ODOS SUZALOJIMAI. PIRMOJI PAGALBA

ODOS SUZALOJIMAI.

PIRMOJI PAGALBA

Biologijos referatas

TURINYS

1.Įvadas

3

2.Žaizdos ir kraujavimas

4

3.Nudegimai

5 4.Nušalimai

6

5.Literatura

8

ĮVADAS

Odos sužalojimai:

✓ Įbrėžimai

✓ Įpjovimai

✓ Nubrozdinimai

✓ Nuotrynos (tai pūslelės ar nedidelo odos sustorėjimai, susidarę dėl

trynimo)

✓ Nuospaudos (nedideli antodžio sustorėjimai ir suragėjimai.)

Odos nudegimai:

✓ I laipsnio – oda pasidaro jautri, parausta;

✓ II laipsnio – iškyla pūslelės;

✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis;

✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja.

Odos nušalimai:

✓ II laipsnio – oda parausta,vėliau pa bąla

✓ II laipsnio – iškyla pūslelės;

✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis;

✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja

Žaizdos ir kraujavimas

Žaizda- tai minkštųjų kūno audinių sužalojimas, kuris būtinai sutrikdo odos

vientisumą. Pagal žalojantį mechaninį faktorių žaizdos skirstomos:

· Pjautos- jos dažniausiai būna lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio;

· Durtos- nedidelės, bet gilios, galinčios sužaloti įvairius vidaus

organus, kraujagysles ir nervus. Tai pačios pavojingiausios ir

klastingiausios žaizdos;

· Plėštos- nelygiais kraštais, kartais labai didelės, iš jų gausiai

kraujuoja;

· Kąstos- nelygiais kraštais, sunkiai gyjančios žaizdos;

· Muštos- didelės žaizdos nelygiais kraštais, labai sunkiai gyjančios, nes

žaizdos kraštuose dažnai būna negyvų audinių;

· Šautinės- labai pavojingos žaizdos, nes turi įėjimo ir išėjimo angas,

gali sužaloti įvairius organus bei sukelti gausų kraujavimą, kartais net

mirtiną. Šautinėms žaizdoms būdinga tai, kad išėjimo angos žaizda būna kur

kas didesnė negu įėjimo.

Pagal pažeistas kraujagysles, kraujavimas skirstomas:

1. Kapiliarinis- kraujavimas yra nepavojingas, nes kraujas greitai nustoja

tekėti. Teikiant pirmąją pagalbą, tereikia uždėti sterilų tvarstį ir

kapiliarinis kraujavimas per kelias minutes sustabdomas.

2. Veninis- kraujuoja srovele, kraujas tamsesnis. Pirmoji pagalba –

sterilus tvarstis spaudžiamas ant žaizdos. Žaizdos kraštai sutepami 5% jodo

tirpalu, dedamas sterilus tvarstis, o virš jo – marlės ar vatos gumulas ir

sutvarstoma. Būtina, kad vena būtų užspausta ir nustotų kraujuoti. Visiškai

sustabdyti kraujavimą turi gydytojas medicinos įstaigoje.

3. Arterinis- kraujuoja iš pažeistos arterijos tarsi fontanu. Pirmoji

pagalba turi būti suteikta labai greitai: būtina panaudoti timpą (žgutą,

varžtą), stipriai suveržiant ranką ar koją virš žaizdos, nes arterijoje

kraujas teka nuo širdies į periferiją. Timpa turi užspausti arteriją taip,

kad iš žžaizdos; nustotų tekėjęs kraujas ir žemiau žaizdos išnyktų pulsas.

Po timpa patartina padėti gabalėlį marlės, sulankstytą bintą ar kt., kad

nebūtų traumuojami minkštieji audiniai. Be to, labai svarbu nurodyti ir

užrašyti ant lapelio laiką, kada uždėta timpa. Arterinio kraujavimo

stabdymas timpa yra laikina priemonė ir ji negali būti laikoma ilgiau negu

2 valandas, ypač vasarą. Ilgiau negu 2 valandas audiniai negali būti be

kraujotakos. Jei per tą laiką nukentėjusysis nepatenka į gydymo įstaigą,

reikia 3-5 minutėms atleisti timpą, o vėliau vėl sustabdyti kraujavimą.

Visiškai arterinį kraujavimą sustabdo gydytojas ooperacinėje.

4. Parenchiminis- kraujavimas iš pažeistų vidaus organų: kepenų, blužnies,

plaučių, ir kt. Įtarus parenchiminį kraujavimą, nukentėjusysis turi būti

kuo greičiau nuvežtas į gydymo įstaigą, kurioje atliks skubią operaciją.

Tai vienintelė reali medicinos pagalba.

5. Mišrus kraujavimas- kraujuoja iš pažeistų venų ir arterijų ar vidaus

organų. Pirmoji pagalba suteikiama kaip ir anksčiau minėtais atvejais.

Geriausiai stengtis nukentėjusįjį kuo greičiau nuvežti į gydymo įstaigą,

kur būtų suteikta kvalifikuota chirurginė pagalba.

Nudegimai

Terminiai nudegimai atsiranda paveikus organizmą liepsna, karštu vandeniu,

garais, sprogus dujoms.

Dažniausios nudegimų priežastys – neatsargumas buityje. Pagal nudegimo

požymius skiriama:

• pirmo laipsnio nudegimas (oda sausa ir raudona, skausminga)

• antro laipsnio nudegimas (oda raudona ir skausminga, atsiranda

vandeningų pūslių)

• trečio laipsnio nudegimas (atsiranda gilios žaizdos, odos

suanglėjimas).

Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikiama kuo skubiausiai, nes aukšta

temperatūra audinius veikia ilgiau, juos įkaitina net tuomet, kai jau

nebeveikia deginantis veiksnys. Todėl patartina nudegimo vietą kuo greičiau

atšaldyti (šaltu vandeniu, sniegu ar ledu). Šaldyti reikia ne mažiau kaip

10 minučių! Vėliau geriausiai nudegusius paviršius uždengti steriliu

tvarsčiu ar švaria medžiaga. Nereikia nudegusių paviršių tepti įvairiais

riebalais, aliejais ar kitomis medžiagomis! Kadangi nudegęs paviršius yra

žaizda, todėl visuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus

suteikta kvalifikuota medicinos pagalba ir gydymas!

Nudegimus gali sukelti cheminės medžiagos: stiprios rūgštys ar šarmai.

Teikiant pirmąją pagalbą cheminių nudegimų atveju, labai svarbu laikas-

reikia kuo skubiausiai paveikti nudegusius paviršius priešinga medžiaga

negu nudegimo sukėlėjas, o pažeista vieta uždengiama steriliu tvarsčiu ar

švaria medžiaga ir nukentėjęs žmogus vežamas į artimiausią gydymo įstaigą,

kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

Nušalimai

Veikiant žemai aplinkos temperatūrai, įvyksta vietinis audinių pažeidimas-

nušalimas.

Pirmoji pagalba nušalus: nušalę paviršiai sutepami spiritu ar degtine ir

uždengiami steriliu tvarsčiu arba švaria medžiaga. Jei nukentėjusį žmogų

reikia vežti toli, t. y. į gydymo įstaigą, labai tinka uždėti šildomąjį

tvarstį: virš paprasto tvarsčio dedama daug vatos ar lignino, paskui-

celofano ir sutvarstoma. Nušalusį paviršių, negalima trinti sniegu ar ledu!

Nušalę audiniai neatsparūs mechaniniam poveikiui, todėl greitai

pažeidžiami. Atšildymui geriausiai tinka šiltas kambarys ir šildomieji

tvarsčiai. Vėliau būtina kreiptis į gydymo įstaigą, nepriklausomai nuo

nušalusių paviršių dydžio, nes būtina profilaktika prieš stabligę.

Bendras kūno nušalimas- pirmiausia nukentėjęs žmogus pradedamas šildyti.

Šildyti galima pasyviai ir aktyviai. Kai organizmas šildomas pasyviai, kūno

temperatūra keliama išlaikant dar organizme besigaminančią šilumą

(nukentėjusysis užklojamas antklode, šildomos patalpos, kuriose temperatūra

turi būti ne žemesnė kaip 26-27 ºC). Taip šildant, kūno temperatūra kyla po

0,1-0,7 ºC per valandą. Aktyviam išoriniam šildymui naudojami elektriniai

čiužiniai ir antklodės, šilti drėgni rankšluosčiai, termoforai ir

dažniausiai šiltos (40- 45 ºC) vandens vonios. Aktyviai šildant, kūno

temperatūra pakyla 1- 7 ºC per valandą. Nukentėjusįjį sušildžius iki 35 ºC,

toliau šildyti nereikia.

Tai turi atlikti tik medicinos darbuotojai!

LITERATURA:

1 . http://www.google.lt/

2. http://lt.wikipedia

3. http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/29072/

4. .http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/29072/