klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

Nė viena naujausių mokslo šakų nesukėlė tiek ginčų kaip genų

inžinerija. Jei dėl informacinių technologijų, naujų mašinų, įrengimų,

gamybos būdų keitimo ginčijasi dažniausiai specialistai, tai dėl genų

inžinerijos problemų nuomones skuba pareikšti visi- mokslininkai,

politikai, sociologai, visuomenės veikėjai, įvairių religijų dvasininkai.

Tuo stebėtis nereikia. Genų inžinerija braunasi į slapčiausias gyvybės ir

mirties sferas, nuo jos laimėjimų ar nesėkmių gali priklausyti žmonijos

likimas.

Apie avis ir klonavimą yra girdėjęs kiekvienas Lietuvos gyventojas,

tik galbūt ne kiekvienas susimasto, jog savo gyvenime jau buvo sutikę ne

vieną iir ne du kolonus: kadangi ,,klonas‘‘ yra būtybė, kurios genetinis

kodas identiškas kitai, panašių dvynių poros yra vienas kito klonai.

Nors terminas ,,klonavimas‘‘, t.y. vieno organizmo kūrimas pagal

kito genetinį pavyzdį, paplito tik labai neseniai, šis procesas vyko ir

vyksta nuo pat amžių amžinųjų- kiekviena nauja būtybė nepaliaujamai gamina

naujas ląsteles, kurių genetinis kodas yra identiškas visoms kitoms tos

būtybės ląstelėms, kitais žodžiais tariant, nepaliaujamai klonuojasi.

Ne visos šios ląstelės lieka tame pačiame organizme(arba jas

persodinus į kitą organizmą sudaro neesminę pastarojo dalį). Daugelis

augalų sugeba daugintis kklonavimo būdu- pavyzdžiui, ne vienas žmogus yra

atlikęs klonavimo operaciją, pasodindamas augalo lapą į kitą vazoną ir jį

išaugindamas-tokiu būdu yra sukuriamas augalas, genetiškai identiškas savo

,,tėvui‘‘. Negana to, gyvulių ar žmogaus ląstelės, atskirtos nuo kūno, tam

tikruose tirpaluose gali gyventi toliau ir ramiai ddaugintis, klonuodamos

naujas ląsteles.

Nors plačiai domėtis klonavimu pradėta tik prieš kelerius metus,

pirmieji sėkmingi dirbtiniai gyvūnų klonavimo eksperimentai buvo atlikti

nedaug laiko praėjus po genų atradimo 1952 metais.

Šeštajame dešimtmetyje mokslininkams pavyko klonuoti varles.

Klonavimo principo esmė nebuvo sudėtinga: iš ką tik apvaisinto varlės

kiaušinėlio pašalinama jo DNR molekulė ir pakeičiama DNR , paimta iš kitos

varlės kūno ląstelės. Kiaušinėlis lyg niekur nieko vystosi toliau, ir galų

gale gimsta ideali kitos varlės dvynė.

Devintajame dešimtmetyje buvo klonuoti žinduoliai – pelės: iš

nėščios pelės gimdos embriono paėmus DNR, ją patalpinus ką tik apvaisintame

kiaušinėlyje su pašalinta sava DNR ir pamaloninus maistingais skysčiai,

kiaušinėlis pradeda daugintis ir vystytis į embrioną. Belieka jį įsodinti

kitai pelei į gimdą ir laukti klonuoto peliuko gimimo.

Klonavimo procesas susideda iš 4 operacijų. Nesigilinant į

smulkmenas jas galima aaprašyti paprastai:

Pirmiausia iš kokio nors organizmo reikia paimti kiaušialąstę.

Paskui iš jos pašalinti branduolį. Bene sunkiausia operacija- to branduolio

vietoje ,,įtaisyti‘‘ ląstelės iš klonuojamo organizmo, vadinamo, donoru,

branduolį. Toliau- technikos reikalas: kai ta ląstelė pradeda daugintis, ji

persodinama į tos pačios rūšies moteriškos lyties gyvūno gimdą. Belieka

laukti, kol pasaulį išvys klonas.

Pirmasis pasaulyje klonas -avytė Dolly- pasaulyje atsirado

Škotijoje. Daktaro Jano Vilbuto vadovaujamai mokslininkų iš Roslino

instituto netoli Edinburgo grupei pavyko klonavimo būdu gauti tikslią avies

donorės gyvą kopiją.

Dolly turi 3 mamas, nė vieno tėvo. IIš vienos avies tešmens

buvo paimtas ląstelės branduolys su DNR, jis perkeltas į kitos avies

kiaušialąstę, iš kurios buvo pašalintas jos pačios branduolys. Tokį

embrioną implantavo į trečiosios avies gimdą.

Genų inžinierių darbas buvo labai sudėtingas. Doly pasaulį

išvydo po 227 nesėkmingų bandymų. Mokslininkai iš pradžių patys netikėjo

savo akimis. Doly atsirado 1996 m. birželio 5d.,

bet pasauliui apie tai pranešta tik 1997 m. vasario pabaigoje, įsitikinus,

kad nemalonių staigmenų jau nebus.

Tai buvo svarbus įvykis, įžiebęs visuotinį susidomėjimą klonavimu ir

įrodęs, kad suaugusių žinduolių klonavimas įmanomas. Iki tol buvo nežinoma,

ar suaugęs branduolys vis dar gali produkuoti naują gyvūną, ar netrukdys

genetiniai pažeidimai ir genų deaktyvacija.

Bet už Roslin techniką efektyvesnė ir geriau išvystyta yra Honolulu

technika. 1998. 07 m. Havajų universiteto mokslininkai Teruhiko Wakayama ir

Ryuzo Yanagimachi klonavo 3 pelių kartas. O, kai paaiškėjo, kad Honolulu

technika efektyvi, Wakayama klonavo pačius klonus, tuo įrodydamas, kad jie

turi pilnavertes reprodukcines funkcijas.

Dar viena su klonavimu susijusi technika yra dvyninimas

(twinning). Kai natūraliai apvaisintoje kiaušialąstėje prasideda

dalijimasis, 8 ląstelių embrioną galima suskaldyti ir įsodinti į 8 gimdas.

Gims 8 klonai. Bet tai ne suaugusio žinduolio klonavimas. Beje, kiekviena

tyrinėtojų grupė turi savo specifinę klonavimo techniką.

2001.11.25. buvo paskelbta, kad pirmąkart klonuotas žmogaus

embrionas.

KLONAVIMO PROCEDŪROS

|ROSLIN TECHNIKA |HONOLULU TECHNIKA |

|REIKALINGOS PRIEMONĖS |

|LĄSTELĖS: |LĄSTELĖS: |

|Somatinės donorinės ląstelės; vieno |Somatinės donorinės ląstelės, ppaimtos|

|audinio tipo ląstelės, paimtos iš |iš norimo klonuoti individo. Jeigu |

|norimo klonuoti individo. (Pvz. avis|tai ne reprodukcinės, odos, kraujo ir|

|Dolly buvo klonuota iš tešmens |kaukų smegenų ląstelės, jas reikia |

|ląstelės). |paveikti telomeraze, kad neimtų senti|

|Neapvaisintos kiaušialąstės paimtos |anksčiau laiko( biologinis laikrodis,|

|iš patelės. |telomerų sutrumpėjimas). Geriausia |

|TERPĖS: |prigyja(cumulus)ląstelės(jas turi tik|

|Donorinių ląstelių augimo terpė, |patelės). Mažiau tinka (sertoli)(jas |

|kurioje jos augs ir dalinsis (kad |turi tik vyrai) ir smegenų ląstelės |

|prisiauginti pakankamą jų kiekį). |*(cumulus)- ląstelė apgaubianti |

|Skurdžioji terpė, skirta donorinėms |kiaušialąstę prie ovuliaciją. |

|ląstelėms minimaliai egzistuoti, |*(sertoli)- ląstelė gaubianti |

|kaijos nustoja dalintis ir įeina į |spermatozoidą. |

|ramybės stadiją. {minimal tissue |Neapvaisintos kiaušialąstės, paimtos |

|culture media}, {petri dishes}. |iš patelės. |

|Natūralus kiaušintakis ar dirbtinė |TERPĖS: |

|kiaušialąsčių augimo terpė, kurioje |Cytochalasin B. |

|dirbtiniu implantavimu apvaisintos |LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |

|kiaušialąstės augs ir dalinsis 6 |Mikroskopai, įrankiai ląstelės |

|dienas (avies atveju). |branduolio pašalinimui ir |

|LABORATORINĖS PRIEMONĖS: |implantavimui į kiaušialąstę (tame |

|Inkubatorius, sterilus gaubtas, |tarpe mikrošvirkštelis su adata |

|mikroskopai, įrankiai ląstelių |skaidriu |

|branduolio pašalinimui ( tame tarpe |galu) ir kt. |

|mikrošvirkštelis su adata skaidriu | |

|galu ), mikro elektrostimuliacijos | |

|aparatas ir kt. | |

|DONORINĖS SOMATINĖS LĄSTELĖS |

|Paimkite iš klonuojamo individo vieną ar daugiau ląstelių; bet jos turi būti |

|to paties audinio tipo(pvz. avis Dolly klonuota iš ttešmens ląstelės); jos |

|turi būti somatinės(žmoguje- 46 chromosomos), o ne lytinės(žmoguje- 23 |

|chromosomos). |

|Prisiauginkite pakankamaą donorinių ląstelių kiekį. Jeigu tai ne |

|reprodukcinės, odos, kraujo, ir kaulų smegenų ląstelės, jas reikia paveikti |

|telomeraze, kad neimtų senti anksčiau laiko(biologinis laikrodis, telomerų |

|sutrumpėjimas). |

| |Honolulu technika: imamos tos ląstelių|

| |rūšys, kurių natūrali būsena yra {Gap |

| |Zero arba G0}. Taigi T. Wakayama |

| |pasielgė praktiškiau negu I. Wilmut- |

| |jis tiesiog paėmė klonavimui tas |

| |ląstelių rūšis, kurių ciklo net |

| |nereikia sinchronizuoti su |

| |kiaušialąste. Jis naudojo tris |

| |ląstelių tipus: 1) {Sertoli}, 2) |

| |smegenų, 3) {Cumulus}. {Sertoli} ir |

| |smegenų ląstelės būna{G0} stadijoje |

| |visada, o {Cumulus} ląstelės yra |

| |beveik visada arba{G0} arba{G1} |

| |stadijoje. |

| |{Cumulus} geriausiai prigyja. |

| |{Cumulus}- ląstelė apgaubianti |

| |kiaušialąstę prieš ovuliaciją. |

| |{Sertoli}- ląstelė gaubianti |

| |spermatozoidą. |

|SINCHRONIZACIJA: MIEGO STADIJA{G0} | |

|SUKELIAMA SKURDŽIOJE TERPĖJE (tik | |

|Roslin technikoje) | |

|Roslin technika: perkelkite donorines| |

|ląsteles į specialią skurdžią terpę. | |

|To mišinio turi vos pakakti jų | |

|gyvybės palaikymui. Badaujančios | |

|ląstelės išjungia aktyvius genus, | |

|nustoja dalintis ir įeina į miego | |

|stadiją{Gap Zero}(arba{G0}), kurios | |

|metu apmiršta. Be ciklų | |

|sinchronizacijos kiaušialąstė | |

|donorinio branduolio nepriima | |

|(nugaišta). Šį metodą, kaip |

|sinchronizuoti donorinės ląstelės ir | |

|kiaušialąstės ciklus, atrado Ian | |

|Wilmut ir Keith Campbell. | |

|KIAUŠIALĄSTĖS IŠBRANDUOLINIMAS |

|Tuo metu, kai kultūrintos donorinės ląstelės jau yra ramybės stadijoje, |

|paimkite neapvaisintą kiaušialąstę ir pašalinkite iš jos branduolį, pvz. |

|išsiurbdami mikrošvirkšteliu, ir tą branduolį išmeskite (Roslin technika, nes|

|Honolulu technikoje klonavimui imamos tik tos ląstelės, kurios beveik visada |

|yra reikalingoje {G0} stadijoje). Stenkitės kiaušialąstę kuo mažiau pažeisti.|

| |DONORINĖS LĄSTELĖS BRANDUOLIO |

| |IŠĖMIMAS(tik Honolulu technikoje). |

| |Honolulu technika: branduolys iš |

| |donorinės ląstelės išsiurbiamas |

| |mikrošvirkšteliu. (Pelės klonavimo |

| |atveju-per kelias minutes po ląstelės |

| |paėmimo iš pelės). |

|IŠBRANDUOLINTOS KIAUŠIALĄSTĖS IR SOMATINĖS LĄSTELĖS(AR TIK JOS |

|BRANDUOLIO) SUJUNGIMAS |

|Roslin technika: paimkite ramybės |Honolulu technika: į išbranduolintą |

|stadijoje esančią donorinę ląstelę |kiaušialąstę su mikrošvirkšteliu |

|įkiškite ją visą pro kiaušialąstės |transplantuokite donorinės somatinės |

|apvalkalo plyšį,- {zona |ląstelės branduolį. Skirtingai nei |

|pellucida}prie kiaušinėlio arba |Roslin technikoje čia buvo išvengta |

|padėkite priglaudę prie |mėgintuvėlio ar kitų dirbtinių terpių,|

|kiaušialąstės. |kultūrinimas atliktas ląstelėje. Po |

| |1-6 val. po transplantacijos įvyksta |

| |chromosomų kondensacija. |

|STIMULIAVIMAS |

|Roslin technika: kiaušialąstės |Honolulu technika: kiaušialąstės |

|elektro stimuliacija.Elektriniu |cheminė stimuliacija. Praėjus valandai|

|dirginimu imituojama aktyvacija, |po transplantacijos kiaušialąstė naują|

|kurią natūraliai sukeltų |branduolį įsisavina, o dar po 5 |

|spermatozoidas. Tai sukelia ląstelių |valandų kiaušialąstė įdedama į cheminę|

|susiliejimą, kurį galite sstebėti per |terpę, kad prasidėtų ląstelės augimo |

|mikroskopą. Tuo pačiu suaktyvinamas |šuolinis startas(jumpstart), kurį |

|embriono vystymąsis. |gamtoje įnicijuoja apvaisinimas. |

|Manoma, kad genetinė programa |Naudojama cheminė substancija yra |

|pradedama realizuoti, kai donorinės |cytochalasin B. Ji neleidžia formuotis|

|ląstelės signalai pakeičiami |poliariniam kūnui(arba porinei |

|kiaušialąstės signalais. |ląstelei), kuris paprastai |

|Elektrostimuliacija padeda perduoti |susiformuoja dar prieš apvaisinimą ir |

|tuos signalus pro branduolio |paima iš ląstelės pusę genų(žmoguje- |

|membraną. Tai yra įprasta technika |23 chromosomas), paruošdamas ją |

|DNR molekulių įvarymui pro ląstelės |priimti genus iš spermatozoido. |

|membraną. Deja, mažai elektriškai | |

|aktyvuotų ląstelių išgyvena ir išauga| |

|į embrioną. | |

|KLONŲ SKAIČIAUS GAUSINIMAS |

|Būtinai pakartokite praeitas procedūras daug kartų, kad gautumėte pakankamai |

|klonų. Žinokit, kad dėl ląstelės pažeidimų ir kitų žalingų faktorių, daugelis|

|bandinių žus. Jei viskas ddaroma teisingai, vienas iš kelių šimtų bandymų |

|turėtų pavykti ir gims normalus donorinio gyvūno replikuotas(kopija). |

| |

|Roslin technika. I .Wilmut |Honolulu technika. T. Wakayama‘i su |

|klonuojant avį, sėkmės santykis |pelėmis pasisekė labiau: 3 iš 100 |

|buvo 1 iš 227. | |

| |

|EMBRIONO AUGINIMAS DIRBTINĖJ ARBA NATŪRALIOJ TERPĖJ |

|Išlikusiam gyvam embrionui sudarykite sąlygas augti ir kelis kartus |

|pasidalinti natūraliame kiaušintakyje{oviduct} arba pakankamai panašioje |

|terpėje. |

| |Honolulu technika. Po minėto šuolinio |

|Roslin technika. Bandymams |starto ląstelė dalijasi ir vystosi į |

|pasirinkta avis ppatogumo dėlei. Jos|embrioną, kurį galima transplantuoti į |

|kiaušinėlis prieš pradėdamas |surogatinę motiną iki gimdymo. Geriausiai|

|dalytis laukia kelias valandas- |procesą ištvėrė {cumulus}ląstelės, todėl |

|galbūt kiaušinėliui reikia laiko |tyrimai buvo sukoncentruoti į šio tipo |

|persiprogramuoti naują branduolį. |ląsteles. Iki tol pelės buvo laikytos |

|Vienas iš nedaugelio išgyvenęs |vienu iš sunkiausiai klonuojamų |

|embrionas maždaug 6 paras augo |žinduolių, nes, beveik iškart po pelės |

|inkubuotas į avies |kiaušialąstės apvaisinimo prasideda |

|kiaušintakį{oviduct}. Ir aišku, |dalijimasis. Netgi ir be šios „prabangos“|

|žymiai dažniau išgyvena ląstelės, |T. Wakayama ir R. Yanagimachi sugebėjo |

|ankstyvoje savo vystymosi stadijoje|klonuoti,ir net su daug aukštesniu |

|įdedamos į kiaušintakius, negu |pasisekimo laipsniu (3 iš 100) negu I. |

|inkubuotos laboratoriškai. |Wilmut (1 iš 277). |

|IMPLANTAVIMAS Į GIMDĄ |

|Implantuokite embrioną į patelės gimdą. Avies atveju tai buvo padaryta po to,|

|kai embrionas 6 paras paaugoavies kiaušintakyje {oviduct}. Jeigu nieko blogo |

|neatsitiks, jis bus normaliai išnešiotas ir pagimdytas. Bet, kaip ir |

|identiškų dvynių atveju, tai nebus tiksli donorinio individo kopija. |

Idėja paprasta:pašalinti kiaušinėlio DNR ir perkelti į jį kūno ląstelės

DNR. Tačiau sugebėjimas išjudinti procesą yra greičiau spėlionės nei

tikslus mokslas, priklausantis nuo laiko ir technikos. Štai keletas

pagrindinių sunkumų.

| |mik- |randa gebėjimą atsis-| |

| |2 | | |

| | | | |

| | | | |

| | |DNR. |tų gali likti |

Žmogus tikriausiai bus klonuotas. Ir tai įvyks greitai. Tačiau ar verta

rizikuoti?

Pasiruoškite bėdai. Taip savo pesimizmą išreiškė veterinarijos mokslininkai

Jonathanas Hillas ir Markas Westhusinas, pasirengę pristatyti pirmą

pasaulyje prieš pusantrų metų Teksaso A&M universitete klonuotą bulių.

Mokslininkai turėjo priežastį būti nusiteikę pesimistiškai: keletas metų

gyvulių klonavimo srityje parodė, kad dauguma klonuotų gyvulių net

negimdavo. O, tais retais atvejais, lai gimdavo, visi pernelyg dažnai

turėdavo sutrikimų: nuo fizinių trūkumų iki gyvybei pavojingų medicininių

pokyčių.

Šis šviesaus plauko veršiukas, pavadintas Antrąja Galimybe, taip

pat nebuvo išimtis. ,,Pirmąją savaitę jis vos nenugaišo‘‘,- prisimena J.

Hillas. Jam buvo neišsivystę plaučiai, tokie būna prieš laiką gimusio

kūdikio. Jis sirgo juvenaliniu diabetu, mažakraujyste, odos infekcija ir

turėjo daugelį kitų komplikacijų, kurių visų J, Hillas net negeli

prisiminti. Keletą pirmųjų savo gyvenimo dienų veršiukas praleido

prijungtas prie intensyvios priežiūros aparatų.

Šiandien Antroji Galimybė ramiai skabo žolę ganykloje už Austino. Ir pagal

išvaizdą atrodo vienas sveikesnių bandos gyvulių. Jo sveikatos sutrikimai

jau praeitis, tačiau daugeliui kitų klonuotų gyvulių taip ggerai nepasisekė.

Būdingiausias likimas yra Noah, klonuoto beišnykstančio kanopinio gyvūno

guaro, kuris po dviejų dienų nugaišo nuo dizenterijos. Tokia baigtis jį

ištiko dėl infekcijos ir, galimas daiktas dėl sutrikusios imuninės

sistemos. Arba ėriukas kuriam praėjusią žiemą mokslininkai turėjo atlikti

eutanaziją, nes nebuvo galima sustabdyti hiperventiliacijos dėl kraujo

kūnelių anomalijos. Klonuotų gyvulių apsigimimų sąrašas apima viską,

pradedant smarkiai padidėjusiomis placentomis ir bambagyslėmis,

riebalinėmis kepenimis, baigiant padidėjusiu kraujospūdžiu ir

išsigimusiomis galvomis.

Antroji Galimybė: Brahman jautuko klonas, kuris vos nenugaišo gimdamas, bet

atrodo gerai

Noras perkelti klonavimą iš žemės ūkio tyrinėjimo laboratorijų į

vaisingumo klinikas kkelia tam tikrą pavojų. O kas, jei vietoj Antrosios

Galimybės būtų buvęs žmogaus kūdikis, prijungtas prie gyvybę palaikančios

aparatūros? O kas būtų jei kūdikiai niekada neišsikapstytų iš ligų ar

dar blogiau mirtų, kaip daugelis klonuotų gyvulių?

[pic]

Dotcom & Sibs: kol kas penkios mmažos

kiaulaitės atrodo sveikos

Panosas Zavosas, kuris vadovauja vaisingumo klinikai Leksingtone, ir

prieštaringai vertinamas vaisingumo specialistas iš Italijos Severino

Antinori, padedantis moterims po menopauzės gimdyti vaikus, planuoja per

dvejus metus klonuoti žmogų, ir nedaug mokslininkų tuo abejoja. Tačiau

kokia kaina?

Šį klausimą užduoda įsižeidę klonavimo tyrinėtojai, kurie pateikia daugybę

įrodymų, kad klonuojant subrendusius gyvulius ne tik kyla pavojus motinai,

bet ir palikuonys gali turėti nepriimtinų defektų. Didžioji dauguma

surogatinių motinų, pagal kai kuriuos skaičiavimus, daugiau kaip 90proc.-

labai anksti persileidžia. Dalis sutrikimų yra susiję su netinkamai

besivystančia placenta, todėl vaisius negali gauti pakankamai deguonies ir

maisto medžiagų. Daugelio naujagimių plaučiaia yra menkai išsivystę,

nustatomas širdies nepakankamumas, be to ,galvijai gimsta su deformuotomis

galvomis. Mokslininkams neaišku, kodėl gyvuliai gimsta nenormalūs. Viena

priežasčių galėtų būti nenatūraliai dideli embrionai- nešioti stambų

vaisių motinai pavojinga. Ši problema, atrodo susijusi ssu laboratorine

embriono kultūra ir pasitaiko ne tik klonuojant. Kiti sunkumai susiję su

pačiu klonavimo procesu. Paimta iš subrendusios medžiagos ląstelė tori

visus genus, reikalingus sukurti naujam gyvuliui, bet dauguma genų yra

,,išjungti‘‘. Pavyzdžiui, odos ląstelėje deaktyvuoti visi genai, išskyrus

tuos, kurie,, pasako‘‘, kaip būti odos ląstele. Kada klonuotojai paima

genetinę medžiagą iš odos ląstelės ir įterpia į neapvaisintą kiaušinėlį,

šis labai greitai atkuria informaciją taip, kad ,,įjungiami‘‘ visi genai,

reikalingi naujam gyvuliui sukurti. ,,Nuostabu, kad tai vyksta,-sako H.

Griffinas.-Ir nieko keista kad nesiseka‘‘.

P. Zavosas anksčiau tvirtino tiksliai aatrinksiąs klonuotus žmonių

embrionus. Tačiau nė vienas patikrinimo testas negali tiksliai pasakyti,

kuris iš kiaušinėlių geriausiai atliko darbą-

Atkūrė subrendusią ląstelę. Vis dėlto keletas tyrinėtojų grupių jau kuria

tokius testus, kuriuos būtų galima panaudoti žemės ūkyje.

Ne visi klonuotieji susiduria su bėdomis. ,,Keletas mūsų naujagimių

tikrai neturėjo jokių trūkumų,- sako J. Hillas. Kita vertus, mokslininkai

apskaičiavo, kad tik mažiau nei ketvirtadalis naujagimių išgyventų be

intensyvios priežiūros. Netgi išoriškai sveikuose klonuose, kaip Dolly ar

Antroji Galimybė, gali slėptis šalutinių reiškinių, kurie gali

nepasireikšti metų metais. Vienas klonuotas veršiukas normaliai vystėsi 6

savaites, o po to paslaptingai sustojo raudonųjų kūnelių gamyba ir jis

nugaišo. Mokslininkai nerimauja, kad kažkas panašaus gali atsitikti ir

vaikui. Vis dėlto kitos reprodukcinės technologijos, kadaise laikytos per

daug rizikingomis, kad būtų išbandytos su žmonėmis, dabar jau tampa

įprastos. Randolfe‘as Wickeris planuoja save klonuoti tada, kai bus

įrodytas klonavimo saugumas. Jo nuomone, vieno puikiai klonuoto vaiko

gimimas galėtų pakeisti žmonių nuomonę apie klonavimą lygiai taip pat, kaip

Luise Brown gimimas 1978 metais pakeitė supratimą apie ,,mėgintuvėlio

vaikus‘‘. ,,Jeigu gimtų normalus klonuotas vaikas, mes laimėtume ginčą‘‘,-

sakoR. Wickeris. Bet jeigu pirmasis klonuotas žmogus pasirodys liguistas ar

išsigimęs, tai reikš daug daugiau, negu pralaimėti teorinę diskusiją.

Vis dėl to klonavimas gali padaryti tikrą perversmą medicinoje,

gyvulininkystėje. Atsirado visiškai naujas gyvulių veisimo būdas. Iš bet

kurio gyvulio bet kurios ląstelės galima sukurti tikslią jjo kopiją. Ir ne

vieną, o tiek kiek prireiks.

Prognozuojama, kad tokiu būdu bus galima užsiauginti produktyviausių,

geriausių veislių gyvulių kopijų. Bus galima didinti karvių rekordininkių,

avių su vešlia ir švelnia vilna, žirgų ristūnų ir kitų gyvulių skaičių. Tai

atlikti bus galima pasinaudojus ir. pašto paslaugomis. Paprastame voke

tilps kelios geriausių veislių gyvulių ląstelės, išdžiovintos specialiu

būdu. Klonų iš jų galės užsiauginti užsakovas, žinoma, specialistams

padedant.

Genine gyvulininkyste, transgeninių gyvulių panaudojimu farmaciniams

preparatams gaminti, užsiima daug firmų. Gyvuliai labai tam tinka, nes

reikalingas produktas gaunamas iš pieno. Genai, koduojantys gydomuosius

arba diagnostinius baltymus, įterpiami į gyvulių DNR, o baltymai pasirodo

gyvulių piene. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas bulius tapo žmogaus

laktoferino ( vaisto nuo skrandžio ir žarnų infekcijų ) geno nešiotoju. Jis

perdavė šį geną daugeliui palikuonių, tarp jų ir kelioms patelėms. Taip pat

planuojama gaminti vaistus, gydančius mukoviscidozę, vėžį, kraujo ligas ir

kitus sveikatos sutrikimus. Vykdomi antitrombino III, neleidžiančio

susidaryti kraujo krešuliams operacijų metu, klinikiniai tyrimai. Jis

gaminasi genetiškai modifikuotų ožkų organizme.

Tikimasi, kad pavyks išauginti ypatingų, ,,gydomųjų‘‘ embrionų, tai

medicinoje sukels tikrą perversmą. Mažai kas abejoja, kad ląstelių, paimtų

iš tų embrionų, injekcijos darys stebuklus.

Nauji metodai leidžia paimti genus iš vieno organizmo ir perkelti į kitą,

norint pagaminti reikalingą medžiagą, pavyzdžiui insuliną. Dar visai

neseniai, žmonės sergantys nuo insulino priklausančiu diabetu, naudodavo

gyvybiškai jiems būtiną insuliną, išskirtą iš negyvų gyvulių. Dabar jjie

naudoja žmogaus insuliną, kuris yra biotechnologinis produktas.

Labai įspūdingas biotechnologijos pasiekimas yra galimybė masiškai gaminti

baltymus, kuriuos gauti kitu būdu būtų labai sunku. Žmogaus augimo

hormonas, naudojamas lėčiau negu normaliai augantiems vaikams gydyti,

ankščiau buvo gaunamas iš lavono hipofizės, o vienai dozei reikėdavo 50

liaukų. Dabar dideli žmogaus augimo hormono kiekiai gaunami

biotechnologijos būdu.

Nedaug kas iš mūsų žinojo apie tPA (audinių plazminogeno aktyvatorių ),

baltymą, kurio organizme yra labai nedaug ir kuris aktyvuoja fermentą,

tirpinantį kraujo krešulius. Dabar tPA gaminamas biotechnologijos būdu ir

naudojamas infarktui gydyti. Jis ištirpdo kraujo krešulius, blokuojančius

kraujo tekėjimą koronarinėmis širdies arterijomis.

Gyvuliams taip pat naudojami hormonai, pagaminti biotechnologijos būdu.

Fermose gyvuliams dabar vietoj steroidų galima duoti augimo hormonų. Tokių

gyvulių mėsa liesesnė, ją žmonėms valgyti sveikiau. Karvės, gavusios jaučio

augimo hormono duoda 25% daugiau pieno negu įprasta ir ūkininkai gali

mažinti laikomų galvijų skaičių.

Biotechnologijos būdu gaminamos ir vakcinos. Jau sukurta hepatito B

vakcina, išbandomos galimos vakcinos prieš chlamidijas, maliariją, AIDS.

Gaminamos vakcinos ir gyvuliams skiepyti. Sukurtos snukio ir nagų ligos bei

dizenterijos vakcinos.

Atsiras galimybė gydyti ligas , kurias įveikti be naujų technologijų

nėra vilties. Tai sklerozė, vėžys, AIDS.Tikimasi, kad bus išgydomos dėl

smegenų sutrikimų atsirandančios ligos. Jei žmogaus kūną valdo nesveikos

smegenys, jis tampa našta sau ir kitiems. Iš genų inžinerijos laukiama, kad

ji pasiūlys būdus smegenis ne tik gydyti, bet ir

atjauninti. Įveikiamomis

taps Parkinsono ir Alzheimerio ligos. Net ir dideli klonavimo priešininkai

sutinka, kad bandymai vadinamojo ,,terapinio klonavimo‘‘ srityje būtų

tęsiami. Šiuo atveju kalbama ne apie žmogaus, o apie atskirų jo organų

klonavimą iš kamieninių ląstelių. Šis metodas leistų išauginti naujus

organus, pakeisiančius pažeistus ar nesveikus. Ligonio organizmas neatmestų

tokio išauginto donoro, nes jų DNR yra identiški. Bioetikos komitetas prie

UNESCO jau pateikė pasiūlymą leisti terapinį klonavimą.

Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs kenkėjams, ligoms, karščiui,

šalčiui, sausrai. Juos lengviau transportuoti, sandėliuoti, nesibaiminant

gedimo. Jiems reikia mažiau trąšų. Genų inžinerijos būdu nnetgi sukurti

augalai, sėklose gaminantys žmonėms reikalingas chemines ar vaistines

medžiagas, pavyzdžiui, hormonus.

Galima atrinkti bakterijas pagal jų gebėjimą ardyti tam tikrą medžiagą ir

šį gebėjimą sustiprinti genų inžinerijos metodais. Pavyzdžiui, natūraliai

egzistuojančios bakterijos, kurios maitinasi nafta, gali būti genetiškai

pakeistos, kad dar geriau atliktų savo darbą, išvalydamos paplūdimius po

avarijų, kai išsilieja nafta. Atrasta, kad bakterijas galima naudoti kaip

biofiltrus, kurie neleidžia patekti į aplinką lakiems cheminiams teršalams.

Genų inžinerijos būdu galima sustiprinti bakterijų gebėjimą išskirti varį,

uraną, auksą iš neturtingų rūdų.

Kai kuriems žmonėms kelia nerimą genetiškai mmodifikuotų bakterijų

paleidimas į aplinką. Jei šios bakterijos pakeis tas, kurios natūraliai

gyvuoja ekosistemose, rezultatas gali būti pražūtingas. Tačiau dabar

sukurtos priemonės, leidžiančios aptikti, išmatuoti ir netgi sustabdyti

ląstelių veiklą natūralioje aplinkoje.

Tokį patį nerimą, kaip ir genetiškai modifikuotos bakterijos, kelia ir

transgeniniai augalai bei ggyvūnai.

Ufologinė raelininkų sekta, kuriai priklauso 55 tūkstančiai žmonių 84

pasaulio šalyse, tap pat kompanija ,,Clonaid‘‘ paskelbė apie žmogaus

klonavimą. Sensacingas kompanijos ,,Clonaid‘‘ atstovės Brigitte Boisselier

pranešimas apie pirmojo pasaulyje klonuoto kūdikio gimimą sukėlė tikrą

diskusijų audrą pasaulio žiniasklaidoje.

Prancūzijos laikraštis,,Le Monde‘‘ publikuoja Izraelio Wezmano

instituto molekulinės genetikos profesoriaus Michelio Revelio straipsnį,

kuriame autorius tvirtina, jog žmogaus klonavimas turi būti uždraustas:

,,Negalime leisti, kad su žmogumi būtų atliekami tokie bandymai tol, kol

bus gauti įrodymai, jog klonuotam vaikui negresia jokios neigiamos

pasekmės.‘‘

Profesorius Revelis rašo: ,,Mokslo pasaulis žino, kad gyvūnų klonavimas

iki šiol baigdavosi nesėkme arba išsivystydavo nenormalus embrionas.

Medicinos etika ir teisės normos draudžia su žmogumi atlikti procedūras ar

duoti jam preparatus, kurių saugumas ir efektyvumas nėra įrodytas atliekant

eksperimentus su gyvūnais.

Todėl reikia daryti išvadą, jog reprodukcinio klonavimo mėginimas yra

ne kas kkita, kaip neleistinas eksperimentas su žmogumi. Jis pažeidžia

bioetines taisykles, nustatytas po Niurnbergo proceso, pasmerkusio žiaurius

nacių gydytojų eksperimentus. Akivaizdu, kad būtina uždrausti bet kokias

žmogaus klonavimo formas, taip pat bet kokius tyrimus, kurie gali baigtis

žmogaus klonavimu.‘‘

Profesorius mano, kad kompanijos ,,Clonain‘‘ atstovų tvirtinimai,

esą žmogaus klonavimas yra kelias į nemirtingumą – neatlaiko jokios

kritikos. ,,Kalba eina apie vaiko gimimą, kuris yra genetinis savo

gimdytojo dvynys,- pabrėžia Revelis.- Gimdytoją ir klonuotą vaiką skirs

dešimtmečiai, o asmenybės ir žmogaus sielos klonuoti neįmanoma.‘‘

Žmogaus klonavimo problemą analizuoja ir Prancūzijos rradijo stotis

RFI, kurios apžvalgininkas Olivier Bras pabrėžia, kad ,,tarptautinės

konvencijos, draudžiančios žmogaus klonavimą, nebuvimas sukuria teisinį

vakuumą, leidžiantį kompanijai ,,Clonaid‘‘ tęsti savo eksperimentus

atliekant reprodukcinį klonavimą.‘‘

Vienas įtakingiausių Prancūzijos politinių žurnalų savaitraštis

,,L‘Express‘‘ sausio 2 dieną spausdino straipsnį ,,Realininkų beprotybė‘‘,

kuriame rašoma: ,,Jeigu realininkų sėkmė bus įrodyta, tai sektantams

suteiks kozirį įspūdingai propagandai. Juo labiau, kad visos Eve gimimo

aplinkybės iki šiol laikomos paslaptyje. Bandymai, kurie iki šiol buvo

atlielami su gyvūnais, parodė, kad nesėkmės procentas atliekant klonavimą

yra pernelyg didelis. Greičiausių rezultatų pavyko pasiekti atliekant

eksperimentus su stambiais raguočiais. Nepaisant to, ir čia sėkmingų atvejų

skaičius nė karto neviršijo 6 procentų. Kitaip tariant iš šimto klonuotų

embrionų tik šeši galėjo tikėtis sėkmės. O jeigu kalbėtume apie beždžiones,

jų klonuoti išvis nepavyko: po 300 nesėkmingų bandymų Amerikos mokslininkai

visiškai atsisakė šios idėjos.‘‘

Straipsnio autorius cituoja garsų prancūzų specialistą klonavimo

klausimais Jeaną Paulį Renaro: ,,Nėra jokio pagrindo manyti, kad atliekant

žmonių klonavimą galima pasiekti geresnių rezultatų, nes mes neperprantame

ląstelių perprogramavimo proceso. Dėl šios priežasties žmogaus negalima

statyti į tokį pavojų. Juo labiau, kad klonuoto vaiko organizme vėliau gali

vystytis pačios įvairiausios anomalijos.‘‘

Šiuo metu daugelis šalių yra pasirašiusios klonavimo eksperimentų

su žmogumi moratoriumą, tačiau tai nepašalina galimybės, pavyzdžiui,

gedinčiai šeimai ,,atgauti‘‘ mirusį senelį ar per anksti žuvusį kūdikį,

arba atžalomis nusivylusiam tėvui sukurti ,,tikrą‘‘ savo palikuonį. Nė

vienas šių variantų neatrodo leistinas ir ppateisinamas, bet, kita vertus,

dar prieš kelis šimtus metų mažai kas būtų patikėjęs, jog kada nors bus

visuotinai pripažįstama visų žmonių lygybė ir jų prigimtinės teisės.

[pic]Šiandien gyvenimo realijos dažnai atrodo kaip mokslinė fantastika,

baigiantis dvidešimtajam amžiui žmonija susidūrė su dirbtinio apvaisinimo

banga. Dabar, kūdikiui pradėti yra daugiau kaip tuzinas būdų, kurių dauguma

apsieina be senamadiško lytinio akto. Per pastaruosius tris dešimtmečius

atsirado tokių aukštų technologijos priemonių kaip vaistai vaisingumui

skatinti, apvaisinimas mėgintuvėlyje, donoriniai kiaušinėliai, donoro

sperma, donoriniai embrionai,

surogatinė motinystė. Šiuo metu tobulinamos dar pažangesnės technologijos-

branduolinių ląstelių persodinimas, embrionų dalijimas ir netgi suaugusių

žmonių klonavimas.

Visos šios technologijos paprastai vadinamos ,,pagalba reprodukcijai‘‘. Jos

buvo pradėtos taikyti nevaisingoms, tačiau pagal amžių dar galinčioms

gimdyti vaikus poroms. Tačiau jomis taip pat naudojasi žmonės, kurie šiaip

nepatenka į ,,tėvų‘‘ sąvoką,- t. y. viengungiai, menopauzinio amžiaus

moterys bei homoseksualūs partneriai. Netolimoje ateityje pagalba

reprodukcijai gali tapti įprasta procedūra bet kam, kas nori pastoti bei

kas gali tai sau leist finansiškai. Šios technologijos suteikia galimybę

kontroliuoti kūdikio pradėjimo laiką, ,,embrionų kokybę‘‘, genetines ligas

bei lytį, kurią taip pat lemia genai. Iki šiol dėl federalinės politikos

bei visuomenės noro, pagalbos reprodukcijai praktika yra mažai reguliuojama

įstatymais. Vienas specialistas ją netgi pavadino laukiniais medicinos

Vakarais. Pagalbos reprodukcijai priemonės yra brangios, kelia daug

rūpesčių, nereikšmingos, kertasi su etika, tačiau nė vienas šių veiksnių

nesustabdė jų plėtros. Nuo 1978 m. , kai gimė ppirmas mėgintuvėlyje pradėtas

vaikas, vaisingumo klinikų JAV nuo mažiau kaip 30 padaugėjo iki 300. Daug

milijardų kainuojanti vaisingumo pramonė sukūrė dešimtis tūkstančių

kūdikių. Pagalbos reprodukcijai metodai suteikia paguodos vyrams ir

moterims, kurie prieš kelis dešimtmečius būtų turėję palaidoti viltį

susilaukti vaikų. Taikant metodus, atsirado galimybė mirusiam vyrui

apvaisinti nepažįstamą moterį, moteriai- išnuomoti savo gimdą, vaikui-

turėti penkis tėvus ir vis tiek likti našlaičiu. Visiškai neaišku, kaip

šiame pasaulyje pasikeis šeimos prasmė. Tačiau jame pasikeitė tai, kas iki

šiol buvo žinoma kaip gimimo stebuklas.

Nevaisingumo gydymas prasideda nuo kruopštaus poros ištyrimo.

Pirmiausia tikrinama vyro spermos kokybė, t.y. spermatozoidų gyvybingumas

ir judrumas. Moteris apžiūrima ilgiau. Iš pradžių patikrinama kiaušidžių

veikla, vėliau išsiaiškinama ar yra praeinami kiaušintakiai. Patikimas

diagnostikos būdas yra laparoskopija.

Kai nevaisingumo priežastis nustatoma, laukia ilgas gydymo etapas.

Kartais jis trunka net keletą metų. Bet būna, kad visi gydymo būdai jau

išsemti, o pastoti taip ir nepavyksta. Arba dėl moters amžiaus jau nebėra

laiko ilgiau gydytis. Netgi tokioje situacijoje galima padėti.

Dirbtinio apvaisinimo ir intrauterininės inseminacijos- specialiai

paruoštos spermos įvedimo į gimdą (IUI) metodai vieni iš nevaisingumo

gydymo būdų- pasaulyje taikomi jau daugiau kaip 20 metų.

IUI- paprastesnė procedūra už dirbtinį apvaisinimą. Sperma

laboratorijoje paruošiama, išrenkant pačius gyvybingiausius spermatozoidus.

Po to plonyčiu kateteriu jie įvedami į moters organizmą. Jiems belieka tik

pasiekti kiaušialąstę. Visa tai daroma ovuliacijos dieną, kontroliuojant

ultragarsine aparatūra. Apvaisinimas vyksta

moters kūne. IUI įmanoma tik

tada, kai moters kiaušintakiai yra praeinami. Paprastai jis taikomas esant

partnerių nesuderinamumui arba sėklos nepilnavertiškumui.

O dirbtinis apvaisinimas- labai sudėtinga procedūra. Šiuo atveju

apvaisinimas vyksta ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Šis metodas taikomas

esant kiaušintakių nepraeinamumui, sutrikus endokrininei sistemai,

endometrioze, ir tada, kai nevaisingumo priežasties apskritai nepavyksta

išsiaiškinti.

Pirmiausia dirbtinai, specialių preparatų pagalba, yra stimuliuojama

ovuliacija- kiaušialąsčių subrendimas. Siekiama, kad jų būtų kuo daugiau-

tai padidina sėkmingo apvaisinimo galimybę.

Ovuliacijos dieną per makštį specialiu instrumentu iš moters kūno paimamos

kiaušialąstės. Po to jos apžiūrimos po mmikroskopu ir paliekamos specialioje

terpėje iki apvaisinimo. Apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje, kuris po

procedūros įstatomas į inkubatorių. Sąlygos, sukurtos inkubatoriuje, yra

artimos natūraliai apvaisinimo aplinkai. Vėliau mėgintuvėlyje vyriškos ir

moteriškos ląstelės susilieja pačios, t.y. įvyksta apvaisinimas.

Apvaisintos ląstelės ima dalintis. Ir štai tada jos įterpiamos į gimdą. Jos

ten prisitvirtina ir prasideda nėštumas. O po 9 mėnesių pasaulį išvysta dar

vienas kūdikis. Beje, dažnai gimsta ne vienas, o keli mažyliai. Tai

atsitinka todėl, kad į gimdą įvedama ne viena apvaisint kiaušialąstė, o

mažiausiai trys- tam atvejui, jeigu viena-dvi neprisitvirtins.

Geriausiose ppasaulio klinikose, prieš įterpiant apvaisintas

kiaušialąstes į gimdą, viena-dvi ląstelės paimamos mėginiams. Atliekama

chromosomų analizė, kadangi jau tokiame vystymosi etape galima aptikti

nukrypimų nuo normos, vystymosi anomalijų ir galimų ligų..Tačiau net ir po

tokių pastangų apvaisinimas gali nepavykti iš pirmo karto. Tada po kiek

laiko bbandymas kartojamas.

1997 m. Lapkritį porą iš Ajovos valstijos JAV, pagimdžiusią

septynetuką, filmavo nacionalinė televizija, šeima atsidūrė Time ir

Newsweek pirmuosiuose puslapiuose. ,,Mes pasitikime Dievu‘‘,- atsakė

McCaughey, paklausti, kaip susidoros su staigiu atžalų pagausėjimu. Tačiau,

kad pastotų antrą kartą, B. McCaughey vartojo metrodiną- vaistą, skatinantį

kiaušinėlių brendimą kiaušidėse. Šį vaistą vartojanti moteris per mėnesį

vietoj vieno gali pagaminti tuzinus kiaušinėlių.

Tačiau vartoti vaisingumą skatinančius vaistus yra ne tas pats kaip

vartoti aspiriną. Dauguma jų leidžiami kasdien, o poros apmokomos tai

atlikti. Vaistai nėra pigūs, pavyzdžiui, viena fertinekso dozė kainuoja

apie 60 dolerių. Paprastai gydytojai kiaušinėlių brendimą stebi ultragarsu,

bei

atlikdami kraujo tyrimus, kurie taip pat kainuoja. Taigi gydymas vaisingumą

skatinančiais vaistais gali kainuoti daugiau kaip 1,500 dolerių.

Toks gydymas taip pat rizikingas. Dažniausiai rizika susijusi su

daugybiniu nėštumu, t.y. kai vienu metu apvaisinami ddu ar (daug) daugiau

kiaušinėlių. Taip buvo ir McCaughey atveju. Nepaisant džiaugsmo, su kuriuo

buvo pasveikintas Pjovos septynetukas, toks nėštumas yra kebli padėtis

tėvams. Daugybiniai nėštumai padidina komplikacijų, tokių kaip aukštas

kraujospūdis ar diabetas, tikimybę. Į dar didesnį pavojų patenka negimę

kūdikiai. Daugybinio nėštumo metu bręstantiems embrionams, palyginti su

vieno vaisiaus nėštumu iškyla didesnė persileidimo grėsmė, įgimtų defektų,

mažo svorio, pirmalaikio gimimo bei su juo susijusių komplikacijų, tokių

kaip cerebrinis paralyžius, aklumas, inkstų nepakankamumas ar protinis

atsilikimas, tikimybė.

Vis dėlto yra būdų išvengi daugybinio nėštumo. Vienas jų- vengti

lytinės sueities, jjri ultragarsu nustatoma, kad subrendo daug kiaušinėlių.

Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, daugelis porų nenori to

paisyti. Jei paprastai daugybinio nėštumo tikimybė sudaro 1-2 procentus,

tai, moterims, vartojančioms vaisingumą skatinančius vaistus, ji padidėja

iki 25 procentų.

Kitas būdas kovoti su daugybiniu nėštumu yra kelių embrionų

pašalinimas jiems gimstant. Nevaisingumą gydantys specialistai tai vadina

selektyvine redukcija. Ji atliekama iki trečio nėštumo mėnesio, parinktiems

embrionams suleidžiant kalio chlorido, kuris sustabdo širdį. Gydytojas

injekciją atlieka į būsimos motinos pilvo ertmę arba makštį.

Kaip ir dauguma kitų pagalbos reprodukcijai priemonių, selektyvinė

redukcija nors ir išsprendžia medicinines problemas, bet kelia etikos

problemų. Daugumą porų traumuota sprendimas pašalinti embrionus. Kai kurie,

kaip ir McCaughey, paprasčiausiai atsisako tai daryti. Kiti priima šią

agoniją ir ironiją, kaip nepageidaujamas jų padėties pasekmes. Dar kiti

mielai naudojasi šiuo būdu praktiniais , o ne medicininiais sumetimais.

,,yra pacientų, primygtinai reikalaujančių sumažinti embrionų skaičių nuo

trijų iki dviejų‘‘,- sako Benjaminas Youngeris, Amerikos reprodukcinės

medicinos draugijos generalinis direktorius. ,,Jie sako, gydytojau, aš

negalėsiu susitvarkyti su trynukais.‘‘

Jei nevaisinga pora nusprendžia naudotis pažangesnėmis pagalbos

reprodukcijai priemonėmis, selektyvinė redukcija gali būti tik vienas iš

keleto išbandymų, su kuriais jiems teks susidurti. ,,Nemanau, kad kada nors

ką nors sudėtingesnio esu padariusi‘‘,- prisipažįsta moteris iš Bostono,

kuriai pavyko pastoti po dvejus metus trukusių bandymų.- To reikia iš

tikrųjų norėti‘‘.

Kathryn Graven ir jos vyras nusprendė susilaukti kūdikio, kai

jiems buvo trisdešimt kketveri. Po devynis mėnesius trukusių įprastų

pastangų, jie apsilankė netoliese esančioje klinikoje pasitikrinti

vaisingumo. Yra įvairių nevaisingumo priežasčių: moterų hormoninis

nestabilumas, vyrų spermos negausumas, bet kurio iš partnerių reprodukcinių

takų nepraeinamumas, ar poros nesuderinamumas. Kai tyrimais nepavyko

nustatyti Graven poros nevaisingumo priežasties, jų gydytojas patarė imtis

konservatyvaus gydymo. K. Graven tris mėnesius gėrė vaisingumą skatinantį

vaistą klomidą, kad būtų stimuliuojama kiaušinėlių gamyba, po to ją buvo

bandoma apvaisinti jos pačios vyro sperma. Nepavykus, Graven pradėjo

vartoti fertineksą, kuris švirkščiamas po oda. Kai du fertinekso vartojimo

ciklai ir dirbtinis apvaisinimas nedavė rezultatų, pora nusprendė išbandyti

apvaisinimą mėgintuvėlyje (in vitro).

Apvaisinimas mėgintuvėlyje yra pagalbos reprodukcijai pagrindas.

Ši procedūra, kurios metu subrendęs kiaušinėlis išgaunamas iš kiaušidžių ir

apvaisinamas sperma padeda išvengti atsitiktinumo, būdingo apvaisinimui in

vivo. Tačiau šis metodas yra sudėtingas ir brangus. Be kiaušinėlių

brandinimo hormonų, moteriai paprastai tenka gerti vaistų mišinį, kuris iš

pradžių

slopina , o vėliau skatina subrendusių kiaušinėlių atsiskyrimą.

Kiaušinėliai išgaunami pro makšties sieneles, į greta esančias kiaušides

duriant tuščiavidurę adatą- tokia procedūra apibūdinama kaip nesudėtinga

operacija. ,,Kitą dieną aš jaučiausi lyg mano viduriai būtų išgręžti‘‘,-

sako Graven. Po apvaisinimo mėgintuvėlyje, apvaisintas embrionas

perkeliamas atgal į gimdą.

Kai nepavyko ir apvaisinimas in vitro, Graven gydytojas pasiūlė dar

pažangesnį metodą- gametų perkėlimą į kiaušintakį(GIFT). Šios procedūros

metu išgautas kiaušinėlis sumaišomas su sperma ir grąžinamas į

kiaušintakius, kur kiaušinėlis ir spermatozoidai susitinka apvaisinimui.

GIFT reikia ilgesnės iir sudėtingesnės operacijos: trijų pjūvių pacientės

pilve ir maždaug dviejų dienų atsigauti. Sėkmės tikimybė yra nuo 5 iki10

procentų didesnė nei naudojant apvaisinimą in vitro. Šis metodas padėjo K.

Graven:ji pagimdė būdama 37 metų. GIFT atsirado aštuntajame dešimtmetyje

kaip in vitro atmaina, kuria gydytojai stengėsi išplėsti pagalbos

reprodukcijai galimybes. Tačiau net taikant naujoves , pagalbos

reprodukcijai priemonės nėra labai veiksmingos. In vitro apvaisinimo sėkmė

priklauso nuo paciento amžiaus, klinikų ir daromų procedūrų. Apytikris

skaičius į namus parsivežtų kūdikių- vienas gyvas gimęs kūdikis penkiems

apvaisinimo in vitro ciklams. Nevaisingumo specialistai pabrėžia, kad

kiekvienais metais šių procedūrų sėkmės procentas didėja, ir nevaisingos

poros pastojimo tradiciniu būdu tikimybė bet kurį mėnesį taip pat išlieka

viena iš penkių. Pasak Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos daugiau

nei pusė nevaisingų porų pastotų, jei pakankamai ilgai naudotųsi pagalbos

reprodukcijai priemonėmis. Tačiau, tai taip pat reiškia, kad maždaug pusė

porų niekuomet nesusilauks vaikų, nepriklausomai nuo to kiek ilgai jie

gydysis.

Nors nevaisingumo procentas išlieka stabilus, nevaisingumo gydymo

paslaugų paklausa per pastaruosius du dešimtmečius nuolat auga. Šiandien

JAV maždaug 6 milijonai porų turi vaisingumo problemų, pusė jų kreipiasi

pagalbos į gydytojus, o maždaug ketvirtis išbando pagalbos reprodukcijai

priemones. Ar šios poros savo pastangas vertina kaip palaimą ar kaip

prakeiksmą priklauso nuo rezultatų. Gydymas brangus ir reikalauja paaukoti

daug laiko.

Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie tėvystę. Tačiau su

nevaisingumu susijęs stresas gali

būti ypač kenksmingas. Alice Domar,

programos nevaisingoms poroms Beth Israel Deaconness Bostono medicinos

centro direktorė, pastebėjo, kad moterys, kurios dvejus metus ar ilgiau

bandė pastoti naudodamos pagalbos reprodukcijai priemones, išgyveno tokią

gilią depresiją, kaip pacientai sergantys vėžiu, širdies ligomis ar AIDS.

Pasak jos, pastojimo tikimybė šioms pacientėms padidėja, kai depresija yra

gydoma. B. Domar, remdamasi savo tyrimais, teigia, jog nevaisingumas turi

būti laikomas rimta medicinine liga. Daug daugiau tyrimų turi būti

atliekama siekiant nustatyti ryšį tarp psichikos ir reprodukcinės sistemos.

Vartojant nevaisingumą gydančius vaistus , pasireiškia toks šalutinis

poveikis kaip nnuotaikų kaita, spazmai, svorio augimas, tinimas. Taip pat ir

nuolatinė

būtinybė sekti ovuliaciją gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojom. Kai

kada ciklo metu pacientei gali tekti lankytis klinikoje kartą ar du per

dieną, dėl kraujo, ultragarso tyrimų ar injekcijų. Gyvenimas pradeda suktis

apie ciklo pradžią, vidurį ir pabaigą. Kūno stebėjimas tampa visos dienos

darbu. Be to, besinaudojantieji pagalbos reprodukcijai priemonėmis, turi

priimti sprendimus, kurie kertasi su daugelio žmonių etikos nuostatomis.

Viena iš tų problemų yra selektyvinė redukcija, nes apvaisinimo in vitro

metodai dažnai sąlygoje daugybinius nėštumus. Apvaisinimu in vitro

besinaudojančios pporos turi nuspręsti, kiek kiaušinėlių apvaisinti ir

perkelti į gimdą, ar jie nori sukurti ir užšaldyti embrionus galimam

panaudojimui ateityje, kaip turėtų būti pasielgiama su nepanaudotais

užšaldytais embrionais. Pasitaiko situacijų, kai išsiskyrę sutuoktiniai

nesutaria tarpusavyje dėl teisės į užšaldytus embrionus,o kartais gydymą

teikianti klinika pareiškia, kkad embrionai yra jos teisėta nuosavybė.

Teisiškai, žmogaus embrionai patenka į neapibrėžtą lauką tarp žmogiškosios

gyvybės ir kažkokios retos nuosavybės formos.

Pagalbos reprodukcijai metodai skatina pacientus embrionus rinktis pagal jų

pageidavimus.Norint nustatyti lytį, iš embriono aštuonių ląstelių viena

pašalinama ir ištiriamos jos branduolio chromosomos. Šiuo metu galima

ištirti in vitro embrionus dėl cistinės fibrozės, hemofilijos, raumenų

distrofijos. Pacientai patys gali nuspręsti, kurie iš embrionų atitinka jų

reikalavimus. Nepageidaujami embrionai gali būti sunaikinami, ar

panaudojami tyrimams.

Galiausiai pagalbos reprodukcijai metodai atvėrė kelią gametų mainams bei

surogacijai: pradedant paprasčiausiu ir seniausiu būdu- dirbtiniu

apvaisinimu donoro sperma- ir baigiant sudėtingesnėmis procedūromis, kurių

metu atliekamos kombinacijos su donoriniais kiaušinėliais, donoro sperma ir

donoriniais embrionais. Be biologinės surogatinės motinystės, egzistuoja

,,nestaciniai surogatai‘‘- moterys, kurios sutinka išnešioti ir pagimdyti

su jomis genetiškai nesusijusį kūdikį. Dabar tapo įmanoma susilaukti

kūdikio, kiaušinėlius ir sspermą gaunant iš donorų ir pasamdant ,,gimdymo

motiną‘‘, kad ši atliktų likusią darbo dalį. Yra buvę atvejų, kai moterys ,

naudojosi ,,gimdymo motinų‘‘ paslaugomis vien dėl kosmetinių priežasčių, ar

paprasčiausio patogumo. Taip pat našlė gali būti apvaisinta jos mirusio

vyro sperma. Netgi įmanoma, kad pagimdytų jau seniai menopauzinio amžiaus

sulaukusi moteris.

1997 metų spalį laikraščių antraštės paskelbė apie kitą išskirtinį

gimdymą. Atlantoje moteris, turinti neveiksmingas kiaušides, pagimdė du

sveikus berniukus. Atlantos reprodukcinė biologijos asociacija dvynukams

apvaisinti panaudojo daugiau kaip du metus užšaldytus donorinius

kiaušinėlius. Kadangi žmogaus kiaušinėliai, palyginti su sspermatozoidais,

dėl savo dydžio ir sudėtingumo, užšaldymo procedūrų metu pažeidžiamesni,

šioje srityje buvo sunku pasiekti gerų rezultatų. Dar visai neseniai,

dauguma pastangų, užšaldyti kiaušinėlius, žlugdavo. Šie dvyniai buvo

pirmieji tokiu būdu gimę kūdikiai.

Nors šios asociacijos pasiekimus greit aptemdė Pjovos septynetuko gimimas,

pats kiaušinėlių užšaldymas, jei jis taps plačiai naudojamu, moterims gali

suteikti unikalią galimybę užšaldyti savo kiaušinėlius jaunystėje, kad

galėtų juos panaudoti vėliau. Manoma, vyresnių moterų vaisingumas mažėja,

atsirandant defektams senėjančiuose kiaušinėliuose. Nors donorinių

kiaušinėlių naudojimo technologija parodė, kad visa kita moters

reprodukcijos sistemos dalis nėra senatvės pažeidžiama. Kiaušinėlių

užšaldymas padėtų joms pergudrauti biologinį laikrodį. Taip pat,

kiaušinėlių užšaldymas leidžia vėžiu sergančioms pacientėms, kurių

kiaušinėliai žus švitinimo metu, išsaugoti keletą gametų prieš pradedant

gydymą.

Dar vieną unikalų pavyzdį pateikia endokrinologas Jamie Grifo iš Niujorko

universiteto Medicinos centro. Taip pat stengdamasis apgauti biologinį

laikrodį Grifo, iš senesnių moterų kiaušinėlių perkelia branduolius į

jaunesnių moterų kiaušinėlius, iš kurių branduoliai yra pašalinti. Kai šios

hibridinės ląstelės dirbtinai stimuliuojamos daugintis, perkeltuose

branduoliuose neatsiranda chromosominių pakitimų, kas būdinga seniems

kiaušinėliams. Nors Grifo tyrimai dar nebaigti, jis tikisi ateityje tokius

kiaušinėlius apvaisinti ir implantuoti pacientėms. Nors jis žmonių

neklonuoja , bet naudojasi žinduolių klonavimo technologijomis. Grifo

pažymi, kad jis perkelia

branduolius, kad gydytų nevaisingumą. ,,Aš griežtai prieštarauju žmonių

klonavimui. Tačiau akivaizdu, jog tai įmanoma‘‘-teigia jis.

Amerikos reprodukcinės medicinos draugija, kuri nustato pagalbos

reprodukcijai technologijų naudojimo etinius standartus, samprotauja- ,,Mes

nepritariame gyvenančio ddabar ar anksčiau gyvenusio žmogaus klonavimui.

Tačiau negalime teigti, kad klonavimo technologija yra savaime bloga.

Klonuotos ląstelės galėtų būti naudojamos gydant stuburo smegenų

pažeidimus ar transplantuojant vidaus organus. Mes nenorėtume, kad tyrimai

būtų ribojami ar nutraukti.‘‘

Draugija taip pat pritaria, kad būtų tęsiami embrionų ,,poravimo‘‘

tyrimai. Toks bandymas iki šiol darytas tik su gyvūnais. Vienas embrionas

yra padalijamas, kad būtų sukurti du identiški individai. Draugija savo

nuomonę pagrindžia tuo, jog embrionų poravimo metodas gali suteikti

nevaisingoms poroms dukart daugiau embrionų implantacijai. Tačiau skirtumas

tarp klonavimo ir poravimo tampa neryškus. Pavyzdžiui, vienas iš suporuotų

embrionų yra užšaldomas, o jo dvynys išauginamas. Po keleto metų, išauginus

antrąjį embrioną, pasaulį išvystų pirmojo identiškas dvynys-klonas.

Šiandieninės mokslo naujovės greitai taps rytdienos normomis. Kadangi visos

technologijos pateikia vis daugiau galimybių, sunku pasakyti stop.

Atsižvelgiant į privačiose klinikose vykstančių tyrimų apimtis, pacientai

ir jų vaikai gali tapti eksperimentiniais triušiais. Dauguma besidominčių

šiomis problemomis baiminasi, kad dėl netinkamo naudojimosi naujomis

technologijomis žalingi padariniai gali atsiliepti ne jomis

besinaudojantiems, bet jų vaikams. Augant pagalbos reprodukcijai priemonių

populiarumui, vis daugiau vaikų susiduria su priešlaikinio gimimo problema:

nuo 1971m. metinis daugybinių ir priešlaikinių gimdymų skaičius išaugo

daugiau nei keturis kartus. Tiek mokslininkai, teik etikai prieštarauja,

kad būtų padedama pastoti vienišoms, menopauzinio amžiaus moterims,

teigdami, kad morališkai nepateisinama gimdyti vaikus, kurie gali tapti

našlaičiais.Kai kurie abejoja tokių metodų, kaip surogacija, gametų

donorystė pagrįstumu, nes taip iišskaidoma tėvystės atsakomybė. Be to,

introcitoplasminės spermos injekcijos, kurios metu vienas spermatozoidas

yra įšvirkščiamas į bręstančią kiaušialąstę, pagalba pradėtiems kūdikiams

du kartus padidėja rizika turėti įgimtus širdies, genitalijų, bei

virškinamojo trakto defektus.

,,Žinduolių embrionui sukelia stresą bet kas, kas jam atliekama in

vitro‘‘,- teigia Robertas Edvardsas, specialistas, prieš 20 metų dalyvavęs

pirmojo mėgintuvėlyje apvaisinto kūdikio pradėjime. Pasak jo, ,,mokslinei

bendruomenei tenka didelė atsakomybė‘‘ įvertinant bei šalinant visus naujų

procedūrų neigiamus padarinius.

Sparčiai plintant pagalbos reprodukcijai technologijoms, moksliniai,

etiniai ir teisės klausimai gali tapti tik dar sudėtingesni, o užduotis į

juos atsakyti teks ateities kartoms. Bet gal ir geriau, jei pagalbos

reprodukcijai technologijas įvertins būtent tie vaikai, kuriems gimti jos

padėjo.

Literatūra:

Sylvia S. Mader ,,Biologija‘‘

http://kwazar.tripod.com/sci.html

html://www.gyvybe.lt

2001/13 ,,Veidas‘‘

2001/50 ,,Veidas‘‘

1999/47 ,,Ekstra‘‘

2003/5 ,,Lietuvos žinios‘‘

2002/1 ,,Ūkininko patarėjas‘‘

2002/7 ,,Vyras ir moteris‘‘

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

B GRUPĖS DALYKAS

BENDROJI BIOLOGIJA

NAMŲ DARBAS NR.1:

Klonavimas ir dirbtinis apvaisinimas

2003.11.29

Atliko: Gamtos mokslų fakulteto

Biologijos programos I k. stud.

Giedrė Kasperavičienė

Tikrino:

Dr.I Šatkauskienė

KAUNAS

2003