Nervai ir jų funkcijos

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimas

Žmogaus smegenys lemia sąmoningą žmogaus veiklą, abstraktų mąstymą, gebėjimą dirbti, kalbėti, bendrauti su kitais žmonėmis, kurti ir suprasti meną.

Nervų sistemos reikšmė. Organizmo funkcijas daugiausia reguliuoja nervų sistema. Jutimo organai dirginimus iš aplinkos nuolat perduoda nerviniams centrams. Jie lemia organizmo reakciją į dirgiklį. Žmogaus nervų sistema yra sudėtingiausia.

Raumenys susitraukia tik tada, kai juos pasiekia jaudinimas iš centrinės nervų sistemos. Seilių ir skrandžio sulčių, prakaito išsiskyrimas, kraujagyslių spindžio kitimas- visi šie refleksai vyksta dalyvaujant nervų sistemai. Taigi nervų sistema rreguliuoja organizmo funkcijas. Ji garantuoja darnią įvairių organų ir jų sistemų veiklą.

Organizmas palaiko ryšį su aplinka per nervų sistemą.

Organizmo funkcijų nervinio reguliavimo procesas vyksta daug greičiau ir tiksliau negu humoralinio, nes tai atlieka nervų sistema.

Pagrindinės jos funkcijos yra šios:

1) reguliuojami visi organizmo gyvybiniai procesai;

2) garantuojama darni įvairių organų ir jų sistemų veikla;

3) palaikomas organizmo ryšys su aplinka.

Nervinis audinys, neuronai ir nervai

Nervų sistema sudaryta iš nervinio audinio. Šį sudaro nervinės ląstelės – neuronai ir pagalbinio audinio – neuroglijos ląstelės.Neuronai – pagrindinės nnervinio audinio ląstelės, reguliuojančios nervų sistemos funkcijas. Neuronus supančios neurologijos ląstelės atlieka maitinimo, atraminę ir apsauginę funkciją.

Kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Kūną sudaro branduolys ir citoplazma su jose esančiais organoidais. Ataugos yra dvejopos: dendritai ir aksonai. Dendritai – trumpesnės, ššakotos, nervinius impulsus perduodančios į neurono kūną ataugos. Aksonu iš neurono į raumenis perduodami nerviniai impulsai. Impulsas yra elektrinės prigimties signalas, plintantis nervinėmis ląstelėmis. Neuronai turi tik vieną aksoną ir vieną arba kelis dendritus. Dauguma dendritų yra palyginti trumpos, labai išsišakojusios ataugos. Aksonas paprastai ilgesnis už dendritus (gali siekti iki 1 m), dažniausiai nelabai išsišakojęs. Ilgąsias ataugas dažnai dengia baltos, panašios į riebalus medžiagos – mielino dangalas.

Pažeistieji neuronų kūnai nebeatsinaujina, o periferijoje esantys aksonai pažeisti gali ataugti. Neuronų kūnai ir trumposios ataugos sudaro centrinės nervų sistemos pilkąją medžiagą, o mieliniai aksonai, kurie neišeina iš centrinės nervų sistemos ir turi baltą mielino dangalą, sudaro baltąją centrinės nervų sistemos medžiagą.

Vieni neuronai perduoda impulsus iš jutimo organų į nugaros ar galvos smegenis – TTai juntamieji, arba receptoriniai, neuronai. Kiti perduoda impulsus iš nugaros ir galvos smegenų į raumenis ar kitus vidaus organus – tai judinamieji, arba motoriniai, neuronai. Ryšį tarp juntamųjų ir judinamųjų neuronų palaiko nugaros ir galvos smegenyse esantys įterptiniai neuronai. Juntamųjų neuronų kūnai sudaro nervinius mazgus šalia centrinės nervų sistemos. Nerviniai mazgai – tai nervinių ląstelių kūnų sankaupos už centrinės nervų sistemos ribų.

Nervinių ląstelių ataugos (aksonai ir dendritai), padengtos apvalkalėliais, vadinamos nervinėmis skaidulomis. Nervai, sudaryti iš judinamųjų neuronų aksonų, vadinami judinamaisiais nnervais. Judinamieji nervai sudaryti iš juntamųjų neuronų dendritų. Impulsai nervais sklinda dviem kryptimis: iš jutimo organų į centrinę nervų sistemą ir iš jos – į organus, raumenis.

Refleksas – pagrindinė nervinės veiklos forma

Refleksas. Visa nervų sistemos veikla – įvairūs refleksai, kuriais pasiekiama atskirų organizmo sistemų sąveika. Per receptorius centrinė nervų sistema gauna informaciją apie organizmo aplinkos ir jo vidaus būklę.

Organizmo reakcija į dirginimą, kurią atlieka ir kontroliuoja centrinė nervų sistema, vadinama refleksu. Kelias, kuriuo sklinda nerviniai impulsai reflekso metu, vadinamas reflekso lanku.

Reflekso lankas susideda iš penkių dalių: receptoriaus, juntamosios dalies (juntamojo neurono), centrinės nervų sistemos dalies, judinamosios dalies (judinamojo neurono0 ir vykdomojo organo (raumens).

Sinapsė. Nervinės ląstelės turi ilgąsias ir trumpąsias ataugas. Jomis neuronai jungiasi tarpusavyje. Šis neuronų susijungimas vadinamas sinapse.

Nervų sistemos dalys. Nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys, o periferinę nervų sistemą – nervai, nervinai rezginiai ir nerviniai mazgai.

Periferinė nervų sistemos dalis, reguliuojanti griaučių raumenų veiklą, vadinama valinga somatine nervų sistema. Kita periferinės sistemos dalis, reguliuojanti vidaus organų veiklą, vadinama nevalinga automatine, arba vegetacine, nervų sistema.

Vegetacinė nervų sistema sudaryta iš dviejų dalių: simpatinės (jos nervai skatina, greitina arba lėtina kai kurių vidaus organų veiklą) ir parasimpatinės (jos nervai organus dažnai veikia priešingai nnegu simpatinės).