioze ir gamina naudingus vitaminus.

Virusai

Tai nelasteline gyvybes forma. Ji sudaryta is nukleorugsciu ir is

baltyminio apvalkalelio. Tai – parazitai,galintys gyventi tik

vienalasciuose ar daugialasciuose organizmuose. Ju kitaip negu lasteliu

neimanoma isauginti dirbtineje mitybineje terpeje.Virusai yra labia mazi,

lengvai praiena pro bakterinius filtrus. Virusai kurie dauginasi

bakterijose vadinami bakteriofagais. Jie kovoja su bakterijomis kenksmingom

musu organizmui, taciau pacios jam nekenkia.

Grybai

Tai daugialąsčiai organizmai turintis viena, du ar daugiau branduolių.Grybų

reikšmė gamtoje: formuoja derlingo dirvožemio sluoksnį, ardo gyvą ar negyvą

mediena, yyra augalų ar gyvūnų parazitai. Žmogui jie yra lygų sukelejai,

gamina biologiškai aktyvias medžiagas, fermetus organines rūgštis, yra

mitybos produktai.Pūpsantis virš žemes kotelis ir kepurėlė sudaro

vaisiakūnį. Dirvožemio pviršiuje galima rasti hifų. Hifai sudaro grybiena,

o iš jos išauga vaisiakūniai. Grybų išskiriami fermentai skaido nuokritas

todėl jie svarbūs ekosistemose.

Kerpes

Kerpiu gniužulas sudarytas is vianalascių dumblių arba melsvabakterių ir

grybų hifų. Gniužule esantys grybai is aplinkos ima vandenį ir neorganinius

junginius. Gniužule esantys žaliadumbliai arba melsvabakteres

fotosintetina.

Dumbliai yra žemesni augalai neturintys lapų, stiebų ir dauginimosi organų.

Auga pavieniui ir kolonijomis, geluose ir suriuse vandenyse ir visur kitur.

Vandenyje gyvena negiliai, iki 200 m. Kur dar prasiskverbia fotosintesei

reikalinga sviesa. Zaliadumbliai yra vienalasciai, kolonijiniai ir

daugialasciai.Raudondumbliai ir ruda yra daugialasciai.