Nykstantys pasaulio žinduoliai

Turinys

Įvadas…………………………3

Žinduolių klasifikacija………………………4

Kloakiniai…………………………5

Sterbliniai…………………………5

Vabzdžiaėdžiai…………………………5

Šikšnosparniai…………………………6

Šokuojantieji kirstukai…………………………6

Primatai…………………………7

Skruzdėdos ir joms giminingi…………………….8

Triušiai, kiškiai ir kiškėnai………………………8

Graužikai…………………………9

Banginiai…………………………9

Plėšrieji…………………………10

Ruoniai ir jūrų liūtai………………………..12

Drambliai…………………………12

Neporakanopiniai žinduoliai…………………….12

Porakanopiniai žinduoliai………………………13

Kaguanai…………………………13

Tupajos…………………………13

Skuojučiai…………………………13

Vamzdžiantis…………………………13

Damanai…………………………13

Diugonis…………………………13

Lamantinai…………………………13

Išvados…………………………14

Naudota literatūra…………………………15Įvadas

Visi žinduoliai – geriausiai žinoma stuburinių grupė. Žinduoliai paplitę daugiausiai sausumoje, tačiau jie gyvena ore ir vandenyje. Jų sėkmę lemia gebėjimas palaikyti pastovią vidutinę kūno temperatūrą, nesvarbu kokios būtų aplinkos sąlygos. Žinduoliai labai lengvai prisitaiko ir dažnai pakeičia savo elgseną, kad prisiderintų prie kintančių aplinkybių. Be to, tai greiti, turintys jautrią uoslę, klausą ir aštrią regą gyvūnai, dėl CNS išsivystymo jie turi gebėjimą kaupti patyrimą ir ddalytis juo su gentainiais. Kaip žinome, žinduoliai veda gyvus jauniklius ir patelės maitina juos savo pienu, augina jauniklius, kurie žaisdami ir stebėdami suaugusius įgyja įgūdžius reikalingus išgyventi.

Prieš 100m. dar buvo didelių laukinės gamtos plotų, kur gyvūnai beveik nesusitikdavo su žmonėmis. Nuo tada žmonių skaičius greitai augo, o kartu didėjo energijos ir žaliavų vartojimas. Dabar mūsų planetoje teliko labai mažai vietų, kur dar nepasiekė žmogus. Naturalios buveinės nyksta ir Žemės bioologinė įvairovė – bendras visų dabar gyvenančių rūšių skaičius – ssparčiai mažėja. Tai potencialiai pavojinga žmonėms, nes dėl to pasaulis vis labiau praranda stabilumą ir senka ištekliai, kurių vieną dieną gali nebelikti. Gyvūnams pasekmės gali buti pražūtingos. Labiausiai nukentėjusios rūšys dabar yra tokioje padėtyje, kad be žmogaus pagalbos jos negali iišlikti. O tokių rūšių yra be galo daug.Žinduolių klasifikacija

Karalystė Gyvūnai

Animalia

Tipas Chordiniai

Chordata

Klasė Žinduoliai

Mammalia

Būrys Kloakiniai žinduolai

Monotremata Šeimos 2 Rūšys 5 Sterbliniai

Marsupialia Šeimos 22 Rūšys 292 Vabzdžiaėdžiai

Insectivora Šeimos 6 Rūšys 365 Šikšnosparniai

Chiroptera Šeimos 18 Rūšys 977

Kaguanai

Dermoptera Šeimos 1 Rūšys 2 Šokuojantieji kirstukai

Macroscelidea Šeimos 1 Rūšys 15

Tupajos

Scandentia Šeimos 1 Rūšys 19 Primatai

Primates Šeimos 11 Rūšys 356

Skurzdėdos ir joms giminingi

Xenarthra Šeimos 4 Rūšys 29

Skujuočiai

Pholidota Šeimos 1 Rūšys 7 Triušiai, kiškiai ir kiškėnai

Lagomorpha Šeimos 2 Rūšys 80 Graužikai

Rodentia Šeimos 30 Rūšys 1702 Banginiai

Cetacea Šeimos 13 Rūšys 83 Plėšrieji

Carnivora Šeimos 7 Rūšys 249 Ruoniai ir jūrų liūtai

Pinnipedia Šeimos 3 Rūšys 34 Drambliai

Proboscidea Šeimos 1 Rūšys 3

Vamzdžiadantis

Tubulidentata Šeimos 1 Rūšys 1

Damanai

Hyracoidea Šeimos 1 Rūšys 8

Diugonis ir Lamantinai

Sirenia Šeimos 2 Rūšys 4 Neporakanopiniai žinduoliai

Perissodactyla Šeimos 3 Rūšys 19

Porakanopinai žinduoliai

Artiodactyla Šeimos 10 Rūšys 225

Kiekviename būryje yra rūšių, kurios arti išnykimo ribos, todėl juos būtina saugoti ir neleisti jiems išnykti, nes tai didelis gamtos turtas.

Kloakinai žinduoliai Monotremata

● Ilgasnapė echidna Zaglossus bartoni

Ilgis 60 – 100cm

Masė 5 – 10kg

Paplitimas Naujoji Gvinėja

Buveinės Vidutinio klimato, tropinai ir drėgnieji miškai, kalnai, stepės, dykynės, savanos

Statusas Išnykstanti

Šios rūšies žžemyn lenkto snapo ilgis gali viršyti 20cm; jo gale yra mažytė burna, o pamate – nedidelės, arti įstatytos akys. Kaip ir kitų echidnų, ilgasnapės echidnas patelė iškasa kiaušiniui urvą, tačiau šios rūšies patelė išsiritusį jauniklį nešioja ir žindo sterblėje. Ši echidna – didžiauisa iš visų kloakinių; juda lėtai, o gindamasi susisuka į spygliuotą kamuolį. Pro ilgą juoda kailį spyglių beveik nesimato.

Sterbliniai Marsupialia

● Trumpauodegė kengūra Setonix barchyurus

Ilgis 40 – 54 cm

Masė 2,5 – 5kg

Paplitimas P. Australija, Rotnesto ir Baldo ssalos

Buveinės Tropiniai ir drėnieji miškai

Statusas Gali išnykti

Labai reta Australijos žemyne trumpauodegė kengura, arba kvoka, išlikusi 2 salose prie pietvakarinių krantų, nes čia nėra įvežtų gruobuonių, tokių kaip lapės. Ši nedidelė kengūra dažnai lankosi tankiame miške, atviroje miškingoje vietoje, žemuose bruzgynuose ir, jei tik yra, pelkių pakraščiuose ir upių pakrantėse. Po dienos poilsio tankioje augalijoje naktį maitinasi lapais, žolėmis ir vaisiais. Gyvena mažomis šeimyninėmis grupėmis, kartu dalijasi teritorija. Nėštumas trunka 27d. Vienintelis jauniklis sterblę palieka po 6 mėn.

APSAUGA: Kvokos yra labai mėgiamos turistų, tačiau turistus reikia įspėti, kad jie nemaitintų žmonių maistu, nes šiuolaikinis maistas sutrigdo jautrią kvokų virškinimo sistemą. Dėl šios priežasties jų populiacija greitai nyksta.

Taip pat nykstantys yra:

● Šlakuotoji sterblinė pelė Parantechinus apicalis

Paplitimas P. v. Australija

● Voverinis kuskusas Gymnobelidus leadbeateri

Paplitimas P. r. Australija (Centrinė plynaukštė, Viktorija)

● Potoras Potorous longipes

Paplitimas P. r. Australija

Vabzdžiaėdžiai Insectivora

● Kurmėnas Desmana moschata

Ilgis 18 – 21cm

Masė 450g

Paplitimas Nuo R. Europos iki C. Azijos

Buveinės Ežerai, tvenkiniai , kūdros, upės, upeliai

Statusas Gali išnykti

Primena vandeninius kirstukus. Uodega tokio pat ilgio kaip galva ir kūnas, iš šonų suplota ir vandenyje veikia kaip irklas ir vairas. Užpakalinės pėdos plėvėtos, priekinės – tik iš dalies. Naktimis ieško grobio, ilga, jautria nosimi naršydamas upės dugno dumblą, akmenis; gyvena grupėmis iir keliese dalijasi pakrante, o tai nebudinga vabzdžiaėdžiams. Po 40–50 nėštumo dienų 3–5 gimusiais jaunikliais rūpinasi patelė; nujunkomi 4sav.

APSAUGA: Kurmėnai buvo medžiojami ne vieną šimtmetį, bet dabar jie saugomi įstatymų, įgyvendinamos jų atkūrimo programos. Tačiau jiems tebegresia pavojus išnykti dėl gėlavandenių buveinių praradimo, nes minta vandens vabzdžiais, varlėmis, vėžiais ir panašiais vandens gyvūnais. Jų buveinės ir toliau naikinamos žemę pritaikant žemėnaudai, jiems kenkia žemdirbystės ir pramonės tarša.

Taip pat nykstantys yra:

● Mindanao gimnūra Podogymnura truei

Paplitimas P. r. Azija

● Haičio plyšiadantis Solenodon paradoxus

Paplitimas Karibų jūros salos (Haitis)

● Ūdrinis kirstukas Potamogale velox

Paplitimas V. C. Afrika

Šikšnosparniai Chiroptera

● Rodrigo sraidantysis šuo Pteropus Rodricensis

Ilgis 35cm

Masė 250 – 275g

Paplitimas Indijos vandenynas (Rodrigo sala)

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Sparčiai nykstantis

Nykstant buveinėms dėl audrų, žmogaus kišimosi, vietinės medžioklės mėsai, dabar gamtoje teliko keli šimtai šių šikšnosparnių. Tačiau keliuose centruose sėkmingai įgyvendinama jų veisimo nelaisvėje programa. Naktį šie šikšnosparniai sausose miškingose vietovėse ieško įvairių medžių vaisių – palmių vaisių, mangų, figų. Kaip i.r daugelis kitų vaisėdžių šikšnosparnių, jie išspaudžia tik sultis ir minkštima, o kietesnes dalis palieka. Stebint nelaisvėje sužinota, kad kiekvienas dominuojantis patinas suburia haremą iš 10 patelių, su kuriomis ilsisi ir poruojasi. Pavaldūs ir nesubrendę patinai ilsisi kitoje stovyklos dalyje.

Šokuojantieji kirstukai Macroscelidea

● AAuksinis šokuojantysis kirstukas Rhynhocyon chrysopygus

Ilgis 27 – 29cm

Masė 525 – 550g

Paplitimas R. Afrika

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Nykstantis

Šis spalvingas šokuojantis kirstukas turi pilkas užpakalines pėdas, kojas ir ausis, daugiausia juodą, baltu galiuku uodegą, apaugusią retais plaukais, gelsvai rudą galvą bei kūną ir auksaspalvį lopą ant pasturgalio. Minta smulkiais bestuburiais: kirmėlėmis, vabzdžiais, šimtakojais. Kilus pavojui pliaukšteli uodega per lapus įspėdamas kitus, tada greitai šokuoja šalin, neretai pašokdamas, kad parodytų savo energiją.

Primatai Primates

(pobūris pusbeždžionės Strepsirhini)

● Laibapirštis Daubentonia madagascariensis

Ilgis 40cm

Masė 2,5 – 3kg

Paplitimas Madagaskaro š. v. ir r. dalis

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Nykstantis

Laibapirštis, turi šiurkštų, juodą susivėlusį kailį, su baltų akuotplaukių skraiste. Tai – naktinis primatas. Ilgu viduriniu pirštu jis stuksena į medžius ir įdėmiai klausosi didžiulėmis ausimis medieną graužiančių lervų po žieve. Atidengia jas grauždamas į graužikų panašiais nuolat augančiais priekiniais dantimis ir iškrapšto viduriniu pirštu. Taip pat ėda vaisius, tarp jų kokosų minkštimą, sėklas ir grybus. Laibapirščiai dalijasi dideliu iš lazdelių sukrautu lizdu, bet naudojasi juo iš eilės, ne kartu. Jaunikliai lieka su motina 2m.

APSAUGA: Įkurtos kelios nedidelės laibapirščių veisimo nelaisvėje kolonijos norint juos tirti ir tikintis grąžinti į tinkamas buveines.

Taip pat nykstančios yra:

● Lieknasis loris Loris tardigradus

Paplitimas P. Azija, Šri Lanka

● Lemūras varis Varecia variagata

Paplitimas Madagaskaro r. dalis

(pobūris beždžionės Haplorhini)

● Auksaspalvis tamarinas Leontopithecus rosalia

Ilgis 20 – 25 cm

Masė 400 – 800 g

Paplitimas P. Amerikos r. dalis

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Sparčiai nykstantis

Veidas tamsiai pilkas, o plaštakos ir rankų pirštai ilgi ir ploni, kad galėtų iš žievės ir plyšių iškrapštyti vabzdžių lervas. Tačiau apie 4/5 jo maisto sudaro vaisiai, kuriuos papildo sakai ir nektaras. Maitinasi dieną, o naktį miega sąžalynuose arba dažnai medžio drevėje. 4 – 11 individų būryje būna tik viena besidauginanti patino ir patelės pora, o kkiti nariai padeda auginti jauniklius (grupėje paprastai būna 2 palikuonys). Padėjėjų lytinis aktyvumas nėra slopinamas, tačiau jie neveda jauniklių, kol netampa dominuojančiais partneriais.

APSAUGA: Sunki auksaspalvio tamarino padėtis tapo miško kirtimo padarinių simboliu ir nuo XXa. 7 dešimtmečio juo rūpinasi gamtosauga. Jie sėkmingai veisėsi ir nuo 9 dešimtmečio buvo vėl grąžinami į Brazilijos p. r. dalį. Dabar gamtoje yra daugiau kaip 150 nelaisvėje užaugintų tamarinų ir jų palikuonių, tačiau jų padėtis tebėra nesaugi.

Taip pat nykstančios yra:

● Perukuotasis tamarinas Saguinus Oedipus

Paplitimas PP. Amerikos š. v. dalis

● Didnosė beždžionė Nasalis larvatus

Paplitimas P. r. Azija

(pobūris žmoginės beždžionės Haplorhini)

● Lygumų gorila Gorilla gorilla

Aukštis 1,3 – 1,9m

Masė 68 – 200kg

Paplitimas C. Afrika

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Nykstanti

Gorilos – didžiausi dabar gyvenantys primatai –– dieną aktyvios miškų gyventojos, mintančios vaisiais, lapais, stiebais ir sėklomis, trimitais. Naktį jos palenkia medžių šakas ir pasidaro miegui guolį.Gyvena nedidelėmis pastoviomis grupėmis po 3–20, kurioms būdingi glaudūs saitai tarp sidabranugario (domonuojančio patino) ir patelės su palikuonimis. Bendraudama lygumų gorila naudoja įvairias veido išraiškas, kūno pozas, garsus: inkštimą, kriuksėjimą, pasitenkinimo gurgėjimą, pavojaus lojimą.. Jos 800–1800ha gyvenamasis plotas gali iš dalies sutapti kaimyninių grupių valdomis, bet aktyviai jos negina. Vienas jauniklis gimsta po 8,5 nėštumo mėnesio. 4–6mėn. jis būna įsikibęs į motinos pilvą, vėliau joja ant jos pečių arba nugaros. Augalus pradeda kramtyti 4 mėn., nujunkomas iki 3m.

APSAUGA: Didžiausią pavojų lygumų goriloms kelia jų miško buveinės kirtimas ir deginimas žemdirbystei, nelegali medžioklė, trofėjinis brakonieriavimas. Šiai rūšiai priklauso beveik visos ZZoo sodų ir parkų gorilos, tačiau retai kada bandoma paleisti į gamtą nelaisvėje užaugintus individus dėl sudėtingo, glaudžiai susijusio soc. gorilų gyvenimo.

Taip pat nykstančios yra:

● Sidabrinis gibonas Hylobates moloch

Paplitimas P. r. Azija

● Mažoji šimpanzė Pan paniscus

Paplitimas C. Afrika

Skruzdėdos ir joms giminingi Xenarthra

● Apykaklėtasis tinginys Bradypus torquatus

Ilgis 45 – 50cm

Masė 3,5 – 4kg

Paplitimas P. Amerikos r. dalis

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai

Statusas Nykstantis

Būdinga tipiška nedidelė tinginių galva, mažos akys bei ausys, maža kailio paslėpta uodega. Šiurkščiame kailyje, kuris aplink ggalvą, kaklą ir pečius ilgesnis, tamsesnis, gyvena dumbliai, erkės, vabalai, drugiai. Apykaklėtasis tinginys ėda lapus, pumpurus kai kurių medžių šakeles. Jis gerai plaukioja, be fizinio lėtumo, raumenys, palyginti su viso kūno dydžiu-maži ir silpni. Pagrindinis tinginio gynybos būdas – nejudėti, kad liktų nepastebėtas arba kirsti grėsmingais nagais. Vienas jauniklis, sveriantis apie 250g, gimsta po 5 – 6mėn.

APSAUGA: Tinginai yra visiškai priklausomi nuo medžių ir negali pabėgti pasirodžius miško kirtėjams, todėl kai kuriose srityse, prieš pradedant kirsti mišką, jie atsargiai sugaunami. Tinginiai pažymimi, išmatuojami ir pasveriami, nustatoma jų lytis. Paimami mėginai genetinaims tyrimams. Po to jie paleidžiami saugesnėse vietose.

Taip pat nykstantys yra:

● Didysis šarvuotis Priodontes maximus

Paplitimas P. Amerikos š. c. dalis

Triušiai, kiškiai ir kiškėnai Lagomorpha

● Beuodegis triušis Romerolagus diazi

Ilgis 23 – 32cm

Masė 375 – 600g

Paplitimas Meksikos c. dalis

Buveinės Spygliuočių miškai, stepės, dykynės, savanos, kalnai

Statusas Nykstantis

Gyvena grupėmis po 2–5. Kaip triušis turi labai trumpas, apvalias ausis, palyginti mažas užpakalines kojas bei pėdas ir bendrauja veriamais švilpesiais. Minta daugiausia aukšta, tankia žole, kurioje įsirengia urvą.

Taip pat nykstantys yra:

● Japoninis medžių kiškis Pentalagus furnessi

Paplitimas Amamijo ir tokūnos salos

● Šeriuotasis kiškis Kaprolagus Hispidus

Paplitimas Azijos p. dalis

Graužikai Rodentia

(pobūris peliniai Myomorpha)

● Sirijos žiurkėnas Mesocricetus auratus

Ilgis 13 – 13,5cm

Masė 100 – 125g

Paplitimas Azijos v. ddalis

Buveinės Stepės, dykynės, savanos, krūmynai

Statusas Išnykstantis

Sirijos žiurkėnai, gerai žinomi visame pasaulyje kaip naminai gyvūnėliai, laukinėje gamtoje aptinkami tik Azijos v. srityje. Kailiukas nuolat švarinams; šiam tikslui panaudojami priekiniai dantys, nagai. Šis žiurkėnas išsikasa iki 2m gylio urvą, kurį retai kada palieka. Minta sėklomis, riešutais, smulkiais gyvūnais. Kitiems žiurkėnams būna agresyvūs.

Taip pat nykstantys yra:

● Madagaskaro didžioji žiurkė Hypogeomys antimenta

Paplitimas Madagaskaro v. dalis

● Australijos žiurkė Leporillus conditor

Paplitimas P. Australija

● Keturpirštis šoklys Allactaga tetradactyla

Paplitimas Š. Afrika

Banginiai Cetacea

(pobūris lygieji Mysticeti)

● Pilkasis banginis Eschrichtius rogustus

Ilgis 13 – 15m

Masė 14 – 35t

Paplitimas Ramiojo vandenyno š. dalis

Buveinės Jūros ir vandenynai

Statusas Nykstantis

Kaip ir kiti lygieji banginiai, pilkieji banginiai maitinasi filtruodami maistą iš vandens. Tačiau neįprasta tai, kad jie taip pat paneria į negilų jūros dugną ir pilna burna susemia daug dumblo, iškošdami smulkius gyvūnus trumpais, šiurkščiais ūsais. Šia banginis skleidžia kriuksinčius, aimanuojančius, vaitoja.nčius, tarškančius garsus, bet jų paskirtis nelabai aiški. Kiekvienoje žandikaulio pusėje yra 130–180 plokštelių.

APSAUGA: Dėl 1946m. priimto apsaugos įstatymo jų populiacija r. Ramiojo vandenyno dalyje išaugo, tačiau v. dalyje vis dar nedidelė.

Taip pat nykstantys yra:

● Pietinis banginis Eubalaena Glacialis

Paplitimas Viso pasaulio vidutinio klimato ir subpoliarinai vandenys

● Grenlandinis banginis Balaena mysticetus

Paplitimas Arktiniai ir subarktiniai vandenys

● Mėlynasis banginis Balaenoptera musculus

Paplitimas Visas pasaulis (Išskyrus Viduržemio, Baltijos, Raudonąją jjūrą, Persijos įlanką)

(pobūris dantytieji Odontoceti)

● Hektoro delfinas Tephalorhynchus hectori

Ilgis 1,2 – 1,5m

Masė iki 57kg

Paplitimas N. Zelandija

Buveinės Jūros ir vandenynai

Statusas Nykstantis

Tai vienas mažiausių delfinų, kūno kontūrai panašus į jūros kiaulę. Būdingas nuožulniai smailėjantis snukis, bei ryškaus snapo ir iškylios riebalinės pagalvėlės. Kūnas pilkas, o plaukmenys, nugaros pelekas, uodega juodi. Šie judrūs, draugiją mėgstantys delfinai sudaro iki 5 individų būrius ir daug laiko praleidžia vaikydamiesi, liesdamiesi, pliaukšėdami plaukmenimis, bendraudami tarpusavy. Maitinasi įv. gylyje, daugiausia žuvimis, kalmarais. Kaip priekrantės rūšiai, Hektoro delfinams itin didelį pavojų kelia žvejybos tinklai ir tarša.

APSAUGA: 1966m. Tarptautinė banginių medžioklės komisija uždraudė medžioti tam tikras rūšis ir jos šiek tiek atsigavo. Komercinė banginių medžioklė buvo visiškai uždrausta 1986m. Šiandien didžiausią pavojų mažesniems banginiams kelia žvejybos tinklai, į kuriuos įsipainioję jie nuskęsta.

Taip pat nykstantys yra:

● Gango delfinas Platanista Gangetica

Paplitimas P. Azija (Indo, Gango, Bramaputros upių baseinai)

● Kinijos ežerinis delfinas Lipotes Vexillifer

Paplitimas P. Azija (Jangdzė)

● Kalifornijos jūrų kiaulė Phocoena sinus

Paplitimas Kalifornijos įlanka

Plėšrieji Carnivora

(Šeima šunys ir jiems giminingi Canidae)

● Afrikos hieninis šuo Lycaon pictus

Ilgis 76 – 110cm

Masė 17 – 36kg

Paplitimas Afrika

Buveinės Kalnai, stepės, dykynės, savanos, laukai, krūmynai, pajūrio sritis

Statusas Nykstantis

Gyvena gaujomis po 30. Dauginais tik dominuojanti pora. Po 69-73 nėštumo dienų gimsta 10–12 jauniklių, kuriuos prižiūri ir gina visi gaujos nariai, atrydami

jiems maisto, kol jie patys maždaug 12mėn. amžiaus išmoksta medžioti. Visa gauja bendrai medžioja stambų grobį, pvz. gnu, zebrus, impalas. Šis šuo turi ilgas kojas ir yra liekno sudėjimo, palyginti maža galva, didelėmis ausimis ir trumpu, plačiu snukiu. Turi tik po 4 pirštus ant kiekvienos kojos, o tai šuniniams neįprasta. Kailio raštas labia margas, tačiau snukis paprastai juodas, o uodegos galas baltas.

APSAUGA: Šie laukiniai šunys seniau buvo plačiai paplitę visoje Afrikoje daugelyje buveinių, bet dabar liko tik išsimėčiusios populiacijos. Jie iir toliau persekiojami, gaudomi spąstais ir šaudomi, be to, žūva keliuose. Jie kenčia nuo buveinės nykimo ir naminių šunų perduotų ligų (pasiutligės, maro). Jų išlikimas priklauso nuo aktyvios gamtosaugos, įskaitant gaujų judėjimo sekimą, uždedant radijo ankaklius.

Taip pat nykstantys yra:

● Etiopijos šakalas Canis simensis

Paplitimas R. Afrika

● Rudasis vilkas Canis rufus

Paplitimas Grąžintas į JAV r. dalį (Š. Karoliną)

(Šeima lokiai Ursidae)

● Didžioji panda Ailuropoda melanoleuca

Ilgis 1,6 – 1,9m

Masė 70 – 125kg

Paplitimas R. Azija

Buveinės Kalnai, tropiniai ir drėgnieji bei spygliuočių miškai

Statusas Nykstantis

Jos racionas llabia ribotas – 99% sudaro bambukai. Ėda apie 30 rūšių bambukų skirtingas dalis: pavasarį – jaunus ūglius, vasarą – lapus, žiemą – stiebus. Kai yra, neatsisako maitos, vabzdžių, lervų ir kiaušinių. Pandos gyvena pavieniui, maitinasi sutemus, miega bambukų tankmėje. Savo ggyvenimąją sritį žymi analinių liaukų kvapais, šlapimu ir įdrėskimais, kad išvengtų susidūrimų. Patelė pasirengimą poruotis išreiškia dejonėmis, bliovimu ir lojimu. Susiri.nkę patinai gainiojasi ir kaunasi dėl patelių. Nuo 1 iki 2 jauniklių po 45 neštumo dienų gimsta guolyje medžių drėvėje arba uolų plyšyje. Beveik pliki naujagimiai būna vos 15cm ilgio ir sveria 100g.

APSAUGA: Nelaisvėje laikoma daugiau kaip 100 pandų, bet tik 30% ten gimusių jauniklių išgyvena ilgiau nei 6mėn. Gamtoje pandos jaunikliai išbūna guolyje 4 – 6sav., po to joja ant mamos nugaros, iki 6mėn. amžiaus risnoja greta jos, o 18mėn. tampa savarankiški. Dauguma laukinių populiacijų tokios mažos ir suskaidytos, kad genetiškai yra negyvybingos, joms vis dar kelia pavojų brakonieriai. Išlikti pandoms padėtų buveinių koridoriai ir vietinių gyventojų parama. <

Taip pat nykstantys yra:

● Malajinis lokys Helarctos malayanus

Paplitimas P. r. Azija

● Ilgalūpis lokys Melursus ursinus

Paplitimas P. Azija

(Šeima katės Felidae)

● Tigras Panthera tigris

Ilgis 1,4 – 2,8m

Masė 100 – 300kg

Paplitimas P. R. Azija

Buveinės Kalnai, tropiniai ir drėgnieji, vidutinio klimato bei spygliuočių miškai

Statusas Nykstantis

Tigro dydis, kailio spalva, žymės įvairuoja priklausomai nuo porūšio. (Suskaičiuota 8 porūšiai, tačiau nuo 1950m 3 jau išnyko). Tigrai paprastai medžioja naktį, daugiausiai elnius, laukines kiaules, galvijus, neatsisako ir beždžionių, paukščių, roplių, žuvų, jaunu drambliukų, raganosių, dvėsenos.Vienu metu gali suėsti iiki 40kg mėsos ir prie stambaus grobio grįžta kas 3–6 dienas. Gyvena pavieniui. Bet kartais patiną galima pamatyti besiilsiantį ar ėdantį su patele ir jaunikliais, o kartais tigrai keliauja grupėmis.

APSAUGA: Brakonieriavimas, buveinės nykimas ir grobio stygius dėl besaikės medžioklės kelia didžiausią grėsmę. Nors daugelyje sričių tigrus saugo įstatymas, jie vis dar nelegaliai žudomi, daugiausia dėl kailio panaudojimo tradicinėje kinų medicinoje. Čitvano nac. parkas Nepale rengia projektus tigrams išsaugoti: įkurti kovos su brakorieniaviomu būriai, vyksta tarptautinė švietimo kampanija.

Taip pat nykstantys yra:

● Ispanijos lūšis Felis pardina

Paplitimas P. v. Europa

● Margarita Felis margarita

Paplitimas P. C. Azija, Š. Afrika

Ruoniai ir jūrų liūtai Pinnipedia

● Viduržemio jūros ruonis vienuolis Monachus monachus

Ilgis 2,4 – 2,8m

Masė 250 – 400kg

Paplitimas Viduržemio, Juodoji jūra, Atlanto vand.

Buveinės Pajūrio sritis

Statusas Sparčiai nykstantis

Šiam ruoniui būdingas glotnus tamsiai rudas kailis, šviesesnis kūno apačioje. Minta daugiausiai žuvimis, omarais, aštunkojais. Sausumoje jie ne tokie bendruomeniški, kaip dauguma kitų ruonių. Motinos ir jauniklio poros arba nedidelės grupės laikosi skyrium, nutolusios dideliais tarpais. Ši labai reta rūšis nemėgsta žmogaus trigdymo, todėl slepiasi jūros olose.Didelį pavojų kelia griūvančios olos, tarša, besaikė žvejyba,virusinės infekcijos.

Drambliai Proboscidea

● Afrikos miškinis dramblys Loxodonta cyclotis

Ilgis 3 – 4m

Masė 0,9 – 3t

Paplitimas V. C. Afrika

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai, kalnai

Statusas Nykstantis

Turi tamsesnę odą, apvalesnes ausis iir labiau plaukuotą straublį nei kitos rūšys. Geltonos arba rusvos iltys yra lygiagrečios ir nulinkusios žemyn, todėl šis dramblys gali laisvai judėti tarp tankių augalų

APSAUGA: Tikrąją žalą dramblių populiacijoms padarė medžioklė – dramblių iltys yra pagrindinis dramblio kaulo šaltinis. Kadangi dramblių nėštumas trunka apie 22 mėn., jų skaičius atsigauna lėtai. 1989 m. Kenijos vyriausybė suorganizuotas į krūvą sukrauto dramblio kaulo sudeginimas aiškiai parodė, kad prekyba dramblio kaulu daugiau nebus toleruojama. 1990 m. buvo uždrausta pardavinėti dramblio kaulą tarptautiniu mastu, tačiau jo paklausa išliko. 1997 m. trijose Afrikos šalyse buvo atnaujinta ribota prekyba, o dalis pajamų skiriama apsaugai.

Neporakanopiniai žinduoliai Perissodactyla

(Šeima arkliai ir jiems giminingi Equidae)

● Dykuminis zebras Equus grevyi

Ilgis 2,5 – 3m

Masė 350 – 450kg

Paplitimas R. Afrika

Buveinės Dykumos, stepės, savonos, dykynės

Statusas Nykstantis

.Turi tankius, siaurus dryžius, kurie išlieka ryškūs iki pat kanopų; pilvas, uodegos pamatas balti. Patinai užima iki 10km2 teritorijas. Patelės ir kumeliukai klaidžioja laisvai, galbūt susidurdami į nedideles, laisvas bandas pasiganyti, tačiau nėra jokių ilgalaikių andos ryšių.

Porakanopinai žinduoliai Artiodactyla

(Šeima begemotai Hyppopotamidae)

● Nykštukinis begemotas Hexaprotodon liberiensis

Ilgis 1,4 – 1,6m

Masė 245 – 275kg

Paplitimas V. Afrika

Buveinės Tropiniai ir drėgnieji miškai, pelkės, ežerai, tvenkiniai

Statusas Gali išnykti

Minta įvairiu augaliniu maistu, įskaitant krūmus, paparčius ir vaisius bei maittinasi naktį; gyvena pavieniui. Po 196–201 nnėštumo dienos vandenyje gimsta 1 jauniklis, jam gresia pavojus tapti krokodilo grobiu, tačiau tėvai turi mažai priešų. Nelaisvėje jie išgyvena 55m.

APSAUGA: Jie išlikę tankiuose miškuose bei pelkėse Liberijoje ir V. Afrikos šalyse. Nepaisant globos įstatymu, šiose srityse sunku patruliuoti, todėl jose nekantroliuojamai kertami medžiai ir klesti medžioklė, prekybai mėsa.

(Šeima dykaragiai Bovidae)

● Azjinis buivolas Bubalus bubalis

Ilgis 2,4 – 3m

Masė iki 1,2t

Paplitimas P. Azija

Buveinės Savanos, stepės, pelkės, ežerai, tvenkiniai

Statusas Nykstantis

Tai stambus ir stiprus guvūnas. Šis vandeninis buivolas ganosi ryte ir vakare, rurpšnodamas vešlią žolę ir vandens augalų lapus. Pastoviam patelių ir jauniklių klanui vadovauja dominuojanti matriarchė, o patinai sudaro maždaug 10 viengungių grupes. Azijinis buivolas buvo prijaukintas prieš kelis tūkstančius metų. Išlikusios laukinės populiacijos yra išsimėčiusios ir ribotos, randamos daugiausia Indijoj, Nepale, Tailande.

Taip pat nykstantys yra:

● Kardaragis oriksas Oryx dammah

Paplitimas Š. Afrika

● Alpinis ožys Capra ibex

Paplitimas P. V. Azija, P. Europa, Š. Afrika

Kaguanai Dermoptera, Tupajos Scandentia, Skuojučiai Pholidota, Vamzdžiantis Tubulidentata, Damanai Hyracoide, Diugonis ir Lamantinai Sirenia

Šių būrių rūšims grėsmės išnykti kol kas dar nėra. Surinkti duomenys nepatvirtinti.Išvados

Neigiamas poveikis, kurį žmogus daro laukinei gamtai, diena iš dienos didėja, bet lygiai taip pat didėja ir gamtos apsaugos poveikis. Visame pasaulyje yra didelės, ir mažos organizacijos bendromis pastangomis siekia

išsaugoti gamtą jos pirmapradėje būsenoje arba užtikrinti, kad ji būtų naudojama protingai. Tai milžiniškas darbas ir kartais iškyla sunkių praktinių klausimų, o dėl jų atsakymų specialistai ne visada sutaria, tačiau nėra jokios abejonės, jog gamtosauga – neatidėliotinas dalykas, jeigu norime, kad nykstančios rūšys išliktų.

2000m. IUCN (Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugoa sąjunga) Nykstančių rūšių raudonajame sąraše nurodoma, kad daugiau kaip 5400 gyvūnų rūšių gresia rimtas pavojus išnykti artimiausioje ateityje. Beveik kiekvienu atveju ši grėsmė, kilo dėl žmogaus veiklos t. y. mmiškų kirtimas, tarša, medžioklė, žvejyba, įvežamos į naujas pasaulio vietas rūšys. Nykstančių rūšių skaičius sudaro mažiau nei 0,1% visų iki šiol identifikuotų rūšių, tačiau IUCN pripažįsta, kad šis skaičius turėtu būti gerokai didesnis. Taip yra dėl to, kad daugelis pasaulio gyvūnų yra mažai žinomi, todėl labai sunku įvertinti, jų populiacijos dydžio pasikeitimus. Žinduolių statistikos duomenys kelia nerimą: beveik 1 iš 4 žinduolių įrašytas į šį sąrašą, iš jų net 180 rūšių yra sparčiai nykstančios.Naudota literatūra

1) Didžiausias ir išsamiausias pasaulio gyvūnijos žinynas „„Gyvūnai“ Vilnius „Alma littera“ 2005

2) A. Mačionis „Stuburiniai gyvūnai“ Vilnius „Mokslas“ 1981

3) www.iucn.org

4) www.mokslai.com

5) http://lt.wikipedia.org

(Darbas dar buvo pristatytas su gyvunu nuotraukomis, paruostomis su Power point)