narkotikai

Statistiniai duomenys liudija, kad per paskutinius 5 metus narkomanu skaicius Lietuvoje isaugo beveik 10 kartu. Dauguma narkomanu – jauni zmones, kuriu amzius nesiekia 35 metu. Tik 30% registruotu medicininese istaigose narkomanu yra virs 35 metu amziaus. Pokalbiai su besigydanciais narkomanais liudija, kad dauguma ju pradejo vartoti narkotikus dar paauglysteje. 1995 metais Pedagogikos Institutas dalyvavo Europos mokyklu projekte, tiriant rukymo, alkoholio ir narkotiku vartojimo paplitima moksleiviu tarpe. Tyrime dalyvavo 3196 15-16 metu moksleiviai. Nustatyta, kad nelegalius narkotikus vartojo 3,2% moksleiviu. Daugiausia mmoksleiviu tarpe paplites marichuanos rukymas, taciau moksleiviai jau bande ir amfetamina, „ekstasy“, LSD bei kitus narkotikus.

Kodel jauni zmones, kaip ir kai kurie suaugusieji, vartoja narkotikus? Priezasciu nurodoma labai daug. Taciau visas jas galime suvesti i tris pagrindines grupes:

1. Itampos sumazinimas ar streso iveikimas. Narkotines medziagos vartojamos siekiant euforines busenos, norint pamirsti visas problemas, sumazinti itampa, nemalonias emocijas. Narkotiniu medziagu vartojimas tampa itampos ar streso iveikimo metodu.

2. Narkotiku efektas. Narkotines medziagos vartojamos norint isbandyti veikima, patirti pakitusia samones busena. Pagrindinis vartojimo ttikslas – malonumo siekimas.

3. Bendraamziu itaka. Svaiginancios medziagos vartojamos socialiniame kontekste. Norima kartu praleisti laika, neatsilikti nuo draugu.

Taigi priezasaiu ratas labai platus. O kaip su pasekmemis? Butent apie jas vartotojai ir negalvoja. Pirmiausia pabandykime pasiaiskinti, kas yra narkotines medziagos ir kkaip jos veikia/

Narkotikai – tai medziagos, kuriu vienkartinis naudojimas sukelia euforija ar kitus malonius pojucius, o sistemingas vartojimas – psichologine ir fizine priklausomybe. Kad medziaga butu pripazinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus. Medicinini – medziaga specifiskai veikia centrine nervu sistema. Socialini – placiai paplites nemedicininis sios medziagos vartojimas. Juridini – medziaga pripazinta narkotiku ir itraukta i narkotiniu medziagu sarasa (siu medziagu neteiseta gamyba, laikymas ar realizavimas yra istatymo draudziami). Is siu kriteriju galime suprasti, kad narkotiniu medziagu sarasas nera pastovus. Jis gali buti papildomas, koreguojamas priklausomai nuo to, kokios medziagos yra vartojamos svaiginimosi tikslais.

Kaip sios medziagos veikia? Nustatyta, kad ju poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rusies, vartojimo budo, dozes), asmens (asmenybes ypatumu, ankstesnes narkotiku vartojimo patirties, fizines bei psichines ssveikatos, vartojimo motyvu) bei socialines aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi, narkotiku poveikis kiekvienam asmeniui yra gana individualus, o ivairus narkotikai veikia labai skirtingai.

Pabandysime issiaiskinti bendra narkotiku veikimo schema. Del vienu ar kitu priezasciu pavartoje narkotiku, zmogus po kiek laiko pajus vadinamaja pakitusia samones busena. Tai gali buti atsipalaidavimas, lengvumas, visu rupesciu nutolimas, ramybes, meiles ar begalinio dziaugsmo jausmas. Tai euforine busena. Kartais galima patirti labai malonias arba bauginancias haliucinacijas. Pasibaigus narkotines medziagos veikimui, asmuo gali grizti i normalia ssamones busena. Pabreziu – gali, nes kartais net ir po vieno bandymo asmuo patirs liudnas to malonumo pasekmes. Kokios jos gali buti? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, ko pasekoje gali gali stipriai apnuodyti organizma, ar net mirti. Jei buvo vartojamas LSD, haliucinacijos gali pasikartoti metu begyje, nors asmuo daugiau siu medziagu nevartojo. Nepamirskime ir galimu nemalonumu su policija. Taciau tarkime, kad asmuo grizo i normalia samones busena ir jauciasi pakankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: „Nieko blogo neatsitiko. O poveikis buvo tikrai malonus. Tai kodel nepabandyti dar?“ Juk mes visi gyvenime trokstame malonumu, nauju potyriu. Taip asmuo tampa psichologiskai priklausomas nuo narkotiko – jis nuolat apie tai galvoja, nori vel ir vel patirti malonuma, atsipalaiduoti. Psichologine priklausomybe – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medziagas komforto buklei pasiekti. Narkotikai uzvaldo asmens mintis, jausmus ir veikla, todel nutraukti vartojima buna labai sunku.

Po tam tikro laiko, vartojant narkotines medziagas, asmuo jau nebegali, pasibaigus narkotines medziagos poveikiui, sugrizti i normalia samones busena. Nustojus veikti narkotikui jauciamas nerimas, itampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudeti galva ir pan. Ka tokiu atveju mes visi darome? Ogi gydomes, gydomes mums zinomomis ir prieinamomis priemonemis. Minetam asmeniui sis vaistas bus narkotikai. Ir tikrai, jie ne tik nnuslopins visus nemalonius kuno pojucius, bet dar ir sukels malonuma. Taciau toks pats narkotines medziagos kiekis jau nebesukels tokio pat malonumo. Organizmas pripras, todel narkotines medziagos doze teks vis didinti ir didinti. Tai vadinama tolerancija narkotikui, kuri pasireiskia silpnejancia organizmo reakcija i ta pati preparato kieki. Todel tokia efektui pasiekti zmogus kas karta suvartoja vis didesne jo doze. Taigi, palaipsniui malonumas, kuri sukeldavo narkotikas, mazeja, o skausmingos pasekmes – vadinamos abstinencija – vis dideja ir dideja. Pasibaigus narkotiko poveikiui, asmuo jus vis stiprejanti fizini skausma. „Abstinencijos metu skauda viska, lauzo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybes nei diena, nei nakti. Tai kosmaras“. Taip sia busena apibudina patys narkomanai. Abstinencijos reiskiniai isnyksta, kai organizmas gauna nauja narkotiko doze. Taigi, be anksciau minetos psichologines priklausomybes atsiranda ir fizine priklausomybe. Fizine priklausomybe – tai viso organizmo funkcines veiklos pakitimas, pasireiskiantis ryskiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotika.

Manome, kad po pirmuju narkotiku doziu, kurios gali buti net gana mazos, zmogus isgyvena euforija, bet nepatiria jokiu abstinencijos pozymiu. Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos bukle, kuri vis gileja.

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne vvisas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, „Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “ Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra. !

Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis

būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – auklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais. Jaunam žmogui, ypač paaugliui, sunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis gali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą „žole“. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie bbuvo pasiūlyti; 7 proc. atsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 10 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 80 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant „dozės“ ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir ffiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja pakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.

Rizikos veiksniai

Narkologai pateikia keletą biologinių ir socialinių veiksnių, kurie padidina tikimybę tapti narkomanu:

..Sunki moters nėštumo eeiga ir komplikuotas gimdymas.

..Galvos smegenų sutrenkimas, ypač pakartotinis.

..Vaikystėje persirgtos sunkios arba lėtinės ligos.

..Didelis tėvų užimtumas.

..Tėvų skyrybos, vaiko gyvenimas su vienu iš jų.

..Vienturtystė.

..Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija.

..Ankstyva savarankiško gyvenimo pradžia (12 – 13 metų).

..Pernelyg didelė tėvų globa.

..Šalti santykiai šeimoje.

Svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus ddraugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga.tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save.Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės aar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga. !

Jaunimo narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo ir psichologinių krizių prevencija

Skirtingų tikslų siekiantys projektai dėl finansavimo konkuruos atskirose konkurso grupėse:

• I grupė – “Narkomanijos ir kitų žalingų įpročių prevencija“. Šioje grupėje konkuruos projektai, kuriais siūloma ppozityvi alternatyva narkotikams, propaguojama sveika gyvensena, mokoma organizuoti laisvalaikį be svaigalų. Taip pat projektai, kuriais siekiama teikti jaunimui ir jų tėvams, draugams bei artimiesiems informaciją, konsultacijas socialinės pagalbos klausimais. Kviečiama kreiptis dėl adekvačios, profesionalios specialistų ar kitos pagalbos, skatinančios jaunimo problemų prevenciją;

• II grupė – „Aktyvi socialinė integracija“. Šioje grupėje konkuruos projektai, tiesiogiai ir išskirtinai skirti jaunimui, jau turinčiam problemų išskirtoje socialinės pagalbos srityje ar srityse, tačiau dar neperžengusių ribos, kai jiems gali padėti tik specialios profesionalų priemonės. Dalyvavimas šiame projekte turi nekelti pavojaus jų pačių bei kitų projekto dalyvių, vykdytojų ir aplinkinių asmenų sveikatai, gerbūviui.

Šioje grupėje konkuruojančių projektų įgyvendinimo metu turi būti siekiama aktyviais metodais padėti jaunimui pozityviai pakeisti savo elgesį ir mąstymą bei padėti jiems ir jų tėvams, draugams ir artimiesiems kreiptis adekvačios ir profesionalios specialistų pagalbos ar kitos pagalbos, skatinančios jaunimo socialinę integraciją.

Vertinant pateiktas paraiškas prioritetas bus teikiamas projektams, atitinkantiems šiuos kriterijus:

• vykdoma veiklos plėtra regionuose;

• numatomas kompleksinis problemų sprendimas, įtraukiant įvairius kompetetingus socialinius partnerius;

• numatytas vykdomos veiklos tęstinumas;

• yra numatytas papildomas projekto finansavimas iš kitų šaltinių.

Anfetaminas

Anfetaminai – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Šiuo metu gydytojai juos išrašo retai ir tik ypatingais atvejais. Antrojo pasaulinio karo bei karo Vietname metu jų duodavo kkareiviams, kad būtų aršesni. Šiuo metu ne gydymo tikslams skirti amfetaminai gaminami nelegaliose laboratorijose. Dažniausiai vartojamas anfetamino sulfatas. Tai pilkšvai balti milteliai, parduodami mažais popieriaus vokeliais ar polietileniniais maišeliais. Tačiau tai, ką jums siūlo kaip anfetamino sulfatą, iš tikrųjų yra 3-5% anfetamino sulfato ir kitų medžiagų, pvz., paracetamolio, kofeino ir sodos, mišinys. Nuo jų ilgai nenori miegoti ir valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir kvėpavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai susijaudinę. Kai po 3-4 val. narkotikų poveikis baigiasi, galite pasijusti labai pavargę, alkani ir prislėgti. Po energijos antplūdžio reikės poros dienų slogiai nuotaikai nugalėti. Nuotaika svyruoja nuo pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo iki nerimo ir dirglumo. Galite jausti ir paranoją. Ilgai vartojant anfetaminus, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažėja atsparumas ligoms, o paranoja gali tapti !

Ecstazy

Populiariausias šokių narkotikas „Ecstazy“, atrastas 1912m., buvo vartojamas apetitui slopinti. Devintame dešimtmetyje jis paskelbtas nelegaliu. Įspėjame: kad ir kiek smagumo jis duotų, „Ecstazy“ įstatymiškai yra A tipo nelegalus narkotikas, toks pat kaip heroinas. Dažniausiai pasitaiko rudų ar baltų tablečių, arba spalvotų kapsulių „Ecstazy“. Jų būna įvairių dydžių ir formų arba rūšių – gėlyčių, širdelių ar dar kokios nors formos. Niekada nežinai, kokia tabletės sudėtis. Tabletės dažnai sugrūdamos

ir į jas pridedama kitų narkotikų pvz., heroino. Šalutinis poveikis gali būti LABAI nemalonus. Problemų atsiranda išgėrus „Ecstazy“ ir pradėjus šokti. Darosi vis karščiau. Laikas atsivėsinti. „Ecstazy“ kelia kūno temperatūrą. Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per naktį. Jei taip atsitiko tau, turi išgerti mažiausiai 400 g. skysčio kas valandą ( tinka vanduo ). Atminkite gerdami vandenį sustabdysite dehidraciją, bet ne „Ecstazy“poveikį organizmui: padidėjusį spaudimą, staigų prakaitavimą ar inkstų veiklos sulėtėjimą. Todėl patartina pakramtyti sūrių traškučių ar išgerti vaisių ssulčių organizmo mineralinių medžiagų pusiausvyrai palaikyti . NEGERKITE ALKOHOLIO – neteksite dar daugiau skysčių. !

Heroinas

Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, bet du kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasirodė esąs dar geresnė skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama. „Heroinu“ medžiaga buvo pavadinta dėl didelių vvilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomis, pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms. Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais – kofeinu, talku, ggliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais. Heroiną galima uostyti kaip ir kokainą arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Dažnai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš žvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas. * Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai. * Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukeliančiu AIDS. * Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todėl gali perdozuoti. !

Kanapės

Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai!). Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 22700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes, kaip galimą vaistą nuo glaukomos (akių ligos), išsėtinės sklerozės ir astmos. Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia marihuana (vadinamoji „zolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. AAliejus – stipriausia kanapių forma. Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Arba apsvaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama samonės. Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako). !

Uostalai Taxsikomanija

Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikaciją (apsinuodijimą). Karalienės Viktorijos laikais medicinos studentai rengdavo eterio uostymo vakarėlius, azoto oksidą medicinos studentai labiausiai mėgo šio šimtmečio pradžioje. Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos: klijai, aerozolis, dujos, degalai. Klijus pradėta uostyti šeštame dešimtmetyje JAV. Aštuntame dešimtmetyje JAV šis įprotis labai paplito. Dažniausiai klijus uosto 12 – 16 metų paaugliai, savaime suprantama, ne visi! Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų. Vyresni paaugliai renkasi kitus dalykus pvz., alkoholį. Uostomos tokios medžiagos: klijai, dažai, nagų lako valiklis, skystis spausdinimo klaidoms taisyti, sausojo valymo skystis, aerozoliai. Uostydami lakias medžiagas jūs galite nukentėti ne tik nuo kenksmingo medžiagų poveikio, bet ir ffiziškai. Užsismaukę polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. Galite nesuvokti pavojaus ir nepastebėti, kad einate per judrią gatvę. Praradę samonę, galite užspringti savo vemalais. Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia, nusilpsta atmintis. Bet, atsisakius įpročio savijauta gali pagerėti . Laikui bėgant, organizmas pripranta prie uostalų dozės, todel jų reikia vis daugiau ir daugiau. Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys, inkstai ir kepenys. !

Trakviliantai psichologine priklausomybe

Tai tokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai kaip relaniumas, seduksenas, tazepamas, fenozepamas ir temazepamas, kurie žinomi kaip vaistiniai preaparatai, padedantys žmonėms įvairiose krizinėse situacijose. Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas. Šie narkotikai nuramina žmones. Jie pavojingi dėl perdozavimo, didelį pavojų kelia jų vartojimas kartu su alkoholiu. Jei šie narkotikai vartojami ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė nuo jų, ir tada nuolat didinamas narkotikų kiekis. Ilgai vartodamas juos, žmogus jaučia depresiją, nenuspėjamai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda nuovargis, nerimas. !

Narkomanija ir ŽIV/AIDS

AIDS šiuo metu yra labiausiai paplitusi gimdymui palankaus amžiaus moterų mirties priežastis JAV. Piktnaudžiavimas narkotikais padidina moterų susirgimo AIDS riziką, ypač moterims, kurios leidžiasi narkotikus injekcijų būdu ir dalinasi vaistų suleidimo instrumentais, nes ŽIV/AIDS ddažnai užkrečiama bendrai naudojantis adatomis, arba švirkštais ir medvilniniais tamponais, skalavimo vandeniu ir virti tinkamais vaistais. Be to, veikiant uždraustiems narkotikams ir alkoholiui, moterys gali užsiimti nesaugiu seksu, kas irgi didina riziką užsikrėsti ar toliau platinti HIV/AIDS.

1993-1994 m. naujų AIDS susirgimų tarp moterų padaugėjo 17 procentų. O 1997 m.

gruodžio mėn., Ligos kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, buvo užfiksuota beveik 85 000 AIDS atvejų tarp paauglių ir suaugusių moterų JAV. Iš šių atvejų:

-apie 62 procentus sudarė moterys, pačios susileidžiančios narkotikus arba turinčios lytinių santykių su narkotikus susileidžiančiu partneriu.

-apie 37 procentus sudarė moterys, praktikuojančios heteroseksualinius kontaktus, ir beveik pusė iš jų užsikrėtė AIDS nuo narkotikus susileidžiančio lytinio partnerio.