Gyvūniniai audiniai

Gyvūniniai audiniai:

1. EPITELINIS AUDINYS – skiria organizmą nuo aplinkos, dengia kūno paviršių, iškloja tuščiavidurių organų sieneles, įeina į daugumos liaukų sudėtį.

1.1. Dengiamasis epitelis – atlieka apsauginę funkciją ir yra:

a) Vienasluoksnis – būdingas bestuburiams

b) Daugiasluoksnis – sudaro visų stuburinių kūno dangą

1.2. Gleivinis epitelis – iškloja visą virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, urogenitalinės sistemos latakus

2. JUNGIAMASIS AUDINYS – audinių grupės organizmo viduje

2.1. Kraujas ir limfa

2.2. Purusis skaidulinis audinys

2.3. Kremzlinis audinys

2.4. Kaulinis audinys

3. RAUMENINIS AUDINYS

4. NERVINIS AUDINYS

Aukštesniųjų augalų audiniai

AUDINYS – vienodos formos, sandaros ir kilmės ląstelių grupės, atliekančios tą pačią funkciją. Į audinio sudėtį įeina ir ttarpląstelinė medžiaga.

GAMINAMIEJI AUDINIAI – šie audiniai sudaro sėklų gemalą, jų yra stiebų bei šaknų viršūnėse, šonuose, įsiterpusių stiebuose, lapkočiuose, žiedkočiuose. Iš šių ląstelių susidaro visi kiti audiniai.

PASTOVIEJI AUDINIAI – Iš šių audinių sudaryti visi augalo organai. Šie audiniai skirstomi į:

1. Dengiamieji audiniai – apsaugo augalo paviršių nuo nepalankių aplinkos veiksnių.

1.1. Epidermis – skaidrus, dažniausiai vienasluoksnis, sudarytas iš glaudžiai tarpusavyje susijusių gyvų ląstelių audinys. Dažn. Neturi chlorofilo, bet turi daug leukopląstų.

1.2. Periderma – daugiasluoksnis storas, pilkos ar rudos spalvos dengiamasis audinys. Dažn. Turi sukamštėjusį iišorinį sluoksnį. Dengia sumed. Augalų šakas, stiebus šaknis, apsaugo augalo organus nuo vandens garinimo, staigių t0 pokyčių, kenkėjų, grybų, bakterijų. Dujų apytakai ir vandeniui garinti susidaro lenticelės. Periderma vad. Žieve.

2. Ramstiniai audiniai – suteikia augalams tvirtumą. Būdingiausias požymis sustorėjusios ląstelių sienelės. SSudaro ištysusios tolygiai sustorėjusios ląst., dažn. Sumed. Sien.. Ląst. Negyvos. Stiebų ir šaknų žievės dalyje ląst. Vad. – karnienos plaušais, o medienoje – medienos plaušais.

3. Parenchima – sudaryta iš gyvų , dažn. Plonasienių ląst., išsidėsčiusių po pat dengiam. Aud.. Vad. Pagr. Aud., nes sudaro organų pagrindą, užpildo juos. Šiam aud. Vyksta medž. Apykait.. Skirstomos:

3.1. Asimiliacinė parenchima – užpildo žalios spalvos augalo organus – lapus, stiebus. Šio audin. Ląst. Yra chloropląstų.

3.2. Pagrindinė parenchima – tolimesniuose nuo paviršiaus organ. Parenchimos ląst. Chloropl. Neturi –stiebuose, šaknyse. ▲ užpildo nevykdančias fotosintezės augalo dalis.

3.3. Sandelinė parenchima – jos ląstelėse kaupiasi krakmolas, baltymai, riebalai ir kt. Atsarg. Medž. Aptinkama šaknyse, stiebagumbiuose, vaisiuose, sėklose ir kitur.

3.4. Siurbiamoji parenchima – šaknų siurbiamosios zonos ląst.. Vand. Su mineral. Medž. PPro dengiamojo audinio ląst. Ir šakniaplauk. Patenka į ▲ ląst. o per jas pereina į šaknies centre esančius apytakos audinius.

4. Apytakos audiniai – specialūs audiniai, kuriais maisto medžiagos teka greičiau nei parenchimos ląst.

4.1. Rėtiniai indai – sudaro gyvos siauros, glaudžiai susijusios vertikaliai ląst. Būd. Akyta skersin. sienel., pro kurios angeles susijungia 2 ląst. Citopl. Ir org. medž. Teka iš vinos ląst. Į kitą

KARNIENĄ (FLOEMĄ) sudaro rėtiniai indai, parenchima ir karnienos plaušai.

4.2. Vandens indai arba tracheidės – ilgi iki 10 cm ilgio, sumed. Sienel nnegyvų ląst. Vamzdeliai, kuriais teka vand su jame ištirp. Mineral medž iš šaknų į lapus. Trachėjos funkcionuoja 1-2 metus ir būd. Tik žiediniams augalams.

4.3. Tracheidės arba mažieji vandens indai – iki 1cm pavienės sumedėjusiomis sienelėmis ląst., būd. Plikasėklių augalams. Vandens indus visada supa parenchiminės ląst., kuriose gali kauptis maisto medžiagų atsargos. Kai augalui šių medž. Prireikia, jos virsta cukr. Tipal. Ir patenka į vandens indus (ypač pavasarį)

MEDIENĄ (FLOEMĄ) sudaro vandens indai, parenchima ir medienos plaušai.

Žoliniuose augalų stiebuose mediena ir karniena dažn. Būna greta ir sudaro apytakos audinių grupeles, vad. Indų kūleliais.

5. Sekrecijos audiniai – jais teka augaluose nuolat gaminamos įvairios medžiagos: eteriniai aliejai, sakai, dervos, gleivės, nektaras. Šios medž. Kaupiasi, pientakiuose, sakotakiuose, liaukiniuose plaukeliuose, nektarinėse, liaukose.