Narkotikai
Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla
Justas Stankevičius 84 gr.
2007 m.
Kas yra narkotikai?
NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, „Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių mmedžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir „Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, vvalandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kkuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra.
Kaip tampama narkomanu?
Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – auklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais. Jaunam žmogui, ypač paaugliui, sunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis gali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą „žole“. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie buvo pasiūlyti; 7 proc. aatsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 10 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 80 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant „dozės“ ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja ppakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.
Rizikos veiksniai
Narkologai pateikia keletą biologinių ir socialinių veiksnių, kurie padidina tikimybę tapti narkomanu:
..Sunki moters nėštumo eiga ir komplikuotas gimdymas.
..Galvos smegenų sutrenkimas, ypač pakartotinis.
..Vaikystėje persirgtos sunkios arba lėtinės ligos.
..Didelis tėvų užimtumas.
..Tėvų skyrybos, vaiko gyvenimas su vienu iš jų.
..Vienturtystė.
..Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija.
..Ankstyva savarankiško gyvenimo pradžia (12 – 13 metų).
..Pernelyg didelė tėvų globa.
..Šalti santykiai šeimoje.
Narkomano požymiai
Ir tėvams ir vaikams labai svarbu žinoti narkomanijos požymius. Tėvams, kad galėtų laiku ištraukti vaiką iš narkomanijos liūno, vaikams, kad nesusidraugautų su narkomanais. Narkomanas paprastai atrodo ir elgiasi taip:
..Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs, pažeisti dantys.
..Nepriklausomai nuo oro sąlygų apsivilkę drabužiais ilgom rankovėm.
..Nevikrus, gremėzdiškas, sunkiai kalbantis, nors iš jo burnos nesklinda alkoholio kvapas.
..Dažnai keičiasi jo nuotaikos.
..Vengia suaugusių šeimos narių.
..Šiurkštus, nemandagus.
..Vagia tėvų pinigus, neša iš namų vertingus daiktus.
..Įsigyja naujų draugų, apie kuriuos nelinkęs kalbėti, ir kurie vengia jo tėvų.
..Nebevertina senųjų draugų.
..Niekada nepasakoja apie savo užsiėmimus.
Be abejo, tokie vaiko pasikeitimai sukelia daug nerimo, bet labai nusiminti neverta. Laiku juos pastebėjus, vaiką galima apsaugoti nuo narkomanijos pasekmių, kurios yra žalingos. Tam pprireikia labai daug kantrybės ir ištvermės. Ir tėvams, ir pačiam narkomanui. Todėl geriau iš anksto pasirūpinti, kad vaikas žinotų apie pažūtingą narkotikų poveikį jo sveikatai ir ateičiai.
Kaip išvengti narkomanijos?
Svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga. Tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos nnamuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vis tiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga!
Narkotikų rūšys:
• Stimuliatoriai:
• Amfetaminas
ISTORIJA
Amfetaminai – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Šiuo metu gydytojai juos išrašo retai ir tik ypatingais atvejais. Antrojo pasaulinio karo bei karo Vietname metu, jų duodavo kareiviams, kad būtų aršesni. Šiuo metu ne gydymo tikslams skirti amfetaminai gaminami nalegaliose laboratorijose.
KAIP ATRODO
Dažniausiai vartojamas amfetamino sulfatas. Tai pilkšvai balti milteliai, parduodami mažais popieriaus vokeliais ar polietileniniais maišeliais. Tačiau tai, ką jums siūlo kaip amfetamino sulfatą, iš tikrųjų yra 3-5% amfetamino sulfato ir kitų medžiagų, pvz., paracetamolio, kofeino ir sodos, mišinys.
VARTOJIMAS
Vienas iš vartojimo būdų – sumaišyti su vandeniu ar gaivinančiais gėrimais ir išgerti. Jų galima įtraukti pro nosį arba sumaišyti su vandeniu ir susišvirkšti.
POVEIKIS
Nuo jų ilgai nenori miegoti ir valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir kvėpavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, llabai žvalūs ir labai susijaudinę.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Kai po 3-4 val. narkotikų poveikis baigiasi, galite pasijusti labai pavargę, alkani ir prislėgti. Po energijos antplūdžio reikės poros dienų slogiai nuotaikai nugalėti. Nuotaika svyruoja nuo pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo, iki nerimo ir dirglumo. Galite jausti ir paranoją. Ilgai vartojant amfetaminus, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažėja atsparumas ligoms, o paranoja gali tapti psichine liga.
• Kokainas
ISTORIJA
Kokainas gaunamas iš kokosmedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapų technologija. KKokainas greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji ir stimuliuojamoji priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas, vadinamas „Andželo Mariano tonizuojamuoju vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė. Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų , nes yra labai barngus.
KAIP ATRODO
Kokainas gatvėje pparduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu.
VARTOJIMAS
Retais atvejais kokainas švirkščiamas į veną, kartais rūkomas ar įtrinamas į dantenas. Dažniausiai uostomas ar įtraukiamas giliai į nosį. Užberiama miltelių ant veidrodžio ir skutimosi peiliuku sustumiamas į ploną liniją. Po to traukiamas pro kokteilių šiaudelį.
POVEIKIS
Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats. Tačiau poveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jau didesnės dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį ir depresiją. Ir taip toliau .
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis nepakeliamas. Tačiau pasitaiko, kad daug ir dažnai kokainą vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti. Įtraukiamas į nosį kokainas gali pažeisti nosies ggleivinę ir sukelti kraujavimą. Kokaino mišinys su heroinu dar pavojingesnis. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų arba dar blogiau – mirti.
• Ekstazi
ISTORIJA
Populiariausias šokių narkotikas „Ecstazy“, atrastas 1912 m., buvo vartojamas apetitui slopinti. Devintame dešimtmetyje jis paskelbtas nelegaliu. Įspėjame: kad ir kiek smagumo jis duotų, „Ecstazy“ įstatymiškai yra A tipo nelegalus narkotikas , toks pat kaip heroinas.
KAIP ATRODO
Dažniausiai pasitaiko rudų ar baltų tablečių arba spalvotų kapsulių „Ecstazy“. Jų būna įvairių dydžių ir formų arba rūšių – gėlyčių, širdelių ar dar kkokios nors formos.Niekada nežinai, kokia tabletės sudėtis. Tabletės dažnai sugrūdamos ir į jas pridedama kitų narkotikų pvz., heroino. Šalutinis poveikis gali būti LABAI nemalonus.
VARTOJIMAS
Poveikis pajuntamas po 20 min., trunka kelias valandas.
POVEIKIS
„Ecstazy“ – stimuliuojantis narkotikas, panašiai kaip amfetaminas, jis stiprina pojūčius, bet nesukelia haliucinacijų kaip LSD.
„Ecstazy“ padeda atsikratyti barjerų ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo jausmą. Todėl ji tokia populiari šokių vakarėliuose.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Problemų atsiranda išgėrus „Ecstazy“ ir pradėjus šokti. Darosi vis karščiau. Laikas atsivėsinti. „Ecstazy“ kelia kūno temperatūrą. Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per naktį. Jei taip atsitiko tau, turi išgerti mažiausiai 400 g. skysčio kas valandą ( tinka vanduo ). Atminkite, gerdami vandenį sustabdysite dehidrataciją, bet ne „Ecstazy“ poveikį organizmui: padidėjusį spaudimą, staigų prakaitavimą ar inkstų veiklos sulėtėjimą. Todėl patartina pakramtyti sūrių traškučių, ar išgerti vaisių sulčių organizmo mineralinių medžiagų pusiausvyrai palaikyti . NEGERKITE ALKOHOLIO – neteksite dar daugiau skysčių.
• Krekas
ISTORIJA
Krekas – tai greičiau veikiančio kokaino atmaina. Jis maišomas su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis, pvz., amonio druskomis ar kepimo milteliais, po to vanduo išgeriamas. Gauta kieta medžiaga kaitinama ir gali būti rūkoma. Krekas taip vadinamas todėl, kad rūkant spragsi (crackle – spragėti, traškėti).
KAIP ATRODO
Krekas parduodamas gelsvais vaškingais trupinėliais – „dozėmis“. Dar esti baltų granulių pavidalo kreko, panašaus įį pieno miltelius. Dozės susukamos į popierių ar į lipnią plėvelę.
VARTOJIMAS
Dozė sukemšama į vamzdelį, uždegama, o garai įkvepiami. Arba dedama ant metalinio tinklelio virš ugnies, ir garai ikvėpiami pro vamzdelį ar butelį be dugno.
POVEIKIS
Krekas ima veikti per kelias sekundes, tiksliau – per 10 sekundžių narkotikas pasiekia smegenis. Vartotoją užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga, trunkanti apie 10 minučiu. Po to prasideda blogumas, nė kiek ne mažesnis. Žmogų gali apimti neviltis ar agresyvumas – taip nori dar vienos kreko dozės.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Troškimui negalite atsispirti, jums reikia dar, malonumas didesnis, bet ir prablaivėjimas sunkesnis. Ką darote ? Didinate dozę . Tai uždaras ratas – svaigulys – kritimas, svaigulys – kritimas. Prie kreko labai greitai priprantama, nes pojūčiai po ekstazės labai nemalonūs. Kai kurie griebiasi kitų narkotikų, pvz., heroino. Reguliariai vartojantys kreką tampa ūmūs, irzlūs, užsidarę, nesivaldo, praranda savigarbą, daro nusikaltimus, kad gautų pinigų sumokėti už narkotikus.
• Uostajai:
ISTORIJA
Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikaciją (apsinuodijimą). Karalienės Viktorijos laikais medicinos studentai rengdavo eterio uostymo vakarėlius , azoto oksidą medicinos studentai labiausiai mėgo šio šimtmečio pradžioje. Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos : klijai, aerozolis, dujos, degalai. Klijus pradėta uostyti šeštame dešimtmetyje JAV. Aštuntame dešimtmetyje JAV šis įprotis labai ppaplito . Dažniausiai klijus uosto 12 – 16 metų paaugliai , savaime suprantama , ne visi ! Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų . Vyresni paaugliai renkasi kitus dalykus pvz., alkoholį .
KAIP ATRODO
Uostomos tokios medžiagos : klijai , dažai , nagų lako valiklis , skystis spausdinimo klaidoms taisyti, sausojo valymo skystis , aerozoliai.
PAVOJAI , ŠALUTINIS POVEIKIS
Užsismaukę polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. Galite nesuvokti pavojaus ir nepastebėti , kad einate per judrią gatvę . Praradę sąmonę , galite užspringti savo vėmalais .
Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia , nusilpsta atmintis . Bet, atsisakius įpročio savijauta gali pagerėti . Laikui bėgant , organizmas pripranta prie uostalų dozės , todėl jų reikia vis daugiau ir daugiau . Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys , inkstai ir kepenys.
• Haliucinogenai:
Tai narkotikai , veikiantys protą . Pavartojęs jų, žmogus mato ir girdi realiai neegzistuojančius daiktus ir garsus. Jų yra dviejų rūšių: LSD ir haliucinogeniniai grybai. Dažniausiai vartojamas haliucinogenas yra LSD.
ISTORIJA
LSD ( lizeldinės rūgšties dietilamidas ) pirmą kartą pagamino šveicarų chemikas Alebertas Hofmanas 1938 m. 1943 m. jis nurijo truputėlį mišinio, ir prasidėjo pirmoji lizerginės rūgšties svaiginanti „kelionė“ . Hofmanas aprašė savo įspūdžius knygoje: „tarsi sapnuoji . vaizdai fantastiniai .
kaleidoskopinis spalvų žaismas “ . VI – tame dešimtmetyje LSD buvo skiriama alkoholikams ir narkomanams gydyti ir psichoterapijos seansų metu . JAV saugumo tarnybos ją naudojo šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII- tame dešimtmetyje LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu .
KAIP ATRODO
LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio žirneliais . Jie prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus atkerpami . Dažniausiai LSD parduodama sugeriamojo popieriaus lapeliais ar kartono kortelėmis , kurie išmirkyti bespalvėje , beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti įvairiausiais ppiešiniais – išsišiepusiais veidais , animacinių filmų herojais ir pan. Viena kortelė – viena dozė.
VARTOJIMAS
LSD dažniau dedama po liežuviu negu nuryjama . Tai toks stiprus narkotikas, kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne visuomet gauni tai , ko tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su kitomis medžiagomis , kartais kortelėje LSD visiškai nėra .
POVEIKIS
Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelione“ ir trunka apie 8 valandas . Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga jji pasirodys ar gera , sustoti jau nebegalėsite .
Būtina žinoti , kad LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos (t.y. kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo .
PAVOJAI, ŠALUTINIS POVEIKIS
Eksperimentuoti su LSD labai rizikinga . Nepavykusi kkelionė gali būti nemaloni ar net košmariška. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba mirštate . Arba pasijuntate nenugalimas ir mėginate iškristi pro langą arba pasivaikščioti greitkeliu. Kai kam po kelių dienų ar savaičių gali įvykti „recidyvas“. Paprastai jis nepavojingas, bet gali išgąsdinti. Fiziškai prie LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jos apseiti .
• Trankvilantai:
Tai tokie, dar kitaip vadinami antidepresantais, narkotikai kaip relaniumas, seduksenas, tazepamas, fenozepamas ir temazepamas, kurie žinomi kaip vaistiniai preaparatai, padedantys žmonėms įvairiose krizinėse situacijose. Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas.
Šie narkotikai nuramina žmones. Jie pavojingi dėl perdozavimo, didelį pavojų kelia jų vartojimas kartu su alkoholiu. JJei šie narkotikai vartojami ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė nuo jų, ir tada nuolat didinamas narkotikų kiekis. Ilgai vartodamas juos, žmogus jaučia depresiją, nenusakomai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda nuovargis, nerimas.
• Opiajai:
ISTORIJA
Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, bet du kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasirodė esąs ddar geresnė skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama. „Heroinu“ medžiaga buvo pavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomoms ligoms gydyti, pvz., vėžiu sergantiems žmonėms.
KAIP ATRODO
Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais – kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais.
VARTOJIMAS
Heroiną galima uostyti kaip ir kokainą arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Dažnai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš žvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvėpiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.
POVEIKIS
Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas nerūpi.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
* Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.
* Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukeliančiu AIDS.
* Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todėl gali perdozuoti.
• Kanapės:
ISTORIJA
Kanapės – tai vešlus kanapinių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai !). Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje bbuvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų šalių gydytojai tiria kanapes, kaip galima vaistą nuo glaukomos (akių ligos), išsėtinės sklerozės ir astmos.
KAIP ATRODO
Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia
marihuana (vadinamoji „žolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus – stipriausia kanapių forma.
VARTOJIMAS
Kanapės paprastai maišomos su tabaku ir daromos storos suktinės ( gasiakai ). Kanapių dūmai labai karšti, todėl, kad neišdegtų gerklė, į suktinės galą įstatomas karto filtras.
POVEIKIS
Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramūs, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Arba apsvaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama sąmonės.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapes, pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia apatiją, nenori nieko veikti, greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).
NARKOTIKŲ ŽALA ORGANIZMUI
Smegenims (1)
Sutrikdo deguonies tiekinią į smegenis, todel žūsta pilkoji
smegenų medžiaga.
Širdžiai(2)
Gali ssukelti kraujagyslių, širdies raumens uždegimą.
Kepenims (3)
Sutrikdoma kepenų funkcįja. Nuodijamas organizmas.
Virškinimo sistemai (4)
Sekina organizmą Šalina kalcį, todėl genda dantys. Netenkama
apetito, todel mažėja kūno svoris. Nusilpsta imuninė sistema,
todėl prarandamas atsparumas infekcinėms ligoms.
Kaulų čiulpams (5)
Naikina kaulų čiulpus, o kartu ir kraujo ląsteles, nes kaulų
čiulpai yra pagrindinis kraujodaros organas.
Lytinei sistemai (6)
Mažina lytinį potraukį, sutrikdo menstruacijų ciklą, sukelia
negrįžtamus chromosomų pokyčius.
NARKOTINĖS MEDŽIAGOS IR JŲ VARTOJIMO PADARINIAI
Medžiaga,
jos savybės Simptomai Padariniai
Marihuana,
hašišas, žolė
ir dar 40 iš kanapių
gaunamų medžiagų
Pasižymi
raminamosiomis ir
haliucinogeninėmis
savybėmis Atsipalaidavimas, linksmumas,
plepumas, neapgalvoti poelgiai.
Pakitę pojūčiai, laiko suvokimas,
padažnėjęs pulsas, paraudusios akys,
išsiplėtę vyzdžiai, džiūstanti burna.
Padidėjęs apetitas, saldumynų noras.
Vėlesnėje stadijoje – mieguistumas,
kalbos sutrikimas, koordinacijos
stoka, haliucinacijos Nusilpęs imunitetas, anemija. Vienos cigaretės
su marihuana poveikis prilygsta tabako
cigarečių pakelio poveikiui. Jei vartojama
nėštumo metu, galimi apsigimimai. Silpsta
atmintis ir gebėjimas logiškai mąstyti, norisi
stipresnių narkotikų. Kanapių rūkymas gali
sukelti psichozę, šizofreniją, impotenciją ir
nevaisingumą.
Opioidai (heroinas,
morfinas, kodeinas,
promedolis,
metadonas ir kiti iš
aguonų bei sintetiniu
būdu gaunami
narkotikai)
Malšina skausmą.
slopina nervų sistemą Trumpalaikis pagyvėjimas, euforija.
Po jos – apatija, mieguistumas,
girtumo jausmas. Adatos dūrių
žymės, kraujo dėmės ant rankovių,
šniurkščiojimas, susitraukę vyzdžiai,
išdžiūvusi buma, sugedę ar iškrrtę
dantys Greita psichinė ir fizmė priklausomybė. Per
didelės dozės sukelia sąmonės praradimą ar
mirtį. Protinis atsilikimas, pažeistos kepenys,
sugedę ar iškritę dantys. Nusilpus imuninei
sistemai susergama plaučių tuberkulioze ar
kitomis infekcinėmis ligomis. Nuo nesterilių
švirkštų vartojimo užsikrečiama AIDS, gelta,
mirštama nuo kraujo užkrėtimo.
Ekstazi,
amfetaminai
(efedrinas,
efedronas)
ir kitos centrinę
nervų sistemą
stimuliuojančios,
sukeliamos
haliucinacijas
cheminės medžiagos Nuo nedidelių dozių
– draugiškumo,
kitų supratimo būsena. Nuo didelių –
perdėtas budrumas, nerimas.
Energijos perteklius, nenoras miego,
apetito stoka, agresyvumas, gausus
prakaitavimas, drebulys, dažnas
pulsas, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs
kraujospūdis, pakilusi kūno
temperatūra.
Neprognozuojamas elgesys. Po trumpo
sąmonės sutrikimo ir sujaudinimo bei euforijos
apima nuovargis, baimė. Gali sutrikti širdies
ritmas, plyšti kraujagyslės. Judant netenkama
daug skysčių, padidėja kraujo krešėjimas, gali
ištikti šilumos smūgis ir mirtis.
Kokainas, krekas
ir kitos iš kokos lapų
gaminamos narkotinės
medžiagos
Psichostimuliatoriai Trumpalaikis apsvaigimas,
suaktyvėjusi psichikos veikla, po
kurios – depresija, sugniužimas,
abejingumas. Sutrikęs kvėpavimas,
išsiplėtę vyzdžiai, nuo šviesos skauda
akis, iš nosies teka gleivės.
Apetito praradimas, svorio kritimas, centrinės
nervų sistemos sutrikimai. Protavimo
nusilpimas, pparanoja, depresija. savižudybės,
Perdozavus – staigi mirtis.
LSD, DOM, PCP,
MDA ir kitos iš
grybų ir sintetiniu
būdu gaunamos
medžiagos
Sukelia haliucinaci-
jas Sunkios haliucinacijos (pakinta
jutimai ir pojūčiai, nesiorientuojama
aplinkoje), agresyvus elgesys ir
galvos svaigimas. Abejingumas,
sutrikusi kalba, drebulys, stiprus
prakaito ir metanolio kvapas,
vėmimas. Juokas ir verksmai.
Išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs
kraujospūdis. Pažeistos smegenys. Nenuspėjamas elgesys,
depresija, bandymai žudytis, psichozės.
KAIP SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ
APSINUODIJUSIAJAM NARKOTIKAIS
Atidarykite langą ar duris, atsekite apykaklę, kad laisvai kvėpuotų.
Paguldykite ant šono, kad vemdamas neužspringtų ir neuždustų.
Darykite dirbtinį kvėpavimą.
Kvieskite greitąją pagalbą. Tel. 03.
Nepalikite ligonio vieno, Perduokite jį medikams ir pasakykite, kuo apsinuodijo
(parodykite švirkštus, tabletes, miltelius).
BENDRIEJI NARKOTIKŲ VVARTOJIMO POŽYMIAI
Staigūs nuotaikos pokyčiai – žmogus tai
laimingas, tai išsekęs ir paniuręs,
apetito praradimas ir tiesėjimas,
nuolatinis nuovargis,
nebūdingi pykčio protrūkiai;
žmonių šalinimasis, uždarumas;
bėgimas iš pamokų;
bendravimas su vyresniais už save jaunuoliais,
pablogėjusi atmintis, haliucinacijos,
abejingumas mokslui, darbui, seniems
draugams, pomėgiams, sportui,
nemiga naktį, mieguistumas dieną,
nesirūpinimas savo išvaizda;
nuolatinė pinigų sstoka ir bandymas
pasiskolinti, elgetauti,
melas ir vagystės;
kvepalų, smilkalų ar skutimosi losjono
vartojimas narkotikų kvapui paslėpti;
paraudusių akių, išsiplėtusių ar
susitraukusių vyzdžių slėpimas po saulės
akiniais;
narkomanų žargonas,
dideli plastiko buteliai nupjautu dugnu,
sulenkti vamzdelai, daugybė degtukų ar
žiebtuvėlių, apdegusi folija, švirkštai,
tabletės, neįprasti milteliai.
Nelengva atpažinti asmenį, kuris vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas. Skirtingi narkotikai
žmones veikia įvairiai, todėl ir jų elgesys kinta nevienodai. Narkotikų vartojimo faktą galima patvirtinti arba
paneigti naudojantis vaistinėje parduodamais vienkartiniais testais. Užlašinę tiriamo asmens šlapimo ant
specialaus reagento, po 5 min. sužinosite atsakymą.
Informacijos šaltiniai:
1. http://su.stok.lt/03.html
2. http://su.stok.lt/aiskauda.html
3. http://su.stok.lt/bendri.html
4. http://su.stok.lt/padariniai.html
5. http://www.google.lt/search?hl=lt&q=narkotik%C5%B3+%C5%BEala&meta=lr%3Dlang_lt
6. http://www.narkotikai.projektas.lt/
7. http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/kas.html
8. http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/kaip.html
9. http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/poz.html
10. http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/isv.html
11. http://images.google.lt/images?hl=lt&q=narkotikai&btnG=Ie%C5%A1koti+paveiksl%C4%97li%C5%B3&gbv=2
12. http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.sam.lt/images/Nuotraukos/narkotikai.jpg&imgrefurl=http://www.sam.lt/lt/print/%3Fpage%3D484&h=835&w=564&sz=128&hl=lt&start=2&tbnid=yYGCIMgotuU2bM:&tbnh=144&tbnw=97&prev=/images%3Fq%3Dnarkotikai%26gbv%3D2%26svnum%3D10%26hl%3Dlt%26sa%3DG
13. http://www.sam.lt/images/Nuotraukos/narkotikai.jpg
14. http://www.vaistai.lt/index.php?searchword=narkotikai&task=show_list&option=com_vpcomponent
15. http://www.mokslai.com/main/index.php
16. http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/image006.jpg&imgrefurl=http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/index.htm&h=252&w=346&sz=13&hl=lt&start=6&tbnid=mFvMtB0c3h-U7M:&tbnh=87&tbnw=120&prev=/images%3Fq%3Dnarkotikai%26svnum%3D10%26hl%3Dlt%26sa%3DN
17. http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/image006.jpg&imgrefurl=http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/index.htm&h=252&w=346&sz=13&hl=lt&start=6&tbnid=mFvMtB0c3h-U7M:&tbnh=87&tbnw=120&prev=/images%3Fq%3Dnarkotikai%26svnum%3D10%26hl%3Dlt%26sa%3DN
18. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/opiatai.htm
19. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/TRAKVILJANTAI.htm
20. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/haliucinogenai.htm
21. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/uostalai.htm
22. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/NARKOTIKU%20MAUSHYMAS.htm
23. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/ar%20zinai%20ka%20perki.htm
24. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/kas%20yra%20narkotikai.htm
25. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/PAGALBA%20ZMONEMS,.htm
26. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/Narkomanu%20zargonas.htm
27. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/ISTORIJOS,.htm
28. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/nuomones.htm
29. http://www.sveikata.su.lt/zalingi_iprociai/narkotikai_klaidos/PATARIMAI%20TEVAMS.htm
