Raumenys

RAUMENYS

Mokslas apie raumenis- miologija.

Raumenys yra judėjimo aparato aktyvioji dalis. Jie judina pasyviąją dalį- kaulus.

Pagr. raumeninio audinio savybė- raumeninės skaidulos sugebėimas susitraukti. Raumenys judina atskiras kūno dalis, dėl jų kūnas keičia vietą erdvėje, dėl jų vyksta kvėpavimas, kramtymas, juda akys, liežuvis, keičiasi veido išraiška.

Pagal morfologines ir funkcines savybes skiriami ilgieji ir skersaruožiai raumenys. Lygieji raumenys įeina į vidaus ir apytakos sudėtį. Viena iš daugelio lygiųjų raumenų ypatybių yra jų darbo nepriklausomybė nuo mūsų valios, atlieka raumenų, kurių pagrindą sudaro skersaruožiųy raumenų aaudinys. Šie raumenys prisitvirtina prie kaulų, kremzlių, fastilių. Jie judina griaučius ir vadinamuosius griaučių raumenis. Tam tikra raumenų grupė prisitvirtina prie odos ir ją judina odos raumenys. Skersaruožiai raumenys sudaro 40% kūno svorio, naujagimių ir mažų vaikų 20%.

Raumuo- organas sudarytas iš raumenų skaidulų, kurios sujungia jungiamuosius audinius. Juo ateina kraujagyslės ir raumenys. Raumenų forma yra labai įvairi. Ji kinta, tačiau galima išskirti 3 pagrindines formas: platieji, ilgieji, trumpieji.

Platieji raumenys būdinga liemeniui, ilgieji galūnėms, trumpieji visur.

Raumenyje skiriamos dalys: pilvelis, galva, galinė- uuodega.

Raumens pradžia ir pabaiga yra jungiamojo audinio sudaryta sausgyslė. Paprastai sausgyslės yra trumpos, o gale ilgesnės.

Plačiųjų raumenų sausgyslės yra plonos, jos vadinammos aponeurozėmis.Trumpųjų raumenų sausgyslės tiek pradžioje, tiek pabaigoje yra trumpos.

Pagal sandarą raumenys būna paprasti ir sudėtingi. Paprastais laikomi raumenys tturintys galvą, pilvelį ir uodegą. Sudėtingi raumenys turi kelias galvas ir pilvelius.

Svarbiausia šio aparato dalies funkcija, tai įvairaus storio jungiamojo audinio plėvės. Jos apsupa atskirus raumenis arba jų grupes. Raumenys tyurėdami savas jungiamojo audinio makštis yra izoliuoti, o tai palengvina raumenų veiklą. Į pagalbinio raumeninio aparato sudėtį įeina gleiviniai maišeliai ir mekštys bei įterptiniai kauleliai.

Raumenys prisitvirtina prie kaulų taip, kad tarp abiejų raumenų galų mažiausiai yra 1 sąnarys. Tik tokiu būdu raumenys gali atlikti darbą.

Raumenų prisitvirtinimo vietos vadinamos pastoviu ir judamu taškais. Pastoviu tašku laikoma ta vieta, kuri raumens susitraukimo metu lieka ramybės būvyje. Judinamuoju tašku vadinama ta prisitvirtinimo vieta, kuri susitraukus raumenims juda.

Yra grupė raumenų, kurie prasideda nuo įvairių kaulų, o prisitvirtina prie odos fibrozinio sluoksnio, faserijų, sąnarinių kkapsulių. Prie odos prisitvirtinę raumenys išskiriami į atskirą raumenų grupę.

Raumenys prisitvirtinę prie sąnario kapsulės įtempia jas judesio meti ir neleidžia jų klostėms patekti tarp sąnario paviršių, tačiau jų nedaug. Visi kiti raumenys priklauso griaučių . (?), t.y. prasideda ir baigiasi ant kaulų.