Organizmų gyvybines funkcijos

Sintetinant iš nesudetingu medziagu susidaro sudetingi junginiai,o skaidant atvirkščiai-iš sudetingu paprastesnes. Sintezes reakciju metu energija naydojama,o skaidymo-išsiskiria.. jeigu nevyktu sinteze,nebūtų medžiagu skaidymui,o jam nutrukus pritruktu energijos sintezei.

FOTOSINTEZE-sudetingas procesas,kurio metu vyksta daug nuosekliu reakciju.

Pradines medžiagos-nesudetingos neorganines anglies dioksido ir vandens molekules. Kad vyktu ju virsmai,butina šviesos energija,kuria sugeria chlorofilas. Chlorofilas svarbus tuo,kad sviesos energija virsta chemine energija.

Fotosintezes metu issiskyres deguonis patenka i aplinka.

KVĖPAVIMAS-proces,kurio metu,naudojant deguoni,skaidomi sudetingi organiniai junginiai. Jie iskiria energija,naudojama medziagu sintezei,judejimui,kitoms funkcijoms. Dalis energijos virsta siluma. Taip pat susidaro CCO2 ir H2O. Tai vyksta mitochondrijose(ant vidines rauksletos membranos). Todel vadinamas vidulasteliniu kvepavimu.

Pasyvioji pernaša-molekuliu judejimas pro membrana,kuriam nereikalinga energija.

Aktyvioji pernaša-vyksta eikvojant energija.

Difuzija-iš didesnės koncentracijos terpę į mažesnę.

Osmosas-vandens molekules juda iš didesnes koncentracijos terpes i mazesne.

Fagocitoze-mikroskopiniu organizmu,ląsteles daliu,netirpiu daleliu pernaša.jos budu medziagas paima amebos,bakterijas,,praryja:leukocitai(baltosios kraujo lasteles).

Pinocitozė-ištirpusiu medžiagu laseliu pernasa.(maisto medz.įsiurbia žarnu epitelines lasteles,o ištirpusias dirvos mineralines druskas-augalu sakniaplaukiai).

Sausumos gyvunai deguoni ikvepia is oro,o vandenyje gyvenantys organizmai vartoja jame istirpusi deguoni. Energijos lasteles gauna su maistu. Degimas vyksta lb greitai ir atpalaiduoja llb daug silumos. Kvepavimo metu lasteliu viduje išsiskiria dujos-CO2,kurias organ.turi pasalinti.

Pirmuonims,duobagyviams,kirmelems gauti deguonies nesunku. Del difuzijos deg i organizm patenka pro visa ju pavirsiu ir pasklinda ten,kur jo reikia. Vabzdziai reikalauja daug deguonies,todel kvepuoja vamzdeliais-trachejomis. Jos atsiveria mazytemis angelemis-kveptukais. Voragyviu kkune dujine apykaita vyksta,,veduokliniuose“plauciuose,pilvelio apacioje. Jie sudaryti is plonyciu ploksteliu,jas skiria oro tarpai. Ore esantis deguonis cirkuliuoja tarp plokseliu ir pereina i krauja. Anglies dioksodas eina priesingai-is kraujo i ora,esanti tarp ploksteliu. Ropliu plauciai didesni,porėtesni,sudetingesnes sandaros nei varliagyviu,nes jie kvepuoja tik plauciais. Pauksciu ir zinduoliu plauciu sandara dar sudetingesne. Kiekviename plauty yra tukstanciai išsišakojusiu vamzdeliu-bronchioliu,kurios baigiasi pripildytomis mazytemis puslelemis-alveolemis. Vandens gyvunai turi specialius kvepavimo organus-žiaunas(daugybe klostemis išsidesciusiu plonu lapeliu,pro kuriuos vyksta duju apykaita su vandeniu). Žuvys isiurbia vandeni pro burna ir jam tekant virs ziaunu lapekiu deguonis pereina i zuvies krauja. Augalai kvepuoja pro zioteles sugeria is oro deguoni. Anaerobai-organizmai,kuriems nereikalingas deguonis.

Homeostaze- kai kintancioje aplinkoje yra palaikoma pastovi lasteliu ir oragnizmo vidine terpe.

Ektoderma-isorinis sluoksnis;entoderma-vidinis sluoksnis. Jas skalauja vanduo todel jos ppacios gali paimti reikiamas medziagas bei salinti atliekas. Hemolimfa-kraujo ir tarplastelinio skyscio misinys.

Atvira kraujotakos sistema-kraujagyslemis atitekejusi hemolimfa išsilieja i kuno ertme,o veliau,sirdziai atsipalaiduojant,vel isiurbiama i ja.(bestuburiai). Uzdara kraujotakos sistema-joje kraujas teka tik kraujagyslemis ir nesimaiso su tarplasteliniu skysciu..visi stuburiniai turi uzdara kraujotaka..sirdis sudaryta is vieno priesirdzio ir vieno skilvelio. Susitraukinedamas jis varo venini krauja i ziaunas,cia jis virsta arteriniu,kuris jau teka i organizmo organus. Kapiliaruose vel virsta veniniu ir grizta i sirdi.