pauksciu gripas
Xxx vid. m – klos
12 kl. mok. Vardenio Pavardenio
2006 metai
Turinys:
Pandemijos…………………………1
Paukščių gripas……………………..2,3
Aukšto patogeniškumo paukščių gripo plitimas………..4
Paukščių gripas artėja prie Lietuvos…………….5,6
Naudota literatūra………………………7
Pandemijos
Bėgant amžiams pasaulyje periodiškai atsiranda ligų, kurios nusineša milijonus žmonių gyvybių. Jos vadinamos pandemijomis. Pasauline pandemija yra laikoma tokia liga, kuri vyrauja pasaulio mastu ir plinta tuo pačiu metu. Pandemijos priežastimi yra laikomas naujai atsirandantis virusas. Toks virusas būna visiškai naujas, t.y. turintis radikalių antigeninių pokyčių. Tai nebūdinga paprastam gripo virusui, kurio antigeninė kaita vyksta ppastoviai. Pandemijos virusai sukelia žymiai sunkesnes ligas, lyginant jas su paprasto gripo virusų sukeliamomis. Daugelyje šalių kyla kasmetinės gripo epidemijos, tačiau jos, skirtingai nei pandemijos, siautėja konkrečioje šalyje, ir ligą sukeliantis virusas tokiu atveju nėra naujai atsiradęs, pandemijos pasaulyje gali pasikartoti kas 30 metų. Paskutinė labai gerai žinoma pandemija – „Ispaniškasis gripas“, kuri 1918-1919 metais nusinešė nuo 20 iki 40 milijonų žmonių gyvybių. Be virusinių pandemijų nereiktų pamiršti ir bakterijų, vibrionų, sukeltų choleros pandemijų, kurių 1816-1966 metais buvo net septynios. 22003 metais SARS sprogimas buvo didelė grėsmė patirti dar vieną pandemiją, tačiau ji buvo sustabdyta. Dabar visiems gerai žinomas paukščių gripas taip pat yra vienas iš galimų kandidatų pandemijai sukelti. Šis gripas yra perduodamas iš paukščių žmogui, ir mokslininkai labiausiai bbaiminasi, kad virusas genetiškai nepasikeistų ir nepavirstų iš žmogaus žmogui perduodama forma. Kadangi šiuo virusu užsikrečiama per orą, šis infekcijos protrūkis būtų labai sunkiai kontroliuojamas. Šis virusas yra apibūdinamas kaip paukščių gripas A (H5N1). Gripo virusai gali infekuoti daugelį žmonių gyvūnų rūšių: arklius, kiaules, banginius, ruonius ir paukščius (dažniausiai antis bei laukinius paukščius).
H5N1 virusas yra pavadintas paukščiu gripu todėl, kag dažniausiai jo protrūkiai atsiranda tarp laukinių ir naminių paukščių Kinijoje ir Azijoje.
1
Paukščių gripas
Iš 15 paukščių gripo viruso rūšių, virusas H5N1 yra specifinis, nes jis greitai mutuoja ir gauna genus iš kitų virusų, kurie užkrečia žmones, gali sukelti sunkius susirgimus. Paukščiai, kurie persirgo infekcija, dar apie 10 dienų išskiria virusą ir tokiu būdu padeda jam plisti per gyvūnų tturgus ir migruojančius paukščius. Kontaktas tarp dviejų grupių ( naminių ir laukinių paukščių) gali sukelti masinius paukščių gripų susirgimus. Kuo daugiau paukščių serga šia liga, tuo didesnė galimybė tiesioginei infekcijai žmonėms. Kuo daugiau žmonių suserga šia liga, tuo didesnė galimybė apsikrėsti kitiems žmonėms ir paukščiams. Paukščių gripo virusas, kurį virusologai vadina A (H5N1) nepaprastai atsparusišorinėje aplinkoje. Net esant minusinei temperatūrai šios klastingos ligos sukėlėjai užsikonservuoja ir sugeba ilgai išlikti gyvybingi.
AH5N1 gripo viruso infekcija žmonėms sukelia sunkią kvėpavimo takų ligą iir net mirtį. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, stipriu pykinimu. Žmogus gali prarasti sąmonę. Veliau liga komplikuojasi plaučių uždegimu. Žmonių gripo inkubacinis periodas yra trumpas nuo 2 iki 3 dienų. Patvirtintu paukščių gripo A(H5) žmonėms atvejis laikomas, kai asmeniui nustatyta vienas ar daugiau šių laboratorinių tyrimų rezultatų: 1. teigiama gripo viruso A(H5) kultūra; 2. teigiama gripo A(H5) polimerazės grandininė reakcija (PCR); 3. teigiama antikūnių (IFA) imunofluorescencijos reakcija, naudojant monokloninius H5 antikūnius; 4. porinių serumų mėginiuose AH5 specifinių antikūnių titrų padidėjimas 4 kartus. Mokslininkai tik tiria paukščių gripo sukėlėjus ir kuria nuo jo apsaugančius skiepus. Nesiryžtama prognozuoti, kada milijonai žmonių galės skiepytis nuo šios ligos.
2
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kovo mėnesį buvo laboratoriškai patvirtinta 34 žmonių susirgimų paukščių gripu A(H5N1) (22 – Vietname ir 12 Tailande), iš jų 23 – mirties nuo šios ligos atvejų ( 15 – Vietname ir 8 Tailande).
Mokslininkai mano, kad šio viruso protrūkį galėjo sukelti laukiniai vandens paukščiai. Šiam klastingam virusui neatspariausios yra laukinės antys, tačiau iki šiol nėra aišku, kodėl šie laukiniai paukščiai mažiau atsparūs gripo virusui. Migruojantys paukščiai virusu užkrėtė naminius paukščius. „Jeigu paukščių gripas ir pasieks Lietuvą, jį parneš ne laukiniai paukščiai, o parsiveš sergantys žmonės“, – tvirtina Lietuvos ornitologai.
Susirgus tokia pavojinga lliga, vaistai, kuriais medikai anksčiau gydydavo gripu susirgusius žmones, mažai padeda.
Paukščių gripo virusas, kurį virusologai vadina A (H5N1), – nepaprastai atsparus išorinėje aplinkoje. Netgi esant minusinei temperatūrai šios klastingos ligos sukelėjai užsikonservuoja ir sugeba ilgai išlikti gyvybingi.
Kaip praneša Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paukščių gripo viruso židiniai yra nustatyti Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vietname, Tailande, Taivane, Kambodžoje, Indonezijoje.
Pastaruoju metu Pietryčių Azijoje siaučiantis grėsmingas virusas gali išplisti ir Europoje. Europos Komisija apribojo paukščių, stručių, dekoratyvinų laukinių ir naminių paukščių šviežios mėsos, mėsos gaminių ir paukštienos produktų, savo sudėtyje turinčių mėsos, gautos po sausio 1 dienos, ir kiaušinių importą iš Pietryčių Azijos valstybių į ES valstybes. ES dėl paukščių gripo pratęsė naminių paukščių importo iš JAV draudimą.
Pimasis paukščių gripo protrūkis tarp žmonių registruotas Honkonge 1997m., kai A(H5N1) virusas buvo patvirtintas 18 žmonių ( iš jų 6 mirė). Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad šiuo virusu žmonės užsikrėtė tiesiogiai nuo paukščių; taip pat nustatyta, kad paukščių gripo virusas kai kada ribotai galėjo būti perduotas sveikatos įstaigų darbuotojams, kurie suteikė pagalbą sergantiesiems, tačiau šiuo atveju virusas nesukėlė sunkios ligos. Nedelsiant sunaikinus 1,5 mln. Honkongo paukščių populiacijos, buvo sumažinta tolesnio žmonių užsikrėtimo šiuo virusu galimybė ir, manoma, išvengta galimos gripo pandemujos.
Aukšto patogeniškumo paukščių gripo plitimas – ankstesni protrūkiai
Metai Šalis vietovė Užkrėsti naminiai paukščiai Viruso tipas (padermė)
1959 Škotija Viščiukas H5N1
1963 Anglija Kalakutas H7N3
1966 Ontario Kalakutas H5N9
1976 Victoria Viščiukas H7N7
1979 Vokietija Viščiukas H7N7
1983-1985 Pensilvanija Kalakutas H5N2
1983 Airija Kalakutas H5N8
1991 Anglija Kalakutas H5N1
1992 Victoria Viščiukas H7N3
1994-1995 Meksika Viščiukas H5N2
1997 Hong Kongas Viščiukas H5N1
1999-2000 Italija Kalakutas H7N1
2002 Kinija Viščiukas H5N1
2002 Čilė Viščiukas H7N3
2003 Olandija Viščiukas H7N7
4
Paukščių gripas artėja prie Lietuvos
Pasak Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus Jono Miliaus, paukščių gripas į Lietuvą turėtų ateiti pavasarį ir nėra jokios vilties, kad mūsų šalį jis aplenks. VMVT darbuotojai šiuo metu dirba beveik visą parą, tiria rastus negyvus sparnuočius. Kol kas nė vienu atveju pavojingas gripo virusas nenustatytas. VMVT specialistai ruošdamiesi galimam masiniam paukščių kritimui jau ieško vietų, kur galėtų būti laidojami nugaišę sparnuočiai, bet galutinai sprendimai dar nepateikti. Šiuo metu mirtį nešančio gripo atvejai užfiksuoti 6 ES valstybėse:
Statistikos duomenimis, Vilniaus apskrities ūkiuose iš viso auginama daugiau kaip 3 milijonai naminių paukščių. Daugiausia jų Elektrėnų (1,4 mln.), Vilniaus (1,3 mln.) ir Ukmergės savivaldybėse.
Švenčionių rajono savivaldybės ūkiuose auginama iš viso 27917 įvairių paukščių.
Į Lietuvą uždrausta importuoti paukščius iš šalių, kuriuose patvirtintas paukščių gripas. Neleidžiama prekiauti gyvais egzotiniais ir naminiais paukščiais turgavietėse,išskyrus prekybą specializuotose zooparduotuvėse. Taip pat draudžiama organizuoti paukščių parodas, muges ir pasirodymus, kuriuose demonstruojami paukščiai.
Paukščių laikytojams rekomenduojama laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims, o paukščių girdymui neneudoti vandens iš
atvirų vandens telkinių.
Naudota literatūra:
1. Laima Molienė, Stasys Molis „Biologija“.
2. Internetas.
