Grybai

Valgomi grybai

TIKRASIS BARAVYKAS(Boletus edulis)

Vertingiausias valgomas grybas Lietuvoje.Vaisiakūniai stambūs,mėsingi. Auga gegužės-lapkričio mėn.įvairiuose miškuose po pušimis,eglėmis,ą- žuolais,beržais.Grybingiausia,baravykingiausia pietinė Lietuvos dalis.Priklausomai nuo augavietės kitų aplinkos sąlygų vaisiakūniai skiriasi forma,spalva ir dydžiu.Dėl to išskiriamos jo formos,net rūšys.Vartojamas šviežias,daugiausia džiovintas,galima marinuoti,sūdyti,šaldyti,taip pat gaminti sultis.Didelę paklausą turi užsienio rinkoje. Lietuvoje iki šiol rastas didžiausias baravykas svėrė 2,9 kg.Lenkams,vokiečiams,japonams pavyko išauginti vaisiakūnius mėgintuvėlyje,tačiau baravykas lieka miško grybų karaliumi.Pasižymi gydomosiomis savybėmis,vokiečiai spėjo,kad padeda net sergantiems skrandžio piktybinėmis ligomis,džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti.

VALGOMOJI VOVERAITĖ(Cantharellus cibarius)

Kepurėlė 3-7(10-15)cm skersmens,piltuvėlio formos,geltona.Lakšteliai siauri,stori,nuaugtiniai.Kotas suaugęs su kepurėle,link pagrindo smailė- jantis,kepurėlės spalvos.Trama gelsva,tampri,malonaus kvapo ir skonio. Auga birželio-spalio(lapkričio)mėn.pušynuose,eglynuose.Lietuvoje labai paplitęs ir visų grybautojų mėgstamas,beveik nekirmijantis grybas.Vartojama šviežia,džiovinta,sūdyta,sumalta į miltus,šaldyta.Ruošiant maistui patartina labiau susmulkinti,nes joje daug chitino.Jauna voveraitė tiamino(vitaminoB)turi daugiau nei rudakepuris baravykas,daugelis ūmėdžių,piengrybių. Kapčiamiesčio,Vilniaus apyl.rasta baltų voveraičių.Jos yra stambesnės,mėsingesnės.Tai valgomosios voveraitės atmaina.Pastaraisiais metais voveraitė labai renkama ir eksportuojama,todėl jos ištekliais susirūpino ne tik mikologai,bet ir verslininkai,gamtosaugininkai bei grybautojai.Jos biologija ir ekologija,kaip baravyko,menkai žinoma,atliekami tyrimai.

LEPŠĖ(Leccinum scabrum)

Mūsų miškuos labai paplitęs,visų mėgstamas ggrybas.Vaisiakūniai dideli. Auga vasarą ir rudenį įvairiuose miškuose su beržo priemaiša.Vertingas grybas, turintis daug B grupės vitaminų,net daugiau nei baravykas.Vienintelė neigiama savybė-labai kirmija.Priklausomai nuo augavietės ir klimato,lepšės spalva kei- čiasi nuo juodai rudos iki gelsvai rusvos.Tuo remdamiesi kai kurie mikologai iišskiria keletą jos formų.Maistui vartojami švieži,sūdyti,marinuoti,džiovinti; tinka grybų sulčių ir miltų gamybai.Iš valgomų grybų lepšė daugiausia sukaupia magnio,labai reikalingo žmogaus organizmui.

TIKRASIS RAUDONVIRŠIS(Leccinum aurantiacum)

Vaisiakūniai dideli.Kepurėlė užauga iki 30cm skersmens,kotas-20cm il- gio ir 6cm storio.Vaisikūnio spalva priklauso nuo augavietės,dirvožemio rūgštingumo,klimato.Trama balta,kieta,paspaudus,perpjovus ar perlau- žus keičia spalvą į pilkai melsvą,pilkai violetinę,žalsvai rusvą,ar juosvą. Auga birželio-spalio men.drebulynuose arba kituose miškuose,bet tik po drebulėmis.Visų mėgiamas,ieškomas,valgomas šviežias,džiovintas,sūdytas,marinuotas,senesni vaisiakūniai tinka sulčių bei grybų miltų gamybai.

TIKRASIS KAZLĖKAS(Suillus luteus)

Vaisikūniai vidutinio didumo arba dideli.Kepurėlė 3-10cm skersmens,retai did- esnė,jauna apvaliai kūgiška,varpelio formos,senesnių grybų iškiliai paplokščia, gleivėta.Vamzdeliai iš pradžių šviesiai geltoni,su balto skysčio lašeliais ir pridengti pilkai violetine plėvele,vėliau pilkai,violetiškai geltoni.Kotas 3-10cm ilgio ir 1-3cm storio,visas vienodo storumo,su pilkai violetiniu,pilkai rusvu,gležnu ziedu.Trama balta,gelsva,mikšta,malonaus kvapo ir skonio. Auga nuo pavasario iki vvėlyvo rudens pušynuose,ypač jaunuose,kartais gausiai. Visų mėgiamas,vartojamas šviežias,marinuotas,sūdytas,džiovintas,tinka grybų sul- tims,miltams gaminti.Seni,minkšti,ištižę vaisikūniai maistui nevartojami.

RUDAKEPURIS MAKAVYKAS(Xerocomus badius)

Vaisiakūniai vidutinio didumo,rečiau dideli.Kepurėlė 5-8(10-12)cm skersmens,iš pradžių pusiau iškili,vėliau paplokščia,mėsinga,matinė,po lietaus gleivėta,rusv- ai ruda,kaštoninė,juosvai ruda.Jaunų grybų vamzdeliai gelsvi,senų gelsvai žals- vi,net pilkai žalsvi.Poros apvalios,paspaudus mėlynuoja.Kotas 4-10cm ilgio ir 1-1,5(2,5)cm storio,gelsvai rusvas,šviesiai rudas,be tinklelio.Trama balta,se- nesnių grybų šviesiai gelsva,paspaudus ar perpjovus mėlynuoja. Auga vasarą,paprastai rudenį pušynuose,eglynuose,daugiau senesniuose miškuose, kartais grupėmis.Kartais auga net šernų ar grybautojų sudarkytame miške.Varto- jamas šviežias,džiovintas,marinuotas,sūdytas,šaldytas.Ne taip kirmija kaip bara- vykai,lepšės aar kazlėkai. Radionuklidus kaupia intensyviau,negu kiti grybai,tai negera savybė,kurios gry- bautojai visiškai nepaiso.

AUKSAKOTIS AKSOMBARAVYKIS(Xerocomus chrysenteron)

Šis grybas labai panašus į žalsvąjį aksombaravykį.Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3-8cm skersmens,jauna apvaliai kūgiška,senesnių grybų iškili,aksomiška, suaižėjusi,sutrukinėjusi,įtrukusiose vietose trama paraudonavusi,paviršius žals- vai,pilkai rudas.Vamzdeliai iš pradžių gelsvi,vėliau žalsvai ar net rusvai gels vi,paspaudus nešvariai žalsvi,melsvi,po kurio laiko išblunka.Kotas 3-8cm ilgio, 0,5-1,5cm storio,dažniausiai kreivas,vienodo storumo,plaušuotas,išilgai vagotas, gelsvas,rusvai rudo,rausvo atspalvio.Trama gelsva,po luobele rausva,perpjauta ar perlaužta mėlynuoja,malonaus skonio,kvapo. Auga vasarą ir rudenį mišriuose lapuočių miškuose,parkuose,pavieniui.Vartojamas kaip ir žalsvasis aksombaravykis,dažniausiai šviežias,sūdytas,džiovintas.

PIENGRYBIS GRŪZDAS(Lactarius piperatus)

Vaisiakūniai dideli,kieti.Kepurėlė iki 15cm skersmens ir didesnė,paplokščia į- dubusi,pakraščiai palinkę žemyn,matinė,balta,senesnė gelsva,kartais išmarginta rusvomis dėmėmis.Lakšteliai balti,senesnių grybų šviesiai ochrinės spalvos,tan- kūs,siauri.Pieniškos sultys baltos,išdžiūvusios pažalsvėja,deginančio,kartaus skonio.Kotas trumpas,storas,3-5(8)cm ilgio ir 2-3cm storio.Trama balta,kieta,pi- pirų skonio. Auga vasarą ir rudenį lapuočių,spygliuočių miškuose,mėgsta kalkingus ąžuolynus. Vartojamas sūdytas.Prieš sūdant bent pusdienį,kaip ir paliepį reikia pamirkyti silpnai pasūdytame vandenyje.Labai panašus į gardžiąją ūmėdę,bet ši neturi pieniškų sulčių.

PIENGRYBIS PABERŽIS(Lactarius torminosus)

Vaisiakūniai vidutinio didumo,retai dideli.Kepurėlė 5-10cm,pasitaiko iki 15-20 cm skersmens.Jauna apvali,senesnių grybų paplokščia,įdubusi,su koncentriškomis zonomis,plaušuota,žvinuota,ypač žemyn užsilenkę gauruoti pakraščiai,truputi gleivėta,dažniausiai sausa,šviesiai rožinė,rusva arba rausva.Lakšteliai iš pradžių balti,vėliau kreminės spalvos,tankūs,priaugtiniai.Pieniškos sultys baltos,aštraus skonio,spalvos nekeičia.Kotas 3-8cm ilgio ir 0,5-2cm storio,švie- siai rožinis,rausvas.Trama iš pradžių balta,vėliau rusva,trapi,karti,malonaus kvapo. Auga po beržais vasarą ir rudenį.Vartojamas sūdytas,marinuotas.Prieš marinuo- jant ar ssūdant patartina keletą valandų pamirkyti šaltame vandenyje,Lietuvoje visur paplitęs,grybautojų mėgstamas.

SKĖTINĖ STAMBIAŽVYNĖ(Macrolepiota procera)

Kepurėlė 10-30cm skersmens,jaunų vaisiakūnių ovali,su ruda luobele,senesnių skė- tiška,vidurys su tamsesnės spalvos gūbreliu,jaunų grybų paviršius lygus,senesnių sutrukinėja į rudus žvynelius,tarpžvyniai baltai pilkšvi,pilkšvai rudi arba violetiškai rusvi.Lakšteliai balti,minkšti,platūs,iki 3cm pločio,laisvi.Kotas labai ilgas,10-25(30)cm ilgio,1,5-3cm storio,jaunų vaisiakūnių balsvas,senesnių šviesiai rudas ir senų apasugęs rudais,pilkai rudais žvyneliais,su baltu,storu žiedu,pamatinė dalis gumbiškai sustorėjusi.Trama balta,minkšta,puri,malonaus kvapo ir skonio,stora. Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens senuose išretintuose miškuose,dažniau- siai miškų pakraščiuose,aikštėse.Labai puošnus mūsų miškų grybas.Valgoma,kepama neapvirta.

MIŠKINIS PIEVAGRYBIS(Agaricus silvaticus)

Kepurėlė 5-10cm skersmens,jaunų vaisiakunių varpeliška,senų iškili,kartais net horizontali,ruda,tamsiai ruda,pilkšvai ruda,gelsvai ruda,plaušuota,žvynuota.Jau- nų grybų lakšteliai pilkai rožinės,rusvos,senesnių rusvai rudos,senų šokoladinės rudos spalvos,laisvi.Kotas 5-12cm ilgio,0,5-1,5cm storio,lygus,į ppagrindą sto- rėjantis,kartais su gumbeliu ir pilkšvu žiedu,baltas.Trama balta,perpjovus arba perlaužus paraudonuoja,po kurio laiko išblunka,malonaus skonio ir kvapo. Auga birželio-spalio mėn.spygliuočių ir mišriuose miškuose,ypač eglynuose.Val- gomas.

KOPŪSTGALVIS RAUKŠLIUS(Sparassis crispa)

Vaisiakūniai 10-35cm skersmens,beveik rutuliški,dideli,šakoti,gelsvi,senesni rudo atspalvio.Šakos susiraukšlėjusios ir susigarbiniavusių plokštelių pavidalo; visas vaisiakūnis panašus į žiedinį kopūstą.Kotas trumpas.Trama balta arba gels- va,vaško konsistencijos,malonaus skonio ir kvapo. Auga rugpjūčio-lapkričio mėn. prie spygliuočių medžių,ypač pušų,kamienų arba ant kelmų,dažniausiai pavieniui.Valgomas.Saugotinas.

KRIAUŠINIS POMPOTAUKŠLIS(Lycoperdon piriforme)

Vaisiakūniai 3-5 cm aukščio ir 2-3 cm storio,kriaušiški arba kiaušiški,į pa- grindą laibėjantys,jauni balti,senesni gelsvi,pilkšvi,seni parudavę,paviršius smulkiai grūdėtas.Jaunų grybų trama balta,vėliau gelsvėja ir pagaliau paruduoja. Auga lliepos-spalio mėn.miškuose ir parkuose ant pūvančių kelmų ir aplink juos, grupėmis.Jauni valgomi.

Nevalgomi grybai

PAPRASTOJI PONIABUDĖ(Phallus impudicus)

Jaunas vaisiakūnis vištos kiaušinio pavidalo ir dydžio,baltas,iš žemės pusiau išlindęs.Luobelei trūkus,staigiai iš išsineria kotas su kepurėle.Kepurėlė 3-4cm aukščio,nukirsta viršūne,kūgio pavidalo,smulkiai raukšlėta,padengta storu žalių gleivių sluoksni,nemalonaus dvėsenos kvapo,kuriuo privilioja vabzdžius,o šie iš- nešioja sporas.Kotas 10-15cm aukščio,3-4cm skersmens,tuščiaviduris,paviršius ko- rėtai akytas,apatinį gala gaubiia išnara. Auga liepos-rugsėjo mėn.lapuočių ir mišriuose miškuose,parkuose.Lietuvoje daž- na,vietomis gausi.Nevalgoma.Anksčiau žmonės vartojo nuo reumato,ypač drebutinę masę(spiritinį antpilą).

JUODKOTĖ MEŠKUTĖ(Paxillus atrotomentosus)

Kepurėlė 5-30cm skersmens,jaunų vaisiakunių iškili,senesnių netaisiklingai iš- silanksčiusi,kartais įdubusi,matinė,rausvai ruda,ruda,geltonai ruda,aksominė, dažniausiai į vidų užsilenkusiais kraštais.Lakšteliai gelsvi,rusvai gelsvi,nuau- gę kotu žemyn,paspaudus paruduoja,tankūs.Kotas gana trumpas,3-6cm ilgio,2-4cm storio,tamsiai rudas arba rudai juodas,aksominis,centrinis,kartais šoninis.Trama balta,balsva arba net gelsv,kieto konsistencijos,senų vaisiakūnių minkšta,tamp- ri,nemalonaus kvapo. Auga vasarą ir rudenį spygliuočių ir mišriuose miškuose.Valgoma.Maistui nereko- menduojama.

Nuodingi grybai

ŽALSVOJI MUSMIRĖ(Amanita phalloides)

Kepurėlė5-10(15)cm skersmens,jaunų vaisiakūnių iškili,senų paplokščia,paviršius lygiu,kartais su baltais,lengvai nusilupančiais lopinėliais,žalia,žalsva,gelsvai žalia,rusvai žalia,pasitaiko išblukusių iki gelsvos,pilkšvos arba net balsvos spalvos,vidurinė dalis tamsesnė,lyg dryžuota.Lakšteliai balti,senesnių žalsvi, platūs,tankūs,laisvi.Kotas 5-15 cm ilgio, 0,5-2,5 cm storio,baltas,kartais gel- svo arba gelsvai žalsvo atspalvio,su skersiniais žalsvais dryžiais ir baltu, rievėtu žiedu,pagrindas gumbiškai sustorėjęs ir apgaubtas balta,kartais žalsvai skiautėta išnara,kuri dažniausiai būna žemėje,tik kraštelis išlindęs

į paviršių. Trama balta,po luobele žalsva,minkšta,švelnaus,nestipraus kvapo. Auga nuo vidurvasario iki spalio mėn. mišriuose ir lapuočių miškuose.Mirtinai nuodinga. Žalsvoji musmirė,kai nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai,o nuo koto nusmukęs žiedas,labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes,o kartais net į pievagrybius.

PAPRASTOJI MUSMIRĖ(Amanita muscaria)

Paprastoji musmirė ryškiai raudona kepurėle išsiskiria ne tik iš musmirių,bet ir iš visų kitų grybų.Tai vienas iš gražiausių ir geriausiai grybautojams pažįs- tamų grybų.Kepurėlė 10-20cm skersmens,ryškiai raudona,kartais oranžinė arba gel- sva,su baltomis plėvelėmis arba karputėmis.Lakšteliai balti,senesnių grybų gels- vi,tankūs,platūs,laisvi.Kotas 88-20cm ilgio, 1-3cm storio,baltas,plaušuotas,su baltu žiedu,pamatinė dalis su apvaliu sustorėjusiu baltu arba gelsvu gumbu, tvirtai suaugusiu su išnara.Trama balta,po luobele oranžiškai geltona,be ypatigo kvapo ir skonio,mikšta. Auga nuo vidurvasario iki lapkričio mėn.įvairiuose miškuose.Nuodinga.Nuodingo- sios medžiagos daugiausia susitelkusios vaisiakūnio apvalkale ir kepurėlės luo- belėje.Nuodas muskarinas paveikia smegenų didžiųjų pusrutulių žievę,dėl to,apsi- nuodijus musmire,svaigsta galva,kinta nuotaika:žmogusjuokiasi,verkia,džiaugiasi.

GELTONASIS BALTIKAS(Tricholoma sulphureum)

Kepurėlė 3-6(8)cm skersmens,jaunų kūgiška,vėliau paplokščia su gūbreliu,matinė, smulkiai plaušuota,žalsvai geltonos,sieros geltonumo,rusvai geltonos spalvos. Lakšteliai retoki,stori,platūs,trapūs sieros geltonumo,žalsvai geltoni,priaugti- niai.Kotas 5-10×0,5-1,5(2,5)cm dydžio,plaušuotas,kietas,vienodo storumo arba į ppamatą smailėjantis.Trama kieta,geltona,žalsvai geltona,plona,nemalonaus (dujų) kvapo,nekarti,bet nemalonaus skonio. Auga vasarą ir rudenį lapuočių,mišriuose miškuose,pavieniui.Nuodingas.

VALGOMASIS BOBAUSIS(Gyromitra esculenta)

Kepurėlė 2-4cm aukščio,2-15cm skersmens,beformė,vingiuotai raukšlėta,tuščiavi- durė,šviesiai arba tamsiai ruda,senesnių vaisiakūnių juodai ruda.Kotas 3-8cm il- gio,2-3cm storio,jaunų grybų pilnaviduris,senesnių tuščiaviduris,baltas,gelsvas arba pilkšvas,apatinė jo dalis suaugusi ssu žemėmis.Trama trapi,malonaus kvapo ir skonio. Auga balandžio-gegužės mėn.pušynuose,miškų aikštėse,kirtavietėse,gaisra- vietėse.Pietryčių Lietuvoje randamas dažnai,vietomis gausiai.Žalias nuodingas. Valgyti nerekomenduojama.Ruošiant maistui reikia 2 kartus po 10-15 min. pavirti, perkošti,išplauti ir tik po to kepti arba virti.Daugelis mikologų laiko jį nuo- dingu.

DVOKIANCIOJI ŠALMABUDĖ

Kepurėlė 1,5-5(6)cm skersmens,iškili,senesnių vaisiakūnių beveik horizontali,su gūbreliu,vagota,violetiškai rožinės,šviesiai violetinės,kartais net balsvos spalvos.Lakšteliai pilkšvi,violetiškai rožiniai arba kepurėlės spalvos,gana platūs,priaugtiniai.Kotas 2,5-5(7)cm ilgio,0,2-0,7cm storio,tuščiaviduris,vienodo storumo arba į pagrindą kiek storėjantis,prie pagrindo su balsvai violetiniais plaukeliais,kepurėlės spalvos.Trama balta,kartais kepurėlės atspalvio,plona,nemaloniai aštraus kvapo. Auga birželio-lapkričio mėn.miškuose,pavieniui arba grupėmis.Nuodinga.