Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose
1. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija
švietimo ugdymo įstaigose
Lietuvoje plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų – nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais.
Remiantis apskričių, rajonų savivaldybių administracijos švietimo skyrių bei atskirų mokyklų (apie 1917 švietimo įstaigų) ataskaitomis apie vykdomą prevencinę veiklą atlikta duomenų analizė.
Tikslas – paremti iniciatyvas, kuriomis bus siekiama:
1.1. organizuoti psichologines-pedagogines reabilitacijos stovyklas vaikams ir jaunimui, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Projektus teikia organizacijos, galinčios profesionaliai dirbti su moksleiviais, nukentėjusiais nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bei siekiančios vykdyti moksleivių reabilitaciją, iintegraciją ir socializaciją;
1.2. organizuoti literatūros, vaizdinių priemonių įvairaus amžiaus moksleiviams ir studentams rengimą ir leidybą. Kartu su projekto paraiška turi būti pateikta ekspertų komisijos rekomendacija dėl parengtos medžiagos leidybai. Ekspertų komisijai pritarus, galutinį tekstą arba vaizdinę priemonę būtina pateikti iki sutarties pasirašymo, bet ne vėliau kaip iki š.m. liepos 1 d.;
1.3. organizuoti pedagogų mokymą. Projektus teikia institucijos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai, bei savivaldybių administracijų švietimo įstaigos, taip pat šalies aukštosios mokyklos, akredituotos institucijos, galinčios kvalifikuotai organizuoti pedagogų mokymą bei ššvietimo įstaigų vadovų, pedagogų darbą bei pasirengimą dirbti narkomanijos prevencijos srityje;
1.4. organizuoti mokyklose neformalią narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją. Tai projektai, siekiantys organizuoti narkomanijos prevenciją neformaliojoje mokyklos veikloje, kurie aktyviais metodais siekia padėti moksleiviams formuoti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityviai ppakeisti nuostatas ir elgesį bei padėti vaikams ir jų tėvams, draugams ieškant kvalifikuotos specialistų pagalbos.
Rūkymas.
Rūkymas yra labai paplitęs tarp moksleivių ir jis labiausiai pastebimas.
Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5-10% pradinių klasių moksleivių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55%. Vyresnėse klasėse, o ypač jaunimo mokyklų moksleivių apklausa parodė, kad kasdien rūko nuo 38% iki 77% moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88 – 95%. Taigi yra mokyklų, kur beveik visi vyresnių klasių berniukai rūko. Tai jau viršija šalies vidurkį pagal ESPAD 1999 duomenis. Mūsų šalyje iki šiol rūkė daugiau berniukai, nei mergaitės. Tačiau kai kurios mokyklos išreiškė didelį susirūpinimą didėjančiu mergaičių rūkymu.
Moksleiviai gana anksti pradeda rūkyti. Daugiausia berniukai pradeda rūkyti šeštoje-septintoje klasėje, mergaitės – aaštuntoje-devintoje klasėje. Daugelis mokyklų atžymėjo, kad tėvai pritaria vaikų rūkymui ir netgi nuperka cigarečių.
Alkoholis.
Labai paplitę yra alkoholiniai gėrimai. Kai kurios mokyklos nurodė, kad jų visi 5-12 klasių moksleiviai (100%) yra išbandę alkoholinius gėrimus. Dauguma mokyklų nurodo 92-95 % moksleivių bandžiusių alkoholinius gėrimus ir 10-31% dažnai jį vartojančių, o vienoje mokykloje 2,3% moksleivių alkoholinius gėrimus vartoja kasdien. Yra tokių mokyklų, kurios tarp 6-10 klasės moksleivių bandžiusių vartoti alkoholinius gėrimus nurodė tik 20%, o kitos net 77% trylikamečių konstatavo sistemingai vvartojančių alkoholinius gėrimus. Apie moksleivių apsvaigimą nuo alkoholio nurodo nedaug įstaigų. Šis rodiklis siekia iki 73.2%, kai nurodomas girtumas bent kartą ir 18%, kai moksleiviai buvo apsvaigę 10 ir daugiau kartų, bei 31.0% 1-2 kartus per paskutines 30 dienų. Konstatuoti girtumo faktai jau penktoje klasėje. Tarp moksleivių yra labai paplitęs alus, tačiau jie nepriskiria alų prie alkoholinių gėrimų. Mokyklos, kurios išanalizavo, kaip paplitę yra atskiros alkoholinių gėrimų rūšys, nurodė, kad iki 65% moksleivių sistemingai vartoja alų. Priežastys, kodėl moksleiviai vartoja alkoholį, daugumoje psichologinės: noras atsipalaiduoti, užmiršti problemas, apsvaigti, smalsumas, pasijusti laimingesniu..
Nelegalūs narkotikai.
Nelegalūs narkotikai daugiau plinta didesnių miestų mokyklose. Daugelis kaimo ir mažesnių miestelių mokyklų nurodė, kad jų mokyklose narkotikų vartojimo nepastebėta ir moksleiviai anketose neatžymi.
Tačiau kai kurios gyvenviečių mokyklos pateikė gana liūdnus ir stulbinančius rezultatus tiek pagal pavartojusių moksleivių skaičių tiek pagal narkotinių medžiagų įvairove (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazy, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir tt.).
Moksleiviai atžymi, kad apie narkotikus jie yra plačiai girdėję. Iki 93% moksleivių žino narkotikų pavadinimus. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3% moksleivių, kai kurios nurodo 7-9%. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15%, o atskirose ir yypač jaunimo mokyklose juos vartoja net iki 28 –37.5% moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1.5% moksleivių pastoviai vartojančių narkotikus.
Labiausiai paplitusi “žolė”, raminamieji bei migdomieji ir inhaliantai (klijai). Kai kuriose mokyklose marihuanos (“žolės”, kanapių) vartojimo rodiklis siekia iki 28.9-33.0%. Net 7-8% kai kurių globos namų auklėtinių uosto klijus. Klijų uostymas paplitęs ir kitose įstaigose, ypač kaimo mokyklose. Tačiau kitos įstaigos nurodė 2-5% moksleivių, uostančių klijus, daugiausia berniukų. Mergaitės dažniau vartoja raminamuosius ir migdomuosius (iki 9%). Daugėja mokinių vartojančių alkoholį kartu su tabletėmis (nurodoma net iki 12%, dažniau mergaitės). Kai kurios mokyklos nurodė, kad yra moksleivių jau pastoviai vartojančių narkotikus (piktnaudžiaujančių jais). Iš kitų nelegalių narkotikų paplitę ekstazi, amfetaminai, opijatai. Visagine 15% moksleivių vartoja trimadolį. Kaimo ir gyvenviečių mokyklose paplitęs lakiųjų medžiagų uostymas.
Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose, o joms įsigyti moksleiviai išleidžia 60 litų ir daugiau per mėnesį, kuriuos gauna iš tėvų, kaip kišenpinigius. Moksleiviai gerai informuoti kur ir pas ką galima gauti narkotikų. Kai kurių mokyklų, anoniminių apklausos apie narkotikų vartojimą rezultatų analizėse, nurodoma, kad iki 42% kaimo mokyklų moksleivių narkotikų gali įsigyti mokykloje (per draugus). Daugumoje ataskaitose nurodoma, kad mokykloje narkotikų įsigyti negalima. Tačiau narkotikų galima gauti net kaimo vvietovėse: 15-17% kaimo mokyklų moksleivių anketose nurodė, kad žino, kur savo gyvenvietėje gali gauti narkotikų.
Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto (“dėl kaifo”), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), “madinga”, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti.
Kai kurių mokyklų narkotinių medžiagų vartojimo analizė rodo, kad moksleiviai labai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos. Iš draugų, platintojų jie yra girdėję apie neapsakomus malonumus. Paaugliai įsitikinę, kad narkotikai yra “mirtini” ir “nemirtini” (tabletės, “žolė”). Jų nuomone nemirtini narkotikai sveikatai žalos nedaro ir yra mažiau pavojingi nei alkoholis. Kitas pavojingas dalykas yra tai, kad vaikai tiki, kad narkomanija yra pagydoma, kad bet kada gali mesti juos vartoti. Tai jiems padeda suvokti buvusių narkomanų lankymasis mokykloje, jų paskaitos. Buvę narkomanai laiko save pasveikusiais ir tiki, kad niekada nebeprisilies prie narkotikų.
Ugdymo įstaigos nurodė, kad tėvai nenoriai įsitraukia į rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos veiklą. Tik 22.2% ugdymo įstaigų nurodė, kad turi tėvų tarybą, kuri dalyvauja organizuojant renginius. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje 3-11 tėvų dalyvauja mokyklos tarybos veikloje. Dažniausiai tėvų veikla būna epizodinė, organizuojant kokį tai renginį. Tik labai nedidelė dalis ugdymo įstaigų nurodė, kad didelė dalis tėvų aktyviai dalyvauja šioje veikloje. Kai kurios mokyklos
atsakė, kad nėra būtinybės organizuoti tėvų paramos grupės. Šiaip iš tėvų pusės paprastai iniciatyvos nebūna, kol tai nėra susiję su jų vaiku. Atvirkščiai, kai kurios mokyklos nurodė, kad yra tėvų, besipiktinančių, kad mokykla kišasi į jų vaikų asmeninius reikalus, kad vaikai rūko su tėvų žinia.
Norėdami aktyviau įtraukti tėvus į prevencijos veiklą, kai kurios mokyklos organizavo tėvų – mokytojų konferencijas, tokias kaip “Dorovinių vertybių svarba žmogaus ugdyme”, įtraukė tėvus rengiant projektus, subūrė tėvų rėmėjų grupę. Kai kurios mokyklos turi tėvų ssavitarpio pagalbos grupes. Dar kai kurios mokyklos nurodė, kad planuoja ar jau kuria tėvų paramos grupes narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti.
Daugelis mokyklų vykdė tėvų švietimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais, vedė seminarus “Mes prieš narkotikus”, kai kuriose mokyklose veikia tėvų klubai. Tėvai informuojami ką daryti, jei įtaria, jog vaikas vartoja šias medžiagas ar jas platina. Supažindinami kur kreiptis, norint gauti psichologinę ar medicininę pagalbą. Kai kurios mokyklos pripažįsta, kad vienas iš mokyklų prevencijos veiklos prioritetu – tėvų aaktyvinimas. Tik 24.4% ugdymo įstaigų nurodė, kad jiems yra prieinama psichologinė pagalba ir, įtarus moksleivį vartojant narkotikus ar psichotropines medžiagas, jie gali kreiptis pagalbos. 4.8% įstaigų nurodė, kad jie gali kreiptis į respublikinius pedagoginius-psichologinius centrus. 29% įstaigų nurodė, kad jie gali kreiptis iir ieškoti pagalbos telefonu.
Psichologinė pagalba daugiau prieinama miestų įstaigoms. Kai kurios mokyklos turi psichologus, kitos palaiko ryšius su rajono psichologu, dar kitos nurodė, kad organizuojami sistemingi susitikimai su psichologais, kur supažindinami pedagogai su dažniausiai vartojamais narkotikais ir jų vartojimo pasekmėmis, aiškinama kaip organizuoti darbą su moksleiviais vartojančiais psichotropines medžiagas ir perspėti nevartojančius apie narkotinių medžiagų vartojimo padarinius.
Dauguma mokyklų atžymėjo, kad vykdant ŠM Ministro įsakymą buvo parengta narkotikų vartojimo (narkomanijos) prevencijos programa ir konkretus veiksmų planas. Kai kurios mokyklos supranta, kad prevencija ne vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl stengiamasi sukurti ilgalaikes programas, sudarytos komisijos šiam darbui įgyvendinti. Kai kurios – pasitenkina atskirų renginių organizavimu. Sumažinus mokyklos finansavimą, tarifikuotas papildomas ugdymas ženkliai sumažėjo.
PPRC ir kai kuriuose apskrityse pravesti sseminarai ugdymo įstaigų vadovams, socialiniams darbuotojams, specialistams, atsakingiems už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą. Kauno apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento švietimo skyrius kartu su visuomenės sveikatos centru surengė seminarų ciklą apskrities savivaldybių komandoms, į kurias pakviesti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos, vaikų teisių apsaugos tarnybos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys su rizikos grupių vaikais.
Visos šalies ugdymo įstaigos, tame tarpe ir pradinės mokyklos organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir ppsichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Renginiai buvo skirti mokytojams, tėvams ir moksleiviams.
Daugumoje mokyklų buvo organizuotos paskaitos pedagogams. Pedagogai supažindinti su narkotikais, kaip atpažinti narkomaną, kada ir kokią informaciją pateikti ugdytiniams, kaip kalbėtis su moksleiviais. Jas skaitė policijos komisarai, gydytojai specialistai, AIDS centro ar jo padalinių darbuotojai. Tik nedaugelyje mokyklų su paskaitomis dalyvavo psichologai.
Daugelis mokyklų organizavo paskaitas tėvams, kurias skaitė vietos policijos darbuotojai ir gydytojai specialistai. Tėvams buvo demonstruojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyzdžiai, aiškinama kaip atpažinti, kai vaikas yra pavartojęs šių medžiagų.
Iš pateiktų ataskaitų susidaro įspūdis, kad mokytojams ir tėvams yra suteikiamos elementarios žinios kas tie narkotikai ir kaip atrodo vaikas pavartojęs juos. Tačiau labai mažai pedagogai ir tėvai gavo žinių kaip apsaugoti vaikus, kad jie nepradėtų vartoti ar kartą paeksperimentavę, jų atsisakytų. Pirminė prevencija suprantama kaip informacijos ir žinių perteikimas, naudojant netgi gąsdinimo metodus, pasikviečiant buvusius narkomanus.
Dauguma mokyklų pravestos vidurinių ir vyresnių klasių valandėlės moksleiviams, tarpklasinės diskusijos, įvairūs masiniai renginiai “Narkotikams – ne”. Populiarios yra paskaitos ar paskaitų ciklai. Nemažai mokyklų nurodė, kad lankosi AIDS internetinėje svetainėje. Vieni globos namai nurodė 22 prevencijos renginius ir 40 papildomo ugdymo renginių.
Ypatingai populiarūs yra piešinių, plakatų, rašinių, rečiau atvirukų, fotonuotraukų, karpinių, žinių, video klipų konkursai skirti AIDS, rūkymo, alkoholio ir kkitų narkotikų vartojimo problemai. Organizuojamos moksleivių piešinių, plakatų, lankstinukų (pvz. “Stop – AIDS”) parodos. AIDS, nerūkymo dienai paminėti skirtos įvairios akcijos, tokiomis temomis, kaip “Žalingi įpročiai, kaip jų išvengti”, “Pasyvus rūkymas”, “Ką aš žinau apie žalingus įpročius ir jų pasekmes”, “Žalingiems įpročiams ne”, “Daryk kažką, kol tau tai neatsitiko”, “Diena be cigaretės”, “Mesk cigaretę” “Kaip ir kodėl tampama narkomanu” ir kita. Akcijos yra madingiausia renginių forma ir jų tematika labai įvairi. Moksleiviai dalyvavo Europos narkotikų prevencijos savaitėje. Kai kuriuose mokyklos paruošti vyresnių klasių moksleiviai dirbti su jaunesniais vaikais. Kvaišalų prevencijos aktualijos įtraukiamos į papildomojo ugdymo veiklos planus.
2. Veiklos planas
Paminėtini tokie papildomojo ugdymo, prevencijos renginiai popamokinėje veikloje:
. Įrengti ir nuolat atnaujinami informaciniai stendai narkotikų vartojimo
prevencijos temomis, skelbiami pagalbos telefonai.
. Jaunųjų policijos rėmėjų šventės “Stabdyk nusikalstamumą”
. Specialūs mokyklos laikraščių numeriai, sienlaikraščiai
. Specialūs skyreliai ar kampeliai bibliotekose moksleiviams ir tėvams, parodėlės, renginiai bibliotekoje ”Narkotikai, jų poveikis ir pavojai”. Tokie kampeliai kai kuriose mokyklose yra ir pedagogams mokytojų kambaryje.
. Diskusijos “Ką žinai apie narkotines medžiagas”, “Kaip padėti draugui patekusiam į savigriovos situaciją”, “Narkotikai skrydis į bedugnę”, “Kodėl žmonės rūko?”, “Prie paskutinės ribos”, “Narkomanija: liga ar liguistas potraukis”, “Narkotikai – mitai ir tikrovė”, “Mano vertinimai”,”Kas lemia mano elgesį”. Pokalbių ciklai: “Rūkoriaus portretas”, “Kvėpuokime švariau”, “Narkotikai ir įįstatymas”. Paminėtinos diskusijos-pokalbiai pradinių klasių moksleiviams: “Ar galima pasitikėti nepažįstamais žmonėmis”,, “Kokį poveikį sukelia alkoholiniai gėrimai”, “Narkotinės medžiagos. Pavojus sveikatai”.
. Diskusijų klubai (“N-14”, “Juice”, “Eurika”, “Visagalis”, “Laisvalaikio klubas”, “Ištiesk draugui ranką”, “Aš galiu”, “Linksmųjų ir išradingųjų”, “Sveika mokykla”, “Už ir prieš”, “Harmonija”, “Bendraminčiai” ir kt). Klubas “Mes čia gyvename” lanko rizikos grupės vaikai, klubas “Vėtrungė” numato priemones narkotinių medžiagų ir kitų kvaišalų vartojimo prevencijai mokykloje ir kaimo bendruomenėje.
. Konferencijos vyresnių klasių moksleiviams “Jaunimo problemos”, “Sveikatos versmės”, “Tikrovė neatleidžia”, “Narkomanija – kas tai?”,”Aš galiu pasakyti NE”, skirtą pedagogams ir moksleiviams, tarpmokyklinės konferencijos “Sveika mokykla”, mini konferencijos, jaunųjų oratorių konferencija “Kvaišalai ir jaunimo problemos”, bendros moksleivių, mokytojų ir tėvų konferencijos “Kuriame saugią aplinką”, “Civilizacijos neigiami poveikiai vaikui”.
. Sveikos gyvensenos būrelių veikla, sveikos gyvensenos kabinetas, sveikatingumo salė.
. Dramos būrelių spektakliai “Žiebtuvėlis”, “Kaip aš praradau draugą”, “Pagunda”, “Aš galiu pasakyti ne”, “ Prarasti”, lėlių teatro , skaitovų šventės, mini spektakliai įvairiomis prevencijos temomis, teatro studijos etiudai ir kt..
. Kino ir video filmų “Narkotikų kelias”, “Kokainas”, “Kiksas”, “Pražūties karta”, “Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją”, “Sidabrinė styga”, “Du bokalai Pilzeno alaus.”, “Kaltė”, “Niekur”, “Fronto linija”, “Traukinių žymėjimas”, “Memento”, “Narkomanai”, “Gražus aguonos žiedas”, “Kasadra”, “Alkoholio žala”, “Rūkymo žala” peržiūros ir aptarimai. Vyresnių klasių aštuonių filmų ciklas “Metadonas”, “Adatų keitėjai”,
“Kalėjime ties įstatymo riba”, “Narkotikai čigonų tabore”, “ŽIV kelias”, “Narkotikams STOP”, “Ekstazy”, “Auksinė adata”. Daugelis šių filmų neaprobuoti ŠMM sveikatos ir kūno kultūros ekspertų komisijos.
. Viktorinos “Sveikame kūne – graži siela”, “Kodėl aš sakau narkotikams ne”, “Mes prieš rūkymą”, “Jaunystės griekai – senatvės vargai”, “Sveikata – didžiausias mūsų turtas”ir kt.
. Popietės su medikais, psichologais, policijos darbuotojais, literatais, dvasininkais (“Kvaišalai – savižudybė”, “Kvaišalai ir aš”, “Padėk draugui”, “Gyvenk sveikai”, “Sportuok – atsisakyk žalingų įpročių”, “Knyga prieš narkotikus”, “Mokėkime pasakyti ne”, “Atsisakymo įgūdžių formavimas”, ““Noriu augti sveikas”, ‘Ateisi liūdnas – išeisi linksmas”, Adventinė popietė “Žvakių šviesoje”, rytmetis “Užgavėnių balius”, Velykinė popietė ir kt.).
. Teminiai vakarai “Mes prieš narkotikus”, muzikos “fanų” teminiai- muzikiniai vakarai, klausimų – atsakymų vakarai.
. Forumai rajono moksleiviams “Noriu būti sveikas”, “Juoda-balta”.
. Lankymasis patanatominiame muziejuje, psichiatrinėje ligoninėje, toksikologijos skyriuje, įvairios ekskursijos į narkologijos, AIDS centrus, Jaunimo psichologinės paramos centrą, reabilitacijos centrus, informacinį autobusą, kinologų centrą, policijos patrulinės tarnybos žirgyną, griežtojo režimo pataisos darbų koloniją, į nepilnamečių koloniją.
. Netradicinio ugdymo (dorinio) dienos, skirtos moksleivių gyvenimo įgūdžių uugdymui
. Susitikimai su buvusiais narkomanais, lektoriais iš Rids centro, AIDS centro narkomanų socialinės psichologinės reabilitacijos.
. Projektų kūrimas ir jų vykdymas (“Pažink save”, ‘Atrask save”, “Ištiesk ranką draugui”, “10 ne narkomanijai”, “Ne vien pamokose kartu”, “Žingsniai link savęs”, “Procesas”, “Ženklai”, “Klausyk, išgirsk, spręsk” ““Visi kartu mes galime daug”). Ženklus mokyklų skaičius dalyvauja projekto ”Aš galiu” konkurse ir vykdo projektus, jei ir nelaimi konkurso.
. Projektai “Mokiniai – mokiniams”, “Bendraamžiai – bendraamžiams”, “Jaunumas – jaunimui”, “Mokykla be narkotikų”. Yra mokyklų, kurios vykdo tarptautinius projektus, tokius kaip “Demokratija Lietuvoje ir Danijoje. Narkotikai”, “Linas”.
. “Sniego gniūžtės”, SOCRATES mainų projektų renginiai.
. Klausimų dėžutės. Į klausimus vėliau moksleiviai gauna atsakymus.
. Poilsinės – pažintinės stovyklos, vasaros stovyklos prie mokyklos problematiniams vaikams, turistiniai žygiai rizikos vaikams, ekologiniai žygiai – stovyklos, tarptautinės stovyklos.
. Rizikos grupės moksleivių susitikimas su teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnais, paramos centras vaikui (“Raktas”)
. Sportiniai, kultūriniai renginiai šeimoms, talentų šventės, gerumo dienos, knygos šventės, šeimų šventė “Kultūringai švęskime šventes”.
. 8 klasės kaimo moksleiviams dalinamos atmintinės “Kaip atpažinti narkomanus”, platinami AIDS centro pateikti bukletai mmoksleiviams, kurie nėra aptarti ŠMM sveikatos ir kūno kultūros ekspertų komisijoje. Mokyklos dideliais kiekiais (900vnt.) perka judėjimo “Stabdyk nusikalstamumą” išleistus lankstinukus “Kol dar nevėlu” ir “Tai nuo tavęs paties priklauso”.
Papildomame ugdyme dalyvauja labai skirtingas moksleivių skaičius ir jis svyruoja nuo 15% iki 98%, o kai kurios pradinės mokyklos nurodo net 100%. Kai kurios mokyklos nurodo didelį skaičių (20 ir daugiau) įvairios pakraipos, saviraiškos būrelių.
Ypatingai daug žinių, įgūdžių ir vertybių moksleiviai įgyja vykdant projektus, popamokiniuose renginiuose. Ugdymo įstaigos atžymi susitikimus su sspecialistais, profesionalais, įvairius bukletus moksleiviams, disputus, diskusijas, išvykas, ekskursijas, vakarones.
Kitos ugdymo įstaigos nurodo paskaitas, filmų peržiūras, video medžiagos stebėjimą ir aptarimą, sukauptos literatūros skaitymą. Moksleiviams organizuojami informaciniai kampeliai, eksponuojamos įvairios vaizdinės- informacinės medžiagos, nauja literatūra. Stenduose sieninėje spaudoje pastoviai teikiama naujausia informacija.
Kai kurios ugdymo įstaigos pažymi gyvenimo įgūdžių ugdymą, mokymą spręsti ir apsispręsti, sveikai ir kultūringai gyventi, leisti laisvalaikį. Moksleivis formuoja nuostatas ir ugdo įgūdžius, gilina savo žinias per kasdieninį bendravimą. Labai svarbus yra asmeninis pedagogo pavyzdys.
Dauguma mokyklų bendrauja su savivaldybių policija. Jie rengia jaunuosius policijos rėmėjus, informuoja moksleivius apie elgesio normas ir taisykles, privalomas laikytis įvairių renginių metu, linksminimosi be tėvų laiką, atsakomybę už netinkamus nepilnamečių poelgius. Vykdomi bendri reidai apie mokyklą esančią teritoriją, į parduotuves, kai įtariama, kad jose pardavinėjamas alkoholis ar rūkalai.
Daug mokyklų bendradarbiauja su pedagoginėmis-psichologinėmis tarnybomis. Jos teikia reikiamą pagalbą ieškant moksleivių elgesio, nesėkmingo mokymosi priežasčių, aprūpina ar pataria naudotiną literatūrą, suteikia individualias konsultacijas.
Tenka pažymėti, kad ugdymo įstaigos plačiai bendrauja su medikais, būtent asmens sveikatos priežiūros padaliniu, visuomenės sveikatos ugdymo centru, jaunimo narkologinės pagalbos centrais, vietos gydytoju: organizuojami susitikimai, paskaitos, pokalbiai tiek mokytojams, moksleiviams, tiek tėvams.
Sveikatos priežiūros specialistai organizuoja pedagogų apmokymus kaip suteikti pirmąją pagalbą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų. Mokyklos bendradarbiauja ssu socialinės paramos tarnybomis, organizuoja reidus, patikrinimus, teikia paramą. Jaunimo sveikatos ir krizių centras organizuoja paskaitų ciklus. Ugdymo įstaigos bendrauja taip pat ir su viešosiomis įstaigomis, kaip pvz.,VĮ “Saugaus vaiko centras”.
Su šalies valstybinėmis institucijomis bendrauja ne visos mokyklos. Daugiausia mokyklų bendrauja su AIDS, narkologijos, pedagoginiu-psichologiniu, visuomenės sveikatos centrais, psichikos sveikatos, socialinės paramos, Lietuvos vaikų ir jaunimo centru, KMU socialinės pediatrijos laboratorija.
Ugdymo įstaigos labai plačiai bendrauja su įvairiausiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Daugiausia ugdymo įstaigų (20.0%) nurodė bendradarbiavimą su organizacija “Stabdyk nusikalstamumą”: Organizuojami bendri renginiai, konkursai, varžybos. Ugdymo įstaigos susipažįsta su jų pateikiama naujausia informacija, žiūri video filmus, aktyviai kuria inscenizacijas prevencine tematika. Informacinis autobusas “Stabdyk nusikalstamumą” organizuoja paskaitas mokyklose, bendruomenėje, video filmų demonstravimą, platina literatūrą. Kai kurios ugdymo įstaigos bendradarbiauja su policijos rėmėjų organizacijomis, kuria pas save jaunųjų policijos rėmėjų padalinius.
Kitą pagal dažnumą organizaciją ugdymo įstaigos (18%) nurodė bendradarbiavimą su Pilietinių iniciatyvų centru, pabrėždami, kad tai buvo vaisingiausias bendradarbiavimas, nes gavo projektui lėšų ir vykdė projektus. Nemažas įstaigų skaičius dalyvavo projekto “Aš galiu” konkurse, nemažai pedagogų dalyvavo centro seminaruose ir kituose renginiuose.
Palyginti nedidelis ugdymo įstaigų skaičius (7.2%) nurodė, kad bendradarbiauja su V.M.Valančiaus blaivystės sąjūdžiu ir blaivybės draugija “Baltų Ainiai”. Jų įstaigose veikia šių organizacijų būreliai, pedagogai ir moksleiviai lanko sąjūdžio bbei draugijos organizuojamus renginius.
Kitos, ypač globos namai, bendradarbiauja su Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija “Gelbėkit vaikus”.
Ugdymo įstaigos bendrauja su bažnyčia, parapijos klebonu, organizuoja bendrus renginius, sprendžia užimtumo problemas.
Ugdymo įstaigos nurodė bendradarbiaujančios su Jungtinės metodistų bažnyčios pagalbos centru, Lietuvos Caritas, jaunimo organizacija “Actio Catholika Patria”, moters krizių, archivyskupijų jaunimo centrais, jaunimo, vaikų dienos centrais, jaunimo klubais, Pranciškoniškojo jaunimo centru, Maltiečių ordinu, Samariečių, Maironiečių, Kudirkaičių, Kazimieraičių, “Ateitininkų”, “Skautų”, “Romuviečių” organizacijomis, Saleziečių vienuolynu, Lietuvos nacionaline, Europos skautų asociacija, “Dvasinės pagalbos jaunimui centru”, Kretingos pranciškonų vienuolynu, stačiatikių cerkve.
Vilniaus pagrindinio profesinio mokymo įstaigų moksleivių
narkotinių medžiagų vartojimo tyrimas
Europoje vykstantys negatyvūs procesai mus pasiekia labai greitai. Dėl patogios geografinės padėties Lietuva tampa alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei paklausa ir poreikis narkotikams. Kovai su tokio pobūdžio blogybėmis nebuvome pasirengę, laiku nepradėjome prevencinės veiklos.
Iš kitos pusės – vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tame tarpe ir požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja problemų, susijusių su girtavimu. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Sklando įvairūs mitai apie narkotikus bei jų poveikį žmogaus psichikai. Formuojasi savas jaunimo požiūris į narkotikus ir jų vartojimą.
Tam didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizijoje rodomų kino filmų herojai. Kai kurie jaunuoliai/ės galvoja, kad techno ir repo muzika neįmanoma be narkotikų. Todėl ieško informacijos apie lengvus narkotikus, jų galimas ir dar nekenksmingas dozes. Ir tokios informacijos jie randa. Nesuprasdami pavojaus, jaunuoliai/ės ne tik linkę vartoti narkotikus, bet bando užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla – juos platinti. Pelno siekdami narkotikų prekeiviai vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami į narkotikų platinimą, susigundžiusius ir nedaug apie narkotikus išmanančius jaunuolius.
Oficiali statistika dažniausiai nneatskleidžia tikros šalies situacijos. Neretai vienas, ar kitas ypatingesnis atvejis sukuria pavojingos situacijos įvaizdį ir atvirkščiai – nežinojimas realios padėties formuoja nuomonę, kad narkomanijos problema kol kas ne tokia svarbi, kaip alkoholizmas, nusikalstamumas ar skurdas. Neretai nuomonę formuoja nelaimingas įvykis ar sensacingas straipsnis, pasirodęs spaudoje.
Įvertinti narkotikų vartojimo mastus Lietuvoje reikalingi sistemingi socio-epidemiologiniai tyrimai, apimantys įvairaus amžiaus ir socialinės padėties gyventojus. Šie tyrimai būtini ir yra valstybės prestižo reikalas.
Lietuva dalyvauja tarptautiniame Europos moksleivių alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo ttyrime (ESPAD). Šie tyrimai atliekami kas ketveri metai. Kontrolinis tyrimas, atliktas vienoje iš profesinių mokyklų parodė, kad narkotinių medžiagų vartojimas sparčiai didėja ir tampa pavojingu socialiniu reiškiniu. Realiai situacijai įvertinti atliktas visų 10-ties Vilniaus miesto profesinių mokyklų moksleivių apklausa.
Pagrindinis ttyrimo tikslas – surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių ir pasiūlyti prevencijos priemones. Tyrimas atliktas 2001 metų gruodžio mėnesyje, vadovaujantis tarptautine metodika ir naudojant bendrą apklausos struktūrą. Anketas moksleiviai pildė anonimiškai. Apklaustas 801 profesinių mokyklų moksleivis: 348 merginos (43.4 %) ir 453 vaikinai (56.6 %). Pagal amžių moksleiviai buvo nuo 15 metų amžiaus (dvi merginos) iki 29 (trys vaikinai). Didžiausią procentą sudarė septyniolikamečiai ir aštuoniolikamečiai (60.4 %). Devyniolikos metų moksleivių buvo 15.5 %, šešiolikos – 9.6 %.
Tabakas
Moksleivių rūkymas yra labai paplitęs Europos šalyse. Tačiau rūkymo paplitimas bei abiejų lyčių moksleivių rūkymo įpročiai gana smarkiai skiriasi įvairiose šalyse.
Mūsų apklausos duomenys rodo, kad dauguma Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių bent kartą pper savo gyvenimą yra pabandę rūkyti.
Bandžiusių ilgiau ar trumpiau rūkyti moksleivių procentas Vilniaus profesinėse mokyklose yra gana didelis ir jis ženkliai viršija respublikos 1999 metų vidurkį, ypač merginų. Absoliuti dauguma jaunosios kartos atstovų išbando rūkyti cigaretes ir ilgiau bei trumpiau jas rūko. Rūkymas tampa visuotiniu reiškiniu ir norint sumažinti rūkančiųjų skaičių, reikia ieškoti naujų, efektyvesnių ir atitinkančių situaciją prevencijos priemonių.
Tabako gaminių paplitimą moksleivių populiacijoje tiksliau nusako rūkymo dažnis per gyvenimą ir rūkymas per paskutines 30 dienų.
Pateikti kiti du rodikliai nnurodo reguliarų moksleivių rūkymą. Kasdien sistemingai rūkė 56.9 % (64.7 % vaikinų ir 46.8 % merginų) Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių. Vaikinai dažniausiai surūko po 10 – 20 ir daugiau cigarečių per dieną, merginos – po 5-10.
Moksleivių skaičius, kurie rūkė 40 ir daugiau kartų, bei kurie rūkė kasdien per paskutines 30 dienų yra stipriai didesnis nei Respublikos vidurkis pagal ESPAD99 tyrimo duomenis, kurie atspindi bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių rūkymo rodiklius.
Kaip matome, Lietuvoje nusistovėjęs tipinis regioninis modelis, kaip ir visoje Rytų Europoje pagal lyčių pasiskirstymą – daugiau rūko vaikinai nei merginos, bet rūkančiųjų merginų skaičius auga sparčiau nei vaikinų.
Pastarojo profesinių mokyklų moksleivių tyrimų duomenimis trečdalis tiriamų vaikinų (33.3 %) pradėjo rūkyti 11 ir mažiau metų, o 6.4 % jų nuo to amžiaus pradėjo rūkyti reguliariai kasdien. Merginų, pradėjusių rūkyti 11 ir mažiau metų, buvo 8.6 %. Trečdalis jų būna išbandžiusios rūkyti cigaretes jau apie 13-tuosius metus, o kasdien rūkyti dažniausiai pradeda 14-16 metų amžiaus ir vyresnės.
Tyrimo rezultatai parodė tamprų ryšį tarp rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo: ženkliai dažniau vartojo alkoholį ir kitus narkotikus kasdien rūkantys moksleiviai.
Alkoholis
Lietuvoje alkoholiniai gėrimai jaunimo tarpe yra populiarūs ir yra būtina jų bendravimo priemonė, gyvenimo būdas. Abstinentų, kkurie nerūkė, nevartojo alkoholinių gėrimų bei kitų narkotikų tarp Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių buvo vos 0.5 % (3.5% ESPAD 95 ir 2.5% ESPAD 99 duomenimis). Du trečdaliai vaikinų ir beveik pusė merginų alkoholinius gėrimus vartojo 40 ir daugiau kartų. ESPAD 99 duomenimis tokie moksleiviai profesinėse mokyklose sudarė trečdalį. Taigi galima tvirtinti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas šios socialinės grupės moksleivių tarpe plinta ir dažnėja. Įdomu buvo, kaip alkoholinius gėrimus vartojo moksleiviai per mokslo metų darbymetį – būtent per pastarąsias 30 dienų iki tyrimo.
Kaip matome, vos 10 % moksleivių per pastarąsias 30 dienų nevartojo alkoholinių gėrimų, o penktadalis vartojo juos kas antrą dieną ar net kasdien.
Labiausiai mėgstamas yra alus. Alaus negeria tik 4.1 % moksleivių (1.8 % vaikinų ir 7.2 % merginų).
Kaip rodo tyrimų duomenys, daugelis moksleivių alų nepriskiria prie alkoholinių gėrimų ir todėl į alkoholinių gėrimų vartojimo rodiklius alus beveik neįtrauktas. Jie alų geria dažnai po kelis kartus dienoje, todėl per 30 dienų alaus vartojimo atvejų yra daugiau nei dienų.
Alų labiau mėgsta vaikinai (83.9 % bent kartą gėrė alų per pastarąsias 30 dienų) nei merginos ( 68.7 % bent kartą gėrė alų per tą patį laiko tarpą). Jos 40 ir daugiau kartų alų vartojo tris kartus mažiau nei vvaikinai. Tačiau tenka pažymėti, kad yra merginų, kurios bando nenusileisti vaikinams ir geria alų net kelis kartus dienoje.
Alų moksleiviai pradeda vartoti gana anksti. Net trečdalis moksleivių alaus skonį išbando 11 ir mažiau metų. Merginos tradiciškai tai daro porą metų vėliau.
Merginos dažniau nei vaikinai geria vyną ir šampaną. Net 83.0 % merginų per paskutines 30 dienų bent kartą gėrė vyną ar šampaną, tuo tarpu vaikinų, kurie per tą patį laiko tarpą gėrė vyną ar šampaną buvo 54.3 %. Anksti moksleiviai išmėgina ir vyno skonį: trečdalis vaikinų vyną (šampaną) pradeda gerti 11 ir mažiau metų.
Per paskutines 30 dienų stiprius alkoholinius gėrimus bent kartą vartojo du trečdaliai moksleivių. Nustatyta, kad 12.8 % moksleivių (15.2 % vaikinų ir 9.4 % merginų) stiprius alkoholinius gėrimus geria dažniau nei kartą per savaitę. Yra tokių moksleivių, kurie stiprius alkoholinius gėrimus geria kas antrą dieną ar net kasdien. Tai jau asmenys, turintys problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.
Stiprius alkoholinius gėrimus moksleiviai pradeda vartoti vėliau nei alų ar vyną: didelė dalis vaikinų pradeda vartoti apie 13-14-tuosius, o merginos apie 16 –tuosius metus. 4.9 % vaikinų ir 9.5 % merginų iš vis stiprių alkoholinių gėrimų negeria.
Pirmiausia vaikai paveldi šeimos tradicinius alkoholio vartojimo papročius. Vėliau vaikai imituoja vyresniuosius ar
lygiagrečiai pamėgdžioja bendraamžius ir iš smalsumo juos išbando. Šiandien vyrauja nuomonė, kad geriau tegu vaikai išgeria su tėvais namuose, nei bandys gerti svetur ar gatvėje. Švedų tyrimai įtikinamai įrodė, kad tie vaikai, kuriems šeimoje prie vaišių stalo nebuvo siūloma ragauti ar išgerti alkoholinių gėrimų, jaunystėje gėrė žymiai rečiau ir mažiau, nei tie, kuriems tėvai leisdavo kartu su suaugusiais išgerti taurelę alkoholio, kas jis bebūtų: alus, vynas, šampanas ar stiprus alkoholinis gėrimas. Taigi jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo įgūdžiams ir nuostatoms didelės rreikšmės turi šeima, vėliau ugdymo įstaigos politika ir strategija. Jaunimo perauklėjimui tenka skirti ženkliai daugiau jėgų ir energijos, sugaištama žymiai daugiau laiko.
Kaip rodo tyrimo duomenys moksleiviai alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja svečiuose ( 49.7 % moksleivių: 47.0 % vaikinų ir 53.2 % merginų). Neretai vaikinas nurodė, kad gėrė alkoholinius gėrimus pas draugę, o mergina – pas draugą namuose. Antrą vietą pagal dažnumą moksleiviai nurodė diskoteką.
Joje alkoholinius gėrimus vartojo 30.2 % moksleivių: 29.8 % vaikinų ir 30.7 % merginų. Trečia vvieta pagal dažnumą – barai ir aludės (25.5 % moksleivių: 29.1 % vaikinų ir 20.7 % merginų). Tuo tarpu restoranuose gėrė tik 6.5 % moksleivių. Dar nemaža dalis moksleivių (22.5 %) nurodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė namuose (21.6 % vaikinų iir 23.6 % merginų). 20.0 % vaikinų (merginų tik 5.7 % ) nurodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė gatvėje, parke ar kitose atvirose vietose. Dar moksleiviai nurodė tokias vietas, kaip pirtys, mašinos, rūsiai, laiptinės, sodo nameliai.
Besaikis gėrimas
Besaikiu gėrimu vadiname tokį alkoholinių gėrimų vartojimą, kai vienas po kito iš eilės geriami 5 ar daugiau alaus buteliai, 5-ios ar daugiau taurės vyno, 5-ios ar daugiau taurelės stipraus alkoholinio gėrimo ar 5 ir daugiau taurės kokteilio. Tai pavojingas ir rimtas alkoholio vartojimas.
Daug mūsų tiriamų profesinių mokyklų moksleivių vartoja alkoholinius gėrimus dideliais kiekiais. Vyną dideliais kiekiais geria tiek vaikinai, tiek merginos: pusę butelio, butelį ar daugiau per paskutinį išgėrimą išgėrė 18.3 % vaikinų ir 18.6 % merginų.
Stiprius alkoholinius gėrimus dideliais kiekiais vėl ggi išgėrė daugiau vaikinų (44.8%), nei merginų (21.6 %).
Gausų alkoholinių gėrimų vartojimą 1999 metais nurodė 53.7 % profesinių ir 31.8 % bendrojo lavinimo, dažniau miesto nei kaimo mokyklų moksleiviai. Per du metus šis profesinių mokyklų rodiklis Vilniaus mieste dar padidėjo ir ženkliai viršija respublikos vidurkį.
Apklausoje buvo domėtasi kokį poveikį moksleivis jaustų, panaudojęs alkoholį.
Gauti duomenys rodo, kad daugiau moksleivių įžiūri teigiamus alkoholinių gėrimų vartojimo padarinius, nei neigiamus. Stebimas skirtumas tarp profesinių mokyklų moksleivių atsakymų ir respublikos vidurkio (ESPAD 99). TTiriamų Vilniaus profesinių mokyklų moksleiviai dažniau įžiūri teigiamus alkoholinių gėrimų vartojimo padarinius nei respublikos vidurkis. Nežiūrint tai, kad pusė jų žino ir supranta, kad alkoholis pakenktų sveikatai, tačiau galvoja, kad tai liečia ne jį (tik nedaugelis moksleivių galvoja, kad pasijaustų liguistas).
Didelė dalis moksleivių galvoja, kad pavartoję alkoholio jie pajustų atsipalaidavimą, taptų draugiškesni ir atviresni. Nemažai moksleivių nurodo, kad jie užmirštų savo problemas. Absoliuti dauguma moksleivių nežino ar netiki priklausomybės pavojaus, todėl tiki, kad galėtų nustoti gerti kada tik panorėtų.
Girtumas
Tai labai svarbus rodiklis, nurodantis, kaip dažnai moksleivis vartojo alkoholinius gėrimus iki apsvaigimo – girtumo. Tiriamojo amžiaus moksleiviams yra įprasta gerti iki tam tikro intoksikacijos laipsnio. Kai kuriems tai nutinka vieną ar du kartus, daugiau ar mažiau atsitiktinai. Kitiems išsivysto įprotis vartoti alkoholį, kad apgirstų, o vėliau ir priklausomybė. Kuo moksleivis jaunesnis tuo tas pavojus didesnis.
Kaip matome dauguma mūsų tiriamųjų moksleivių ( 90.1 % ) bent kartą buvo girti. 20 ir daugiau kartų girti buvo 55.2 % moksleivių. Šie rodikliai yra didesni nei bet kurioje Europos šalyje ir stipriai blogesni nei respublikos ESPAD 99 duomenys (Lietuvoje 73.6% 15-16 metų amžiaus moksleivių bent kartą buvo girti). Stebimas lyčių skirtumas: Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių girtaujančių vaikinų daugiau nei merginų.
Narkotinės medžiagos
Kai kkurios psichiką veikiančios medžiagos yra legalios (jų vartojimas nėra uždraustas) ir nelegalios (vartojimą draudžia įstatymai). Medžiagų, turinčių narkotinio poveikio yra kai kuriuose vaistuose, maisto produktuose. Nedideli tokių medžiagų kiekiai žmogaus organizmui žalos nepadaro. Narkotikais pripažintos medžiagos yra įtraukiamos į narkotinių medžiagų sąrašą. Jų gamyba, laikymas ar realizavimas yra draudžiamas įstatymo. Narkotinių medžiagų sąrašas yra pastoviai papildomas, koreguojamas pagal tai kiek medžiagos pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei.
ESPAD 99 duomenys rodo, kad Lietuvoje stipriai išaugo nelegalių narkotikų vartojimas laikotarpyje tarp 1995 ir 1999 metų. Remiantis apklausa nustatyta, kad moksleiviai yra girdėję apie daugelį narkotinių medžiagų.
Pastaruoju metu stipriai ėmė daugėti moksleivių išmėginusių vieną ar kelis narkotikus. Dažniausiai tai eksperimentatoriai ar nereguliarūs vartotojai, tačiau ne kurie iš jų vartoja narkotikus jau sistemingai. Narkotikų paplitimas pastarųjų metų laikotarpyje yra šuoliškas ir jis neaplenkė ir Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių.
Narkotikų vartojimas iš tikrųjų stipriai išaugo. Beveik pusė Vilniaus profesinių mokyklų moksleivių yra išmėginę vieną ar kitą narkotiką. Visi klausimyne išvardyti narkotikai moksleivių yra dažniau ar rečiau išmėginti. Tie moksleiviai, kurie narkotikus vartoja sistemingai, jie yra išbandę po 5 ir net 10 įvairių rūšių narkotikų.
Į bendrą narkotikus vartojančių procentą nėra įtraukti moksleiviai, kurie vartojo tik inhaliantus arba raminamuosius bei migdomuosius ir nenaudojo jokių kitų narkotikų. BBe to, būtina pažymėti, kad dalis moksleivių narkotikus išmėgino vos kelis kartus ir per paskutines 30 dienų jų jau nebevartojo. Kai kurie moksleiviai jau reguliariai (40 ir daugiau kartų) vartojo daugelį narkotikų.
Labiausiai paplitusi tarp moksleivių yra marihuana/hašišas. Vaikinai du kartus dažniau nei merginos išmėgino šį narkotiką. Respondentai klausimyne net rašė savo pageidavimus legalizuoti marihuaną. Per paskutines 30 dienų marihuaną sistemingai vartojo 12.0 % moksleivių ( 17.9 % vaikinų ir 4.3 % merginų). Nemažai moksleivių geriant alkoholį kartu rūko marihuaną ir taip padidindami marihuanos poveikį.
Antras pagal vartojimo dažnumą yra psichiką slopinantis narkotikas heroinas. Jį vartoja 13.5 % moksleivių (17.0 % vaikinų ir 8.3 % merginų). Didesnė dalis moksleivių šį narkotiką rūko. Tačiau kai kurie heroiną vartoja kitokiu būdu, nei rūkant. Žinant, kad heroino 1-2 injekcijos sukelia priklausomybę, šio narkotiko plitimas ir kai kurių moksleivių vartojamas 40 ir daugiau kartų kelia didelį nerimą.
Trečias pagal vartojimo dažnumą narkotikas yra amfetaminas. Šis narkotikas tapo populiarus dėl jaučiamo fizinės ir psichinės energijos antplūdžio ir įvairių mitų apie šio narkotiko poveikį svorio reguliavimui.
Gana didelis skaičius moksleivių geria alkoholį kartu su tabletėmis. Dažniausiai tai raminamieji vaistai. Dar paplitę yra sintetinis haliucinogenas LSD, psichiką stimuliuojantis sintetinis narkotikas ekstazi. Net labai brangų rinkoje narkotiką kokainą yra išmėginę
3.0 % respondentų.
Šeši vaikinai yra išbandę ir “magiškuosius grybus”, 23 vaikinai ir 3 merginos dar mėgaujasi anaboliniais steroidais.
Nors leidžiamus į veną nurodė, kad vartojo nedidelis procentas moksleivių, bet už tų procentų juk slepiasi 20 asmenų (16 vaikinų ir 4 merginos), o 12 vaikinų juos leidžiasi pastoviai. Jų tolimesniam gyvenimui gresia būti priklausomu nuo narkotikų ar padauginus ir sutrikus gyvybinėms funkcijoms gresia staigi mirtis.
Rūkomuosius narkotikus vartojo be išimties moksleiviai, rūkantys cigaretes. Tai dar kartą patvirtina hipotezę, kad rūkymas yra akivaizdus nnarkomanijos rizikos veiksnys.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad tarp profesinių mokyklų moksleivių yra labai paplitę raminamieji ar migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo.
Paplitęs yra taip pat inhaliantų vartojimas. Tai įvairios lakiosios medžiagos, kurias moksleiviai uosto.
Raminamųjų ar migdomųjų vartojimas galėtų reikšti piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kadangi daug moksleivių, vartojančių narkotikus, šiuos vaistus nurodo pamėginę pirmiausiai o jų gauti yra lengviausia ir pigiausia. Kita vertus, raminamųjų ar migdomųjų paplitimas gali būti tam tikras bandymas savarankiškai gydytis, naudojant kaip nusiraminimo, nervinės įtampos mažinimo priemonę. Raminamuosius aar migdomuosius dažniau vartoja merginos nei vaikinai.
Inhaliantus moksleiviai dažniausiai vartojo jaunesniame amžiuje. Per paskutines 30 dienų tik 1.1 % moksleivių (8 vaikinai ir 1 mergina) toliau tęsė inhaliantų vartojimą. Dažnai paaugliai pradeda nuo inhaliantų, nes jie pigūs ir visiems prieinami. VVėliau jų vartojimas tampa neprestižiniu ir jie pereina prie nelegalių narkotikų.
Kaip matome, pirmas narkotikas, kurį dauguma vaikinų išmėgina pirmiausia yra marihuana, nes jaunimo tarpe sklando mitai, kad tai silpnas narkotikas ir jį vartojant neišsivysto priklausomybė. Dauguma merginų pirmiausia pradeda vartoti raminamuosius bei migdomuosius. Šiuos vaistus neretai pasiūlo patys tėvai, kai vaikai pergyvena kokią tai, kad ir menkiausią nesėkmę. Vystantis tolerancijai narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms, tokie asmenys pereina prie stipresnių, kad gautų bent kiek didesnį efektą. Kai kurie moksleiviai nurodė amfetaminą kaip pirmą pavartotą narkotiką. Dalis moksleivių iš karto pradeda nuo stiprių narkotikų.
Labai rizikuoja moksleiviai, kurie išmėgina prekeivių ar draugų siūlomą nežinomą narkotinę medžiagą. Vartojant tokį narkotiką yra neaiški veiklioji narkotiko dalis, dozė, priemaišos ir kita. Tuo tarpu, tyrimo dduomenys rodo, kad kai kurie moksleiviai rizikuoja ir pirmiausia išbando narkotiką, nežinodami kokia tai medžiaga. Labiau mėgsta rizikuoti Vilniaus profesinių mokyklų vaikinai, nei merginos.
Profesinių mokyklų moksleiviai gana vėlai pirmą kartą išmėgino narkotikus: vaikinai ženkliai anksčiau nei merginos. Pagal amžių išsiskiria raminamieji ir inhaliantai: juos daugiausia merginų ar vaikinų (atitinkamai) išmėgino 14 metų amžiuje. Šis amžius būdingas taip pat amfetaminų, marihuanos vartojimo pradžiai.
Šiaip kitus narkotikus tik pavieniai moksleiviai pamėgino ankstyvame amžiuje, pradedant nuo 11 ir mažiau. Žymesnis narkotikų vartojimas nnurodomas pradedant 15-taisiais metais. Dažniausiai narkotikus pradėjo vartoti moksleiviai (tiek vaikinai, tiek merginos) būdami 16 ir vyresni.
Dažniausiai pirmą narkotiką moksleiviai (tiek vaikinai, tiek merginos) pamėgino iš smalsumo. Smalsumas, kaip ir polinkis rizikuoti yra natūralios jauno žmogaus savybės. Labai svarbu, kad jie suprastų kur tą savo savybę galėtų nepavojingai išnaudoti.
Kita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas. Šią priežastį dažniau nurodo merginos, nes jos paprastai jautresnės negatyviems veiksniams. Paprastai jaunimas nemoka konstruktyviai spręsti iškilusias problemas. Dažnai tos problemos būna menkavertės, susiję su nusiteikimu kai kurių įvykių atžvilgiu. Tačiau tos problemos jiems atrodo labai reikšmingos. Tokie jaunuoliai ieško būdų, kaip užmiršti juos kamuojančias problemas ir tiesiausias kelias neretai pasirodo alkoholio ar kitų narkotikų vartojimas.
Dar svarbi priežastis yra nenoras išsiskirti iš grupės draugų. Jauname amžiuje dažnai vartojamos narkotinės medžiagos siekiant neatsilikti ir būti pripažintam bendraamžių, kartu leisti laiką. Tenkinant šį natūralų ir labai svarbų jaunimo norą, nepakanka teigiamų nuostatų, aiškios pozicijos prieš narkotikus. Reikia įgyti daug gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų kritiškai vertinti narkotikų vartojimą.
Kai kurie respondentai nurodė, kad jie paprasčiausiai vartojo narkotikus, norėdami apsvaigti. Dalis moksleivių, ypač merginos nurodė kitas priežastis. Tai dažnai draugas, vartojantis narkotikus, nepasisekusi meilė, problemos šeimoje. Viena mergina nurodė, jog taip norėjusi pagąsdinti tėvus.
Palyginti nedaug moksleivių nnurodė, kad vartojo narkotikus iš neturėjimo kas veikti: daugiau vaikinų, nei merginų.
Nurodytos priežastys dėl ko moksleiviai pamėgino narkotikus rodo, kaip svarbu formuoti gyvenimo įgūdžius (asmens bei socialinius), savigarbą, gebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, gebėjimą laiku atsisakyti, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas.
Kaip matome, narkotikus moksleiviai dažniausiai gauna iš bendraamžių, jaunesnių ir vyresnių draugų arba pasidalina grupė draugų/ių. Kai kurie nurodė, kad gauna iš giminaičių – pusbrolio ar dėdės, rečiau –brolių ar seserų. Neretai respondentai narkotikus perka iš draugų. Raminamuosius bei migdomuosius vaistus dažniausiai moksleiviai paima namuose iš šeimos vaistinėlės be tėvų leidimo arba nusiperka vaistinėje. Kai kurie moksleiviai narkotikus nusipirko iš girdėto ar visai nepažįstamo žmogaus arba tokie asmenys pasiūlė jiems narkotikų be mokesčio.
Kaip rodo moksleivių atsakymai, pusė jų žino vietas, kur galima įsigyti narkotikų. Kadangi neretai vartojantys narkotikus respondentai į šį klausimą atsakė neigiamai, reikia manyti, kad žinančių yra ir daugiau.
Daugiausia moksleivių nurodė, kad narkotikų jie gali gauti diskotekoje. Nemaža dalis moksleivių nurodė, kad žino kur narkotikus siūlo ir parduoda gatvėje bei nurodė net adresus. Moksleiviai žino ir prekiautojus, pas kuriuos galima įsigyti narkotikų. Dažnas nurodė, kad užtenka paskambinti telefonu ir narkotikai bus pristatyti į sutartą vietą. Kai kurie moksleiviai nnurodė galimybę įsigyti narkotiką mokykloje per draugus. Iš kitų vietų paminėtinos: stotis, taboras, spartos stotelė ir kitos.
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko daug politinių, ekonominių bei socialinių pokyčių. Jie atvėrė gyventojams platesnes galimybes, pasirinkimą, davė daugiau laisvės, tačiau kartu pareikalavo didesnio aktyvumo, asmeninės iniciatyvos, atsakomybės. Didžioji dauguma gyventojų prisitaikė prie permainų, reformų, rado savo vietą tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Tačiau dalis visuomenės narių nesugebėjo prisitaikyti, pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tai sąlygojo eilės neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip nusikalstamumas, bedarbystė, skurdas ir pan. atsiradimą, gyventojų psichinės sveikatos pablogėjimą. Prie pastaruoju metu sparčiai plintančių neigiamų reiškinių galėtume priskirti ir narkomaniją.
Užimdama palankią geografinę padėtį, Lietuva tapo narkotikų tranzito šalimi. Lietuvoje nėra reikiamos įstatymų bazės narkotikų kontrolei, visuomenė nėra pakankamai informuota apie narkotikus, jų žalą. Esant didžiulei narkotikų pasiūlai, prieinamumui, atsirado ir paklausa.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, šalyje kasmet didėja narkotikus vartojančių asmenų skaičius. Nuo 1991 metų iki 1999 metų narkomanų skaičius išaugo 6 kartus. Jei 1991 metais 100 tūkst. gyventojų teko 15,3 sergančiųjų narkomanija, tai 1999m. – 88,3.
Tyrimai, atlikti Lietuvos vidurinėse mokyklose rodo, kad ir mokyklose kasmet daugėja moksleivių, vartojančių įvairius narkotikus. Jei 1995 m. 3,2% 15-16 metų moksleivių bandė nelegalių narkotikų, tai 1999 m. šis skaičius išaugo iki 15,5%.
Tyrimai parodė,
kad net 96,5% šio amžiaus moksleivių jau vartoję alkoholį, o 73,6% bent kartą buvo girti (Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas, A. Davidavičienė).
Asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų, būtina kompleksinė pagalba – medicininė, psichologinė bei socialinė. Ją teikia įvairios gydymo įstaigos, Priklausomybės ligų centrai, Psichinės sveikatos centrai. Pastaruoju metu vis daugiau šia veikla užsiima ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, draugijos, fondai. Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovų nuomone, taip sparčiai augant narkologinių ligonių skaičiui, šių įstaigų teikiamų paslaugų nepakanka, trūksta ir specialistų, ppilnai pasirengusių teikti įvairiapusišką pagalbą narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams. Iki šiol nėra sukaupta centralizuotos informacijos apie įstaigas bei organizacijas, teikiančias paslaugas narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams, jų teikiamų paslaugų pobūdį. Tai neleidžia įvairioms organizacijoms bei tarnybos, dirbančioms su priklausomais asmenimis bei jų šeimos nariais, bendradarbiauti, siųsti pacientus ar jų šeimos narius konsultacijoms, informuoti apie galimas medicinines, psichologines bei socialines paslaugas. Neturint centralizuotos informacijos, sunku įvertinti realią padėtį ir planuoti paslaugų, teikiamų narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams ttobulinimą bei plėtrą.
Vykdant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti įvairių įstaigų bei organizacijų veiklą, teikiant medicinines, psichologines bei socialines paslaugas narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams. Ypatingas ddėmesys šiame tyrime skiriamas socialinėms paslaugoms narkologiniams ligoniams bei šių paslaugų poreikiui. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai padės planuoti įvairių medicininių, psichologinių bei socialinių paslaugų plėtrą narkologiniams ligoniams, atsižvelgiant į realią padėtį bei specialistų, dirbančių šioje srityje, nuomonę.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokios medicininės, psichologinės bei socialinės paslaugos yra teikiamos narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti sekantys uždaviniai:
Išsiaiškinti, kokios įstaigos bei organizacijos teikia paslaugas narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams.
Ištirti, kokios paslaugos yra teikiamos narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams.
Išsiaiškinti šiose įstaigose bei organizacijose teikiamų socialinių paslaugų pobūdį.
Ištirti specialistų, dirbančių šioje srityje, nuomonę apie įvairias socialines narkologinių ligonių problemas.
Ištirti specialistų, dirbančių šioje srityje, nuomonę apie narkologiniams ligoniams teikiamų paslaugų tobulinimo galimybes.
Remiantis aapklausos rezultatais, pateikti rekomendacijas paslaugų, teikiamų narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams, tobulinimui bei plėtrai.
Tyrimo metodika ir procedūra
Siekiant surinkti informaciją apie įstaigas bei organizacijas, teikiančias įvairias paslaugas narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nukentėjusių asmenų ir socialinės rizikos grupių skyrius išsiuntė prašymus į miestų ir rajonų Savivaldybių Globos ir rūpybos skyrius. Buvo prašoma suteikti informaciją apie šios savivaldybės teritorijoje veikiančias organizacijas ir tarnybas, dirbančias narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos ir narkologinių ligonių reabilitacijos srityse. Patogumo dėlei pprie siunčiamo rašto buvo pridėta lentelė, kurioje buvo nurodyta kokios informacijos pageidaujama.
Atsakymus atsiuntė beveik visos savivaldybės. Iš atsakymų paaiškėjo, kad kai kuriuose miestuose bei rajonuose visai nėra įstaigų bei organizacijų, teikiančių paslaugas narkologiniams ligoniams bei jų šeimos nariams. Tai Neringa, Kupiškis, Lazdijai, Šakiai. Skiriasi ir organizacijų bei įstaigų, teikiančių šias paslaugas, skaičius. Kai kurišis skaičius viršija 20 (pvz., Vilniuje, Šiauliuose), tačiau daugumoje miestų ir rajonų – tik 1 ar 2..Gavus informaciją iš Savivaldybių, buvo sudarytas įstaigų ir organizacijų, dirbančių su narkologiniais ligoniais ir jų šeimos nariais, sąrašas. Į šį sąrašą neįtraukėme pavienių asmenų, dirbančių šioje srityje bei atskirų programų ar projektų, kurie vykdomi laimėjus konkursą tik keletą mėnesių.
Tikslu apklausti šias organizacijas bei tarnybas, buvo sukurta speciali anketa (žiūr. 1 Priedą). Pirmieji anketos klausimai skirti informacijai apie pačią organizaciją surinkti – tipas, finansavimo šaltiniai, darbuotojai ir pan. Kita dalis klausimų skirti išsiaiškinti, kokios paslaugos yra teikiamos priklausomiems asmenims bei jų šeimos nariams bei nuomonei apie šių paslaugų būtinumą. Dalis klausimų – uždari. Atsakydami į juos, respondentai turėjo tik pažymėti jiems tinkamą atsakymą. Kiti klausimai – atviri. Respondentai turėjo patys įrašyti savo atsakymą į tam anketoje skirtą vietą.
Anketos buvo išsiuntinėtos visoms įstaigoms bei organizacijoms pagal sudarytą sąrašą. Iš viso buvo išsiųstos 195 aanketos. Gautos – 97 anketos. Tai sudaro 49,7% visų išsiųstų anketų. Trys iš jų buvo atmestos kaip netinkamos. Didžioji dalis organizacijų bei tarnybų neatsiuntė savo anketų. Sunku pasakyti kodėl, bet ir nežinant priežasčių aišku, kad šios organizacijos bei tarnybos nenori bendradarbiauti, dalintis savo patirtimi. Ypač stebina tai, kad į kvietimą bendradarbiauti neatsiliepė ir tų miestų bei rajonų organizacijos bei tarnybos, kur ypač sparčiai plinta narkomanija.
Buvo apdoroti 94 anketų rezultatai. Tai sudaro 48,2% visų išsiųstų anketų. Organizacijų bei tarnybų, atsiuntusių šias anketas, sąrašas pateiktas 2 Priede.
Išvados
Visose ugdymo įstaigose yra paskirti asmenys, atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ar net sudarytos prevencinės veiklos koordinacinės grupės. Visos ugdymo įstaigos turi vidaus tvarkos taisykles dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Tačiau dar 14.3% ugdymo įstaigų jos liečia tik moksleivius ir neliečia pedagogų bei kitą įstaigos personalą ir 14.3% įstaigų turi tik žodines vidaus tvarkos taisykles. Dauguma ugdymo įstaigų (92.8%) pravedė moksleivių apklausą dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo. Daugelis įstaigų, atlikę apklausas įsitikino, kad mokykloje egzistuoja narkotikų platinimo ir vartojimo problema. Kai kurios mokyklos dar nesuvokia situacijos šalyje ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo problemą vertina kaip neaktualią, nes jų vaikai dar jaučiasi saugiai ir mokykloje ir savo kieme. Dauguma mokyklų nurodė, kkad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3% moksleivių, kai kurios – 7- 9%. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15%, o atskirose ir ypač jaunimo mokyklose juos vartoja net iki 28 –37.5% moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1.5% pastoviai vartojančių narkotikus moksleivių. Labiausiai paplitusi “žolė” (didžiausias rodiklis siekia iki 28.9-33.0%), raminamieji bei migdomieji (tarp mergaičių rodiklis siekia 9%) ir inhaliantai (klijai, o rodiklis siekia 8%). Rezultatai stulbinantys pagal pavartojusių moksleivių skaičių ir pagal narkotinių medžiagų įvairove (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazy, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, trimadolis, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir tt.). Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose. Moksleiviai informuoti kur ir pas ką galima gauti narkotikų, o kai kurie jų įsigyja mokykloje (per draugus). Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto (“dėl kaifo”), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), “madinga”, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti. Moksleiviai labai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos. Jie nesuvokia pavojaus, o buvusių narkomanų lankymasis mokykloje, jų paskaitos įtikina vaikus, kad galima lengvai pasveikti.
Duomenys rodo, kad vaikai turi daug problemų, kurios skatina ne tik griebtis narkotikų, bet ir
ryžtą savižudybei (iki 24% moksleivių norėjo pakenkti sau, iki 13% bandė žudytis, o 4% net 5 ir daugiau kartų). Visos ugdymo įstaigos (prisiuntusios ataskaitas) aktyviai įsitraukė į prevencijos veiklą ir organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Tačiau kai kurios ugdymo įstaigos, nelaimėjusios konkursų, vykdė projektus negavę lėšų. Pati svarbiausia prevencijos forma – ugdyti gyvenimo įgūdžius, psichologinį vaikų atsparumą, kad kiekvienas suprastų, kad jis gali būti laimingas ir be narkotikų. Tai visuomenės ir valstybės lygmens problema. MMokykla jau daug daro. Per mažai ir vangiai dar įsitraukia tėvai ir visuomenė. Vykdant šviečiamąją veiklą moksleiviams, pedagogams ir tėvams yra bendraujama su aukštųjų mokyklų dėstytojais, psichologinės pagalbos, sveikatos, vaiko teises ginančiomis ir jas įgyvendinančiomis institucijomis, konfesinėmis bendruomenėmis.
Literatūros sąrašas:
1. www.google.lt
2. www.tingiu.lt
3. www.centras.lt
