Kraujas

Kraujas. Jo grupės ir sudėtis

Kraujas

Kraujas (lot. sanguis) – cirkuliuojantis jungiamasis audinys, sudarytas iš skystos kraujo plazmos ir kraujo kūnelių.

Kraujo funkcijos

aprūpina audinius deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis;

išgabena iš audinių anglies dvideginį ir kitas medžiagų apykaitos atliekas;

dalyvauja organizmo apsauginėse reakcijose;

kovoja su ligas sukeliančiais mikroorganizmais;

geba krešėti ir kt.

Kraujo sudėtis

Kraujo plazma (55 – 60 proc.)

Kraujo kūneliai (40 – 45 proc.)

Eritrocitų

Leukocitų

Kraujo plokštelių – trombocitų

Kraujo plazma

Kraują sudaro kraujo ląstelės ir skysta dalis – kraujo plazma. Didžiausią kraujo plazmos dalį sudaro vvanduo, apie 6-8% sudaro kraujo baltymai.

Eritrocitai

Eritrocitai – raudonosios kraujo ląstelės. Tai disko formos, abipus įgaubtos ląstelės, neturinčios branduolio.

Eritrocitų funkcijos

Aprūpina audinius deguonimi ir šalina iš jų anglies dioksidą.

Padeda palaikyti organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Dalyvauja organizmo vandens ir druskų apykaitoje.

Svarbus kraujo krešėjimui.

Eritrocitų sutrikimai

Eritrocitozė – eritrocitų padaugėjimas kraujo tūrio vienete.

Eritremija – eritrocitų, hemoglobino, leukocitų ir trombocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete.

Mažakraujystė – eritrocitų kiekio sumažėjimas kraujyje

Leukocitai

Leukocitai skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius:

Granuliocitai, arba ggrūdėtieji leukocitai (lot. granulocyti) – jų citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai susideda iš segmentų. Be to, granuliocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į:

neutrofilus – granulės nusidažo neutraliais dažais;

bazofilus – granulės nusidažo šarminiais dažais;

eozinofilus – ggranulės nusidažo rūgščiais dažais.

Agranulocitai, arba negrūdėtieji leukocitai (lot. agranulocyti) – jų citoplazmoje nėra granulių, o branduoliai nesegmentuoti. Jie skirstomi į dvi grupes:

limfocitus

monocitus

Kraujo ligos

Anemija

Kraujo vėžys

Leukemija

Limfoma

Hemofilija

Anemija

Simptomai

· Dėmesio koncentracijos pablogėjimas

· Dusulys

· Galvos svaigimas

· Bendras silpnumas

· Darbingumo sumažėjimas

· Odos blyškumas

· Eisenos pakitimai

· Deginimas ir skausmas burnoje

· Ryškiai raudonas liežuvis

· Gelsvi akių obuoliai

Kraujo krešėjimas

Kraujo krešėjimas – biologinė kraujo savybė apsaugoti organizmą nuo kraujavimo. Kraujo krešulio susidaryme dalyvauja bent jau 13 kraujyje esančių krešėjimo faktorių:

Hemolizinė mažakraujystė

Simptomai

Alpimas

Galvos skausmas

Blužnies padidėjimas

Gelta

Karščiavimas

Vėmimas

Odos blyškumas

Raumenų traukuliai

Greitas nuovargis

Dažnesnis širdies plakimas

Ūminė leukemija

Simptomai

Dusulys

Bendras silpnumas

Blužnies padidėjimas

Dažnos infekcijos

Karščiavimas

Kaulų skausmai

Limfmazgių padidėjimas

Polinkis kraujuoti

Limfoma

Simptomai

Karščiavimas

Kūno masės mažėjimas

Limfmazgių padidėjimas

Naktinis prakaitavimas

Padidėjusios kepenys

Padidėjusi blužnis

Hemofilija

Simptomai

Kraujosrūvos

Nekrešantis kraujas

Stiprus kraujavimas po traumos

Kraujavimas iš virkštelės

Vidinis kraujavimas į sąnarius <

Kraujavimas į galvos smegenis

Polinkis kraujuoti

Kraujo grupė

Kraujo grupė – tai kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai. Populiariausios žmogaus kraujo grupės yra ABO ir rezus faktorius (Rh). Kraujo grupę lemiantys antigenai yra baltymai, prie kurių gali būti prijungti polisacharidai.

Kraujo grupės tipas

· Pirmos grupės kraujas (I, 0) turi ir agliutininus, agliutinogenų jame nėra.

· Antros grupės kraujas (II, A) turi agliutininus ir A agliutinogenų.

· Trečios grupės kraujas (III, B) turi agliutininus ir B agliutinogenų.

· Ketvirtos grupės kraujas (IV, AB) agliutininų nneturi, bet jame yra A ir B agliutinogenų.

Rh faktorius

Rezus sistema pagrįsta agliutinogeno rezus (Rh) buvimu eritrocituose. Šį agliutinogeną, arba rezus faktorių, atrado K. Landšteineris ir A. Vyneris (1940, Austrija) bengališkos makakos Macacus rhesus kraujyje. Jis būdingas 85 % baltosios rasės žmonių. Rh turintis žmogus vadinamas rezus teigiamu (Rh+), o neturintis – rezus neigiamu (Rh–).

Medžiaga rinkta