ekologija

Ekologija ir gamtos apsauga Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos

Pastariesiems dešimtmečiams būdingi visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau, labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui buvo suprasta, kad, norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam, visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką.

Gamtos apsaugoje daugiausia naudojami du pagrindiniai informacijos šaltiniai – ekologinio monitoringo režimų stebėjimų duomenys ir mokslinių aplinkos tyrimų rezultatai. KKaip papildomi informacijos šaltiniai naudojami įvairių specialiųjų tarnybų (hidrometeorologijos, žemėtvarkos, miškotvarkos, geodezijos, geologijos ir t.t.) duomenys.

Anksčiau visos esamos ir naujai kuriamos Lietuvos gamtinės aplinkos stebėjimo struktūros buvo integruojamos į suvienytą sąjunginę monitoringo sistemą, kurios duomenys buvo įslaptinti ir skiriami tik tarnybiniam naudojimui, viešai neplatinami. Atgavus savarankiškumą ir atsisakius ekologinės informacijos įslaptinimo praktikos, visi duomenys apie šalies ekologinę būklę yra prieinami paprastiems mirtingiesiems, ir tai yra labai svarbu. Juk kiekvienas turi rūpintis aplinka, kiekvienas turi žinoti, kaip tai daryti, kiekvienam turi bbūti parodytos jo klaidos.

Beje, gamtos apsauga ir ekologija nėra nauja sritis Lietuvoje. Žinoma, kad atskirų aplinkos komponentų stebėjimai Lietuvoje vykdomi jau nuo seno. Antai hidrologiniai Nemuno stebėjimai Rusnėje ir Smalininkuose pradėti daugiau kaip prieš 180 metų, Neries hidrologiniai stebėjimai Vilniuje iir Jonavoje – daugiau kaip prieš šimtą metų. Meteorologiniai stebėjimai pradėti taip pat praeitame šimtmetyje. Duomenys apie naudmenų struktūrą, miškų rūšinę sudėtį bei produktyvumą apima keletą šimtmečių. Kur kas trumpesnės duomenų sekos apie aplinkos teršimą, tačiau vandens telkinių ir oro užterštumo stebėjimai apima jau ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, kai kurie stebėjimai bei tyrimai pradėti visai neseniai.

Pastaruoju metu aplinkos apsaugai visame pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio. Prioritetas jai suteiktas ir Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant taršos prevencijai bei vandenvalos įrenginių statybai.

Lietuvos aplinkos apsaugos problemos – tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas, tai ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Kai kurios iš šių problemų yra sudėtingesnės, kitos – paprastesnės, lengviau sprendžiamos. DDabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos tikslas – užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei optimizuojant gamtos naudą. Šioje aplinkos apsaugos strategijoje prioritetas suteiktas vandens ir oro problemoms išspręsti, reikiamą dėmesį skiriant visiems vandens ir oro apsaugos tikslams bei prioritetiniams tikslams kitose aplinkosaugos srityse.

Aplinkos kokybės apsaugoje viena svarbiausių krypčių turi tapti taršos prevencija (išvengimas). Suinteresuotumą, skatinantį gamybos tobulinimą bei aplinkosaugos vadybą, turėtų padidinti savanoriško aplinkosaugos audito įvedimas, remiantis išsivysčiusių Europos šalių patyrimu. Tai uždavinys aateičiai, tačiau jo įgyvendinimas turi būti pradėtas jau dabar.

Vandens apsauga

Apie 80% Lietuvos upių smarkiai užterštos biogeninėmis medžiagomis. Žemiau miestų vandens sanitariniai rodikliai viršija higienos normas šimtus ir net tūkstančius kartų. Labiausiai užterštos upės – Sidabra ir Kulpė. Gana prasta ir Kuršių marių būklė. Čia dažnai susidaro deguonies deficitas. Baltijos jūros pakrantė labai teršiama naftos produktais. Gruntinio vandens kokybė neatitinka geriamojo vandens standartų Klaipėdos, Šiaulių, Joniškio bei Varėnos apylinkėse. Taip pat seniai kelia susirūpinimą paviršinio vandens kokybė. Siekiant sumažinti jo užterštumą, buvo pradėti statyti išleidžiamo vandens valymo įrenginiai. Dėl lėšų trūkumo daugumos jų statyba buvo sustabdyta. Nors šiuo metu nebaigtų valymo įrenginių skaičius sumažėjo, tačiau padėtis tebėra nepatenkinama – didieji Lietuvos miestai vis dar neturi biologinio vandens valymo arba jis yra nepakankamas. Šiuo metu prioritetas suteiktas vandens valymo įrenginių statybai, daugiausia dėmesio skiriant didžiųjų miestų ir rajonų centrams.

Svarbiausias aplinkosaugos politikos tikslas – taršos sumažinimas jos šaltiniuose bei atliekų technologijų įdiegimas, tačiau pirmiausia reikėtų kuo greičiau užbaigti statyti didžiųjų miestų bei rajonų centrų nuotekų valymo įrenginius. Būtina sėkmingo miestų vandens valymo įrenginių statybos programos įgyvendinimo sąlyga – tinkamas pramoninių nuotekų nukenksminimas, prieš išleidžiant jas į kanalizacijos sistemas. Pramonės įmonės turi užbaigti lokalinių valymo įrenginių statybą. Būtina tobulinti nuotekų surinkimo sistemas.

Oro apsauga

Pagrindiniai oro tteršimo šaltiniai Lietuvoje yra energetikos objektai – šiluminės elektrinės ir katilinės, pramonės įmonės bei transportas. Per pastaruosius metus pastebimai sumažėjo oro teršimas iš energetikos bei pramonės šaltinių, tačiau transporto sąlygojama tarša beveik nepasikeitė ir tapo dominuojančia.

Oro teršimą pastebimai būtų galima sumažinti, pakeitus plačiausiai naudojamą mazutą daug švaresniu kuru – dujomis. Palaipsniui turėtų būti diegiamos naujos technologijos, perimant geriausią kitų valstybių patirtį.

Dirvožemio apsauga

Dirvožemis labiausiai užterštas didžiausiuose Lietuvos miestuose, pramonės įmonių teritorijose ir šalia jų, greta transporto magistralių, sąvartynų bei buvusiose Sovietų armijos karinėse bazėse. Tačiau dirvožemio užterštumas dėl žemės ūkio veiklos dažniausiai neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų.

Užteršto dirvožemio išvalymo darbai labai brangiai kainuoja, todėl jie beveik nevykdomi. Sovietų karinių bazių teritorijų išvalymui, dirvožemių rekultivavimui bei aplinkos renatūralizavimui reikia apie 3 mlrd. litų.

Ateityje didėjant trąšų, pesticidų bei kitų chemikalų naudojimui žemės ūkyje, reikės sukurti efektyvią pavojingų medžiagų ir gaminių kontrolės sistemą. Reikiamas dėmesys turi būti skiriamas potencialiai rūgštiems dirvožemiams, mažinant jų taršą nitratais, sunkiaisiais metalais bei kt. medžiagomis, vykdant monitoringą.

Viena svarbiausių krypčių dirvožemio taršos prevencijos srityje – naftos produktų naudojimo, saugojimo ir pervežimo priemonių kokybės gerinimas.

Buitinių atliekų tvarkymas

Lietuvoje gausiausia buitinių atliekų. Jų kiekis vis didėja, nes plinta vienkartinės taros naudojimas. Sąvartynai dažniausiai įrengti blogai ir netinkamose vietose. Į sąvartynus išvežama daug antrinių žaliavų, kkurios galėtų būti perdirbtos. Iš pramonės įmonių ten daugiausia patenka medienos atliekos. Svarbu tinkamai sutvarkyti pavojingas atliekas , kurių 1993 m. Lietuvoje susidarė apie 230 tūkst. t.

Svarbiausi uždaviniai buitinių atliekų tvarkymo srityje – sumažinti atliekų kiekį, pradėti rinkti antrines žaliavas ir jas perdirbti. Prioritetine kryptimi tvarkant atliekas turi tapti prevencinės priemonės. Sudėtingiausios problemos susijusios su pavojingų atliekų tvarkymu, tam trūksta teisės aktų.

Apsauga nuo fizikinės taršos

Pagrindinis aplinkos radioaktyvios taršos šaltinis Lietuvoje yra Ignalinos atominė elektrinė. Šiuo metu jos aplinkoje dirbtinių radionuklidų koncentracijos pažemio ore sudaro šimtąsias didžiausios leistinos koncentracijos procento dalis.

Pagrindiniai elektromagnetinės radiacijos šaltiniai Lietuvoje yra televizijos ir radio stotys, aerouostų radarai ir ryšio sistemos, karinio bei civilinio ryšio sistemos. Elektromagnetinių laukų srautas viršija leistiną tarp televizijos bokšto ir radiofonijos stoties Vilniuje bei Palangos ir Klaipėdos aerouostų radarų veikimo zonose.

Terminė tarša didžiausia Drūkšių ežere ir Elektrėnų vandens saugykloje.

Pagrindinis triukðmo ðaltinis – transportas ir pramonës ámonës.

Svarbi uþduotis ateityje – saugus reaktoriø uþkonservavimas. Ateityje aplinkos apsauga nuo radioaktyvios tarðos priklausys nuo to, ar Lietuva atsisakys atominës energetikos, ar bus statomi nauji reaktoriai.

Efektyvesnes apsaugos nuo triukðmo priemones (tuneliø bei akustiniø izoliaciniø pylimø iðilgai intensyvaus eismo gatviø árengimas, keliø ágilinimas) bus galima ágyvendinti tik sustiprëjus ekonomikai. Planuojant naujus kelius ir geleþinkelius Lietuvoje, triukðmui sumaþinti,

bûtina ágyvendinti ne tik techniniø, bet ir aplinkosauginiø Europos standartø reikalavimus.

Gamtiniø iðtekliø ir kraðtovaizdþio apsauga

Lietuvoje iðliko nemaþai natûraliø bei pusiau natûraliø teritorijø, kuriose auga ar gyvena daug augalø, gyvûnø bei grybø rûðiø, iðnykusiø iðsivysèiusiose Vakarø Europos ðalyse. Vis dëlto ir Lietuvoje priskaièiuojama daugiau kaip po 200 augalø ir gyvûnø, apie 100 grybø rûðiø, kurios jau yra retos ar nykstanèios ir kurioms reikalingos specialios apsaugos priemonës.

Pagal Miðkø ûkio ministerijos duomenis miðkø bûklë per paskutinájádeðimtmetápastebimai pablogëjo. Pagrindinës prieþastys – nepalankios gamtinës sàlygos: sstiprûs vëjai, sausros, kenkëjø plitimas, kanopiniø þvëriø daroma þala.

Biologinës ávairovës apsauga apima ekosistemas, rûðis ir genetinæ ávairovæ. Ypaè svarbu sustabdyti augalø, gyvûnø ir grybø rûðiø, bendrijø bei ekosistemø nykimà, t.y. iðsaugoti biologinæ ávairovæ. Vienas svarbiausiø ilgalaikiø strateginiø tikslø biotos apsaugos srityje – optimizuoti miðkø rûðin¿ bei amþiaus struktûrà, padidinant ðalies miðkingumà. Miðku pirmiausia turëtø bûti uþsodinamos gamtinio karkaso teritorijose esanèios þemës ûkiui maþiau tinkamos ir nederlingos þemës, vandens telkiniø pakrantës bei ðlaitai.

Kokia turëtø bûti aplinkos apsaugos ir ekologijos ateitis

Pirmiausiai ddëmesáreikëtø atkreipti áaplinkos apsaugos ástatymø, standartø ir normatyvø sistemos sukûrimà. Vienas pagrindiniø tikslø turi bûti vieningos ir paprastos aplinkos apsaugos ástatymø sistemos sukûrimas. Ðiuo metu beveik visos galiojanèios aplinkos kokybës normos yra paveldëtos ið buvusios Sovietø Sàjungos. Dabar gi reikia ppereiti nuo kovos su pasekmëmis prie kovos su prieþastimis.

Turi bûti naudojamos ir ekonominës priemonës, kuriø tikslas – skatinti terðëjus maþinti terðalø kieká, diegti tarðos prevencijos priemones, tausoti gamtinius iðteklius.Ekonominës priemonës – tai mokesèiai uþ tarðà, vartotojø mokesèiai, mokesèiø sumaþinimas, subsidijos ar paskolos, mokesèiai uþ leidimø iðdavimà.

Labai didelávaidmenávaidina visuomenës informavimas ir ðvietimas. Ðiuo metu trûksta tinkamos mokymo medþiagos ekologiniam ðvietimui organizuoti, visuomenë per maþai domisi aplinkos apsaugos problemomis, net ir ten, kur terðimas turi tiesioginës ir rimtos átakos þmoniø sveikatai. Ateityje to neturëtø bûti. Per artimiausius dvejus-penkeris metus rekomenduojama parengti ir ágyvendinti „Þaliojo vartotojo“ programà, skatinanèià utilizuoti buitines atliekas ir taupyti energijà, supaþindinti visuomen¿ su aplinkos apsaugos normomis, gamtos terðimo problema, iðaiðkinti daromà þalà ir bandyti jà kaip ámanoma sumaþinti. SSiûloma rengti, spausdinti ir platinti aplinkosaugin¿ informacijà ir ekologinio ðvietimo medþiagà (ataskaitas apie aplinkos bûkl¿, vadovëlius, leidinius apie specifines problemas ir t.t.), skirtà ávairioms þmoniø grupëms.

Labai daug kur ðiandieninëje Lietuvoje viskas atsiremia áfinansø problemà, taip pat áástatymø nebuvimà arba, dar blogiau, ápainius ir nesuprantamus ástatymus. Ateityje to turi bûti iðvengta, þmogaus harmonijos su gamta turi bûti siekiama visais ámanomais ir neámanomais bûdais.

Naudota literatûra: Internete platinama medþiaga

(adresai: http://www.ktl.mii.lt/aa/index.html

http://www.gamta.lt/ ir kiti)