Rūkimas

TURINYS

TURINYS 2

1. Rūkymas 3

2. Rūkymo žala sveikatai 3

3. Kas gali padėti sėkmingai mesti rukyti? 3

3.1 mesti rūkyti – naudinga 4

4. Ar nekyla noras mesti rūkyti? 5

4.1 mesti rūkyti sunku tačiau įmanoma 5

4.2 patarimai, kaip atsikratyti šio žalingo įpročio 5

5. Rūkymas – vergystės forma ar tolezuojamas įprotis? 5

6. Rūkymas 7

7. Rūkymo paplitimas 8

8. Rūkymo poveikis sveikatai 8

8.1 tabako kenksmingos medžiagos 8

8.2 poveikis sveikatai 9

9. Pasyvus rūkymas 9

10. Rūkymo įpročių vertinimas 10

10.1 priklausomybės nuo nikotino nustatymas 10

11. Rūkymo kontrolė 10

12. Geriausia nepradėti rūkyti 11

13. Meskite rūkyti 12

13.1 pažinkite savo įpročius 13

13.2 susikurkite planą 13

13.3 kt. Pavojai 14

13.4 kas bus jeigu vėl užsirūkysite 15

IŠVADOS 16

NAUDOTA LITERATŪA 17

RŪKYMAS

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai mmoterų (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas, KMU. 1996).

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mmirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

RŪKYMO ŽALA SVEIKATAI

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nnei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo lligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

KAS GALI PADĖTI SĖKMINGAI MESTI RŪKYTI?

Kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Žinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti šio žalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Šie žmonės turėtų išbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią, kuriai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aišku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiškia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įvairių kliūčių.

Dažnai rūkymo metimo programos yra brangios ir neprieinamos didžiajai daliai gyventojų. Sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai, šeima, draugai gali paremti, padėti daugumai metančiųjų rūkyti. Bendra programa, kurią sveikatos priežiūros specialistai galėtų rekomenduoti (pasiūlyti) nereikalautų papildomų iišlaidų ar priemonių, o tik pačių rūkančiųjų, jų šeimų bei draugų dalyvavimo. Strategija (veiklos planas):

• Nuspręsti ir apibrėžti specifinę motyvaciją ir norą mesti.

• Šnekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.

• Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiškai atsisakyti rūkymo.

• Nustatytai datai atsikratyti visko, kas susiję su rūkymu, išplauti visus drabužius, išvėdinti patalpas bei išvalyti automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta.

• Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiškai neatsisakėte rūkymo.

• Užsitikrinti bendradarbių, draugų ir šeimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad išlikti nerūkančiam.

• Tėvai turi suprasti, kaip svarbu kokį pavyzdį jie rodo savo vaikams.

• Vengti arba mokėti išsisukti iš situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.

Rūkymo metimo būdų derinys gali būti žymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; dažnai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, šios medžiagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos simptomus bei psichologiškai, kaip ir fiziškai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji ttaip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti.

Ketinantys mesti rūkyti, turėtų žinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priešiškumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Dažnai fizinės abstinencijos simptomai pasireiškia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint išvengti šių simptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia išaiškinti, jog rūkymo žala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Žmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei viršsvorį tol, kol nėra visiškai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti.

Rūkantysis, kuris dalyvauja rūkymo metimo programoje, turėtų būti palaikomas šeimos ir visuomenės. Rūkantieji turėtų žinoti, kad nors rūkymo metimas yra sunkus procesas, milijonai rūkančiųjų sėkmingai meta.

MESTI RŪKYTI – NAUDINGA:

• mažesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis;

• sveikesni vaikai;

• ilgesnis gyvenimas;

• sutaupoma pinigų kitoms pramogoms;

• mažesnė gaisrų tikimybė;

• mažiau teršiama aplinka;

• neprikvipę tabako dūmais namai, drabužiai, plaukai, automobilis;

• estetinis pasitenkinimas.

•

AR NEKYLA NORAS MESTI RŪKYTI?

Atliktų tyrimų duomenimis net 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo

poveikio sveikatai.

MESTI RŪKYTI – SUNKU, TAČIAU ĮMANOMA

Turbūt daugelis žino, kad prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint.

JUMS PATARIAME, KAIP BŪTŲ GALIMA ATSIKRATYTI ŠIO ŽALINGO ĮPROČIO:

• išsiaiškinkite ar tikrai norite mesti rūkyti;

• savo apsisprendimą motyvuokite;

• nustatykite tikslią metimo datą;

• nuspręskite, ar mesite rūkyti palaipsniui, ar mažinsite palaipsniui cigarečių skaičių;

• pasiteiraukite, gal yra pažįstamų, norinčių mesti rūkyti: kuo daugiau – tuo drąsiau;

• atsikratykite visomis cigaretėmis;

• rūkymą pakeiskite kitu užsiėmimu;

• rytais išgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mmankštą;

• esant nerviniam sukrėtimui, pabandykite atsipalaiduoti, o ne griebkitės cigaretės;

• jei sunku vienam atsikratyti šio įpročio, pasikonsultuokite su gydytoju;

• pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais – nemalonų kvapą užuosite;

• užsitikrinkite šeimos, draugų bei bendradarbių paramą;

• venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti;

• nikotino poreikį patenkinkite kramtomąja guma, tabletėmis bei pleistrais;

• atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.

Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą,

o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.

RŪKYMAS – VERGYSTĖS FORMA AR TOLERUOJAMAS ĮPROTIS?:

Viešoji apklausa ir moksliniai tyrimai parodė, kad dauguma žmonių rūko, nes yra įpratę prie nikotino. Tai ypatinga medžiaga, kurios nėra jokiame kitame augale, išskyrus tabako augalus. Tai vienas iš stipriausių stimuliatorių, todėl rūkymas žmonėms suteikia atsipalaidavimą, pasitenkinimą,sugebėjimą „susitvarkyti“ su savo pproblemomis. Jis, kaip ir kiti narkotikai, tokie kaip LSD, kokainas ir alkoholis, suteikia tik laikiną nuotaikos pakilimą, o vėliau atsiranda kitos dozės poreikis.

Kitas pavojus – nikotinas yra mirtinas nuodas, vienas iš chemikalų, nauduojamų kenkėjams naikinti. Vienas koncentruotas lašelis suleistas į veną yra mirtinas. Žmonės rūko norėdami geriau jaustis, tačiau jiems pasidaro blogiau, todėl jie rūko daugiau.ir taip ratas sukasi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nikotinas, priklausomai nuo jo kiekio, veikia žmogaus nervų sistemą raminamai arba atvirksčiai – skatina medžiagų apykaitą, palengvina savikontrolę, prailgina budrumo laiką.

Nepaisant to, nikotinas nėra vienintelė pavojinga medžiaga cigaretėje. Degant tabakui susidaro maždaug 4700 degimo produktų, iš kurių 43 medžiagos tiesiogiai gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus. Tačiau jis pirmauja pagal pavojingumą, nes sukelia norą rūkyti. Anglies ddervos prisitvirtina prie plaučių esančių plonyčių plaukelių, kurių funkcija – išmesti dulkes is kvėpavimo takų. Kai šie maži plaukeliai aplimpa dervą, juos galima palyginti su paukščių plunksnomis, suteptomis nafta. Aliejai, įkvepiami rūkant, pakinta lygiai taip pat, kaip ir aliejai, nauduojami laivuose. Derva yra stipriai dirginanti medžiaga, kuri, jei pakartotinai įtrintume i odą, gali sukelti vėžį. Be to, įkvepiami karštų aliejų dūmai, atsirandantys degant cigaretei, sukelia ne tik vėžį, bet ir plaučių emfizemą, bronchitą.

Su kiekvienų dūmų įtraukimų nuodingos anglies monoksido ddujos patenka į kraują ir mažina gyvybingumą. Eksperimentiniai gyvūnai, kurių kraujyje yra anglies monoksido, yra mažiau aktyvūs. Šios dujos taip pat žaloja arterijas, silpnindamos jas, didindamos kraujospūdį ir blokuodamos širdies bei kojų kraujagysles ( atsiranda kraujagyslių sieneliu edema, veliau perivaskulinė sklerozė ), didėja jų laidumas. CO susijungus su hemoglobinu, susidaro nesidisocijuojantis junginys – karboksihemoglobinas, kurio rūkorių kraujyje padaugėja nuo 5 proc. iki 10 proc ( nerūkančiųjų – tik 0.51 proc. ). Dėl to labai sumažėja deguonies koncentracija kraujyje.

Jei rūkantįjį ištinka širdies priepolis, kito priepolio tikimybė jam dvigubai didesnė nei nerūkančiam žmogui. Kancerogenai ( vėžį sukeliančios medžiagos ) cirkuliuoja kraujyje. Jie šalinami pro inkstus ir laikinai susilaiko šlapimo pūslėje, kur taip pat gali sukelti vėžį. Cigaretės padidina skrandžio rūgštingumą. Sergant opalige, rūkymas gali sustabdyti opos gijimą. Be to, rūkymo produktai per kraują pasiekia kiekvieną kūno ląstelę. Jų padaroma žala dar nėra pilnai išaiškinta, bet dabar mes jau žinome, kaip nikotinas veikia nervus, anglies dervos – plaučius ir anglies monoksidas – širdį bei kraujagysles.

Nežiūrint į tai, rūkymas šiuo metu yra didžiausias neinfekcinių ligu rizikos faktorius, nužudantis daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės, narkotikai, gaisrai, žmogžudystės ar savyžudybės kartų sudėjus. Paskaičiuota, kad kiekvienais metais pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 44 mln. žmonių, t. y. 11000 per dieną !!!

Rūkant pulsas padažnėja 15 – 18 kartų per minutę, dėl to jaučiamas širdies plakimas, gali išsivystyti krūtinės angina, kartais – net pavojingas gyvybei širdies ritmo sutrikimas. Pakyla arterinis kraujo spaudimas. Ilgalaikis rūkymas negrižtamai veikia arterijų sieneles, jų struktūrą, dažnai provokuodamas sunkios ligos – obliteruojančio endarterito vystymąsi. Dėl to dauguma užkietėjusių rūkorių vyresniame amžiuje jaučia stiprius kojų skausmus, mėšlungiškus kojų raumenų spazmus. Rūkymo žala širdies ir kraujagyslių sistemai neabejotina. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ypač didelė, jeigu rūkyti pradedama iki 15 metų. Rūkymas akivaizdžiai veikia tiek vyrus, tiek moteris, pastarąsias – gal net stipriau, nes iš dalies sunaikina reliatyvų moterų atsparumą aterosklerozei. Nikotinas veikia kraujagyslės sieną vazokonstriktiškai ( mažiau išsiskiria EDRF – endotelį atpalaiduojantis faktorius ), neigiamai veikia hemostazinę ir antikrešumines sistemas ( dėl sumažėjusio EDRF išsiskirimo ). Rūkančiųjų ischeminės širdies ligos rizika yra susijusi su plazmos lipidų kiekiu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gyventojai ( pvz. Japonijos salu ), kurių vidutinis plazmos cholesterolio kiekis mažas, nors gana daug rūko, nedažnai serga ischemine širdies liga. Japonų,gyvenančių JAV, t.y. besimaitinančių vakarietiškai, cholesterolio kiekis kraujyje didėja ir rūkymas darosi svarbusischeminės širdies ligos rizikai negu Šiaurės Europos gyventojams. Rūkymas skatina prasidėti aterosklerozės ligas ir trombozės fenomenus. pastarrasis eefektas gali būti svarbiausias, nes, metus rūkyti, ūminių ischeminės širdies ligos katastrofų rizika greičiau sumažėja pacientams, kurie turi klinikinių simptomų, ir per 2 – 3 metus ji susilygina su ischemine širdies liga sergančiųjų niekad nerūkiusiųjų lygmeniu, o tokių simptomų neturėjusiems reikia 10 metų, kad pasiektų niekd nerūkiusiųjų besimptomių individų rizikos lygmenį.

Rūkančiuosius dažnai vargina lėtiniai kvėpavimo takų katarai, kosulys bei skrepliavimas, jie 10 kartų daugiau serga plaučių vėžiu. Su seilemis nurijamas nikotinas ir kitos medžiagos patenka į skarandį, erzina jo liaukas, mažėja apetitas, išsivysto gastritai – skarandžio gleivinės uždegimai. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ( PSO ) duomenimis, 1998 m. Europoje rūkymas buvo 82 proc. mirčių nuo plaučių vėžio priežastis, jis sąlygojo 83 prc. susirgimų lėtine obstrukcine plaučių liga ( LOPL ) ir turėjo tiesioginę įtaką 25 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatyta, kad dėl 30 proc. mirčių nuo įvairių ( burnos, lūpų, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kepenų, leukemijos ) piktybinių navikų kaltas rūkymas. Apie 90 proc. periferinių kraujagyslių pažeidimų, pasibaigančių vienos ar abiejų kojų amputacija, sąlygoja rūkymas.

Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimų, ankstina menopauzę. Tarp moterų, kurios negalėjo pastoti ilgiau nei metus, rūkančių buvo 3.5 karto daugiau nei nerūkančių. Atlykti tyrimai parodė, jog net ir pastojus rūkančioms

moterims iškyla negimdinio nėštumo, savaiminio perseleidimo, kraujavimo nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus sklaidos defektų rizika. Taip pat įrodytas nepalankus rūkymo poveikis spermatogenezei bei vyrų potencijai, kadangi kenkia lytinių takų kraujagyslems ir trikdo kraujo pritekėjimą į varpą erekcijos metu.

Beveik 80 proc. rūkančių norėtų mesti rūkyti, bet negali, nes yra priklausomi nuo nikotino kaip nuo narkotinės medžiagos. Todėl mesdami patiria abstinenciją.

Priklausomybė nuo nikotino yra psichologinė ir fizinė.

Psichologinė priklausomybė priklauso – tai tas pats įprotis, manipuliavimas rūkymu. Fizinė priklausomybė – sunkesnė priklausomybės forma, nnes šiuo atveju rūkant sukeliamas staigus ir gausus dopamino išsiskyrimas, leidžiantis patirti malonumą. Apie fizinę priklausomybę nuo nikotino galima kalbėti, jei surūkoma daugiau kaip 20 stipresnių vienos rūšies cigarečių per dieną, jei joms baigiantis imama nerimauti, o rytinė cigaretė yra svarbiausia.

Ir nikotinas, ir visos narkotinės medžiagos sukelia staigų dopamino išskyrimą į neurosinapses. Būtent nervų sistemos stimuliavimas ir skatina žmogų rūkyti. Tačiau rūkant ilgą laiką, „malonumo“ slenkstis kyla, smegenims reikia vis didesnio nikotino kiekio norint pasiekti tą patį pasitenkinimą. Nustojus rūkyti, „„dopamininis“ smegenų aktyvumas krenta, rūkorius jaučia nepasitenkinimą, didėja kitos cigaretes poreikis ir nemažai žmonių vėl pradeda rūkyti.

Noradrenalinas skatina dėmesį, didina darbingumą, didina arterinį kraujospūdį. Kurį laiką nerūkančiam žmogui atsiranda nutraukimo simptomai, tokie kaip irzlumas, nepasitenkinimas, pyktis, nerimas, demesio sutrikimas. Norėdamas ppalengvinti šiuos simptomus, rūkorius imasi kitos cigaretės, taip tęsdamas žalingo įpročio ciklą.

Nepaisant to, kad mesti rūkyti tikrai nėra lengva, rūkymo nutraukimo nauda sveikatai yra tiesioginė, o effektas išryškėja tuoj pat. Be to, metus rūkyti per dieną galima sutaupyti 4 Lt. ( per visą gyvenimą – 60 – 80 tūkst. Lt. ).

daugelis rūkančių nemeta rūkyti galvodami, kad po ilgo rūkymo sveikatos pakenkimai yra negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa. Rūkimo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau metama, tuo akivaizdesnė nauda sveikatai.

Tuoj po to, kai nustojama rūkyti, organizmas pradeda „taisyti“ padarytą žalą. Po 20 min. kraujo spaudimas ir pulsas sunormalėja; po 8 val. anglies monoksido ir nikotino kiekis kraujyje sumažėja perpus, deguonies kiekis grįžta į normą; po 24 vval. anglie monoksidas buna pašalintas iš organizmo; po 48 val. nikotino organizme jau nebelieka.

Kad pavyktų neberūkyti, būtiniausia sąlyga yra aiškus ir gerai motyvuotas noras mesti. Žmogus turi pasitikėti savo jėgomis ir tikėti, kad jis gali mesti, nes tai yra imanoma. Taip pat labai svarbi psichologinė draugų ir artimųjų parama.

Geriausių rezultatų gydant nuo rūkymo pasiekiama derinant kartu medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo metodus. Vaistai ypač padeda, kai vyrauja fizinė priklausomybė. Be to, medikamentinis gydymas didina rūkančiojo pasitikėjimą gydytoju ir jo patarimais, stiprina vviltį, jog pastangos nutraukti rūkymą bus sekmingos. Vieno tyrimo duomenimis, norint mesti rūkyti vien valios pastangomis, vidutiniškai prireikia 18.6 metų ir 11 bandymų.

1997 m. JAV rinkoje pasirodė pirmasis vaistas be nikotino, tiesiogiai veikiantis pripratimo prie nikotino biologinius mechanizmus. Šio vaisto efektyvumas pagrįstas būtent poveikiu dopamininei ir noradrenalininei galvos smegenų sistemoms. Bupropiono hidrochloridas, žinomas kaip Zyban, padidna ekstraląstelinį dopamino kiekį bei sustiprina dopaminerginį aktyvumą, slopindamas dopamino įsiurbimą. Zyban sukeltas dopamino išskyri

RŪKYMAS

Tabakas iš Amerikos į Europą buvo atvežtas Kolumbo prieš 500 metų. Rūkymas per 16-tą šimtmetį išplito visame pasaulyje. Ilgą laiką niekas negalvojo ir nesuprato, kad tabakas kenkia sveikatai. Tik 19-to amžiaus antroje pusėje pradėta kalbėti, kad rūkymas žalingas žmogaus sveikatai. Dabar Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertai vieningai teigia: “Rūkymas yra svarbiausias pavojus žmogaus sveikatai, kuris gali būti pašalintas”.

RŪKYMO PAPLITIMAS

Pasaulio Sveikatos organizacija nurodo, kad pasaulyje rūko apie 1100 mln. 15 metų ir vyresnių žmonių. Didžioji dauguma rūkančiųjų gyvena besivystančiose šalyse (800 mln.). Nustatyta, kad pasaulyje rūko 47% vyrų ir 12% moterų (išsivysčiusiose šalyse – atitinkamai 42% ir 24%, o besivystančiose – 48% ir 7%). Daugiausia rūkančių vyrų (61%) yra Kinijoje, moterų – Centrinėje ir Rytų Europoje (28%) bei šalyse su išsivysčiusia rinkos ekonomika (23%).

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad 11998 m. mūsų šalyje rūkė 43,3% vyrų ir 12,5% moterų. Rūkančių vyrų ir moterų skaičius Lietuvoje didėja. Rūkymo paplitimas tarp moterų nuo 1994 m. padidėjo dvigubai (nuo 6,3% iki 12,5%). Ypač dažnai pradėjo rūkyti jauno amžiaus moterys. Per ketverius metus 20-24 m. amžiaus rūkančių moterų skaičius padidėjo beveik penkis kartus (nuo 4,3% iki 20%).

Didelį susirūpinimą kelia šio žalingo įpročio plitimas tarp moksleivių. Daugiau nei 60% abiturientų ir 40% abiturienčių nurodo, kad jie rūko.

RŪKYMO POVEIKIS SVEIKATAI

TABAKO KENKSMINGOS MEDŽIAGOS

Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Svarbiausios tabako dūmų kenksmingos medžiagos yra:

1. Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri stipriai veikia nervų sistemą.

Jis skatina kraujagyslių spazmus ir pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Svarbiausia yra tai,

kad nikotinas sukelia priklausomybę.

2. Anglies viendeginis (smalkės) – kraujo nuodai. Jis susijungia su hemoglobinu,

išstumdamas deguonį, ir pablogina audinių aprūpinimą deguonimi.

3. Dervos, kuriose randama apie 60 kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų.

Šios medžiagos priskiriamos stipriausiems A klasės kancerogenams.

4. Dirginančios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchų

gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.

POVEIKIS SVEIKATAI

Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji ppo 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.

Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.

Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.

Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.

Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina

spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi.

Apibendrinant įvairių šalių sveikatos rodiklius, galima teigti, kad nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta ddaugiau kaip 3 000 000 žmonių, iš jų 1 200 000 Europos gyventojai, 7 000 – Lietuvos gyventojai.

PASYVUS RŪKYMAS

Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir Jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui – iškvėpiamame ore padidėja smalkių kiekis, kraujyje randama methemoglobino (hemoglobino ir smalkių junginio, trukdančio deguonies apykaitai), o šlapime – nikotino.

Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – ttai alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, anglies viendeginis, ciano rūgštis, stiprus periferinės sistemos nuodas – nikotinas ir kt. Todėl pasyvus rūkymas daugeliui nerūkančiųjų ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas sveikatai. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mmažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis – moksliniais tyrimais nustatyta, kad rūkančiųjų namuose vyrų žmonos beveik dvigubai dažniau serga plaučių vėžiu.

Vaikų organizmas yra labai jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais. Ten, kur yra vaikų nedera

RŪKYMO ĮPROČIŲ VERTINIMAS

Atsižvelgiant į suaugusiųjų rūkymo įpročius, galima išskirti reguliariai bei retkarčiais rūkančius ir metusius rūkyti.

Reguliariai rūkančiais laikomi asmenys, kurie kasdien surūko nors vieną cigaretę. RRetkarčiais rūkantys – tai žmonės, kurie rūko ne kiekvieną dieną. Metusieji rūkyti yra tokie asmenys, kurie rūkė anksčiau, bet šiuo metu nerūko.

Vertinant moksleivių rūkymo įpročių, dažniausiai reguliariai rūkančiais laikomi jaunuoliai, kurie surūko bent vieną cigaretę per savaitę.

Priklausomybės nuo nikotino nustatymas

Priklausomybė nuo rūkymo būna dvejopa:

• Psichologinė priklausomybė nuo rūkymo ritualo, situacijos, aplinkinių rūkymo.

• Fizinė priklausomybė nuo nikotino, tapusio būtinu normaliai nervų sistemos veiklai ir savijautai palaikyti.

Vyraujantį priklausomybės tipą galima nustatyti pagal Fagerstromo testą.

Suskaičiuokite balų ties Jums tinkamiausiais atsakymais sumą.

KLAUSIMAS ATSAKYMAS BALAI

1. Kada surūkote savo ppirmą cigaretę, nubudęs ryte? Laike 5 min.

Po 6-30 min.

Po 31-60 min.

Po 60 min. 3

2. Ar Jums sunku susilaikyti nuo rūkymo vietose, kur rūkyti draudžiama? Taip

Ne 1

3. Kurios cigaretės Jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti? Pirmosios rytinės

Bet kurios kitos 0

4. Kiek cigarečių surūkote per dieną? 31 ir daugiau

21-30

11-20

10 ar mažiau 3

5. Ar pirmosiomis valandomis po prabudimo Jūs rūkote daugiau negu kitu dienos metu? Taip

Ne 1

6. Ar Jūs rūkote kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje? Taip

Ne 1

Testo įvertinimas: balų suma 8 ir daugiau reiškia didelę fizinę priklausomybę nuo nikotino; jeigu suma nuo 4 iki 7 – fizinė priklausomybė nuo nikotino išreikšta vidutiniškai. Balų suma mažesnė už 4 reiškia, kad fizinė priklausomybė menka, o vyrauja psichologinė priklausomybė.

RŪKYMO KONTROLĖ

1998 m. liepos 30 d. Lietuvos vyriausybė patvirtino Valstybinę tabako kontrolės programą. Šios programos tikslas – mažinti rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą. Numatoma įgyvendinti šiuos rūkymo kontrolės principus:

1. Ginti žmogaus teises į gyvenimą be rūkymo.

2. Ginti nerūkančiųjų teises į aplinką be tabako dūmų.

3. Mokesčiais mažinti rūkalų prieinamumą.

4. Drausti tabako gaminių reklamą, jų realizavimo ir vartojimo rėmimą.

5. Didinti visuomenės informuotumą apie rūkalų vartojimo daromą žalą.

6. Skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti ir teikti pagalbą metantiesiems.

GERIAUSIA NEPRADĖTI RŪKYTI

Visi žino, kad rūkymas kenkia sveikatai. Visgi dauguma jaunų vyrų ir sparčiai didėjanti dalis jaunų moterų rūko. Matyt kažkas yra ne ttaip su jų žiniomis apie rūkymą.

Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas. Skiriasi ir jų požiūriai į rūkymą, ypač rūkančių ir nerūkančių. Rūkymo šalininkai rūkymą motyvuoja taip:

 Rūkymas teikia malonumą

 Rūkymas madingas

 Rūkymas padeda susikaupti

 Rūkymas ramina nervus

 Rūkymas padeda išvengti antsvorio

 Rūkymas palengvina bendravimą

 Rūkymas suteikia pasitikėjimo savimi

 Rūkanti(s) atrodo patrauklesnė(is)

 Rūkymas pašalina nuobodulį

 Visi draugai rūko

Verta pagalvoti, ar šie motyvai pakankamai svarūs, kad priklausomybę nuo nikotino, nemažas išlaidas, riziką ateityje susirgti vėžiu, infarktu, lėtiniu bronchitu ir kitomis ligomis. Juk galima ir kitokiais būdais keisti savo psichinę būseną, praleisti laisvalaikį ar palengvinti bendravimą, nerūkantieji juk moka?! Kuo jie prastesni už rūkančius? Juk apsieina be rūkymo ir apie jį galvoja visai kitaip. Štai jų nuomonės:

 Rūkymas kenkia sveikatai

 Rūkymas nesuderinamas su sportu

 Rūkymas nepatinka aplinkiniams

 Rūkymas bjaurus įprotis

 Rūkantieji nemaloniai dvokia

 Tai beprasmis pinigų švaistymas

 Rūkymas teršia orą ir aplinką

 Nesąmonė kvėpuoti dūmais

 Rūkymas mažina lytinę potenciją

 Rūkymas kenkia grožiui

 Rūkymas sendina

 Rūkyti tiesiog kvaila

Pažymėkite jums priimtinas ar nepriimtinas nuomones + arba -. Pasidomėkite ir savo draugų nuomone. Jie gali galvoti kitaip, bet ginčai nebūtinai priartins prie TIESOS – ir rūkančiųjų, ir nerūkančiųjų motyvai dažnai remiasi emocijomis, o ne protu.

Objektyvesnę nuomonę apie rūkymą padės susidaryti moksliniais tyrimais pagrįstos išvados:

• Rūkymas yra sudėtingas ppsichosocialinis fenomenas, sąlygojamas daugelio veiksnių – biologinių, psichologinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių.

• Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, tabako rūkymas yra svarbiausias pašalinamas pavojus šiuolaikinio žmogaus sveikatai.

• Pasyvus rūkymas (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru) yra kenksmingas nerūkančiųjų, ypač vaikų, sveikatai ir laikomas jų teisės į švarią ir sveiką aplinką pažeidimu.

• Tabakas rūkomas todėl, kad jame yra nikotino, veikiančio nervų sistemą ir sukeliančio priklausomybę.

• Tabakas įtrauktas į psichikos sutrikimus sukeliančių medžiagų sąrašą (šalia alkoholio, opioidų ir kitų narkotikų), todėl rūkymą galima vadinti narkomanijos rūšimi (nikotinizmu).

• Pradėti rūkyti skatina visa sociokultūrinė aplinka, kurioje rūkymas laikomas normaliu suaugusiųjų elgesiu. Svarbiausi veiksniai yra tėvų rūkymas, rūkančiųjų bendraamžių įtaka ir žiniasklaidoje pateikiamas teigiamas rūkymo įvaizdis.

• Tabako reklama pateikia ypač patrauklų jaunimui rūkymo įvaizdį, susiedama cigaretes su nuotykių romantika, šaunumu, socialine sėkme ir kitais jauniems žmonėms svarbiais dalykais, iš esmės su rūkymu nieko bendro neturinčiais.

• Šių veiksnių įtakoje jauni žmonės pradeda rūkyti negalvodami apie priklausomybę ir pasekmes sveikatai. Vėliau dauguma rūkančiųjų net ir norėdami nebepajėgia mesti.

Pagalvoti apie rūkymo prasmę visgi vertėtų. Ir ne tik pasekmes sveikatai ar piniginei. Ar dera rūkymas bent kiek nepriklausomai mąstančiam žmogui? Ko mes verti, jei mūsų elgesį lemia kitų įtaka, o ne mūsų pačių sveikas protas? Kodėl leidžiamės sukvailinami dažnai absurdiškos reklamos ir

po to visą gyvenimą mokame duoklę tabako pramonei? Ir pagaliau, kokios jėgos skatina žmogų elgtis taip nenatūraliai ir destruktyviai?

Tabako rūkymas yra tik viena iš daugelio savigriovos apraiškų. Sąmoningu ir atsakingu savo elgesiu kiekvienas iš mūsų gali ir turi prisidėti prie sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo kūrimo.

MESKITE RŪKYTI

Pirmasis etapas – ruošiamės mesti – gali užtrukti nuo keleto dienų iki metų ir yra pats svarbiausias. Jeigu Jūs iš tiesų norite mesti ir esate pasiruošęs, Jums pavyks!

Sekantys etapai yra metimas ir išlikimas nerūkančiu. KKaip parodyta šioje diagramoje, daugelis rūkorių sukasi šiame užburtame rate, kol jį palieka. Taigi, jeigu Jums nepavyko iš pirmojo karto, nesijaudinkite. Bandykite dar kartą ir Jums tikrai pasiseks.

Kai Jūs baigsite šį etapą, Jūs:

• būsite tikri, kad norite mesti,

• žinosite, kodėl to norite,

• būsite pasiruošęs neberūkyti,

• turėsite veiklos planą.

Pažymėkite sau, kodėl norite mesti. Tai yra Jūsų motyvacijos lapas.

Aš noriu būti sveikas

Nenoriu, kad pradėtų rūkyti mano vaikai

Brangus malonumas

Nuo cigarečių dūmų dvokia rūbai ir namai

Bijau susirgti vėžiu

TTai kenkia aplinkiniams

Nemėgstu būti priklausomas

PAŽINKITE SAVO ĮPROČIUS

Rūkymas iš tiesų yra labai susijęs su konkrečiomis situacijomis, aplinka, laiku – vieni rūko tik dieną, gerdami kavą arba arbatą, dirbdami arba skambindami telefonu, kalbėdami su draugais.

Keiskite savo įpročius ir nutrauksite ryšį tarp ccigarečių ir konkrečios situacijos. Pvz., vietoje kavos gerkite sultis. Žinodami, kad turėsite sunkumų, stenkitės jų išvengti bei planuokite, kaip su jais kovosite.

SUSIKURKITE PLANĄ

Dabar pasiruoškite planą keletui ateinančių savaičių.

Veiksmų planas

Pasirinkite dieną :

Ar Jums bus lengviau, jei pirmąsias dienas būsite

užsiėmęs arba atvirkščiai – turėsite išeigines? Aš metu rūkyti…………….. dieną.

Užsitikrinkite paramą

Pasakykite šeimai ir draugams, .kad nutarėte mesti rūkyti. Paprašykite jų paramos. Aš ruošiuosi prašyti……….. padėti man.

Susiplanuokite sekančią dieną

Jūs turėsite atsikratyti cigarečių, peleninių ir žiebtuvėlių.Dabar nuspręskite ką ruošiatės daryti. Aš ruošiuosi ………………….

Pirmą savaitę

Didžiausia problema bus …………..

Sprendimas bus ………………..

Aš naudosiu/nenaudosiu nikotino pakaitalus.

Pirmoji diena

Būtinai raskite laiko dar kartą pasitikrinti savo planą. Po pirmosios dienos aš save apdovanosiu. Tai padės Jums peržengti per sunkiausias pirmąsias dienas. Sugalvokite sau apdovanojimą. Kodėl gi Jums nesutaupius pinigų, kkuriuos šiaip išleistumėte cigaretėms. Lietuvoje rūkoriai cigaretėms per mėnesį vidutiniškai išleidžia 80-100 Lt.

Vertingi patarimai – keiskite įprastą situaciją, kurios metu rūkote!

Jeigu Jūs norite kažką laikyti rankose, pasiimkite tušinuką, monetą ar kitką, tik ne cigaretę.

Jeigu Jums norisi kažką turėti dantyse, pabandykite becukrę kramtomąją gumą, ledinukus arba kažką, nuo ko neaugtų svoris.

Bandykite gerti sultis ar valgyti vaisius, kai Jums atrodo, kad rūkote.

Nepasiduokite

Kartais Jums atrodo, kad pavargote nuo visko ir norisi užsirūkyti. Atsiminkite, kodėl metate. Jeigu laikysitės savo, sunkumai praeis.

Nežaiskite

Nepasiduokite žaidimams „viena ccigaretė nieko blogo“ arba „surūkysiu ir įrodysiu sau, kad mečiau“.

Nepamirškite,

kad po savaitės ar kelių, kiti nustos Jus skatinti mesti ir net pamirš, kad Jūs jau neberūkote. Neatsipalaiduokite ir nepamirškite, ko siekiate

KITI PAVOJAI

Nuobodulys

Jeigu Jums tenka ilgai nuobodžiauti arba laukti – sunku nerūkyti. Stenkitės nuolat ką nors veikti.

Rūkantys „draugai“

Žmonės, kurie Jums siūlo užsirūkyti – „ką čia maivaisi, einam užtrauksim dūmą“ -paprasčiausiai Jums pavydi. Jeigu Jums įkyriai siūlo cigaretę, paimkite ją ir sulaužykite visų akivaizdoje.

Alkoholis

Būkite atsargus. Alkoholis gali sumažinti valią. Galbūt, laikinai negerkite alkoholinių gėrimų.

Įtampa

Stenkitės išmokti atsipalaiduoti. Pabandykite užsimerkęs giliai kvėpuoti. Net trumpi atsipalaidavimo periodai mažina stresą.

KAS BUS, JEIGU VĖL UŽSIRŪKYSITE?

Tai ne pasaulio pabaiga. Daugeliui nepavyksta mesti iš karto. Padarykite pertrauką ir bandykite vėl. Per kiek laiko tampama nerūkančiu? Kai pirmą kartą nustojate rūkyti, Jūs vis dar laikote save rūkoriumi ir griebiatės cigaretės automatiškai, jeigu Jus ištinka stresas. Visi šie reiškiniai išnyksta 3 mėnesių laikotarpyje.

Pagaliau Jūs atsibundate ir suprantate, kad visą praeitą dieną Jūs praleidote net nepagalvojęs apie cigaretes.

JŪS TAPOTE LAISVAS

IŠVADOS

Objektyvesnę nuomonę apie rūkymą padės susidaryti moksliniais tyrimais pagrįstos išvados:

• Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis fenomenas, sąlygojamas daugelio veiksnių – biologinių, psichologinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių.

• Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, tabako rūkymas yra svarbiausias pašalinamas pavojus šiuolaikinio žžmogaus sveikatai.

• Pasyvus rūkymas (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru) yra kenksmingas nerūkančiųjų, ypač vaikų, sveikatai ir laikomas jų teisės į švarią ir sveiką aplinką pažeidimu.

• Tabakas rūkomas todėl, kad jame yra nikotino, veikiančio nervų sistemą ir sukeliančio priklausomybę.

• Tabakas įtrauktas į psichikos sutrikimus sukeliančių medžiagų sąrašą (šalia alkoholio, opioidų ir kitų narkotikų), todėl rūkymą galima vadinti narkomanijos rūšimi (nikotinizmu).

• Šių veiksnių įtakoje jauni žmonės pradeda rūkyti negalvodami apie priklausomybę ir pasekmes sveikatai. Vėliau dauguma rūkančiųjų net ir norėdami nebepajėgia mesti.