Mityba
INDIVIDUALIOJI BIOLOGIJOS MOKYMO PROGRAMA IX–X KLASĖMS
Genovaitė Vitalienė
Mokytoja metodininkė
Sedos vidurinė mokykla
<.> TEMA: MITYBA
TIKSLAS: Padėti įgyti reikalingų žinių apie virškinimo sistemą ir mitybą ir pagal tai skatinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.
METODAI: Savarankiškas darbas nagrinėjant medžiagą. Situacijos įvertinimas, skaičiavimo, praktiniai darbai, referatai. (Pagrindinis lygmuo)
Standartai ir jų detalizavimas Pamokos tema Uždaviniai Mokinio veikla Rezultatas
Apibūdina gamintojų ir gyvaėdžių veiklą.
(B2.15) 1. Maistas. Paaiškinti medžiagų ir energijos apykaitą, maisto reikšmę gyviems organizmams. Apibūdinti mitybos tipus. Minčių lietus medžiagų ir energijos ryšiui paaiškinti.
7.1 temos užduotys iš pratybų sąsiuvinio. Paaiškina medžiagų ir energijos apykaitą susiedami jją su mityba, kvėpavimu, kraujotaka, šlapimo išsiskyrimu. Pateikdami pavyzdžius apibūdina autotrofų ir heterotrofų mitybos skirtumus ir ryšį.
Geba paaiškinti maisto medžiagų reikšmę mitybai.
(B2.25) 2. Subalansuota mityba. Apibūdinti maisto produktų grupes, išmokyti rinktis maistą ir subalansuoti savo mitybą. Apskaičiuoti KMI. Įvertina savo masę pagal kūno masės indeksą (KMI). Sudaro klausimyną savo šeimos mitybos principams įvertinti. Įvertina savo šeimos mitybos principus ir pateikia motyvuotus pasiūlymus, kas taisytina šeimos mityboje.
Žino maisto medžiagų normas žmogui ir moka jas apskaičiuoti.
(B2.25) 3. Maisto produktų maistinė ir energetinė vertė. Išsiaiškinti, ką maiste esantys cheminiai jjunginiai teikia organizmui. Išmokyti apskaičiuoti maisto produktų kaloringumą. Praktinis darbas: „Maito produktų maistinės ir energetinės vertės analizė“. Naudodamiesi pateiktomis lentelėmis moka apskaičiuoti maisto produktų kaloringumą ir paros normą.
Paaiškina virškinimo sistemos veiklą ir fermentų vaidmenį mityboje. (B2.20; B2.4) 4. Virškinimo sistema. Nurodyti virškinamojo trakto ddalis ir jų atliekamą funkciją. Susieti virškinimą su fermentų veikla, nurodyti skaidymo produktus. Duotose schemose atpažįsta ir apibūdina virškinamojo trakto dalis. Užbaigia loginio eksperimento užduotis. Užpildo 7.3 temos aštuntą lentelę pratybų sąsiuvinyje. Paaiškina fermentų reikšmę virškinimo proceso efektyvumui. Išanalizuoja, kas nutiks į virškinimo traktą patekusiam rupios duonos sumuštiniui su dešra, kol bus suskaidytos visos jo maisto medžiagos. Schemose atpažįsta ir apibūdina virškinamojo trakto dalis.
Paaiškina virškinimo sistemoje vykstančius procesus. Kepenų vaidmenį organizmo komoestazėje. (B2.20) 5. Maisto įsiurbimas ir įsisavinimas. Kepenų darbas. Išsianalizuoti, kaip plonosios žarnos pritaikytos įsiurbimo funkcijai. Kas vyksta storojoje žarnoje, kaip kepenys veikia organizme esančias maisto medžiagas. Praktikos darbas: „Žarnų gebėjimas įsiurbti maisto medžiagas“. Plonosios žarnos sandaros schemoje pažymi ir įvardija efektyvaus įsiurbimo vietas (didelis plotas, raukšlės, klostės, žarnų gaureliai). Žino, kad H2O ir mineralinės mmedžiagos įsiurbiamos storojoje žarnoje. Nurodo kepenų funkcijas.
Analizuoja žmogaus organizmo gyvybinės veiklos priklausomybę nuo gyvenimo būdo. (B2.25) 6. Virškinimo sistemos organų ligos. Aptarti virškinimo sistemos organų ligas ir būdus, kaip jų išvengti. Žinoti, kad sistemos veiklą gerina aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba. Dirbdami grupėse sudaro sveikos mitybos taisykles, pristato, palygina. Pasiūlo būdus, kaip propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Pateikia virškinimo sistemos ligų pavyzdžių ir paaiškina, kaip jų išvengti. Moka skubiai suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus maistu, apibūdina apsinuodijimo požymius. Žino pagrindines sveikos mitybos taisykles.
Moka parašyti referatą ppasinaudodami įvairiais informacijos šaltiniais. (GT – B1.4) 7. Prisitaikymas virškinti tam tikrą maistą. Išanalizuoti ir palyginti žolėdžių ir plėšrūnų virškinimo trakto specializaciją, kaip prisitaikymą virškinti tam tikrą maistą. Mutualistinių santykių supratimas. Apžiūri duotas gyvūnų kaukoles ir palygina jų dantis. Atlieka 7.4 temos užduotis iš pratybų sąsiuvinių. Pasirenka vietovėje paplitusią gyvūnų rūšį ir parašo referatą apie šių gyvūnų mitybą. Pvz.: „Upinio bebro mitybos ypatumai“, „Atrajojančių gyvūnų mityba“, „Katė – plėšrūnas“.
<.>
Iš „Individualioji .“ (Vilnius: Vaga, 2002)
LIETUVIŲ KALBOS PAMOKŲ DETALUSIS PLANAS III GIMNAZIJOS KLASEI
Regina Dilienė
Mokytoja ekspertė
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija
PAMOKOS TEMA
(Pamokų skaičius) TIKSLAI
1. Terminai.
2. Bendrieji gebėjimai ir įgūdžiai.
3. Specifiniai gebėjimai ir įgūdžiai.
MOKYMO METODAS
MOKINIŲ VEIKLA
VERTINIMAS
(sritis ir būdai)
1 2 3 4
Kuo įdomus mitų pasaulis šių laikų žmogui. Mitinio mąstymo ypatumai. Mitų struktūra (1). 1. Mitas. Mito struktūra.
2. Paskatinti domėtis senąja Europos (ir baltų) kultūra. Senųjų kultūrų mitų ir sakmių apie pasaulio pradžią skaitymas ir aptarimas. Raštu: ką iš pasirinktos sakmės sužinome apie senovės žmonių pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą. Teiginių argumentavimas (darbas raštu).
Kosmogoniniai elementai (kalnas, medis, ugnis ir vanduo) senuosiuose mituose, tautosakoje bei kitoje liaudies kultūroje (2). 1. Kosmogonija
2. „Skaityti“ vizualinį tekstą. Konspektuoti (klausantis išskirti esmę ir trumpai ją užrašyti). Mokytis paklausti (klausimo formulavimas). Mokyti atpažinti esminius panašumus skirtingose srityse. Metodai: aiškinimas, pokalbis, vizualinio teksto analizė.
Liet. liaudies dainos „Vidury lauko stovi grūšelė“ analizė (pasaulio kūrimo aspektu).
– – &– – – – – – – – – – – – – – – –
Atpažinti ir paaiškinti kosmogoninius elementus audimų, kraičio skrynių, margučių raštuose, vėjarodėse, kryžiuose ir t. t. Vertinama pastraipos struktūra: teiginys, jo išplėtimas, argumentavimas, apibendrinimas (daina). Taškais vertinamos įžvalgos (vizualiniai tekstai).
Pasaulio tvarkos idėja tautosakoje (1). 1.Poetinis pasaulis, paradoksas, paralelizmas.
2. Mokyti trumpai formuluoti esminius teiginius. Metodas – savarankiškas darbas (lentelės pildymas).
Pagal str. „Dainos „Oi, žydėk žydėk“ analizė“ (kn. S. Žukas. Literatūros teorija ir kūrinių interpretacijos V., 2000; 16–19 psl.) užpildyti analizės ir interpretacijos lentelę; išrinkti terminus. Vertinamas lentelės užpildymo teisingumas (kartu ir terminų suvokimas).
Pasaulio pirmavaizdis lietuvių liaudies pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ (1). 1.Pirmavaizdis. Archetipas.
2. Tekstą skaityti ir aptarti vadovaujantis pateiktais klausimais. Teksto skaitymo ir suvokimo užduoties sprendimas (pagal „Eglė žalčių karalienė“ ištr.). Testas (vertinama pažymiu).
Pasaulio pirmavaizdis grožinėje literatūroje: V. Krėvės „Antanuko rytas“ (1). 1. Teksto segmentas
2. Tekstą skaityti ir aptarti vadovaujantis pateiktais klausimais. Teksto skaitymo ir suvokimo užduoties sprendimas (ištr. iš V. Krėvės „Antanuko ryto“). Testas (ypatingas dėmesys sakinių formuluotėms). Vertinama taškais.
Pasaulio medis mituose, tautosakoje ir grožinėje literatūroje (1). 1. —
2. Suvokti prasmę, reiškiamą ne vien verbaliniais ženklais. Mokyti dalytis idėjomis; dirbti grupėje (išklausyti, atsirinkti, apibendrinti). Metodas – grupinis darbas.
Pasaulio medžio idėja M. K. Čiurlionio ,„Žvaigždžių sonata“. Allegro (Id.); „Žvaiždžių sonata“. Andante (IId.); „Auka“.
Vertinamas taškais darbo pristatymas (po vvieną mokinį iš kiekvienos grupės).
Erdvėlaikis (1). 1. Erdvėlaikis.
2. Mokyti įžvelgti tarpdalykinius ryšius, skatinti naudotis kitų dalykų žiniomis ir įgūdžiais.
3. Mokyti suvokti, kaip erdvės ir laiko parinkimas kuria nuotaiką, problematiką ir vertybes. Metodas: pokalbis (klausimai, atsakymai, informacijos ieškojimas).
Legendos apie Vilniaus įkūrimą (iš Bychovco kronikos) analizė mitinės auros ir erdvės sakralumo kūrimo aspektu. N.d. duotų ištraukų iš grož. lit. kūrinių nagrinėjimas erdvės šventumo aspektu: B. Sruogos „Giesmė apie Gediminą“, V. Krėvės „Skerdžius“. Savarankiškas darbas pagal pavyzdį: duotų ištraukų iš grož. lit. kūrinių nagrinėjimas (vertinimas taškais).
1 2 3 4
Erdvėlaikio ypatumai grožinėje literatūroje: A. Vaičiulaičio „Valentina“ (ištr.); V. Mačernio „Vizijų“ „Įžanga“; V. Mykolaičio-Putino „Tvora“ (iš ciklo „Mano būstas“) (1). 1. —
2. Mokytis dirbti pagal pavyzdį, pritaikyti jau turimus įgūdžius.
3. Mokytis įžvelgti tuos pačius struktūrinius elementus skirtingų literatūros rūšių ir žanrų kūriniuose. Atsakymai į klausimus.
Pastraipos rašymas. Vertinami atsakymai į klausimus ir pastraipos struktūra bei kalbos aiškumas ir rišlumas.
Kelias kaip erdvės figūra. Kelio prasmė pasakose (1). 1. —
2. Mokyti įžvelgti skirtingas tos pačios figūros (= detalės) reikšmes skirtinguose kūriniuose. Naudojasi turimomis žiniomis ir suprastomis strategijomis. Analizuoja duotus pavyzdžius. Savarankiškai analizuoja kelio prasmes pasirinktoje pasakoje. Taškais vertinamas atliktas darbas (žr. Mokinių veiklą).
Kelio prasmė grožinės literatūros kūriniuose (1). 1. —
2. Tekstą skaityti ir aptarti vadovaujantis pateiktais klausimais. Mokyti apibendrinti. Teksto skaitymo ir suvokimo užduotis: ištr. iš R.Granausko „Gyvenimas po
klevu“. Pažymiu vertinami atsakymai į testo klausimus.
Perėjimai ir virsmai. Kai kurie gimtuvių ir vestuvių papročiai (1). 1. Virsmas.
2. Mokyti atidžiai ir tikslingai klausytis, išskirti ir užrašyti esmę; dirbti savarankiškai pagal pavyzdį; vertinti savo ir kitų darbą; dalytis idėjomis, pritaikyti kitų idėjas.
3. Formuoti kūrinio analizės ir interpretacijos gebėjimus. Metodai: paskaita (apie virsmus).
Vestuvių dainos „Siuntė močiutė“ analizė. Savarankiškas darbas (dainos analizė), pokalbis.
. . . .
. . . .
Laiko (Gyvybės) ratas ir jo atspindžiai grožinėje literatūroje (3). 1. Gyvybės ratas.
2. Klausantis sisteminti ir užrašyti informaciją. Vertinti informaciją. Mokytis naujų žinių taikymo strategijų. Atpažinti skirtingą ttos pačios idėjos raišką. Jungtis su kitais bendrai veiklai.
3. Mokytis skaityti poezijos tekstą, suvokti jo specifiką. Atpažinti Gyvybės ratą kaip struktūrinį teksto dalyką. Metodai: paskaita (apie Gyvybės ratą); grupinis ir savarankiškas darbas.
S. Nėries, Just. Marcinkevičiaus, V. Mykolaičio-Putino eilėr., ištr. iš A. Vaičiulaičio „Tavo veido šviesa“, K. Donelaičio „Metų“ (iš „Pavasario linksmybės“, „Rudenio gėrybės“) skaitymas ir analizavimas. Duotų eilėraščių nagrinėjimas.
Mitiniai motyvai M. Martinaičio „Kukučio baladėse“ (1). 1. Potekstė. Baladė (kartojimas).
2. Mokytis pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius naujoje situacijoje. Mokytis nustatyti problemą, numatyti jos ssprendimo būdus. Darbas grupėmis.
Skaito 2 skirtingas baladės „Kukutis, baigdamas paskutinį gyvenimą“ interpretacijas (kn. Kūrybos studijos ir interpretacijos: Marcelijus Martinaitis), jas pristato. Iš „Kukučio baladžių“ išrinkti mitinio mąstymo pavyzdžių. Vertinamas darbų pristatymas: temos suvokimas, minties aiškumas (formulavimas), tikslingas sąvokų vartojimas.
Senosios Europos kilmės dievai iir deivės (1). 1. —
2. Klausant mokosi sisteminti ir užrašyti informaciją. Istorinio, kultūrinio kontekstų taikymas.
3. Archeologijos ir mitologijos ryšys. Konspektavimas.
N.d. Deivės pasirinktais aspektais piešimas ir piešinio komentaras (raštu). Taškais vertinamas konspektas (pagrindinės minties suvokimas; svarbiausių dalykų išskyrimas).
Indoeuropietiškos kilmės dievai ir deivės (1). 1. —
2. Klausant sisteminti ir užrašyti informaciją; istorinio ir kultūrinio kontekstų taikymas.
3. Atpažinti liaudies kultūros ir mitologijos ryšį. Konspektavimas. Taškais vertinamas konspektas (pagrindinės minties suvokimas; svarbiausių dalykų išskyrimas).
Dievai ir deivės tautosakoje (1).
1. —
2. Mokyti rinkti ir kaupti informaciją. Lietuvių liaudies pasakų „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Oželis“ ar kitų skaitymas, nagrinėjimas ir interpretavimas. Taškais vertinamos įžvalgos, mokėjimas mintį formuluoti ir argumentuoti.
Raganiškumas ir laumiškumas grožinėje literatūroje (1). 1. —
2. Teksto ir konteksto siejimas.Turimų žinių taikymas.
3. Poezijos teksto skaitymas nurodytu aspektu. Mokyti cituoti. Liūnės Sutemos eil. „Raganauju“ analizė ir interpr. NN.d. raganiškumas (arba laumiškumas) pasirinktuose S. Nėries eilėraščiuose (iš rink. „Anksti rytą“). Taškais vertinamos įžvalgos, mokėjimas mintį formuluoti ir argumentuoti.
Mokėjimas cituoti (citatos įjungimas į tekstą).
Velnio ir Perkūno paveikslai grož. literatūroje (K. Borutos „Baltaragio malūnas“) (1). 1. —
2. Teksto ir konteksto siejimas. Turimų žinių taikymas. Naujų darbo metodų mokymas.
3. Mokosi taikyti metodus „laisvasis rašymas“ ir „temos žemėlapis“. Ištraukų iš K. Borutos „Baltaragio malūno“ interpretavimas. Taškais vertinamos įžvalgos, mokėjimas mintį formuluoti ir argumentuoti.
Saulės, kaip dievybės, problema.
Saulės įvaizdžio prasmė mene: grožinėje literatūroje ir dailėje (2). 1. —
2. Mokosi nnustatyti tikslus, reikšti idėjas, apsvarstyti kitų idėjas, jas derinti; detalizuoja idėjų raišką, mokosi pristatyti informaciją, įvertinti savo ir kitų darbą; mokosi dirbti grupėje. Suvokia prasmę, reiškiamą ne vien verbaliniais ženklais. Savarankiškas tiriamasis darbas.
Iš smulkiosios tautosakos surinkti informacijos apie Saulę senovės lietuvių pasaulėjautoje. Darbų pristatymas, aptarimas. Vertinamas darbų pristatymas – pasakojimas apie saulę senovės lietuvių pasaulėjautoje: įžvalgų teisingumas, teiginių argumentavimas, mokėjimas apibendrinti; teksto rišlumas, nuoseklumas.
Žemyna ir Žemėpatis. Dangaus ir Žemės archetipai grožinėje literatūroje (1). 1. Archetipas.
2. Turimų žinių taikymas.
3. Mokyti skaityti poezijos tekstą (atpažinti tam tikrą loginę struktūrą). Skaityti ir analizuoti minėtu aspektu V. Mykolaičio-Putino, Just. Marcinkevičiaus bei M. Martinaičio duotus eilėraščius. Vertinamas tam tikrų turinio aspektų nagrinėjimas (personažai ir jų ypatybės; problema, vertybės).
SENŲJŲ LAIKŲ LITERATŪRA
Religinio teksto skaitymas. Šventojo Rašto literatūriniai fragmentai (1). 1. —
2. Mokosi skaityti ir suprasti negrožinį tekstą.
Skaito, klausia, aiškina.
Darbas su „Biblijos enciklopedija“ (sk. „Kaip Biblija buvo parašyta ir tapo viena knyga“, .). 1. —
2. Mokosi savarankiškai rasti informaciją įvairiuose šaltiniuose. Ugdosi gebėjimą rasti apibendrinančią sąvoką, į kurią įeina ieškoma sąvoka. Ieško ir pasižymi reikiamą informaciją. Taškais vertinami užrašai (informacijos atsirinkimas, pateikimo aiškumas).
PRASMINĖS PARALELĖS
Stipresniems:
Filosofinio teksto skaitymas. A. Maceinos „Jobo drama“ (ištraukos). 1. Esė; egzistencinės problemos.
2. Vertina argumentų pagrįstumą; mokosi sąmoningai pasirinkti skaitymo būdą.
3. Samprotavimo struktūros analizė. Savarankiškai skaito nurodytas ištraukas. Atsako į teksto suvokimo klausimus. Vertinami atsakymai į teksto ssuvokimo klausimus.
Silpnesniems:
ARBA: Carmen Bernos de Gasztold „Maldos iš Nojaus arkos“ (Baltos lankos, 2001) (1). 1. Egzistencinės problemos.
2. Mokosi sieti tekstą ir kontekstą, atpažinti interpretuojamus dalykus, mokosi suvokti, kaip interpretacija susijusi su autoriaus pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Mokosi dalytis idėjomis (grupėse). Mokosi abstrakčiai mąstyti, t.y. rasti temos bendrumą skirtinguose eilėraščiuose.
3. Mokosi atpažinti teksto deklaruojamas vertybes ir keliamas problemas, komentuoti jas ir lyginti su savo, kaip skaitytojo, vertybėmis. Metodai: raiškusis skaitymas, aptarimas grupėse, lentelės sudarymas.
Grupėse skaito nurodytus eilėraščius (I – „Nojaus malda“; II – „Skruzdėlės malda“, III – „Svirplio malda“; IV – „ Jonvabalio malda“; V – „Varno malda“; VI – „Balandžio malda“.
N.d. sukurti pasirinkto gyvūno (šuns, paukštelio, paršelio, asiliuko, bitės, drugelio, pelėdos, katino, pelės, dramblio, vėžliuko) maldą. Kūrybinis darbas.
Geriausių eilėraščių knygos sudarymas.
Stipresniems:
Pirmapradės situacijos A. Vaičiulaičio „Valentinoje“ (ištraukų nagrinėjimas) (2).
1. Asociacijos, lėmėjas.
2. Teksto ir konteksto siejimas. Mokyti minties formulavimo aiškumo ir pagrįstumo.
3. Erdvės, laiko analizė; raiškos savitumas. Garsiai skaito ištraukas, komentuoja, interpretuoja, lygina (pvz., su „Giesmių giesme“). N.d. skaitymo ir suvokimo testas pirmapradžių situacijų aspektu. Taškais vertinamos įžvalgos, įdomesni pastebėjimai (žodžiu).
Vertinami atsakymai (raštu) į testo klausimus.
Silpnesniems:
R. M. Rilkės eilėraščio „Alyvų sodas“ (Liet. rašytojų sąj. leidykla, 1996; 159 psl.) (2). 1. Asociacijos, lėmėjas.
2. Teksto ir konteksto siejimas. Mokosi atpažinti interpretuojamus dalykus, mokosi suvokti, kaip interpretacija susijusi su autoriaus pasaulėjauta iir pasaulėžiūra.
3. Mokosi raiškiai skaityti. Skaito skyrių iš „Biblija vaikams“ apie Kristų Alyvų sode. Lygina Biblijos ir eilėraščio situaciją, problemą, vertybes – užpildo lyginimo lentelę. Komentuoja, kaip, kokiomis priemonėmis kuriama eilėraščio nuotaika. Taškais vertinamos įžvalgos, įdomesni pastebėjimai (žodžiu), lentelės užpildymas.
PRASMINĖS PARALELĖS
J. Vaičiūnaitės eil. ciklas „Keturi portretai“ (1). 1. Lyrinis veikėjas / herojus.
Motyvas, leitmotyvas.
Loginis kirtis.
2. Sieti tekstą su kontekstu.
Mokytis raiškiai skaityti šiuolaikinės poezijos tekstą.
3. Lyrinio kūrinio poetika. Ciklo „Keturi portretai“ eilėraščių analizė.
N.d. kūrinių iš sk. „Homeras ir jo kūriniai vėlesnėje literatūroje“ interpretavimas (kn. S. Žukas. Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ MS ;103 – 111 psl.). Metodas – grupinis darbas (kiekviena grupė nagrinėja ir pristato atskirą portretą).
Vertinamas nagrinėjimo pristatymas: minties aiškumas, argumentavimas, raiškus skaitymas.
. . . .
KAIP FORMULUOTI VERTINIMO UŽDUOTIES KLAUSIMUS
Elena Motiejūnienė
Švietimo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoja ugdymo turiniui
Kaip kurti atvirus klausimus?
1. Klausimas turi būti aiškiai suformuluotas kalbiniu požiūriu ir ne per daug sudėtingas.
2. Atsakymus būtina numatyti iš anksto ir palikti jiems pakankamai vietos. Pvz., eilutė per ketvirtį puslapio – skaičiui ar raidei, per pusę puslapio – žodžiui, viena ar daugiau eilučių – sakiniui ar sakiniams.
3. Galima padėti moksleiviui parodant, ko reikalaujama.
Pvz., ir arba 1. ………. 2. ………
4. Paveikslėliuose ir grafikuose turi būti tinkamai ir aiškiai pateikti įvairūs žymėjimai skaičiais, raidėmis, žodžiais.
5. Grafikuose turi būti tinkamai nubrėžtos ir
sužymėtos ašys. Jeigu prie klausimo pateikiamas languotas kvadratas grafikui braižyti, jis turi būti tinkamo dydžio.
6. Klausimai, kuriuose naudojamos dimensijos ir vienetai, gali būti suformuluojami ir įvertinami skirtingai.
Pvz.: Kiek reikia laiko, kad ……….? sekundžių (užrašyti tik skaičių)
arba: Kiek sekundžių reikia, kad ……..? (užrašyti tik skaičių)
arba: Kiek reikia laiko, kad ……….? (reikia užrašyti skaičių ir matavimo vienetus)
7. Turi būti aišku, ar klausimu reikalaujama tik nurodyti, ar reikia apibūdinti, ar paaiškinti, argumentuoti ir pan.
8. Rengiant klausimą reiktų pabandyti užrašyti atsakymą ant atskiro popieriaus llapo.
Kaip kurti pasirenkamojo atsakymo klausimus?
1. Iš klausimo sąlygos turi būti aišku, ko norima iš moksleivio.
2. Klausti galima tik to, ko buvo mokyta.
3. Pasirenkami atsakymai turi būti vienodai patrauklūs ir aiškūs.
4. Neturi būti abejotinų atsakymų.
5. Klausime neturi būti papildomos, nereikalingos informacijos.
6. Visi pasirenkamieji atsakymai turėtų būti panašaus sunkumo.
7. Skaičiais duoti pasirenkamieji atsakymai išdėstomi didėjimo (mažėjimo, jei būtina) tvarka.
8. Atsakymai turėtų būti kiek galima simetriški.
9. Atsakymų raidės A, B, C ir D neturėtų būti naudojamos klausime pateiktame paveiksle, nes tai moksleiviui trukdys.
10. Atsakymai pateikiami lentelėje, jeigu tai klausimą padaro aiškesnį.
