Ekologijos sąvokos

Altruizmas – toks bendruomenės nario elgesys, kuris gali sumažinti jo dauginimosi sėkmę.

Bendravimas – sąveika, kai siuntėjas sunčia signalus, o priėmėjas į juos reaguoja.

Bendruomenė – tos pačios rušies gyvūnai bendrauja ne vien daugindamiesi ar augindami palikuonis

Elgesys – gerai matomo, koordinuoti atsakai į aplinkos paskatas.

Feromonas – į aplinką gyvūno išskiriama cheminė medžiaga, kuri sukeliai labai aiškią kito tos pat rūšies gyvūno reakciją.

Hierarchija – bendruomenės narių susiskirstymas rangais, kai aukštesnio rangos gyvūnas gauna daugiau maisto ir kitų išteklių nei žemesnio rango gyvūnas

Imprintingas –– gyvūnų mokymasis, būdingas tik ankstyvąjam gyvenimo tarpsniui; tai, kas išmoksta labai anksti, lieka visam gyvenimui ir vėliau turi labai didelę įtaką lytiniam elgesiui

Lytinė atranka – sąlygoja patinų ir patelių kitimą, didinant jų dauginimosi sėkmę. Vyksta dažniausiai dėl to, kad patinai tarpusavyje konkuruoja ir dėl to, kad poravimosi partnerį renkasi patelės

Mokymasis – gana ilgai išliekantys gyvūno elgesio pakitimai, kurie susidaro jam įgyjant patirties

Refleksų susidarymas – toks mokymasis, kai gyvūno veiksmai skatinami, tarkime, skanėstu

Sociobiologija – taiko evoliucinės biologijos principus gyvūnų bendruomeniniam eelgesiui tirti. Tiria bendruomenių gyvenimą.

Suminis prisitaikymo laipsnis – prisitaikymo laipsnis, kurį lemia ir tiesioginė, ir netiesioginė atranka.

Teritorinis elgesys – ploto, kurį gyvūnas gina nuo konkurentų, gynimas nuo kitų tos pat rūšies gyvūnų.

Amžiaus struktūros dieagrama – grafiškai pavaizduotas individų skaičius amžiaus ggrupėse.

Aplinkos pasipriešinimas – aplinkos veiksnių, ribojančių bet kurios populiacijos gausėjimą konkrečioje vietoje, visuma

Aplinkos talpa – didžiausias kurios nors rūšies individų skaičius, kuris gali neribotai ilgai gyvuoti konkrečioje aplinkoje

Bendrija – sudaro vienoje vietoje gyvenančios ir tarpusavyje sąveikaujančios įv. populiacijos

Biosfera – ta Žemės dalis, kurioje egzistuoja gyvybė

Biotinis potencialas – didžiausias populiacijos gausėjimo greitis idealiomis sąlygomis.

Dauginimosi greitis – parodo kiek per tam tikrą laiką atsiranda palikuonių, apskaičiuojama iš gimstamumo atėmus mirtingumą

Ekologija – tai mokslas, tiriantis organizmų sąveiką su kitais roganizmais ir su negyvąja aplinka

Ekosistema – ją sudaro ne tik bendrija, bet ir negyvoji aplinka

Eksponentinis gausėjimas – populiacijos gausėjimas vis didėjančius greičiu. Būdingos kreivės (kuri yra J raidės fotmos) dalys: delsimo fazė ir eksponentinio gausėjimo fazė

Individų pasiskirstymas – tai pasiskirstymas konkriačiame tiriamame rajone.

Išgyvenimas – ttai tikimybė, kad kohortai priklausantis gyvūnas ar augalas išgyvens iki tam tikro amžiaus.

K atranka – jai būdinga: stambūs individai, gyvenantys ilgai, negreitai subręsta, palikuonių nedaug, palikuonimis rūpinasi labiau.

Kahorta – priklausantys tai pačiai kartai

Logistinis gausėjimas – būdinga S raidės formos kreivė, kuriai būdingos šios fazės: delsimo, eksponentinio gausėjimo, letėjimo, stabilios pusiausvyros. Populiacija nustoja gausėti, kai pasiekia aplinkos talpą.

Nulinis populiacijos gausėjimas – tai kai populiacija nustoja gausėti

Padvigubėjimo trukmė – tai laiko tarpas, per kurį populiacija padidėja dvigubai

Pereinamasis demografinis laikotarpis – demografinė ssituacija, kuri susidaro plėtojantis pramonei: sumažėja mirtingumas, bet netrukus sumažėja ir gimstamumas, tad populiacijos gausėjimas sulėtėja.

Populiacija – tos pačios rūšies organizmų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir turinti bendra genofondą.

Populiacijos dydis – tai individų, sudanrančių bendrą genofonta, skaičius.

Populiacijos tankis – tai individų skaičiua ploto ar tūrio vienete

R atranka – jai būdinga: individai nedideli, gyvena trumpai, greitai subręsta, daug palikuonių, palikuonimis nesirūpina arba rūpinasi labai menka.

Ribojantis veiksnys – lemia ar konkrečioje vietoje organizmas gali gyventi, ar ne.

Silpnos ekonomikos šalys – priklauso: Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos šalys, kurių gyventojų skaičius didėja sparčiai, o dauguma gyventojų gyvena skurdžiai.

Stiprios ekonomikos šalys – priklauso: Šiaurės Amerika, Vakarų Europa, yra šalys, kurių gyventojų skaičius didėja lėtai, o patys gyventojai mėgaujasi auksštu gyvenimo lygiu.

Subalansuotas pasaulis – visų planetos žmonių gyvenimo strategija, kuria reikėtų vadovautis ir kuri derintų gyventojų ekonominius poreikius su aplikos apsauga

Bendrija – Viena su kita sąveikaujančių ir gyvennančių toje pat teritorijoje populiacijų grupė.

Bendrijos stabilumas – apibūdina trys savybės: ilgalaikis nekintamumas, priešinimasis pokyčiams, gebėjimas atsigauti po sutrikdymo.

Bendrijų kaita – kryptingas bendrijos rūšinės sudėties kitimas, kai viena bendrija keičia kitą, kol susidaro būdinga tai vienai bendija.

Buveinė – vieta, kuroje organizmas gyvena ir ne tik išlieka, bet ir dauginasi.

Ekloginė niša – organizmo funkcija bendrijoje, įskaitant jo buveinę iir sąveikas su kitais organizmais.

Grobis – organizmas, kuriuo minta kiti organizmai

Išteklių pasidalijimas – tai reiškinys, kai dvi rūšys gyvenančios toje pačioje teritorijoje sugeba pasidalinti esančiu mastu.

Klimaksinė bendrija – bet kurioje vietoje vykstanti kaita, visuomet baigiasi to paties tipo bendrija.

Koevoliucija – susieta evoliucija, kai viena rūšis sukuria kitai atrankos spaudimą.

Komensalizmas – simbioziniai santykiai, kai vienai rūšiai jie naudingi, o kitai nei naudingi, nei žalingi.

Konkurentų ištstūmimo principas – teigia, kad rūšys negali gyventi toje pačioje ekologinėje nišoje vienu metu

Lemiamasis plėšrūnas – plėšrūnai, kurie reguliuoja konkurencinius santykius ir palaiko bendrijų įvairovę.

Maskuotė – apsauga nuo priešų, kai gyvūno spalvos atitinka kokio nors daikto, ar augalo spalvas.

Mimikrija – kai viena rūšis mėgdžioja kitą rūšį, gerai apsisaugojusią nmuo plėšrūnų.

Mutualizmas – simbioziniai santykiai, kai ir vienai ir kitai rūšiai yra naudos

Parazitas – tai toks organizmas, kuris minta kitu organizmu.

Parazitizmas – simbuiziniai santykiai, kai vienai rūšiai naudingi, o kitai – žalingi.

Pionierinė rūšis – pirmosios rūšys, nuo kurių prasideda antrinė kaita.

Plėšrumas – sąveika, kai vienas organizmas minta kitu organizmu, vadinamu pirmojo grobiu

Požymio poslinkis – reiškinys, kai kurie nors bruožai ima labiau skirtis rūšims gyvenant kartu, negu gyvenant atskirai

Simbiozė – drauge gyvenančių ir ypatingu būdu sąveikaujančių dviejų rūšių santykiai; šie santykiai gali būti neutralūs, naudingi arba žalingi vienai ar kkitai rūšiai.

Šeimininkas – organizmas, kuriuo minta parazitai

Tarprūšinė konkurencija – asiranda tuomet, kai skirtingų rūšių individai bando naudotis tais pačiais ištekliais

augalėdis – gyvūnas, kuris minta augalais.

Azoto fiksacija – procesas, kurio metu atmosferoje esantis azotas paverčiamas azoto junginiais, pvz.; amonio jonais, bei nitratais, ir kurį paprastai atlieka dirvoje esančios bakterijos

Biogeocheminiai ciklai (apytakos ratai) – cheminių elemntų pzv: C ir N, srautai gamtinėje aplinkoje, kuriuose dalyvauja ir bendrijos, ir negyvoji aplinka

Denitrifikacija – tai nitratų virtimas azoto oksidais ir azoto dujomis.

Detritas – organinės medžiagos: žuvusių gyvūnu ir augalų audiniai bei išmatos ir šlapimas

Detritinis mitybos tinklas – nuokritojse gyvenančios bakterijos ir grybai yra skaidytojai. Apatinė mitybos tinklo grandis.

Ekologinė piramindė – ja vaizduojama energetinius ryšius tarp organizmų, priklausančių skirtingiems mitybos lygmenims.

Ekosistema – biologinės bendrijos, kartu su jas supančia abiotine aplinka

Gamintojas – žalieji augalai, kurie patys sau ir kartu aprūpina visą bendriją maisto medžiagomis.

Gyvaėdžių mitybos tinklas – gyvaėdžiai ir visaėdžiai yra daugelio plėšrūnų maistas. Ji prasiedda atžemine augalijos dalimi

Mitybos grandinė – schemors rodančios kas kuo minta.

Mitybos lygmenys – sąvoka, nusakanti vienos ar daugiau rūšių vietą mitybos tinkle

Mitybos tinklas – sudėtingas mitybos grandiniu raizginys.

Nitrifikacija – tai nitratų susidarymas

Pirminė produkcija – yra visas energijos kiekis, kurį ekosistemos gamintojai sukaupia organinių medžiagų pavidalu per tam tikrą laiką.

Plėšrūnas – kitais

gyvūnais mintantis arganizmas

Skaidymas – procesas, kurio metu nuokritos ir žuvusių organizmų liekanos yra suskaidomos iki neorganių medž.

Skaidytojas – nefotosintetinančios bakterijos ir grybai.

Tarša – procesasd, kurio metu yra teršiama gamta.

Vandeningasis horizontas – požeminis sluoksnis, kuriame tam tikrą laiką išbūna į Žemę susigėręs vanduo.

Vartotojas – minta kitų organizmų sukurtomis organinėmis liekanomis

Visaėdžiai – tokie organizmai, kurie minta ir augalais, ir gyvūnais

Alpinė tundra – tudra netoli kalnų viršūnių.

Amžinasis įšalas – visada laiko sukaustęs į ledą gilesnius sluoksnius, todėl per juos vanduo iš ttelkinių beveik neprasiskverbia.

Arktinė tundra – šiaurės pusrutulyje esanti sausuma, ratu supanti ledynų sukaustytas jūras.

Aukštaūgių žolių prerijos – yra ties Ilinojaus ir Indianos valstijų sienos.

Bentosinė dalis – vandenynų dugnas, kuriame skirtingai nuo paleginės dalies, gyvena visai kiti organizmai.

Biomas – grupė panašių bendrijų, sudarytų iš tam tikrų augalų rūšių, prisitaikiusių rie panašių klimato sąlygų.

Dykuma – jose būna labai mažai vandens, susidaro ten kur per metus iškrinta apie 25 cm kritulių. Čia auga kai kurie sukuletai.

Dirvožemis – pats viršutinis llitosferos sluoksnis, kuriame auga augalai ir nuo kurio tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visa, kas sausumoje gyva.

Drėgnieji atogrąžų miškai – uose visuomet šilta (20 ir 25ºC) ir gausu kritulių. Šis biomas pasižymi tie rūšių įvairove, tiek organizmų gausumu

Drėgnazis vidurio klimato mmiškas – Spygliuočių miškai, Kanados ir JAV vakarų pakrantėje.

Epifitas – augalas, sugebantis pasisavinti maisto medžiagas iš oro ir gyvenantis ant kitu augalų, jų neparazituodami

Estuarija – upės pabaiga, kur jos nešaimi gėli vandenys susimaišo su sūriais jūros vandenimis.

Eutrofikacija – dėl pernelyg didelio kiekio maisto medžiagų ežeruose jie gali virsti eutrofiniais

Ežeras – tai gėlo vandens telkiniai, skirstomi į grupes pagal maisto medž kiekį.

Fitoplanktonas – vadinamas fotosinetinantys dumbliai, kurie pastebimi tik tada, kai jų prisiveisia tiek, kad vanduo pradeda žydėti

Hidrosfera – ta Žemės dalis, kurią sudaro vanduo.

Kalnų spigliuočių miškas – kalnuose augantys miškai.

Karštoji versmė – žemės trūkio vietoje vanduo įkaista iki 305ºC ir susidaro aukštyn kylanti srovė.

Koralinis rifas – ta vieta, kuri yra sekli, atogražų (šilti) vandenys, cia gyvena labai daug įįv organizmų.

Krūmynai – paprastai želia palei tokias jūrų pakreantes, kur vasaros sausos ir daugiausia kritulių iškrinta žiemą

Musonas – paprastai būdingas Indijos ir kitoms P.Amerikos šalims. Čia daug drėgmėsnešantis vėjas apie pusę metų pučia nuo jūros pusės.

Pavasarinis vandens maišymasis – vandens maišymosi procesas, vykstantis ežeruose pavasarį, kai daug deguonies turintis paviršiaus sluoksnis susimaišo su daug maisto medž turinčiu priedugnio sluoksniu

Pelaginė dalis – atviri jūros vandenys

Planktonas – gėlųjų vandenų ir jūrų organizmai, kurie gyvena pakibę vandens sluoksnyje netoli paviršiaus

Rudeninis vandens maišymsis –– trunka tol, kol viso ežero vandens temp suvienodėja. Pavirsutinis sluoksnis kuris yra labiau atverses ima grimzti zemyn, o apatinis kyla i virsu.

Savana – sausumos biomas Afrikoje, kuriame vyrauja žolynai su retais medžiais; jam būdinga ilgos sausros

Taiga – spygliuočių miškų biomas, nusidriekęs išilgai Euroazijos ir Amerikos šiaurinės dalies

Vandens iškilimas – nuo kranto pučiantys vėjai iš gilumos perneša šaltus, tačiau prisotintus maisto medžiagomis vandenis, kurie išstumia šiltus bet mažais maisto medž turinčius vandenis

Zooplanktonas – tai smulkiausi gyvūnėliai, mintantys fitoplanktonu.

anlies chlorofidai ir fluoridai – cheminės medž, kurios inensyviai buvo naudojamos nuo 1995 iki 1990m.

Antsinaujinantys energijos šaltiniai – saulės ir k.t. energijos rūpišys veikiami gamtos jėgų vėl atsinaujina

Biotinis kaupimasis – procesas, kai teršalų vis daugiau susikaupia aukštesniuose mitybos lygmenyse

Dykumėjimas – tai miškų ir žemės ūkio reikmėms naudojamų plovų virtimas pusdykumėmis ir dykumomis.

Fotocheminos smogas – užterštas oras, kuriame esantys azoto oksidai ir angliavandeniai reaguoja, sudarydami ozoną ir PAN

Iškartinis kuras – susidaręs prieš milijonus metų iš gyvenusių augalų ir gyvūnų liekanų. Tai akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos.

Neatsinaujinantys energijos šaltiniai – tai iškastinis kuras, jo ištekliai riboti.

Nuotėkų bandenų valymas – padeda isuskaidyti organines medž, kurios antraip, patekusios į vandens telkinius, sukeltų deguonies trūkumą.

Ozonas – susidaręs iš deguonies aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose; jis saugo ŽŽemę nuo ultravioletinių spindulių.

Ozono skylė – ozono sluoksnio suplonėjimas dėl oro teršimo.

Požeminiai vandenys – milžiniškas gamtos turts.

Subalansuotas pasaulis – gamtosaugos strategija, kuri leidžia tenkinti žmonijos ekonomines reikmes kartu išsaugant aplinką.

Šiltnamio reiškinys – saulės šilumos išspinduliavimo nuo Žemės paviršiaus sulaikymas, kurį sąlygoja atmosferoje esančios tam tikros dujos.

Šiluminė inversija – reiškinys, kai oro sluoksniai susiskirsto taip: pažemėje – šalto oro sluoksnis, o virš jo – šilto oro sluoksnis.