Dvisparniai

Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi. Antenos ilgos, patinų plunksniškos, sukiškos. Trumpaūsių arba mūsinių dvisparnių pilvelis, antenos ir kojos trumpos.

Suaugę dvisparniai dažniausia minta nektaru, kiti – įvair. Vabzdžiais, šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus krauju. Daugelis rūšių (pvz. maleriniai uodai) platina žmogaus ir gyvūnų ligas.

Dvisparniai skrenda tik priekiniais sparnais, o užpakaliniai yra redukavęsi į dūzgus, kurie, vabzdžiui skrendant, palaiko pusiausvirą. Dvisparnių lervos labiau negu kitų vabzdžių būrių yra adaptyviai specializuotos. Dvisparnių rūšių suaugę vabzdžiai surbia kraują iir yra ligų platintojai.

Dvisparniai paplite beveik visame pasaulyje.

Lietuvoje randama apie 1200 rūšių.

Dažna kambarinė musė, paprastasis uodas, žaliaakė muselė, daiginė muselė, svogūninė žiedmusė. Jų lervos vystosi puvėsiuose, srutose, mėšle, vandenyje, gyvūnų ir augalų audiniuose.

Vabzdžių vidaus organai yra po kietais lanksčiais griaučiais. Tipiško vabzdžio kūne,

yra virškinimo kvėpavimo, kraujotakos, sekrecijos ir reprodukcijos organai.

Yra raumenys, kuriais vabzdys juda, ir nervų sistema, kuri, gaudama iš jutimo oraganų teikiamą informaciją, koordinuoja ir kontroliuoja vabzdžio veiksmus. Svarbiausi jutimo organai yra didelės sudėtinės akys iir antenos. Kūnas susideda iš trijų dalių: galvos, krutinės ir pilvelio. Dauguma vabzdžių turi dvi poras sparnų. Gyslos suteikia sparnams standumo. Oro maišeliai, esantys vabzdio pilvelyje praleidžia orą į vidų, kai pakaitomis susitraukiant ir išsitiesiant pilveliui oras pompuojamas sudėtinga trachėjų ssistema. Iš kūno paviršiaus oras išeina pro stigmas.

Šalinimo sistemas sudaro malpigijaus vamzdeliai. Jie iš kraujo pašalina irmo produktus ir perdirba juos į šlapimą, kuris išeina į užpakalinę žarną.

Medžiaga rinkta iš:

,,Mokslas ir gamta”

,,Iliustruotas moksleivio žinynas”