gydymas vandeniu – hidroterapija

Kai vasarą po sunkios darbo dienos sau nuo kaktos nupluname prakaitą, tuoj pat pasijuntame geriau: vanduo vėsina, sustiprina. Iš žaizdos tekantį kraują taip pat galime sustabdyti vandeniu, kaip ir rašalo dėmę nuptauti nuo odos vandeniu.

Taigi vanduo turi savybę gydyti. Sebastianas Kneipas netgi teigia, kad „Vanduo galiišgydyti visas ligas“.

Vanduo gydo visokios prigimties nusilpimą, nes vartojant jį gali būti sunaikinti ligą sukėlusios priežastys:

 Vanduo praskiedžia kraujyje esančius ligos pradus ir juos pašalina;

 Išvalytas kraujas vėl normaliai cirkuliuoja;

 Stiprina ir gaivina nusilpusį kūną.

Tačiau vien to neutenka. RReikia nuolat kūną prižiūrėti, grūdinti, valgyti saikingai ir subalansuotai, dėvėti patogiu ir nesintetinius drabužius ir t.t.

HIDROTERAPIJA. KAI KURIE PASTEBĖJIMA – NURODYMAI.

HIDROTERAPIJA – tai įvairios temperatūros gėlo vandens procedūrų naudojimas gydymui. Terminas hidroterapija kilęs iš Graikų kalbos: hydor – reiškia vandenį, therapeia – gydyti. Pirmieji gydyti vandeniu pradėjo graikai. Hipokratas gydė ligas šiltu ir šaltu vandeniu, dieta, režimu, o vaistų skirdavo tik būtiniausiu atveju. Graikų pavyzdžiu pasekė Romėnai, kurie statė vonias atstatomajai ir gydomajai veiklai. Viduramžiais gydymas vandeniu buvo pamirštas ir ttik 1967m. Anglijoje po Džono Flajerio publikacijos apie vandens svarbą gydant skausmą vėl buvo prisiminta, kad vanduo turi gydomųjų savybių. Ypač aktyviai hidroterapija buvo taikoma Vokietijoje. Vonios, baseinai buvo naudojami raumenų atpalaidavimui. 19a. pabaigoje 20a. pradžioje Europoje ir JAV paplito mmineralinės vonios.

Gydyti vandeniu galima keliais būdais:

1. Apgaubais;

2. Maudymu;

3. Garu;

4. Apipylimu;

5. Nuplovimu;

6. Apsiaustais;

7. Vandens gėrimu.

Gydymas vandeniu turi tik vieną tikslą – padėti apsirgusiam kūnui savarankiškai, nepriklausomai nuo aplinkybių, įveikti ligas. Aigi vanduo yra tik gydymo įrankis, bt ne tikslas. Svarbiausia – vandenį vartoti saikingai! Gydymui vanduo dažniausiai imamas iš šulinių, versmių, upių, kartais- iš vandentiekio.

Iš tikrųjų kuo vanduo šaltesnis – tuo geriau. Tačiau gydymo pradžioje silpniems, seniems, labai jaunims, bijantiems vandens, sergantiems mažakraujyste ir nerviniams ligoniams glima vartoti drunną vandenį, o ypač žiema, o gydytis patrtina pakūrentoje pirtelėje ar kambaryje, kur yra 14 – 15o C šilumos.

Negalima šlakstytis vandeniu, kai šalta ar krečia šaltis. Šlakstytis reikia greitai ir procedūros nebijoti. Nusirengti ir apsirengti reikia vikriai: nusirengimo, apsišlakstymo bei apsirengimo laikas neturi būti ilgesnis nei 4 – 5 minutės. NNė po vieno šlakstymo nereikia sausai nusisšluostyti (išskyrus galvą ir rankas iki alkūnių). Ant drėgno kūno reikia apsivilkti sausus drabužius taip, kad neperpūstų vėjas. Šluostymasis sausai – tai yra trynimas vienos kūno vietos, dėl ko pakyla tos vietos temperatūra, o kitoje vietoje ji yra mažesnė, nevienoda ji odoje ir kūo sąnariuose. Toks temperatūrų skirtumas ligoniams ir sirguliuojantiems žmonėms dažnai yra skausmingas. Taip pat po procedūros žmogus turi vaikščioti ar dirbti tol, kol nudžius ir sušils visas kūnas. Elgiantis priešingai, ligonis iiškart ims sloguot.

GRŪDINIMAS

Grūdinimosi būdai yra tokie:

1. vaikščiojimas basomis kojomis ant šlapios žolės;

2. vaikščiojimas basomis kojomis ant šlapių akmenų;

3. vaikščiojimas basomis ant šviežiai iškritusio sniego;

4. braidymas basomis kojomis šaltame vandenyje;

5. rankų ir kojų apipylimas šaltu vandeniu;

6. kelių apipilstymas.

Vaikščiojimas basomis kojomis ant šlapios žolės. Kuo šlapesnė žolė- tuo geriau. Kuo ilgiau vaikštinėsite, tuo geresnės bus pasėkmės. Pasivaikščiojimas dažniausiai trunka 15 – 45 minutes. Pasivaikščiojus reikia kojas apauti sausomis kojinėmis ir batais, bet nešluostyti. Paskui reikia vaikščioti, kad kojos sušiltų ir nudžiūtų. Toks kojų šlakstymas tinka ir šaltoms kojoms.

Vaikščiojimas ant šlapių akmenų taip pat yra geres grūdinimosi būdas ir labai panašus į vaikščiojimą ant šlapios žolės, tik šis būdas kaikuriems yra gerokai patogesnis, nes kiekvienoje sodyboje yr akmenų. Geriausia, kai ši prcedūra trunka 13- 15 minučių.

Vaikščiojimas ant šviežiai iškritusio sniego yra veiksmingesnis nei anksčiau išvardinti būdai. Senas, sukietėjęs sniegas per daug šaldo irn neduoda jokios naudos. Stovėti sniege yra griežtai draudžiama! Reikia vaikščioti 3 – 4 minutes.

Vaikščiojimas šaltame vandenyje teikia didelę naudą: a) grūdina žmogų, gaivina visą kūną ir stiprina jį; b) turi didelę įtaką inkstams: šalina šlapalą, teigiamai veikia kai kurias inkstų, pilvo pūslės ir pilvo ligas; c) palengvina kvėpavimą; d) labai padeda esant galvos skausmams. Didžaisia nauda bus, jei vandens bus iki kelių. Visas grūdinimas trunka 5 –– 6 minutes.

Šaltas rankų ir kojų maudymas ypač grūdina. Geriausia yra tuo pačiu metu atlikti abu veiksmus. Kojas reikia panardinti iki pusės šlaunų, o rankas – beveik ligi pažastų. Panėrimas trunka ne ilgiau kaip minutę. Toks maudymas pagerina kraujo tekėjimą į rankas ir kojas.

Kelių appipilstymas yra paskutinis grūdinimosi būdas. Šis apipilstymas ypač tinka kojoms, nes padidina kraujo tekėjimą į jas.

APGAUBAI

Viršutinis apgaubas. Storą drobės gbalą reikia sulankstyti keturlinkai ar aštuonlinkai sulankstytas gabalas turi dengti kūną nuo kaklo iki pilvo. Apgaubą reikia panardinti į šaltą vandenį, nugręžti ir užkloti ligonį. Drėgną apgaubą reikia uždengti vilnone skara ar sausa drobe. Ligonį būtina užkloti atidžiai ir rūpestingai, nes jis lengvai gali persisaldyti. Apgaubą reika laikyti 45 minutes arba valandą. Viršutinis apgaubas pašalina nereikalingas dujas iš pilvo ir vidurių.

Apatinis apgaubas labai panašus į viršutinį. Jį dėti reikia gulint lovoje. Visa kita kaip ir vršutinio apgaubo, tik šis apgaubas dedamas ant lovos ir ant jo atsigulama. Šis apgaubas ypač stiprina stuburą, jo smegenis ir mlšina nugaros skausmą bei dieglius.

Viršutinis ir apatinis apgaubai kartu puikiai padeda karščiuojant, renkantis žarnyne dujoms, esant hipochondrijai. Nusirengus reikia atsigulti ant apatinio apgaubo ir užsikloti apatiniu. Būtinai reikia šiltai užsikloti ir užkamšyti paklodes. Visa kita- kaip ir viršutinis apgaubas.

Apgaubas pilvui. LLigonis turi gulėti lovoje. Keturlinkai ar šešialinkai sulankstytą storą drobę reikia pamerkti į vandenį, paskui rūpestingai išgręžti ir užkloti ligoniui pilvą. Po to uždėti flanelės gabalą, o ant viršaus- pūkinę koldrą. Apgaubą laikyti nuo 45 minučių iki 2 valandų. Šis apgaubas malšina vidurių ir mėšlungio skausmus, atitraukia kraują nuo širdies bei krūtinės.

MAUDYMAI

Šaltas kojų mirkymas. Į dubenį įpilti šiek tiek vandns, kad jame panirtų kojos iki blauzdų. Stovėti vandenyje reikia 1 – 3 minutes. Šis mirkymas atitraukia kraiją nuo galvos ir krūtinės. Ypač gerai jį naudoti vasarą, kaip po sunkių darbų nesimiega.

Šiltas kojų mirkymas – garinimas atliekamas keliais būdais:

a) Į šiltą vandenį reikia įberti saują druskos ir 2 saujas pelenų. Rūpestingai išmaišyti ir laikyti kojas 12 – 15 minučių. Šis garinimas vartojamas tuomet, kai kūnas būna nusilpęs ir suglebęs, nes tokiu atveju negalima naudoti šaltą kojų mirkymą.

b) Kojų garinimas salyko misoje. Į dubenį reikia įpilti šiltos salyko misos ir joje garinti kojas; procedūra trunka 15- 30 minučių ir gerai gydo reumatą, podagrą.

Maudymas iki pusės bus tada, kai vanduo sieks ligi pusės pilvo. Toks maudymas tinka ligoniams tada, kai kojų garinimas juos veikia per silpnai, o viso kūno maudymas – per stipriai. Toks maudymas atliekamas tiktai šaltame vandenyje ir yra skirtas tik

sveikiems žmonės kaip grūdinimos būdas.

Šaltas maudymas sėdint. Į nedidelį dubenį reikia įpilti šalto vandens. Į tokį dubenį reikia atsisėsti, o vanduo turi apsemti viršutinę pusę šlaunų ir pusę pilvo, siekdamas ligi inkstų. Keliai ir blauzdos lieka išorėje. Maudymasis trunka iki 3 minučių. Šis maudymas, kaip ir maudymasisi iki pusės, yra geriausias būdas nuo vidurių skausmo. Ši procedūra iš vidurių išvaro nereikalingą orą, padeda virškinti, sustiprina ir reguliuoja kraujo apytaką. Taip pat gerai dažnai maudytis, nes tai padeda nuo peršalimų iir oro permainų.

Šiltas maudymas sėdint neatliekamas tik vandenyje, į jį reikia įpilti asiūklių, avižų šiaudų arba šieno nuoviro. Verdančiu vandeniu reikia apipilti augalus, truputėlį pavirinti, paskui indelį su nuoviru atšaldyti iki 24 – 26o C temperatūros ir gutą skytį supilti į vonią. Maudymas trunka apie 15 minučių. Tokie maudymai padeda nuo odos išbėrimų, tiesiosios žarnos skausmo, turint išvažų.

Šaltas viso kūno maudymas atliekamas 2 būdais: 1) reikia visu ūgiu stovėti ar gulėti vandenyje; 2) reikia iki pažastų atsisėsti į vandenį. TTinka norint sumažinti skysčius plaučiuose. Trumpaisias maudymo laikas – pusė minutės, ilgiausias – 3 minutės. Šaltas maudymas turi svarbią savybę- kuo trumpesnis maudymas, tuo geresnis poveikis.

a) Šaltas viso kūno maudymas sveikiems žmonėms. Sveikiesiems patartina maudytis ir žiemą, ir vasarą. Toks mmaudymas grūdina, stiprina sveikatą, valo odą, atgaivina ją, žadina ir stiprina visą organizmą. Žiemą maudytis reikia ne daugiau kaip 2 kartus. Taip pat reikia maudytis 2 valandos po valgio.

b) Ligonių šaltas viso kūno maudymas dažniausiai vartojamas karštinėms ligoms ir tokioms ligoms, kai ligoniui aukšta temperatūra, gydyti. Šaltas vanduo numuša temeratūrą ir atgaivina kūną.

Šiltas viso kūno maudymas tinka ir sveikiems, ir ligoniams. Jis atliekamas 2 būdais:

I. Reikia įlipti į vonią su šiltu vandeniu ir taip panerti, kad tik galva būtų vandens paviršiuje. Vonioje rekomenduojama būti 25 – 30 minučių. Paskui išlipti ir staigiai įlipti į šale esančią vonią su šaltu vandeniu, o jeigu vonis nėra, reikia asipilti šaltu vandeniu. Po šalto vandens vonios aba apsiplovimo reikia vikriai apsirengti ir vaikščioti, kad sušilti (maždaug 330 minučių). Šiltosios vonios vanduo turėtų būti 26 – 28o C.

II. Į vonią reikia įpilti 30 – 36o C vandens. Šis maudymas atliekamas 3 kartus iš eilės, vis pakeičiant šaltu maudymu. Iš viso trunka 33 minutes:

10 minučių – šiltas maudymas;

1 minutė – šaltas maudymas;

10 minučių – šiltas maudymas;

1 minutė – šaltas maudymas;

10 minučių – šiltas maudymas;

1 minutė – šaltas maudyma

Niekada nereikia šlapinti galvos. Baigti kaip ir I būdo maudymą. Toks maudymas stiprina, neleidžia išsisklaidyti šilumai, gaivina bei saugo odą ir vvisą organizmą.

Šiltas viso kūno maudymas sveikiesiems. Toks maudymas beveik nerekomenduojamas visiškai sveikiems žmonėms. Tačiau rekomenduojama jį daryti jaunuoliams, sergantiems mažakraujyste, nusilpusiems, nervingiems žmonėms, ypač tiems, kurie turi polinkį į mėšlungį, reumatą ir kitus panašius skausmus. Vandens temperatūra turi būti apie 28o C. Maudytis reikia 25 – 30 minučių.

Šiltas viso kūno mudymas ligoniams turi 2 tikslus: 1. vartojant šilumą bandoma sušildyti kūną; 2. stengiamasi sunaikinti bakterijas ir kitus žalingus mikroorganizmus, kurių nesugeba įveikti sergantis kūnas. Toks maudymas atliekamas su 1) šienu; 2) avižų šiaudiais; 3) asiūklio šaknelėmis; 4) vaistingųjų žolelių mišiniu.

Maudymas miniaraliniame vandenyje nėra labai geras, nes mineralinis vanduo veikia stipriai ir staigiai (nes jama yra daug ištirpusių druskų).

Galvos plovimas yra vienas svarbiausių plovimų: jis būna šiltas ir šaltas.

Indą su vandeniu reikia padėti ant suoliuko ar kėdės, viršugalvį, apaugusį plaukais, reikia panardinti į visai šaltą vandenį 1 minutei, o paskui 5 – 7 minutėms į šiltą. Kadangi vanduo visiškai neapsemia viršugalvio, reiia vandenį pilstyti ant sausų plaukų. Išplovus plaukus, juos reikia rūpestingai nušluostyti ir išdžiovinti.

Galvą plauti patartina tada, kai ją skauda (plovimas turi būti šaltas ir trumpas), bet dažniausiai toks plovimas gelbėja tiems, kurių oda nusėta piktvotėmis, šašais, pleiskanomis, visokiais nešvarumais ir t.t. tokie žmonės turi ggalvą plauti šiltu vandeniu, o paskui – šaltu.

Akių plovimas taip pat būna šiltas ir šaltas. Veidą reikia panardinti į šaltą vandenį, stipriai atmerkti akis ir palaikyti jas atmerktas 2 – 3 sekundes. Paskui užsimerkti, bet veidą vandenyje laikyti apie pusę minutės.

Šiltas akių plovimas baigiamas perplaunant šaltu vandeniu, į kurį visuomet pridedama žolelių nuoviro.

Šaltas plovimas padeda sveikoms, bet pervargusioms akims: jis gaivina bei stiprina akies raumenis.

Šiltas plovimas padeda nuo įvairių ligų, minkština patinimus ir naikina įvairius mikrobus.

GARAS

Garas galvai. Šitam garinimui reikia paimti mažą dubenį su ąsomis, kurių įsitvėręs žmogus galėtų gerai laikytis, be to, dar reikalingas dangtis dubeniui, dvi kėdės ir didelis vilnonis audeklas ligoniui užkloti.

Kai viskas paruošta, į dubenį reikia įpilti verdančio vandens, bet ne pilną dubenį, paskui uždengti dangčiu ir rūpestingai apgaubti drėgna drobe, nes reikia saugoti, kad kuo mažiau garo išsisklaidytų. Žmogus turi atsisėsti ant kėdės ir, palinkęs prie dubenių, paimti už ąsų. Tada dubenį ir žmogų reikia uždengti audeklu. Padėjėjęs turi staigiai nuimti dangtį ir audeklą nuo dubenio. Tada iš dubens aukštyn ima veržtis garai ir apsiaučia visą galvą, pečius, krūtinę ir pradeda savo gydomąjį darbą.

Viskas turitrukti 20 -25 minutes. Po to reikia audeklą nuimti ir kūną gausiai nuplauti altu vandeniu. Į garinimui skirtą vvanenį patartina įpilti žolelių nuoviro, tkių kaip mėtos, dilgėlės ir kt.

Garas atveria prakaito liuakas, gaivina nosies ir gerklės landas, nuo jo palengvėja kvėpavimas, tinka nuo galvos skausmo, ūžimo ausyse, reumatinių ir mėšlungio skausmų nugroje ir po mentimis, įvairių infekcinių ligų ir ypač nuo slogos.

Garas kojoms atliekamas panasei kaip ir garas galvai, bet garinama apatinė kūno dalis. Dažniausiai garinti užtenka tik ligi kelių ir tik 14 – 20 minučių. Po procedūros reikia vėsintis šaltu vandeniu. Šitoks garo vartojimas tinka nuo visokių kojų ligų. Kai kojos smarkiai prakaituoja, reikia garai gaivinti jų odą, pašlinti nereikalingus skysčius.

Garas dubeniui veikia švelniai ir yra nepavojingas, o paruošti garinimą būna visai lengva. Tam tikslui reikia paimti kėdę su atlošu ir skyle vidyuryje. Po kėde pastatyti dubenį su verdančiu vandeniu. Reikia saugoti, kad garas neišeitų pro šonus. Garas kyla aukštyn ir žmogus ima prakaituoti. Garinimas trunka 15 – 20 minučių. Po to reikia visą ligonį nuprausti ar numaudyti pusiau sėdintį. Jei ligonis silpnas, galima maudyti ir visą. Toks garinimas gerai išvalo odoje esančias prakaito liaukas. Toks garas geriausiai veikia su asiūklio nuoviru, kuris padfeda nuo reumato ir mėšlungių, šlapimo pūslės ligų ir piktvočių, padeda išsivysčius vandenligei.

Garas atskiroms kūno dalims. Jeigu kada įkąs gyvatė, garas taip

pat gali padėti. Garas ištraukia iš tos kūno vietos nuodus, o žmogus išprakaituoja. Jei rankas trauko mėšlungis as formuojasi auglys, jas taip pat galima gydyti vandens garais. Taip galima gydyti ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui kojas, akis, ausis ir t.t. tik garinant tas vietas, kurias gydant garą įkvepiame, neturi būti labai karštas (taip pat ir garinant akis).

APIPYLIMAI

Kelių apipylimas. Reikia atsisėsti ant kėdės, o kojas padėti į didelį dubenį. Keliai apipilami mažu laistytuvu, kuris paprastai naudojamas soduose. Iš pradžių reikia vandenį ppilti greitai pradedant nuo pirštų ir baigiant aukščiau kelių. Vėliau vanduo turi kristi jau silpnesnėmis srovėmis, kartais aukščiau, kartais žemiau. Būtina saugoti, kad vanduo nuo kojos tekėtų žemyn vienodo stiprumo srove. Paskutinį laistytuvą reikia išpilti per 2 – 3 šliūkštelėjimus. Keliams apipilstyti reikia 2 – 10 laistytuvų (maždaug 13 – 15 litrų). Kelų apipylimas padeda sustiprinti kojas ir dažniausiai derinamas su viršugalvio apipylimu: paprastai iš ryto atliekamas pirmas apipylimas, o vakare – antras ir priešingai.

Šlaunų apipylimas. Pirmąjį laistytuvą reikia skubiai iišpilti išilgai visos kojos pradedant nuo užkulnio ir keliant aukštyn ligi sėdmenų. Vėliau galima vandenį pradėti pilti nuo kiekvienos vietos, svarbiausia,šlaunys turi būti apipilamos vienodai. Geriausia atlikti apipylimus stovint, nes tada vanduo, tekėdamas žemyn, vienodai nuplauna ir blauzdas, ir pakinklus, oo tai duoda puikų efektą.

Apatinis apipylimas yra sustiprintas šlaunų apipylimas. Pirmąjį laistytuvą vandens reikia išpilti ant viso kūno, paskui pradedant nuo kulnų ir keliant srovę vis aukštyn iki viršutinės šlaunų dalies. Po to 4 – 6 laistytuvais reikia stipriai ir vienodai apipilti visą žmogaus apatinę dalį, ypač stuburą ir juosmenį. Geriausia apipylimą atlikti stovint. Apatinis apipylimas ypač tinka po kojų garinimo. Nauda bus didesnė, jei kūną gausiai apipilsite vandeniu ir srovė bus ilgesnė

Pečių apipylimas. Pirmąjį laistytuvą vandens reikia pilti nuo užkulnio ligi nugaros; paskui 3 – 5 laistytuvus pilti šitaip: vieną pradedant nuo kaklo ir slenkant žemyn ligi tarpkojo, o kitą – pradedant nuo kairės mentės iki dešinės. Laistytuvą patartina kartkartėmis atitraukti toliau nuo kūno, kad vandens srovė būtų sstipresnė. Taip pat reikia gausiai šlakstyti stuburą, tačiau reikia atminti, kad šlakstant nervingą žmogų stuburas, iš radžių, nemėgsta šlakstymo. Apipilant galima vartoti vandenį, kuris krinta nuo nugaros ant krūtinės. Pečių apipylimas ypač stiprina stuburą, gerina kraujo apytaką. Jis veikia stipriau nei anksčiau aprašytieji.

Viso kūno apipylimas apima visą kūną nuo kaklo ligi kulnų ir atliekamas šitaip. Ligonis, apsivilkęs plonais marškiniais, turi atsisėsti ant lentelės, padėtos skersai vonios. Reikia 4 laistytuvais apšlakstyti jam nugarą ir krūtinę. Vėlesnius laistytuvus reikia taip pilstyti, kad vvisoms kūno vietoms vandens tektų paeiliui, ypač daug turi tekti stuburui. Patartina pirmiausia apipilti nugarą, o paskui – pilvą, ypač papilvę. Šis apipylimas grūdina, gerina kraujo apytaką, stiprina žmogų, taip pat ramina. Reikia neužmršti, kad vanduo turi būti šaltas, tik ligoniams ir nusilpusiems vandens tamperatūra turėtų būti 15 – 18o C.

Viršutinis apipylimas. Reikia nusirengti ir palikti tik trumpas kelnaies, ant jų patartina užsirišti rankšluostį. Ant kėdės reikia padėti dubenį, kaklą išriesti, kad galva nesušlaptų ir kraujas nesutekėtų į ją. Ligonis turi padėti rankas ant dubens dugno, truputį pasienkti ir vanduo nuo jo bėga į dubenį. Pirmu laistymu opradedame pilstyti dešinį petį, mentę , paskui skersai stuburo, per kairę mentę ir žemyn per kairį petį. Šiuo laistymu vandeniu sušlakstoma viršutinė kūno dalis. Antru laistyvu šlakstoma taip pat; trečiu – šlakstoma didieji nervų kamienai abiejose kaklo pusėse, paskui – abu pečiai ir stuburas. Šlakstymas baigiamas ties abiem pečiaias. Galvos šlapnti nereikia. Prieš ir po apipylimo reikia skubiai nuplauti krūtinę, nušluostyti sausai rnkas, veidą ir, apsirengus šiltais sausais drabužiais, eiti pasivaikščioti ar dirbti, kad kūnas sušiltų. Šis apipylimas grūdina organizmą, šildo, reguliuoja kraujo apytaką, stiprina.

Peties sąnario apipylimas prasideda iš priekio ir nuo alkūnės slenkant aukštyn ligi pečių. Apipilti reikia abu pečių sąnarius. VVienai rankai užtenka vieno laistytuvo vandens. Šis būdas – tai grūdinimo priemonė, kuri gaivina ir judina peties sąnaryje užsistovėjusius skysčius. Tinka esant uždegimams ir skausmams, net ir reumatitiniams, ypač patartinos tokios procedūros išblyškusiems ir srgantiems mažakraujyste žmonėms.

Galvos apipylimas reikalingas gydant akis ir ausis. Vandens srovė krinta greta ausų ant veido ir per 2 sekundes paliečia užmerktas akis. Šiai procedūrai iš pradžių reikia vartoti 1, o vėliau – 2 laistytuvus vandens. Šlakstymui pasibaigus, galvą reikia rūpestinkai nušluostyti ir išdžiovinti.

NUPLOVIMAI

Viso kūno nuplovimas sveikiesiems paliečia visą kūną, išskyrus galvą. Jis atliekamas šitaip. Reikia paimti prastą rankšluostį, pamerkti jį į vandenį ir plauti kūną nuo krūtinės iki pilvo, o paskui – pečius. Vėliau reiia trinti rankas ir kojas. Nuplovimas trunka 1 – 2 minutes. Jei procedūra tęsiasi ilgiau, iškyla pavojus susirgti. Toks nuplovimas naudingiausias yra ryte, tik atsikėlus iš miego. Tada nuplovimas vėsina, gaivina, išblaško miegą ir suteikia naujų jėgų.

Ligonių viso kūno nuplovimas. Nuplaunant ligonius, turi būti nuplautas visas kūnas, net ir padai. Taip pat vienodą kiekį vandens turi gauti kiekviena kūno dalis. Tik šiaip elgiantis visas kūnas sušils ir turės vienodą temperatūrą.

Ligonis turi atsisėsti lovoje, tada skubiai nuplaunami pečiai ir nugara. Geriau, kad šlakstymas vyktų įstrižai. Šlakstymas tunka 30 sekundžių, tada lligonis gulasi ant nugaros, skubiai nuplaunama krūinė, kaklas. Kojas ir rankas plauti reikia 1 – 2 minutes. Nuplovimas tinka, kai smarkiai krečia drugys, kyla tempertūra, sloguojant, sergant gripu, raupais, įvairiomis karštinėmis. Gerai vekia vanduo, praskiestas actu. Jis nuvalo, siprina ir grūdina odą, išvalo poras.

Kai kurių kūno vietų nuplovimas atliekamas tik kaikurioms kūno dalims. Tokiems nuplovimams vartojamas šaltas vanduo ir rankšluostis. Šis būdas tinka karščiu degant pirštui, rankai, kojai ar kitai kūno daliai.

APSIAUSTAI

Apsiaustas galvai ruošiamas 2 būdais:

1. Vsą galvą, veidą ir plaukus reikia sušlapinti. Vanduo turi siekti odą, bet neturi tekėti nuo plaukų žemyn. Paskui rekomenduojama galvą apsisupti rankšluosčiu, bet taip, gal jis gerai priglustų ir nepatektų oras. Po pusės valandos, kartais po valandos plaukai išdžiūsta. Šią procedūrą reikia kartoti 2 – 3 kartus. Apsiaustas turi būti sausas, antras ir trečias šlakstymas daromas po pusvalandžio. Po kiekvieno šlakstymo plaukai turibūti visiškai išdžiūvę. Po paskutinio šlakstymo galvą ir kaklą reikia nuplauti šaltu vandeniu ir rūpestingai nušluostyti.

2. Galvą reikia nuplauti, kaip anksčiau parašyta. Taip pat reikia paruošti 2 apgaubus : pirmą – drobinį galvai, o antrą – lengvutį vilnonį. Jei galva pradėtų kaisti nuo karščio, glima sušlapinti ne tik plaukus, bet ir drobinį apsiaustą. Apsiaustas galvai ramina galvos ir reumatinius skausmus, kurie atsiranda stipriai

peršalus, jis labai tinka nuo pleiskanų, išbėrimų ir galvos odos šunvočių.

Apsiaustas kaklui. Pirmasis būdas: ranka ar rankšluosčiu sušlapinti visą kaklą ir rūpestingai 3 – 4 kartus apvynioti sausa stora drobe.

Antrasis būdas: ploną rankšluostį reikia sušlapinti šaltame vandenyje, išgręžti ir užvynioti ant kaklo. Ant viršaus užvynioti sausą rankšluostį, o abu dar apsiausti flanele. Apsiaustas laikomas 20 minučių. Apsiaustas ant kaklo tinka nuo uždegimo, kai kurių galvos skausmų.

Trikampė skara skirta krūtinei ir pečiams. Skarą reikia sulenkt taip, kad susdrytų trikampė skara. TTokį apsiaustą reikia sušlapinti vandenyje, išgręžti ir užkloti ant nuogo kūno bei uždengti sausa drobe ir flanele, netrukus skara sušils, netgi užkais. Šlakstymas trunka nuo pusės, iki pusantros valandos. Šis apsiausiats tinka nuo karščiavimų, prasidedančio galvos skausmo. Jis padeda atsikosti, gydo nervinius ligonius.

Apsiaustas kojoms visada derinamas su kitais šlakstymo būdais.

Kojų apsiaustas atliekamas šitaip: reiia užsimauti šlapias kojines (trumpas) ir ant viršaus – šiltas vilnones. Tada reikia atsigulti į lovą ir gerai apkloti kojas. Ši procedūra trunka nuo vienos iiki dviejų valandų. Šis apsiaustas tinka norint pašalinti nereikalingus vskysčius ir, esant uždegimui, nuo viršugalvio žemyn nutraukti kraują.

Apsiaustas, pasibaigiąs aukščiau kelių, veikia stipriau nei anksčiau aprašytasis. Šlapiu drobiniu apsiaurtu reikia apvynioti čiusras, blauzdas, pėdas. Jis turi baigtis virš kelių, tten reikia apvynioti šilta sausą vilnonį apsiaustą. Šis apsiaustas rekomenuojamas kaip karštį iš viršugalvio mažinanti priemonė, o ypač tinka žarnyne susikaupusiosm dujoms šalinto.

Apatinis apsiaustas vartojamas gdant kojų ir pilvo ligas. Šis apsiaustas prasideda nuo pažastų ir baigiasi ties pirštų galais. Rankos, pečiai ir mentys nebūna apsuptos. Ant čiužinio reikia užtiesti paklodę, o ant jos ištiesti labai didelę vilnonę skarą. Paskui paimti didelę paklodę, kad ji galėtų apvynioti kūną 2 – 4 kartus. Paklodę reikia sulenkti per pusę ir sušlapinti vandenyje. Tada išgręžti ir patiesti ant vilnonės skaros. Žmogus turi atsigulti ant paklodės ir į ją įsivynioti. Paskui vilnonės skaros galus taip pat reikia užmesti ant žmogaus. Toks apsiausas trunka 1 – 2 valandas. Jis vartojamas vieną kartą ir derinamas su kkitais šlakstymais.

Trumpasis apsiaustas dažniausiai vartojamas atskirai. Jis dengia kūną nuo pažastų iki kelių. Storą drobės gabalą reikia sulenkti į keturias dalis, paskui sušlapinti, išgręžti ir apsupti save, kad gražiai prie kūno priglustų. Poto drgną apsiaustą reikia apsupti flanele ir užmesti pūkinę klodrą. Apsiaustas trunka 1 – 2 valandas. Trumpas apsiaustas gelbsti nuo pilvo skausmų, širdiesr plaučių ligų, nuo galvos ir kaklo skausmų.

Drėgni marškiniai. Paprastus drobinius marškinius reikia sušlapinti vandeniu, geai išgręžti ir apsivilkti. Paskui atsiguti ant vilnonės skaros, apsisupti jja. Drėgnuose marškiniuose reikia gulėti 1 – 2 valandas. Jie labai naudingi: išvalo poras, padeda nuo mėšlungio ir pykinmo, šiek tiek pakelia viso kūno temperatūrą, ramina, gelbsti nuo neuozės, odos ligų.

Ispaniškas paltas – tai savarankiškas šlakstymas. Iš storos drobės reikia pasiūti plačius ilgus marškinius, panašius į paltą. Paltą reikia sušlapinti šaltame vandenyje, paskui išgręžti ir apsivilkti. Iš anksto turi būti paklota lova, ant jos užtesta vilnonė paklodė ar skara. Žmogus, atsigulęs ant vilnonės skaros, uri rūestingai ja užsikloti. Ispaniškas paltas taip pat trunka 1 – 2 valandas. Šis apsiaustas švelniai, bet kruopščiai išvalo poras visame kūne ir ištraukia iš jų nešvarumus. Jis turi gerą įtaką visam kūnui, sveikatai ir suteikia žmogui šilumos. Šis apsiaustas ypač tinka stipriai nušalus, nuo plaučių uždegimo, raupų, šiltinės, nuomario.

VANDENS GĖRIMAS

Dauguma žmonių nemoka saikingai elgtis su vandeniu. Sveikas žmogus geria vandenį tada, kai ištrokšta, valgo – kai išalksta. Taip pat patartina per dieną išgerti 1,5 – 2 litrus vandens ar kitokių skysčių.. Gerti valgant yra nesveika, nes praskiedžiamos skrandžio sultys ir maistas blogai virškinamas. O sergant, vandenį reikia varoti saikingai. Karščiuojant užtenka duoti šaukštą vndens kas 5 – 10 minučių,