Grybai

Kukurdvelkis – pumpotaukšlinių šeimos grybų gentis. Gana įdomus grybas, galintis išauginti iki 10 kg sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas pamažu suyra.

Auga ganyklose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose.

Jauni vaisiakūniai valgomi. Didysis kukurdvelkis – įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Piengrybis – ūmėdinių šeimos grybų gentis.

Visi piengrybiai yra mikoriziniai grybai. Šie grybai, išskyrus samaninį piengrybį, yra valgomi. Būdingiausias šios genties grybų požymis – ppieno konsistencijos sultys, kurios būna baltos, oranžinės, geltonos, raudonos, violetinės spalvos. Sultys sudarytos iš dervinių, riebalinių, aliejinių ir baltyminių medžiagų, todėl dažniausiai būna kartaus, aitraus skonio. Kitas piengrybiams būdingas požymis – jų kotai vienodo storumo ir be rinkio.

Grybų vaisiakūniai įvairaus dydžio. Kepurėlė 1-1,5 cm skersmens, įvairių spalvų, forma – pusrutuliška, gaubta, įdubusi, su gūbreliu arba be jo. Lakšteliai įvairiaspalviai, priaugtiniai. Hifai su pieniškomis ir bespalvėmis sultimis, kurios baltos, rožinės ir kitokių spalvų.

Lietuvoje auga virš 50 rūšių, iš viso žinoma apie 990. Labai palitęs, auga visur.

Baltikas – baltikinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai vidutinio dydžio, mėsingi. Kepurėlės paviršius glitus, sausas, plaušuotas, žvynuotas. Lakšteliai priaugtiniai. Kotas su žiedu arba be jo. Trama kartais ryškaus, nemalonaus kvapo. Auga vasarą ir rudenį, labai retai ant mmedienos. Yra nemažai gerų valgomų grybų, kai kurie menkaverčiai, keletas rūšių nuodingų. Lietuvoje rasta 31 rūšis.

Baltikai auga rugsėjo- spalio mėn. smėlinguose pušynuose. Lapuočių miškuose užauga stambesni ir ne taip kirmija. Vienas iš vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje.

Pilkalakštė plaušabudė – nuosėdinių šeimos grybų gentis.

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 1-3 cm skersmens, Iš jaunų grybų varpelio formos, kūgiška, senesnių paplokščia, su ryškiu gūbreliu, plaušuota, balta, pilka, pilkai gelsva. Lakšteliai pilki, pilkai rudi, pakraščiai išmarginti baltais taškeliais, priaugtiniai. Kotas 3-7 cm ilgio, 0,3-0,9 cm storio, plaušuotas, kepurėlės spalvos, į pagrindą storėjantis. Trama balta, nemalonaus kvapo.

Auga liepos-spalio mėn. miškuose, parkuose, soduose. Labai dažna. Nuodinga.

Ankštenė – ankšteninių šeimos grybų gentis. Lietuvoje auga:

Paprastoji ankštenė. Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli, 3-10 cm skersmens, dažniausiai rutuliški, ochrinės spalvos gumbai, kartais po kkelis suaugę į vieną kupstelį. Kotas rudimentinis, prie pagrindo su geltons grybienos kuokšteliu. Trama jaunų grybų balta, perpjauta parausta, senesnių, bręstant sporoms, violetiškai juoda, išraizgyta baltomis gyslomis, kieta, stangri, kompaktiška, karti.

Auga liepos-spalio mėn. smėlinguose miškuose, pakelėse. Lietuvoje dažna. Nuodinga. Leopardinė ankštenė.

Karpotoji ankštenė.

Rudoji ankštenė.