Kodel sutrinka klausa?
PROJEKTINIS DARBAS
KODĖL SUTRINKA KLAUSA?
Darbą atliko 7c klasės mokinės
Rūta Rudokaitė ir Ieva Ciunytė
2007
Vilnius
Šio darbo tikslas:
Išanalizuoti klausos organus, jų sandarą ir sutrikimus.
ĮVADAS
Klausa – viena pagrindinių žmogaus jutimo funkcijų. Jos dėka mes galime orientuotis aplinkoje ir bendrauti su kitais žmonėmis. Svarbiausias klausos organas yra ausis. Ji priima garsus, kurie mus supančioje aplinkoje keičiasi kas akimirką, ir perduoda juos smegenims. Garsas – tai bet kokios medžiagos (oro, medžio, vandens ar kt.) vibravimas. Ausis visą laiką turi būti pasiruošusi priimti virpesius nnuo pačio tyliausio lapų šlamėjimo iki pačios garsiausios automobilio sirenos.
AUSIES SANDARA IR ATLIEKAMOS FUNKCIJOS
Sveikų žmonių ausis įprastomis sąlygomis suvokia garso virpesius nuo 16 iki 20 000 Hz. Tad ausis turi būti anatomiškai prisitaikiusi atlikti garso priėmimo ir perdavimo funkciją. Šį organą sudaro 3 dalys :
● Išorinė ausis
● Vidurinė ausis
● Vidinė ausis
Išorinė ausis
Garsus iš aplinkos priima išorinė ausis, kuri yra sudaryta iš ausies kaušelio ir išorinės klausomosios landos. Garsas pirmiausia pasiekia ausies kaušelį, kuris sukoncentruoja garsą. Po tto garsas plinta išorine klausomąja landa (1) ir čia pakinta garso signalo intensyvumas. Ji taip pat apsaugo labai svarbią ausies dalį – ausies būgnelį (2), ploną lanksčią membraną, kuri suvirpa, kai ją pasiekia garso bangos.
Vidurinė ausis
Toliau garso bangos patenka įį vidurinę ausį, kurią sudaro trys maži klausomieji kauliukai : plaktukas (3), priekalas (4) ir kilpa (5). Jie suformuoja jungtį tarp būgnelio ir vidinės ausies. Prieš garsui patenkant per prieangio langelį į vidinę ausį, kauliukai garso virpesius transformuoja į mažos amplitudės, bet didesnio slėgio perilimfos (vidinės ausies skysčio) virpesius.
Vidinė ausis
Vidinė ausis – sraigė, susideda iš kaulinio labirinto ir jame esančio plėvinio labirinto. Tarp jų lieka tarpas, pripildytas skaidraus bespalvio skysčio – perilimfos. Kai garso bangos praeina pro prieangio langelį (6), pradeda judėti perilimfa ir plaukuotosios ląstelės. Plaukuotosios ląstelės virpesius paverčia elektriniais impulsais , kurie klausos nervu (9) keliauja į smegenis. Smegenys analizuoja gautus elektrinius impulsus ir mes suprantame, kas buvo pasakyta.
GYVŪNŲ KLAUSA
Klausa gyvūnams labai svarbi. Ypač jautrią kklausą turi gyvūnai, kuriuos medžioja plešrūnai. Klausos skirtymai priklauso nuo išorinės ausies,kuri veikia tarsi ruporas ir nukreipia garsus būgnelio link. Žmogus į garso šaltinį reaguoja pasukdamas galvą, gyvūnai tai dažniausiai daro ne tik galvs,bet ir ausų judesiais.
Ne visi gyvūnai turi visas ausies dalis. Žuvys, varliagyviai, ropliai ir paukščiai neturi išorinės ausies kaušelio. Šiems gyvūnams ausų kaušeliai tik trukdytų. Gyvūnų ausys pritaikytos jų gyvenimo būdui.
TRIUKŠMO POVEIKIS SVEIKATAI
Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas vadinamas klausos nervo uždegimu – klausos neuritu arba klausos neuropatija. ŽŽmogaus ausis yra prisitaikiusi prie 35 – 55 decibelų intensyvumo garsų.
Tačiau įvairiose situacijose žmogų gali veikti daug didesnio intensyvumo garsai, ypač triukšmas darbo aplinkoje.
Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai būna lėtinis, rečiau – ūminis, kai ausį staiga paveikia labai didelio intensyvumo triukšmas – sprogimo, šaudymo ar panašūs garsai.
Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai.
Net 40% Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos metu ir apie 20% nakties metu.
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai :
● Transportas,
● Pramonės įmonės,
● Statybos darbai,
● Ventiliacijos įrenginiai,
● Kaimynų veikla,
● Šventiniai renginiai.
Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių:
●Televizoriai,
●Muzikiniai centrai,
● Muzikos instrumentai,
● Vaikų žaislai,
● Dulkių siurbliai,
● Skalbiamosios mainos ir t.t.
Neginčijamai įrodyta, kad triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai:
Triukšmas pažeidžia mūsų klausą
Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB(A), vaikams, – 120 dB(A). Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB(A) triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB(A), po tam tikro laiko (5 ir daugiau metų), gali žymiai susilpnėti klausa.
Triukšmas sutrikdo miegą
Miegas ggali būti sutrikdomas (pailgėja užmigimo laikas, nepakankama miego kokybė), kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB(A). Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Jautriausi triukšmui pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, žmonės. Vaikų miegui triukšmas taip pat turi neigiamos įtakos, bet jiems mažiau trukdo užmigti, o dažniausiai pažadina i miego.
Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą
Dėl streso hormonų galimi tokie sveikatos sutrikimai:
● Sumažėja imunitetas,
● Vystosi širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos.
Triukšmas sukelia nepasitenkinimą
Nepasitenkinimas atsiranda tuomet, kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą: atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti TV. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB(A), nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla.
Triukšmas turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymo procesą
Kai triukšmo lygis aplinkoje yra apie 35 dB(A), pokalbis ramiu tonu suvokiamas visikai, o kai 45 dB(A) – pakankamai gerai. Kalbos suvokimas yra ypač svarbus situacijose, kai reikia išgirsti sudėtingus, naujus dalykus, pvz.; mokyklose klausantis užsienio kalbos, konferencijų salėse. Tokiais atvejais aplinkos triukšmo lygis turi būti 15 dB(A) mažesnis nei kalbančiojo balso lygis. Paprastai kalbama 50 dB(A) garsu. Todėl, kad vaikai visikai suvoktų kas jiems dėstoma, klasėse turėtų būti 35 dB(A) aplinkos triukšmo lygis. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2002 metais matavo triukšmo lygius 115-os mokyklų klasėse, kurių langai orientuoti į gatvės pusę. Nustatytas triukšmo lygis šiose klasėse siekė 44-61dB(A). Amerikos akustikų draugijos tyrimų duomenimis, net 25% informacijos, perduodamos pamokų metu, yra neįsisavinama („ praleidžiama pro ausis“) dėl aplinkos triukšmo.
Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui
Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė. Monotoniškam ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo.
Triukšmas turi įtakos socialinei elgsenai
Didelis triukšmas (80 dB(A)ir daugiau) sukelia agresiją bei mažina draugišką elgseną.
Norint orientuotis, ar aplinkos triukšmas gali sukelti aukščiau išvardytus efektus, naudinga žinoti, kokį triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai:
30 dB(A)– šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys,
50 dB(A)– lietus,
50-60 dB(A) – įprastinė kalba,
60 dB(A)– elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,
80 dB(A)– durų, telefono skambutis,
85 dB(A)– sunkvežimis,
90 dB(A) – riksmas,
95-110 dB(A)– motociklas,
110 dB(A)– šūvis į orą,
140 dB(A) – lėktuvo variklis.
MUZIKOS KELIAMAS TRIUKŠMAS
Muzika yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Bet, jei nuolat klausomasi per garsios muzikos, tai gali negrįžtamai susilpninti klausą.
Koks muzikos garsas yra per stiprus?
Klausos pažeidimas atsiranda tuomet, kai nuolat klausa veikiama 85 ir daugiau decibelų garsu.
Audio- ir tele- įranga, muzikos instrumentai gali skleisti daug didesnį nei saugus, garsą: buitiniai televizoriai, radijas 70-95 dB(A), asmeninės stereo
sistemos su ausinukais 95- 110 dB(A), roko muzikos koncertai – 110-120 dB(A), naujos stereo sistemos – iki 140 dB(A). Moksliniai tyrimai rodo, kad 37% roko ir 52% klasikinės muzikos muzikantų kenčia dėl klausos susilpnėjimo.
Jei pasiklausę muzikos pastebėjote kai kuriuos perspėjančius požymius, tai gali būti, kad muzika buvo per garsi:
●Skambėjimas ar zvimbimas ausyse iškart pasiklausius muzikos.
●Atrodo, kad kiti kalba prislopintu balsu, išėjus iš patalpos, kur buvo garsi muzika .
●Sunkiai suprantate kitų kalbą: girdite visus žodžius, bet negalite jų ssuprasti.
●Jei žmonės, kurie yra 1 metro atstumu turi rėkti, kad būtų išgirsti, reiškia, muzika per garsi.
PERSONALINĖS STEREO SISTEMOS SU AUSINUKAIS
Jų sukeliamas triukšmas gali siekti iki 110 dB(A), jei klausomasi visu garsu. Kuo didesnis triukšmo lygis, tuo mažiau laiko reikia, kad būtų pažeista klausa: siekiant išvengti ūminio klausos sutrikimo, garso lygis ausinukuose neturi būti didesnis kaip 110 dB(A). Klausa nebus pažeista, jei kas dieną klausantis iki 1 val, garso lygis nebus didesnis kaip 85 dB(A), o klausantis ilgesnį laiką,- 70 ddB(A).
Klausos pažeidimo galima išvengti, laikantis kai kurių paprastų taisyklių:
● Nustatyti garsą komfortiniu lygiu tyliame kambaryje.
● Niekada nebandyti garsu ausinukuose blokuoti išorinio triukšmo, tai tik pridės papildomo triukšmo ir padidins klausos pažeidimo riziką.
● Riboti klausymosi trukmę .
● Nenaudoti ausinių iš kitų sstereo sistemų. Tai taip pat padidins klausos pažeidimo riziką.
● Jei, dėvint ausines, nesigirdi kitų žmonių kalbos garsų arba, jei kiti žmonės turi rėkti, kad būtų išgirsti, reikia, klausomasi per dideliu garsu ir vėliau gali būti pažeista klausa.
● Jei nusiėmus ausines girdėti bet koks skambesys ausyse arba jei kitų žmonių kalbos garsas atrodo prislopintas, būtina atsisakyti ausinių ir pasitikrinti klausą pas gydytoją.
AUSŲ TRAUMŲ PRIEŽASTYS
Nelaimingi atsitikimai darbe ir buityje (griuvimai, atsitrenkimai, sprogimai), sportas, fizinė prievarta (sumušimai, teroro aktai, sprogdinimai, šūviai). Traumos gali įvykti bet kuriame amžiuje. Vaikams įvyksta dėl didesnio jų judrumo bei blogesnės koordinacijos.
Ausis turi tris dalis išorinę, vidurinę ir vidinę. Todėl pagal pakenkimo vietą skiriamos išorinės, vidurinės ir vidinės ausies traumos. Ar visi žinome, ką daryti atsitikus ausies traumai, kaip eelgtis, kad sužalojimo pasekmės būtų kuo švelnesnės, kuo mažiau jaučiamos ir matomos?
IŠORINĖS AUSIES TRAUMOS
Gana dažnai pasitaiko ausies kaušelio odos nubrozdinimai. Tai paviršinis odos sužalojimas, kai pažeidžiami tik paviršiniai odos sluoksniai iki pamatinės membranos. Atitinkamai gydant randų
po nubrozdinimo nelieka. Teikiant pirmąją pagalbą, jei smarkiau kraujuoja, reikia uždėti švarų tvarstį ar
nosinę ir kreiptis į gydytoją. Jei iki gydymo įstaigos toli, nubrozdinimo sritis ir apie ją nuvaloma (ypač tinka furacilino 1 : 5000 tirpalas). Kiek įmanoma išvalomi nešvarumai, pašalinami svetimkūniai, žaizda patepama riebaliniu, ggeriau su antibiotikais tepalu ir, esant reikalui, uždedamas sterilus, geriau riebalinis tvarstis. Jei nekraujuoja, geriau žaizdą laikyti atvirą, kad greičiau susidarytų šašas, kuris apsaugo
sužalotą sritį. Žinoma, visada geriau, jei tai daro gydytojas, nes išvalius nepakankamai ar paviršutiniškai,
likusias kietųjų medžiagų daleles vėliau gana sudėtinga pašalinti. Ausies kaušelio vidurinės dalies priekiniame paviršiuje kremzlė ir antkremzlis yra silpnai susiję ir dėl sumušimo ši jungtis suardoma,
antkremzlis atšoka nuo kremzlės. Tarp kremzlės ir antkremzlio priteka kraujo, limfos – susidaro ausies
kaušelio išlaja (hematoma). Ją lydi nedidelis skausmas, veržia ausies srityje. Kaušelio priekiniame paviršiuje matomas ribotas, tamprus, rausvai melsvas patinimas. Maži kraujo išsiliejimai
rezorbuojasi. Kai jie didesni, reikia gydytojo pagalbos, daromas pjūvis, pašalinamas turinys, uždedamas
spaudžiamas tvarstis, skiriami antibiotikai. Pažeidus gilesnius odos sluoksnius ir po oda esančius audinius, atsiranda žaizda. Žaizdos gali būti įvairiausių rūšių, priklauso nuo atsiradimo mechanizmo.
Dažniausiai pasitaiko muštinių žaizdų, nors nėra retos ir plėštinės, durtinės, pjautinės, kąstinės, kiek
rečiau – šautinės. Pirmoji pagalba žaizdų atveju – sterilus, o jei nėra sąlygų, kuo švaresnis žaizdą ir jos kraštus spaudžiantis tvarstis ir ligonio transportavimas į specializuotą įstaigą.
AUSIES SVETIMKŪNIAI
Išorinės klausomosios landos svetimkūniai – tai gyvi organizmai, daiktai arba jų dalys, patekę į išorinę
klausomąją landą įvairiais būdais. Dažniausiai į landą svetimkūniai patenka vaikams. Jie patys įsikiša arba jiems įkiša bendraamžiai. TTai gali būti medžių pumpurai, žaislų dalys, sėklos (žirniai). Suaugusiems patenka grūdai, šiaudai (žemdirbiams), cemento, kalkių gabaliukai, metalo dalys (statybininkams). Vata gali likti valant ausis. Ypač pavojingi karšti svetimkūniai (dirbant litavimo, metalo suvirinimo darbus, lydant metalą). Jie nudegina landą, gali pradeginti net būgnelį. Gyvi svetimkūniai dažniausiai patenka miegant, važiuojant dviračiu, jei ausis atsukta vabzdžio skridimo kryptimi. Jei svetimkūnis be aštrių
kampų, apvalus, skausmo gali ir nesukelti. Žmogus gali jausti nemalonų pojūtį arba gali ir nieko nejausti
ir svetimkūnis gali užsibūti ilgokai. Jei svetimkūnis aštriabriaunis, gali jausti skausmą. Brinkstantys svetimkūniai (sėklos, žirniai, pupos ir kt.) iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais. Jiems brinkstant atsiranda spaudimo jausmas, o vėliau ir skausmas. Į svetimkūnį reaguoja išorinės klausomosios landos oda. Ji tinsta, paburksta, prasideda uždegimas. Ilgai užsibuvę svetimkūniai apauga granuliacijomis, tada gali kraujuoti iš ausies. Jei svetimkūnis užkemša landą, sutrinka klausa – žmogus prikursta. Gyvi svetimkūniai sukelia stiprų ūžesį ausyje, skausmą. Vabzdžius reikia numarinti
lašinant spiritinių lašų, odekolono, praskiesto virintu vandeniu, aliejaus. Po to reikia kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Svetimkūnių negalima krapštyti, šalinti, nes galima prastumti pro išorinės klausomosios landos susiarėjimą. Tuomet bus sunku pašalinti ir gydytojui. Landoje esantis svetimkūnis
nepavojingas, todėl nereikia skubėti ieškoti ne specialisto pagalbos. Svetimkūniai šalinami
iš landos ją plaunant šiltu vandeniu, kartais stipria srove. JJei svetimkūnis yra įstrigęs landoje, šalinti tiktai
intraveninėje (bendrinėje) nejautroje, ypač vaikams. Jei prasidėjęs landos uždegimas, skiriami antibiotikai. Landa tepama antibiotikų tepalu arba skiriami antibiotikų lašai į ausį.
BŪGNELIO TRAUMOS
Būgnelis gali plyšti dėl staiga padidėjusio slėgio landoje – skeliant antausį, šokant iš aukštai į vandenį.
Šalia sprogus sprogmenims ar šaudant, oro banga gali suplėšyti būgnelį. Galima būgnelį pradurti valant ausį, krapštant aštriais daiktais. Vaikai žaisdami, išdykaudami praduria vienas kitam, net tėvams, būgnelį. Simptomai: trumpalaikis skausmas, gali pasirodyti kraujo iš ausies, trumpalaikis galvos
svaigimas, prikurtimas. Teikiant pirmąją pagalbą bei gydant, draudžiama valyti, plauti ausį, net lašinti vaistus, nes infekcija gali patekti į vidurinę ausį. Pakanka užkimšti ausį steriliu tamponėliu. Būgnelio plyšimai dažnai užgyja savaime. Būtina kreiptis į gydytoją. Traumos metu gali užlinkti į vidų būgnelio atplaišos, reikalinga operacija.
AKUSTINĖS TRAUMOS
Akustinė trauma įvyksta dėl labai stipraus, sukeliančio skausmą, trumpalaikio garso. Ūminė akustinė
trauma dažnesnė karo metu. Taikos metu būna netikėtų nelaimingų atsitikimų atvejais – sprogimai gamyboje, buityje, pirotechnikoje, diskotekose, teroro aktų metu. Intensyvi akustinė trauma sukelia išplitusius pakitimus vidinėje ausyje, tačiau labiausiai ryškūs jie būna sraigėje. Sraigės receptoriaus
ląstelėse vystosi dvejopi pakitimai – mechaniniai ir metaboliniai. Pakitimai gali būti negrįžtami, tada
ausis lieka kurčia. Atskiruose sraigės elementuose gali būti plyšimai, pasislinkimai, suardymai. Be sraigės elementų pakenkimo gali būti kraujosruvos
ir kitose vidinės ausies dalyse. Išsiliejęs
kraujas pakeičia perilimfos ir endolimfos savybes ir sutrikdo klausos receptoriaus funkcijas.
Sprogimus ir šūvius lydi atmosferinio slėgio padidėjimas. Tai veikia ir vidurinės ausies struktūras. Plyšta
būgnelis, susidaro kraujosruvos būgnelyje ir būgninės ausies gleivinėje. Šiais atvejais akustinė trauma
lydima vidurinės ausies pakenkimo simptomų. Akustinė trauma pasireiškia įvairaus intensyvumo cypimu, ūžesiu, skausmu, svaigimu, prikurtimu iki visiško kurtumo. Teikiant pirmą pagalbą
svarbu nukentėjusįjį nuraminti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kad pilnavertis gydymas būtų
pradėtas laiku. Noriu dar kartą pabrėžti, kad vienas iiš svarbiausių faktorių, lemiančių gydymo rezultatus, yra nepavėluotas kreipimasis į gydytoją. Kuo mažiau bus užsiimama savigyda ar laukiama, kol viskas savaime praeis, tuo bus mažiau komplikacijų ir geresni gydymo rezultatai.
Ar sirgote ausų ligomis?
2.Ar buvote patyręs ausų traumų?
3.Ar reguliariai lankotės pas ausų gydytoją?
4.Ar reguliariai valotės ausis?
5.Ar mėgstate garsiai klausytis muzikos?
Išvada
Iš šių diagramų matote, kad nelabai daug žmonių yra sirgę ausų ligomis ir tik penki žmonės buvo patyrę ausų traumų. Dėl nežinomos priežasties dauguma nereguliariai lankosi pas ausų gydytoją. Dauguma vvalosi ausis reguliariai. Beveik visi apklausti žmonės mėgsta klausytis garsiai muzikos, tik vienas žmogus nemėgsta.
Literatūros sąrašas:
http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/triuksmo_poveikis_sveikatai.htm
http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/triuksmas_ir_sveikata.htm
http://www.audiomedika.lt/?article=11
http://www.medicinavisiems.lt/default.asp?lygis=2&TurID=37&TurID2=37&strID=190&subj=str
http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=ligos&lid=2&rodyti=str&strid=2328&sritiesid=3&ligid=28
