Oro tarša

Sparčiai gausėjančios žmonijos veikla sukelia aplinkos problemų, kurios gali surtikdyti biosferos pusiausvyrą. Pavyzdžiui, tarša ir drėgnųjų miškų kirtimas kelia rimtą pavojų Žemės gyvybės ateičiai. Žemiau išvardyti pagrindiniai problemas keliantys, žmonių įtakoti padariniai. Plačiau aprašyta oro tarša.

Žemės atšilimas

Kitaip šiltnamio reiškinys. Anglies dioksidas ir kitos atmosferoje esančios dujos veikia panašiai kaip šiltnamio stiklas. Jos praleidžia saulės spindulius, bet sulaiko dalį šilumos, kuri antraip būtų atspindėta atgal į kosmosą. Šis šiltnamio reiškinys egzistavo visą laiką, bet dabar Žemėje temperatūra kyla. Deginant kkurą atmosferoje daugėja anglies dioksido, kuris sulaiko daugiau šilumos. Jeigu ir toliau ore didės šilumą sulaikančių dujų kiekis, Žemės temperatūra pakils, sukeldama daug problemų.

Ozono skylė

Kiekvieną pavasarį virš Antarktidos esančiame ozono sluoksnyje susidaro skylė. Pagrindinė šios skylės atsiradimo priežastis-ozono sluoksnį ardančių cheminių medžiagų (vienos iš jų yra freonai) išleidimas į atmosferą. Sumažėjus ozono sluoksniui, Žemę gali pasiekti daugiau ultravioletinių saulės spindulių. Dėl to padaugėja susirgimų odos vėžiu, žūva pasėliai.

Rūgštusis lietus

Rūgštųjį lietų sukelia daugiausia siera ir azotas, kuriuos išskiria jėgainės, ppramonė ir transporto priemonės. Kai šie teršalai susimaišo su vandens garais ir atmosferoje esančiu deguonimi, veikiant saulės šviesai susidaro silpnos sieros bei azoto rūgštys. Šis mišinys iškrinta lietumi ir padidina ežerų bei upių rūgštingumą. Dėl šių nepalankių sąlygų sumažėja gyvūnų iir augalų skaičius.

Pusiausvyros sutrikdymas

Cheminių medžiagų (pesticidų, trąšų) naudojimas gali pakenkti gamtinei Žemės medžiagų apytakai.

Miškų naikinimas

Miškai kertami medienai ir norint atlaisvinti žemės plotus žemdirbystei. Tai sumažina biologinę įvairovę (rūšių paplitimą ir skaičių), sukelia dirvožemio eroziją, sutrikdo medžiagų apytaką ir prisideda prie planetos atšilimo.

Jūrų tarša

Jūra žmonėms visada buvo atliekų išmetimo vieta, tačiau XX amžiuje į jūrą išmetamų teršalų kiekis smarkiai padidėjo. Dėl to atsirado nuodingų dumblių, kyla pavojus besimaudančiųjų sveikatai ir vandens gyvybei.

Miestų oro tarša

Daugelyje didelių miestų transporto priemonių ir pramonės keliama tarša tapo rimta problema. Ji kenkia žmonių sveikatai, sukeldama akių dirginimą, kosulį, astmą, taip pat žaloja augalus bei pastatus.

Oro tarša

Viena didžiausių žmonių keliamų problemų yra oro tarša.

Visiems žinduoliams būtina kvėpuoti.Oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė nulemia mmūsų sveikumą ir ilgaamžiškumą.Tačiau daugelyje didelių miestų ir pramonės rajonų tokie veiksniai kaip gamyklos ir transportas smarkiai blogina oro kokybę.Kai kuriuose didmiesčiuose oro tarša pasidarė tokia pavojinga, kad būna dienų, kai žmonės įspėjami kuo rečiau eiti į gatvę.Paprastai oras būna blogiausias ramiomis debesuotomis dienomis, kai vėjas neišsklaido teršalų. Jei tokiomis dienomis žmonės per ilgai vaikšto lauke, jiems gali pradėti perštėti akys, skaudėti galva ar gerklė, pasunkėti kvėpavimas. Labai svarbu, kad mes pradėtume suprasti oro taršos priežastis ir tiek trumpalaikius, tiek iilgalaikius oro taršos padarinius visai Žemės gyvybei.

Kartais oro taršą mes galime pamatyti ir užuosti.Gamyklų dūmai, automobilių išmetramosios dujos, deginamos šiukšlės, medžio ir akmens dulkės bei kitos panašios gamybos atliekos taip pat teršia orą.

Be to, esama tokių teršalų, kurių mes nematome, kaip antai CO (anglies monoksidas), CO2 (anglies dioksidas), SO2 (sieros dioksidas), NO (azoto monoksidas) ir freonai.

Bene labiausiai oras teršiamas deginant gamtinį kurą-anglį, naftą, kai kurias dujų rūšis. Orą teršia ir deganti mediena. Kadangi šiauriau esančiuose kraštuose žiemą tenka šildyti namus, tuo metu laiku oras daugiau teršiamas. Galima sunaudoti šildymui mažiau energijos apsirengiant šilčiau, o ne labiau šildant (tuo pačiu teršiant) orą.

Anglies monoksidas – tai bespalvės, bekvapės dujos, atsirandančios deginant gamtinį kurą. Kaip ir daugelis kitų cheminių teršalų, jis susidaro nevisiškai sudegus akmens angliai šiluminėse elektrinėsė, transporte ir įvairių gamybos procesų metu. Kadangi jis sunkesnis už orą, teršiamasis CO poveikis pastebimas prie žemės, kur žmonės gyvena ir kvėpuoja, o ne viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.Anglies monoksidą prisijungia hemoglobinas (tai atsitinka stuburinių gyvūnų raudonuosiuose kraujo kūneliuose), todėl jis kenksmingas žmonėms ir gyvuliams.

Normaliai kvėpuodamas neužterštu oru, organizmas gauna iš jo deguonį. Hemoglobinas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, tą deguonį prisijungia. Kraujui cirkuliuojant po kūną, deguonis išnešiojamas po ląsteles ir apkeičiamas į CCO2 molekules. Jos prisitvirtina prie hemoglobino ir iškvepiant lengvai pasišalina iš organizmo. Tobulai funkcionuojančioje aplinkoje miškai ir pavieniai augalai panaudoja šį CO2 , o vietoje jo išleidžia į atmosferą deguonį.

Kvėpuojant užterštu oru, kuriame esama CO, cheminė medžiaga patenka į organizmą.CO prisitvirtina prie hemoglobino, užimdamas tas vietas, kurios paprastai būna skirtos deguoniui. Taigi hemoglobinas atneša ląstelėms mažiau deguonies, taigi ir mažiau pašalina CO2 . Kadangi CO prisitvirtina prie hemoglobino daugiau kaip 200 kartų stipriau už deguonį, normaliai kvėpuojant jis nepasišalina iš organizmo. Nuo to pradeda skaudėti galva, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda nuovargis, svaigulys, skausmai krūtinėje. Ilgiau pakvėpavęs tokiu oru (pavyzdžiui, ilgai sėdėdamas automobilyje uždarytais langais ir įjungtu varikliu) žmogus gali prarasti sąmonę, jį gali ištikti kvėpuojamųjų raumenų paralyžius ir netgi mirtis. Asmenį, apsinuodijusį anglies monoksidu, reikia išnešti į gryną orą ir nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.

Kaip CO, azoto monoksidas (NO) irgi sunkesnis už orą, todėl kaupiasi arčiau žemės. Tokie teršalai ypač pavojingi mažiems vaikams. Didelės NO (taip pat SO2 , sieros dioksido) koncentracijos gali pakenkti akims. Kvėpavimo takų gleivėse šie chemikalai pavirstą rūgštimi, erzinančia ir žalojančia ląsteles.

Pakilę į atmosferą, tokie teršalai kaip NO ir SO2 gali susijungti su vandens garais ir sugrįžti į žemę rūgščiojo lietaus pavidalu.

Kitas chemikalas, patenkantis įį atmosferą degant gamtiniam kurui, tai CO2 (anglies dioksidas). Kaip jau minėta, kai kada CO2 būna naudingas.Jo reikia medžiams ir kitiems augalams. Tačiau pernelyg didelis CO2 kiekis suardo pusiausvyrą atmosferoje, o tai kenkia aplinkai.

Ozono skylę stratosferoje, pro kurią lengvai praeina pavojingi ultravioletiniai spinduliai, didina freonai. Jie naudojami šaldymo įrenginiuose, oro kondicionieriuose ir kaip tirpikliai pramonėje.

Oro taršai labai jautrios įvairių rūšių kerpės. Jos dažnai padeda lengvai nustatyti užterštumą rajonuose.

Viena didžiausių oro taršos priežasčių – sunkvežimių, lėktuvų ir lengvųjų automobilių išmetamosios dujos. Taigi žmonės galėtų sumažinti oro taršą rečiau važinėdami automobiliais. Kai tik įmanoma, mes turėtume eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Viešasis transportas šiuo atžvilgiu irgi geresnis už asmeninį, nes, sunaudodamas mažiau kuro, perveža daugiau žmonių.

Literatūra:

1.Iliustruota faktopedija, ,,Alma Littera”,2000m.

2.Aplinka ir mes, ,,Atviros Lietuvos fondas’’,1995m.

3.Aplinkos apsauga Lietuvoje, ,,LR aplinkos apsaugos ministerija’’, 1997