Paukščių reikšmė gamtai ir žmogui

Paukščių reikšmė gamtai ir žmogui

Paukščių reikšmė gamtai. Paukščiai gyvena visuose žemynuose ir daugelyje salų. Jų yra visur, kur yra augalų ir gyvūnų, tinkamų maistui: miškuose ir soduose, pievose ir pelkėse, stepėse, tundrose ir dykumose. Yra paukščių, didesnę gyvenimo dalį pralei¬džiančių atviroje jūroje. Dabar iš viso žinoma apie 9000 paukščių rūšių. Įvairiausi paukščiai gyvena atogrąžų miškuose, o atšiaurioje Arktyje ir Antarktidoje paukščių rūšių nedaug, bet jų individų čia labai gausu.

Paukščių reikšmė gamtai gana svarbi, nes jų labai daug ir veik¬la įvairi. AApskaičiuota, kad Žemės rutulyje gyvena apie 100 mili¬jardų paukščių. Visi jie kasdien sulesa daugybę augalinio ir gyvuli¬nio maisto ir dėl to turi didelę įtaką gyvajai gamtai. Ypač paukščiai reikalingi todėl, kad reguliuoja vabzdžių ir smulkių graužikų skai¬čių. Paukščiai yra ir kitų gyvūnų maistas. Taigi jie yra svarbi gran¬dis gyvų organizmų mitybos grandinėje.

Paukščiai padeda išplatinti augalų sėklas. Lesdami sultingus šermukšnių, šeivamedžių, bruknių, ievų, mėlynių ir daugelio kitų augalų vaisius ir skraidydami iš vienos vietos į kitą, jie kartu su išmatomis išmėto nnesužalotas sėklas. Kėkštai ir kiti paukščiai, min¬tantys gilėmis, sunkius ąžuolo vaisius nuneša toli nuo medžio, ant kurio jie užaugo, ir dažnai pameta. Kai kurių atogrąžų augalų žiedu apdulkina paukščiai — kolibriai ir nektarinukai, kurie, kaip ir daugelis vabzdžių, minta gėlių nnektaru.

Paukščių reikšmė žmogui daugiausia priklauso nuo jų vaid¬mens gamtoje. Visi vabzdžialesiai paukščiai laikomi naudingais, nes jie naikina vabzdžius, pirmiausia įvairius kultūrinių ir vertin¬gų laukinių augalų kenkėjus. Todėl taip svarbu globoti paukščius ir privilioti juos į laukus, daržus, sodus.

Be abejo, žmogui naudingi ir plėšrieji paukščiai, ypač naikinan¬tys smulkius graužikus — lauko kultūrų kenkėjus ir daugelio in¬fekcinių ligų (maro, geltligės ir kt.) platintojus.

Daugelis laukinių paukščių medžiojami verslo ir sportiniais tiks¬lais. Medžiojami paprastai vištiniai paukščiai (kurapkos, jerubės, tetervinai, fazanai), o iš vandens paukščių — antys ir žąsys.

Gaga — stambi jūros antis — peri šiaurinių jūrų pakrantėse. Ji iškloja savo lizdą storu pūkų sluoksniu. Gagų pūkai labai minkšti, stangrūs ir nelabai laidūs šilumai.

Paukščių išmatos, turinčios daug azoto ir fosforo druskų, yra puiki trąša. Tose vvietose, kur peri labai daug paukščių, išmatų (guano) kartais susikaupia tiek, kad jos eksploatuojamos pramo¬niniu būdu.

Paukščių plunksnos turėjo labai didelę reikšmę kultūros istori¬joje, nes nuo Romos imperijos laikų iki praėjusio šimtmečio vidurio jomis buvo rašoma. Dabar rašome plieniniais gaminiais, kuriuos pagal tradiciją vadiname plunksnomis.

Paukščių apsauga. Paukščiai — pirmieji ir patikimiausi žmo¬gaus pagalbininkai naikinant kenksminguosius vabzdžius bei jų lervas. Jeigu globosime vabzdžialesius paukščius, visada turėsime didžiulę armiją nenuilstančių darbininkų, kurie neleis kenksmin¬giesiems vabzdžiams žaloti miškų ir sodų. Norėdami išsaugoti mūsų sparnuotuosius ppadėjėjus, turime pirmiausia nenaikinti jų pačių, neliesti jų lizdų ir kiaušinių.

Gamtos apsaugos įstatymai draudžia naikinti paukščius gies¬mininkus ir ardyti jų lizdus. Įstatymas taip pat saugo ir plėšriuo¬sius paukščius.

Retų rūšių paukščiai saugomi draustiniuose. Pavyzdžiui, Astra¬chanės draustinyje, esančiame Volgos deltoje, saugomi pelikanai, baltosios gervės, gulbės ir kiti paukščiai. Šiauriausiame — Kandalakšos — (Barenco ir Baltoji jūra) draustinyje saugoma gaga ir daugelis kitų jūros paukščių.

Kad paukščiai būtų protingai medžiojami ir jų būtų kuo daugiau, nustatyti griežti medžioklės terminai. Veisimosi laikotarpiu medžioklė visur uždrausta.

Vapsvaėdis

Statusas. 3 kategorija. Reta rūšis. Įrašyta į Latvijos, Rusijos

Kaliningrado sr. raudonąsias knygas.

Gausumas. Rytinėje ir pietinėje dalyse kai kuriuose vietose 1978-1990 m. gausumas buvo daugiau kaip viena pora 100 kvadr. kilometrų mišku apaugusio ploto, Aukštaitijos nacionaliniame parke- mažiau kaip viena pora. Vapsvaėdžio gausumą ir pasiskirstymą lemia specifinės mitybos sąlygos.

Apsauga. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1976m. Saugojamas Čepkelių, Žuvintos, Kamanų rezervuose, gyvena Dzūkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos nacionaliniuose parkuose. Reikalinga lizdaviečių apsauga. Išsaugoti natūralias miško pievutės, laukymes, kelti lizdus.

Gyvatėdis.

Statusas. 0 kategorija. Galbūt išnykusi rūšis. Įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado sr., Baltarusijos raudonąsias knygas.

Gausumas. Lietuvoje galėtų perėti 2-3 poras, tačiau iki šiol lizdai nerasti. Pavasarį buvo stebėti 4 suaugę paukščiai. Tikėtina, kad čia gali gyventi iki 2 porų. Gyvatėdžių mažėja nykstant pelkynams iir ropliams.

Apsauga. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1796m . saugojamas Čepkelių rezervate. Aukštapelkių, užpelkėjusių miškų, tinkamų gyvatėdžiui, žalčiams, gyvatėms, driežams veistis, išsaugojimas.

Didysis erelis rėksnys.

Statusas. 0 kategorija. Galbūt išnykusi rūšis. Įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado sr., Baltarusijos raudonąsias knygas. Lietuva yra rūšies arealo vakariniame pakraštyje.

Gausumas. Labai retas, nes Lietuva yra arealo pakraštyje. Šis erelis retas ir kaimyninėse valstybėse, tačiau pavienės poros gali veistis ir mūsų Respublikoje.

Apsauga. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1976 m. Miško pelkių išsaugojimas, vandens paukščių ir žinduolių faunos gausinimas, lizdų įrengimas, galimų lizdaviečių apsauga.

Mažoji žuvėdra.

Statusas. 3 kategorija. Reta, specifinio biotopo rūšis. Įrašyta į Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado sr., Baltarusijos raudonąsias knygas.

Gausumas. Visai išnyko buvusi gausi kolonija Kretuone. Daugelyje perimviečių randama po keletą porų. Gausiai peri Nemuno salose. Salelėje prie Skirvytės žiočių 1985-1987 m. perėjo 80-100 porų. Salelei apaugus, 1991 m. perėjo tik 20-30 porų. Nyksta dėl biotopų užaugimo žole ir krūmais.

Apsauga. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 1976 m. Gyvena deltos draustinyje. Saugoti kolonijas. Užaugančiose biotopuose kirsti krūmus, šalinti augaliją.

Balinė pelėda.

Statusas. 4 kategorija. Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.

Gausumas. Šiame šimtmetyje žinios apie šios pelėdos veisimąsi yra fragmentinės. Tai pavieniui perintis mūsų krašto paukštis.

Apsauga. Saugoma Čepkelių ir Žuvintos rrezervuose. Reikalinga biotopų apsauga.